Doktorantei – UNESCO apdovanojimas

Kelias į pripažinimą

Tai vienas reikšmingiausių UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ apdovanojimų, skiriamų jauniesiems mokslininkams už išskirtinius ekologijos ir darnių ekosistemų tyrimus.

Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Artūras Razbadauskas akcentavo, kad šis įvertinimas reikšmingas visai KU bendruomenei.

Jis parodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas veikia ir duoda konkrečius rezultatus – doktorantės tyrimą kuravo mokslininkai iš Vokietijos.

„Toks įvertinimas yra puikus pavyzdys, kaip aistra darbui, studijoms ir mokslui priveda iki tarptautinių laimėjimų. Džiaugiuosi, kad KU tapo svarbiu atspirties tašku kelyje į tarptautinį pripažinimą“, – kalbėjo A. Razbadauskas.

Pati mokslininkė neslepia – žinia apie laimėjimą buvo netikėta.

„Kai teikiau paraišką, visiškai nesitikėjau. Mane paskatino Jūros tyrimų instituto profesorius Sergej Olenin ir UNESCO sekretoriatas. Bet iki šiol niekas iš Lietuvos nebuvo apdovanotas, tad nesitikėjau. Kurį laiką buvo net sunku suvokti, kas iš tiesų įvyko“, – prisipažino laureatė.

Jai šis įvertinimas svarbus ne tik profesine prasme, duomenų analizavimą ir publikacijų rašymą teko derinti su motinyste.

„Visą šį laiką auginau mažą vaiką. Daugiausiai dirbau vakarais ir naktimis – užmigdydavau vaikelį ir sėsdavau prie tyrimo“, – prisiminė doktorantė.

Šiuo metu Laura baigia doktorantūros studijas KU ir kartu dirba vyriausiąja biologe Lietuvos jūrų muziejuje.

UNESCO skirtas apdovanojimas taps reikšminga parama tolesniems jos ir kolegų tyrimams.

Stebėjo reabilituotus ruonius

Tyrimo metu palydoviniais siųstuvais buvo stebima 30 Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre slaugytų pilkųjų ruonių jauniklių.

„Pavasarį pajūryje dažnai randami nusilpę pilkųjų ruonių jaunikliai, kurie veikiausiai išlipa į krantą numirti, nes jau būna labai išsekę, sergantys. Jūrų muziejus juos reabilituoja. Kai jie pasveiko ir priaugo pakankamai svorio paleidimui, mes jiems prie kailio priklijavome siųstuvus“, – pasakoja L. Lupeikaitė-Kuncienė.

Anot tyrėjos, tai mokslininkų plačiai taikoma praktika stebint jūrinius žinduolius, kadangi keisdami kailį jie saugiai atsikrato ir siųstuvo.

„Paleidžiame ruonius jūroje iš laivo, maždaug 20 km nuo kranto. Tada nuotoliniu būdu gauname duomenis apie tai, kur ir kokiu laiku jie yra, koks gylis, ar jie krante, ar vandenyje“, – teigė mokslininkė.

Pilkieji ruoniai – saugoma rūšis, todėl pasak L. Lupeikaitės-Kuncienės, jos tyrimo duomenys svarbūs siekiant ruonius apsaugoti.

„Kai matai ir žinai, kaip elgiasi plėšrūnas, tai gali labai daug sužinoti, kas apskritai vyksta Baltijos jūroje. Jei žinome, kad ruonis naktį išlipa į krantą, tai turbūt dieną jam yra daug geresnės sąlygos medžioti. Viskas ekosistemoje labai susiję“, – kalbėjo mokslininkė.

Tyrimas domino daugelį

L. Lupeikaitė-Kuncienė teigė, kad tyrimo temą pasirinkti buvo lengva.

Reabilituotų gyvūnų likimas domina tiek centro darbuotojus, tiek ir visuomenę.

„Anksčiau Baltijoje apie reabilituotų ruonių adaptaciją praktiškai nieko nebuvo žinoma. Dabar jau matome, kad didžioji dauguma paleistų gyvūnų sėkmingai prisitaiko. Be to, sužinojome daug naujo apie jų elgseną – nardymą, medžioklės strategijas, nukeliaujamus atstumus ir išlipimo į krantą ypatumus,“ – dalijosi mokslininkė.

L. Lupeikaitė-Kuncienė pripažįsta kadaise bakalauro studijomis susiviliojusi ne tiek dėl čia siūlomų stiprių studijų programų, kiek dėl to, kad šalia yra jūra.

Tačiau savo pasirinkimo nesigaili.

„Klaipėdos universitetas manęs niekada nenuvylė. Dabar, jei tektų rinktis, skirčiau daugiau dėmesio, kad KU yra labai stiprus jūriniuose tyrimuose. Ryšys su Jūros tyrimų institutu, ten dirbančiais specialistais ir visa universiteto bendruomene man yra labai svarbus. Doktorantūra čia stipri, o žmonės visada pasirengę padėti“, – pabrėžė L. Lupeikaitė-Kuncienė.