„Šią minutę informaciją turime apie du asmenis“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

„Renkame, tikriname (ar nėra daugiau – BNS)“, – pridūrė ji.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė apie rengiamus teisės aktus, leisiančius naikinti Lietuvos pilietybę motyvuojant grėsme nacionaliniam saugumui ir tiems asmenims, kurie pasą įgijo kilmės pagrindu.

„Lietuviškas pasas negali būti priedanga sankcijų apėjimui“, – sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo prie tarptautinio tyrimo prisidėjusiam tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ trečiadienį paskelbus, kad Lietuvos pasą turi R. Abramovičiaus vaikai Anna ir Arkadijus, galimai prisidėję padedant tėvui apeiti tarptautines sankcijas.

Lietuviškas pasas negali būti priedanga sankcijų apėjimui.

Pasak jos, šiuo metu Lietuvos įstatymai nenumato galimybės atimti pilietybės tiems, „kuriems ji yra suteikta kilmės ar kitu pagrindu“.

A. Bilotaitė tvirtino, kad minėtą spragą užkamšantys teisės aktų pakeitimai baigti rengti, tačiau ji negalėjo atsakyti, kada jie bus svarstomi Vyriausybėje ir Seime.

„Jie (pakeitimai – BNS) yra parengti, dabar dar derinami ir galutinai suderinus jie turėtų būti pateikti“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė pavedusi Migracijos departamentui išsiaiškinti, kiek sankcionuotų asmenų ar jų giminaičių yra atkūrusių Lietuvos pilietybę.

Savo ruožtu E. Gudzinskaitė sakė, kad pilietybė dviem R. Abramovičiaus vaikams suteikta dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Ji buvo įgyta dar iki karų pradžios, senesniais laikais“, – sakė ji.

Departamento vadovė taip pat teigė, kad pats R. Abramovičius Lietuvos pilietybės neturi.

Ji teigė, kad šiuo metu iš esmės neleisti atkurti Lietuvos pilietybės kilmės pagrindu galima tik tuomet, kai „pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, jei nustatoma, kad asmuo padarė karo nusikaltimus“.

Koncertavo A. Lukašenkos grietinėlei

Anot A. Tapino, V. Vyšniauskas gruodžio 18-ąją dieną koncertavo Minsko Didžiajame teatre, Gala operos koncerte, kuriame buvo susirinkusi visa Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos grietinėlė.

Iš A. Tapino paviešintos teatro programėlės nuotraukos matyti, jog V. Vyšniauskas, užsienyje geriau žinomas kaip Kristian Benedikt,  atliko  Otelo ariją iš Dž. Verdžio operos „Otelas“.

Gala operos koncerto programėlė./ A. Tapino feisbuko nuotr. 

Portalui kauno.diena.lt susisiekti su žinomu atlikėju telefonu nepavyko.

A. Tapinas klausia žinomo tenoro, kodėl vykstant karui Ukrainoje, jis koncertuoja šalyje, kuri akivaizdžiai palaiko Rusiją.

„Kas jums negerai su galva? Kiek jums turėjo sumokėti? Ir kaip čia su ta arija, kurią atlikot Lietuvos kariuomenės 100-mečio proga ir prieš mėnesį pasidalijot: „Niekad neišduosiu savo Lietuvos“, sveikindamas mūsų kariuomenę, o po to mėnesio jūs jau Minsko scenoje su rašistais. Beje, šiandien Minske lankosi putinas, tai gal ta pačia proga ir kokį privatų pasirodymą surengsit? Jam, regis, opera patinka“, – įrašą ironišku priminimu baigė A. Tapinas. 

Įdomu tai, kad šeštadienį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė interviu su V. Vyšniausku. Jis žurnalistams guodėsi, kaip jam apmaudu, nes Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras jo nebekviečia, o vietoje jo į teatrą  atvyksta dainuoti kolegos iš užsienio.

Kultūros ministras šokiruotas

Kultūros ministras Simonas Kairys sako kritiškai vertinantis operos solisto V. Vyšniausko sprendimą savaitgalį koncertuoti Baltarusijos sostinėje.

„Esu šokiruotas, jei taip paprastai kalbant. Išties man sveiku protu nesuvokiami tokie pasirinkimai. Kyla klausimas toks iš principo, kas žmogaus galvoj darosi, kad tokius pasirinkimus jis galėtų padaryti“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

„Net baisiausiame sapne nebūčiau susapnavęs, kad tokie žinomi asmenys važiuos koncertuoti į Minską“, – teigė S. Kairys.

Pasak jo, nors teisės aktai vykti į Baltarusiją nedraudžia, tai – moraliai nepriimtinas sprendimas, mat A. Lukašenkos režimas remia ir prisideda prie Rusijos karo Ukrainoje.

„Čia yra panašu į kai kuriuos verslus, kurie vis dar išeidinėja iš Rusijos. Tai mūsų sąžinės ir moralės klausimas. Solisto karjerai toks nuvažiavimas pasitarnaus iš neigiamos pusės, kalbant apie Lietuvos auditoriją“, – sakė ministras.

Simonas Kairys (L. Balandžio/BNS nuotr.)

S. Kairio teigimu, V. Vyšniauskas šiuo metu neturi sutarčių su Lietuvos kultūros įstaigomis.

Taip jis kalbėjo prieš pirmadienį vykstantį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybos posėdį.

„Kadangi Briuselis išeina atostogų, tai gera proga priminti, kad Rusijos kariai neplanuoja pasiimti laisvų dienų nuo tolesnio Ukrainos puolimo“, – žurnalistams sakė Lietuvos ministras.

Pasak jo, būtent todėl Vakarų šalys, ypač turinčios stiprią karinę pramonę, turi siųsti Ukrainos pajėgoms daugiau ginklų, nes tik tai gali sustabdyti Rusijos puolimą.

„Jei ką nors reikia tęsti, tai ginklų tiekimą“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Bendrija Kyjivui taip pat turėtų suteikti didesnę finansinę paramą.

„Vienintelis veiksmingas būdas (išplukdyti grūdus – ELTA) – per Odesos uostą. Jis turi būti apsaugotas, kad rusai jo vėl nepultų. Tam, kad jis būtų saugus, Ukrainai reikia tiekti ginklus. Kadangi Kyjivas jau gauna rimtų ginklų, jie gali apsaugoti Odesą ir jie galės, vienu ar kitu būdu, grūdus eksportuoti“, – pirmadienį Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų ministrų tarybą kalbėjo G. Landsbergis.

Jis pridūrė, kad kai Ukraina taps pajėgi saugiai išgabenti grūdus, pasaulinės maisto žaliavų kainos turėtų kristi.

„Jei mums reikia daugiau įrodymų, kodėl turime remti Ukrainą ginklais, tai yra vienas geresnių argumentų“, – Europos valstybių žurnalistams pabrėžė ministras.

Į Briuselį susirinkę šalių diplomatijų vadovai susitikime turėtų aptarti Ukrainos atstatymą po karo ir reformas, susijusias su jos europine perspektyva. Be kita ko, ministrai turėtų pradėti derybas dėl naujojo sankcijų Rusijai paketo.

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisija pranešė, kad ES nauju sankcijų paketu suvaržys Rusijos aukso eksportą ir sieks „uždaryti visas landas“, leidžiančias apeiti ankstesniais paketais numatytas priemones.

Dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą 27 šalių narių Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Kremliui paketus. Vėliausiu, priimtu birželį, buvo įvestas draudimas importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) interviu „Financial times“ teigė, jog dabartiniai gynybos planai leistų nušluoti Estiją ir jos žmones iš žemėlapio, nes numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.

„Jeigu palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – teigė K. Kallas.

Primindama apie Rusijos karių žudynes Ukrainos Bučos mieste, Estijos premjerė teigė, jog NATO planas „prarasti ir vėliau išvaduoti“ yra netinkamas.

Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad Estijos premjerės pasisakymai yra „politinės temperatūros kaitinimas“ artėjant NATO viršūnių susitikimui.

„Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, bet mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

Mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis.

„Čia yra dienų klausimas“, – pridūrė jis, pabrėžęs, kad apie konkrečius gynybos planus kalbėti negali.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog politikai dažnai nežino visų gynybos planų detalių, o juose numatomi įvairūs scenarijai.

Arvydas Anušauskas (P. Peleckio / BNS nuotr.)

„Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti, – tvirtino ministras, – tačiau kariniai planai sudaromi atsižvelgiant, kad jeigu vienoje vietoje pasistūmėtų ir tektų užkeisti kažkokią teritoriją, tai kas toliau? Mes jam paliekame tą teritoriją? Ne, numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką.“

Jis teigė, jog minėtos 180 dienų yra numatytos itin didelių pajėgumų generavimui bei ragino „nesiaudrinti dėl kiekvieno politiko pareiškimo“.

Pritaria, kad pajėgumus reikia stiprinti

Lietuvos politikai teigia pritariantys Estijos premjerės pozicijai, jog planai turi būti atnaujinami ir keičiami, didinant šalims priskiriamus pajėgumus.

„Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje gynybiniai planai yra keičiami ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą“, – sakė A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, jog tai nėra paprastas procesas, nes vyksta ir pajėgų, kurios atvytų į šalį, planavimas.

„Jeigu anksčiau pajėgumai buvo skiriami visam rytiniam flangui – pavyzdžiui, visa brigada, tai dabar brigados, divizijos ir didesni pajėgumai yra segmentuojami pagal regionus, – kalbėjo ministras. – Pavyzdžiui, mes esame atskirame regione ir šitam regionui priskirti pajėgumai visą laiką ir vykdytų gynybines užduotis.“

A. Anušauskas teigė sutinkantis su K. Kallas pozicija, jog NATO pajėgumai regione realiu laiku turėtų būti didesni.

„Ji pasakė, kad turėtų būti divizijos – taip, apie tai ir kalbama, apie tai mes kalbame iš savo pusės su Vokietija. Apie pajėgumų, kurie gintų Lietuvą, bet jau ne brigados, o divizijos lygmens, priskyrimą šiems planams vykdyti“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.

Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.

Iki brigados būtų didinamas 2017 metais Lietuvoje dislokuotas sąjungininkų batalionas.

Žvelgiant į dabartinę padėtį, Rusijos agresiją Ukrainoje gynybiniai planai yra keičiami ir jų keitimas greičiausiai pasibaigs kitų metų vasarą.

Tuo tarpu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, jog siekiant įgyvendinti sąjungininkų pažadą neatiduoti nė centimetro Aljanso teritorijos, reikės „daugiau nei brigados“, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi plėsti priimančios šalies pajėgumus.

Pasak V. Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.

K. Kasčiūnas taip pat pabrėžė, jog šiuo metu kaip tik ir siekiama, kad strategija atgrasyti per nubaudimą, tai yra, atkariaujant užimtas teritorijas, būtų pakeista atgrasymu per paneigimą, aprūpinant šalį pajėgumais, kurie užkirstų kelią „bet kokioms intencijoms net bandyti testuoti penktąjį straipsnį“.

„Aš manau, kad premjerė artėjant NATO viršūnių susitikimui pasako mūsų regiono saugumo rūpesčius“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, Estijos premjerės pozicija, jog turėtų būti siekiama iš karto stabdyti galimą agresorių yra visiškai teisinga ir atitinka bendrą Baltijos šalių poziciją.

Panaši pozicija

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat pabrėžė, jog panašią poziciją, kokią viešai išsakė Estijos vadovė, palaiko ir Lietuvos vadovai.

„Diskusijos vyksta nuo pat karo pradžios Ukrainoje, ir uždaruose posėdžiuose esame lygiai taip pat tiek aš, tiek premjerė, kiek aš žinau, neabejoju, kad ir prezidentas išsakė panašius dalykus – kad siekiame pokyčio“, – žurnalistams Seime sakė jis.

Gabrielius Landsbergis. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak ministro, šiuo metu veikia „signalo pasiuntimo“ strategija, kai įvykus incidentui NATO pajėgus reaguoja į gaunamą signalą.

„Matant, kas atsitinka Ukrainoje, ką reiškia ateiti vėliau padėti toms teritorijoms arba jas atkovoti, kai jos yra sunaikintos – suprantama, kad ta strategija NATO teritorijoje netinka“, – sakė G. Landsbergis.

Dėl to, pasak jo, Baltijos šalys siekia sprendimų, kurie leistų užtikrinti Jungtinių Valstijų prezidento Lenkijoje išsakytą įsipareigojimą, jog bus ginamas kiekvienas NATO žemės centimetras.

Kartais kažkas tokius vertinimus gali suprasti kaip tiesioginį gąsdinimą. Gąsdintis nėra pagrindo.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Baltijos šalys „ne pirma diena labai aiškiai siunčia žinią apie tai, kad turi būti peržiūrėta tiek NATO laikysena regiono atžvilgiu, tiek ir labai konkretūs sprendimai ir įsipareigojimai“.

Jos teigimu, kadangi klausimai itin aktualūs, diskusijose kartais atsiranda retorikos, kuri gali būti suprasta dvejopai.

„Kartais kažkas tokius vertinimus gali suprasti kaip tiesioginį gąsdinimą. Gąsdintis nėra pagrindo“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė teigė neketinanti plačiau spekuliuoti, kalbant apie K. Kallas pareiškimus, jog NATO planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.

„Dabar svarbiausias dalykas, kad po NATO susitikimo sprendimai, kurie yra reikalingi Rytinio flango stiprinimui, būtų priimti laiku ir tinkami“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Jei mūsų partneriams reikėtų apmokyti Ukrainos karius, kaip naudotis pažangia technika, Lietuva gali pasiūlyti mūsų instruktorių kompetenciją, įrangą, poligonus ir kitą reikalingą pagalbą“, – bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes jau dabar apmokome ukrainiečių karius, tad nematome kliūčių apmokymo programą plėsti“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Lietuva apmoko Ukrainos karius naudotis amerikietiška prieštankine ginkluote.

Berlynas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“. Jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.

Mes jau dabar apmokome ukrainiečių karius, tad nematome kliūčių apmokymo programą plėsti.

Paklaustas, ar šia ginkluote Ukrainos kariai galėtų būti apmokyti Lietuvoje, nes šalis pati yra įsigijusi vokiškų haubicų, G. Landsbergis atsakė, kad Lietuva yra tam pasiruošusi, tačiau „sprendimą priima už gynybą atsakingi pareigūnai, ar tai būtų Berlyne, ar kitose sostinėse“.

„Mano užduotis – pakviesti, nepamiršti, kad galime tai daryti“, – kalbėjo ministras.

Jis pridūrė, kad Lietuva tam yra tinkama šalis tiek dėl geografinio artumo, tiek dėl patirties.

„Lietuva geografiškai yra arti prie Ukrainos, lygiai taip pat turime privalumą, kad esame susipažinę su Vokietijos kariuomene“, – sakė G. Landsbergis.

Spaudos konferencija:

„Ginkluotė toliau bus tiekiama“

Berlynas ketvirtadienį taip pat pranešė pasiekęs susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“.

Pasak jos, šalys tieks Ukrainai savo turimą ginkluotę, o vėliau Vokietija papildys ištuštėjusias atsargas.

„Rezervai mūsų šalyje nėra dideli, mes dirbame ties šiuo klausimu. Bet kai kalbame apie efektyvumą ir spartą, reikia sutelkti karinius pajėgumus ir juos sujungti“, – Vilniuje kalbėjo A. Baerbock.

Pasak jos, detaliau šiuos klausimus dėl mainų kitą savaitę turėtų aptarti NATO šalių gynybos ministrai.

Savo ruožtu G. Landsbergis pasidžiaugė, jog  „apsisprendimas Aljanse yra pasiektas“.

„Ginkluotė toliau bus tiekiama, ir sunki ginkluote“, – teigė jis.

Invaziją į Ukrainą tęsiančiai Rusijai pradėjus mūšį dėl šalies rytuose esančio Donbaso, Kyjivas ragina Vakarų šalis nedelsti ir kuo greičiau suteikti papildomų ginklų.

„Prezidentas susitikęs su ministrais ragino pasvarstyti galimybę ir pats kviečia parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai, kad būtų atskira programa su jai numatytu finansavimu ir priemonėmis ilgalaikėmis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė jis.

Anot patarėjo, tai turėtų apimti gyventojų perspėjimą, evakavimą ir kitus dalykus.

Jis kalbėjo po G. Nausėdos susitikimo su Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministrais Agne Bilotaite, Arvydu Anušausku bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Sauliumi Greičiumi, kur aptarė šalies civilinės saugos sistemą.

Akcentas – karinė ir civilinė sąveika

„Kokie dalykai ten turėtų būti atspindėti (...), tai perspėjimas-informavimas, kokias mes turime sistemas, kaip jos turi sąveikauti, ar mes jų turime pakankamai, tiek įsidiegiant (o mes Lietuvos nesame jomis pasidengę), tiek palaikant jų gyvybingumą. Taip pat – gyventojų evakavimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Anot K. Budrio, programoje turėtų būti numatyta konkreti institucija, atsakinga už civilinės saugos stiprinimą, kuri apimtų „politinę ir organizacinę lyderystę“ ir kuri dalintųsi atsakomybėmis su savivaldybėmis.

Susitikime taip pat akcentuota būtinybė bendradarbiauti skirtingoms ministerijoms – ypač dėl galimo karinio pavojaus. K. Budrio teigimu, civiliai ir kariniai dalykai turi eiti viena greta.

„Kariniai parametrai turi būti uždėti civilinės saugos priemonių planavimui. Pavyzdžiui, kai vyksta informavimas dabartine gyventojų informavimo sistema apie kokius nors pavojus taikos metu – branduolinė tarša, didelis gaisras, potvynis, yra vieni algoritmai, kai turime karinio pobūdžio situacijas, iš kitur ateina informacija apie galimą raketų ataką“, – tikino jis.

Šiuo metu sprendimo tokio, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo viso pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu, kurių griaunamoji jėga ir tiesioginė, ir netiesioginė, ir konvenciniais, ir kitais ginklais – nėra, tokių sąlygų turbūt beveik niekur nėra.

Anot jo, vienokių parametrų kolektyvinės apsaugos statinio reikia siekiant apsisaugoti nuo branduolinio pavojaus, kitokių – nuo, pavyzdžiui, raketų ar bombų smūgių.

Bendros pratybos

Pasak Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, karas Ukrainoje parodė civilinių ir karinių institucijų sąveikos svarbą.

„Iki karo Ukrainoje buvo vieni elementai testuojami, atitinkamai dabar poreikis įsivertinti ir peržiūrėti tam tikrus scenarijus, juos koreguoti, testuoti, kaip informacija perduodama“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad iki šiol daug dėmesio buvo skiriama pratyboms, įvykus nelaimei Astravo AE, tačiau „situacija pasikeitė“.

„Esame sutarę su Krašto apsaugos ministerija, kad organizuosime bendras civilinės saugos ir mobilizacijos sistemų sąveikos pratybas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Jos turėtų vykti artimiausiu metu, tai leis įvertinti institucijų pasirengimą.

Kviečia numatyti ilgalaikius planus

K. Budrys teigia, kad nėra konkrečių skaičių, kiek reikėtų vienokių ar kitokių slėptuvių ir tai reikėtų nustatyti rengiant ilgalaikį planą, galbūt įtraukiant ir, pavyzdžiui, namų rūsius ar požeminius garažus.

„Šiuo metu sprendimo tokio, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo viso pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu, kurių griaunamoji jėga ir tiesioginė, ir netiesioginė, ir konvenciniais, ir kitais ginklais – tokio nėra, tokių sąlygų turbūt beveik niekur nėra“, – sakė patarėjas.

Anot jo, net ir sovietmečiu kolektyvinės apsaugos slėptuvės, vadinamieji bunkeriai, nebuvo skirti visų gyventojų apsaugai, o buvo numatyti „kritinėms funkcijoms užtikrinti“.

„Tuos dalykus turime apsibrėžti – kaip juos apsibrėšime nuo to ir priklausys finansavimas“, – pabrėžė jis.

PAGD ir savivaldybių duomenimis, Lietuvoje yra 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose laikiną prieglobstį galėtų gauti apie 1 mln. arba apie 40 proc. gyventojų. Daugeliu atveju tai tėra įprasti pastatai – mokyklos, darželiai, arenos ar kitos uždaros erdvės.

„Teisės aktų inventorizacija“

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad minimų statinių rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose galėtų glaustis apie 250 tūkst. gyventojų.

Pasak jos, kad Registrų centro paprašyta įvertinti tiek jau privatizuotas slėptuves, tiek ir esančias viešuose pastatuose ir jas pritaikyti kolektyvinei apsaugai.

„Bet turiu pažymėti, kad užklausus Registrų centro, paprašius pateikti informaciją, jie pateikė, kad Lietuvoje turime tiek įvairių rūsių, kurie nėra vieši objektai, kad jų veikiausiai užtektų visos Lietuvos gyventojams“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Kartu ji sako, jog vyksta diskusijos, jog naujiems objektams atsirastų reikalavimai „įrengti atitinkamas patalpas ar rūsius“, tinkamus žmonių apsaugai, taip pat taikyti tokius reikalavimus ir renovuojant pastatus.

LRP nuotr.

Ministrė pabrėžė, jog civilinei saugai nebuvo skirta pakankamai dėmesio, todėl ministerijoje dabar vyksta „teisės aktų inventorizacija“.

„Jau suformuota darbo grupė, kuri ruošia strategiją, pirmiausia, trumpalaikėje perspektyvoje, ką galima padaryti čia ir dabar, ką turime padaryti ilgalaikėje perspektyvoje. Žinoma, sudėliojant ir finansinius poreikius“, – kalbėjo A. BIlotaitė.

Pasak jos, nors pasirengimo galimai Astravo atominės elektrinės avarijai planas – parengtas, jį numatoma atnaujinti, atsižvelgiant į karą Ukrainoje.

Vis dėlto A. Bilotaitė pabrėžė, kad didžiausias dėmesys turi būti skirtas efektyviai gynybinei ginkluotei.

„Bet kalbant bendrai apie situaciją, mūsų valstybės kryptis yra investuoti į mūsų valstybės gynybą, į ginklus, priešraketines sistemas, kurios mums leistų užtikrinti mūsų saugumą. Žinoma, galime nueiti tuo keliu, kad turėsime daug įvairiausių iškastų rūsių ar slėptuvių, bet tai – ne mūsų valstybės kelias“, – pabrėžė ji.

Vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje imta diskutuoti apie šalies pasirengimą galimiems iššūkiams, įskaitant civilinę saugą.

„Tai yra vieta, kurioje stebime tamsiąją žmonijos pusę. Šiuos žiaurumus įvykdyti galėjo tik zombiai, ne žmonės. Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus. Jie nuosekliai naikina Ukrainos tautą“, – sakė G. Nausėda, dalyvavęs bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais.

„Negalime leisti tam vykti, Rusijos valdžios atstovai turi sumokėti už savo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Reikšdamas pagarbą Ukrainos tautai ir prezidentui V. Zelenskiui Jis pabrėžė, kad herojiška Ukrainos tauta pastarosiomis savaitėmis parodė „neįtikėtiną stiprybę“ ir toliau tęsia šią kovą, mobilizuodama pasaulį „kovoti už tiesą ir taiką“.

Jie įgyvendino savo karinės vadovybės – taip pat zombių – įsakymus.

Jis taip pat dar kartą paragino Vakarų parnerius padidinti karinę paramą Ukrainai, taip pat ragino ES kuo skubiau priimti sankcijas naftai ir dujoms bei „visiems Rusijos bankams“, sakydamas, kad Ukrainos žmonės negali palaukti „metus ar du“.

Lietuvos prezidentas trečiadienį Ukrainoje lankėsi kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais. Antradienį Lietuvos vadovas buvo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies, Latvijos prezidentais ir Estijos užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir NATO rytinio flango stiprinimą.

Prezidentų vizitu buvo siekiama pademonstruoti palaikymą Ukrainai prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tęsiantis Rusijos karinei invazijai, sakė pareigūnai.

G. Nausėda ragina Vakarų šalių vadovus vykti į Ukrainą

Kyjive ir jo apylinkėse apsilankęs Lietuvos prezidentas ketvirtadienį paragino Vakarų šalių lyderius vykti į karo niokojamą Ukrainą.

Po bendro vizito Ukrainoje su Lenkijos, Latvijos ir Estijos lyderiais G. Nausėda teigė, kad apsilankymai Ukrainoje gali sustiprinti ryžtą skelbti griežtesnes sankcijas invaziją tęsiančiai Rusijai.

„Mūsų tikslas buvo aplankyti ir savo akimis pamatyti tuos žiaurumus, kuriuos Putino režimas padarė Borodiankoje. Manau, kad lyderiai iš daugelio šalių turėtų nuvykti į Borodianką, į kitas vietas ir savo akimis pamatyti, kas ten vyksta“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Žešuvo-Jasionkos oro uoste Lenkijos pietryčiuose sakė Lietuvos vadovas.

„Greičiausiai tai prisidėtų prie ryžtingesnių Europos Sąjungos (ES), kitų šalių veiksmų“, – pridūrė jis.

Ragina įvesti „gerokai stipresnes“ sankcijas

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Vakarai turi „atsikratyti bet kokių iliuzijų“, jog Rusija gali būti paveikta diplomatinėmis priemonėmis. Ją Ukrainoje galima nugalėti tik „ryžtingais veiksmais“.

„Pirmiausia – sankcijos. Mes turime įvesti gerokai stipresnes sankcijas, o ne stovėti pusiaukelėje“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, Ukrainai taip pat turi būti suteikti aiški ES perspektyva, tiekiami ginklai.

Anksčiau šią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad derybose dėl rusiškos naftos embargo kai kurios Bendrijos šalys reiškia „griežtą prieštaravimą“.

Jis neįvardino, kokios šalys nepritaria tokioms sankcijoms Rusijai, vasario pabaigoje užpuolusiai Ukrainą.

Vis dėlto pastaruoju metu daugiausiai kliūčių vieningam Bendrijos sprendimui dėl naujų ribojimų kelia Vengrija, kuri yra ypač priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių. Pasak diplomatų, dėl sankcijų taip pat abejoja Vokietijos, Austrijos, Italijos vyriausybės.

Tarptautinis tribunolas

Latvijos prezidentas Egilas Levitas savo ruožtu pabrėžė, kad nusikaltimus vykdantys asmenys turi būti teisiami tarptautiniuose teismuose.

„Karo nusikaltimų tarptautinė bendruomenė negali toleruoti“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Kovo pradžioje, praėjus savaitei nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pranešė, jog jo institucija pradėjo tyrimus dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Vis dėlto E. Levitas ragino įkurti specialų tribunolą.

„Tokį, koks buvo įkurtas dėl karo Jugoslavijoje prieš 30 metų“, – kalbėjo jis.

1993 metais, pačiame etninių Balkanų regiono kovų įkarštyje Jungtinių Tautų įsteigtas teismas buvo pirmasis tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas, atsiradęs po Niurnbergo teismų, vykusių po Antrojo pasaulinio karo.