Apie planuojamą susitikimą Eltai patvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Laisvės frakcijos parlamente seniūnas Vytautas Mitalas.

„Pirmadienį planuojame Koalicijos tarybos susitikimą. Aptarsime aktualijas, kurių prisikaupė nemažai“, – komentare Eltai nurodė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aptarsime artimiausio laikotarpio darbus – tai ir gynybos finansavimo klausimas, ir vertinimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų, ir kiti dalykai“, – savo ruožtu planuojamus darbotvarkės klausimus detalizavo V. Mitalas.

Koalicinė taryba šaukiama likus kelioms dienoms iki trečiojo premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamo susitikimo dėl gynybos finansavimo didinimo.

Kovą antrajame premjerės I. Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturios opcijos, kaip į kitų metų biudžetą būtų galima papildomai surinkti per 400 mln. eurų papildomam krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį variantą, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc., panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

 „Tuomet, kai prezidentas taip pasakė, jis, matyt, įvertino esamą situaciją šiame Seime. Liūdna konstatuoti, bet akivaizdžiai matosi, kad ši valdančioji dauguma yra nepasiruošusi tam. Matyt, to palaikymo deja ir nebus“, – Eltai sakė V. Blinkevičiūtė.

Vis tiek ateis laikas, kai Lietuva ratifikuos šią konvenciją.

„Noriu pasakyti viena – vis tiek ateis laikas, kai Lietuva ratifikuos šią konvenciją. Aš esu įsitikinusi“, – tvirtino ji.

Socialdemokratų, remiančių G. Nausėda prezidento rinkimuose, vadovė pažymėjo – smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena opiausių visuomenės problemų.

„Kai mes sakome, kad pas mus viskas yra tvarkoje, kad mums nereikia jokių tarptautinių dokumentų – ne tvarkoje. Pasižiūrėkite, kas vyksta, kokie yra mastai ir skaičiai smurto artimoje aplinkoje“, – pabrėžė ji.

„Matykime pirmiausiai tai. Nematykime tų baubų – jų nėra. Žiūrėkime visą kompleksą priemonių, kad iš tikrųjų mūsų valstybėje būtų kaip galima mažiau smurto“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, jog nevienareikšmiškai vertinama Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, prezidentas G. Nausėda teigė manantis, kad šios tarptautinės sutarties Seimas neturėtų ratifikuoti.

„Aš manau kad šiuo metu Stambulo konvencijos tvirtinti nereikėtų, kadangi iš to kyla daug pasekmių ir aš manau, kad tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą, ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema. Tiesiog Seimas turi atrasti savyje drąsos, nes jei Seimas priimtų neigiamą sprendimą ir Stambulo konvencijos nepatvirtintų, tai nebūtų nekonstitucinis sprendimas. Seimas gali tiek patvirtinti, tiek nepatvirtinti. Konstitucinio Teismo išvada nereiškia, kad Stambulo konvencija Seime privalo būti patvirtinta“, – LRT TELEVIZIJAI sakė G. Nausėda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusių metų rugsėjį kreipėsi Seimas.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.