-
Galutinis rinkėjų aktyvumas: galime pretenduoti į rekordą ES 14
Per išankstinius rinkimus balsavo 10,74 proc. rinkėjų, tad iš viso Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, 20 val. duomenimis, dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų.
Prieš dvi savaites vykusiuose rinkimuose iki 20 val. balsavo 56,45 proc. rinkėjų.
Balsavimas rinkimų apylinkėse vyko nuo 7 iki 20 val.
Policija ir VRK teigia, kad rimtų pažeidimų kol kas neužfiksuota, tiriami keli skundai dėl galimo agitacijos draudimo pažeidimo.
VRK teigia tikrinanti kelis skundus, kad žiniasklaidoje skelbiama informacija turi agitacinio turinio elementų.
„VRK gavo keletą pranešimų apie galimus agitacijos tvarkos pažeidimus, nurodoma, jog šiandieną kai kuriuose portaluose skelbiama informacija, pranešimai, turintys agitacinio turinio elementų. Mes tą informaciją tikriname“, – sekmadienį spaudos konferencijoje pranešė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis BNS sekmadienį ryte sakė, kad per išankstinį balsavimą antrame ture sulaukta aštuonių pranešimų apie galimus pažeidimus, o balsavimo dieną sekmadienį gauti šeši pranešimai. Ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Didžioji dalis gautų pranešimų yra dėl galimai neleistinos agitacijos.
„Situacija rami, viskas vyksta sklandžiai, kažkokių ypatingų įvykių nėra. Esame gavę aštuonis pranešimus nuo išankstinio balsavimo pradžios, didžioji dalis jų yra dėl neleistinos agitacijos. Ikiteisminių tyrimų kol kas nėra pradėta“, – BNS sakė R. Matonis.
Per minėtą laikotarpį surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad šį antradienį Alytuje suplėšytas vieno iš kandidatų plakatas.
Rekordas ES
Pagal rinkėjų aktyvumą Europos Parlamento rinkimuose Lietuva gali pretenduoti į tam tikrą rekordą visose Europos Sąjungoje, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
„Išaugęs rinkėjų susidomėjimas Prezidento rinkimais išaugino ir rinkėjų aktyvumą EP rinkimuose. Galima konstatuoti, kad rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra per 50 proc. - toks pat, kaip ir Prezidento rinkimuose. Matyt, galime pretenduoti į tam tikrą rekordą visoje Europos Sąjungoje“, - sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms spaudos konferencijoje sakė L. Matjošaitytė.
Pasak jos, 2009 metais kai antrojo Prezidento rinkimų turo nevyko Lietuvoje, rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose buvo tik 20,98 proc.
Politologai: aktyvumas buvo gana įprastas
Aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture buvo gana įprastas, todėl sudėtinga kalbėti apie ženklią naudą vienam ar kitam rinkimuose besivaržančiam kandidatui, sako politologai.
„Nelabai galime pasakyti, kam jis būtų naudingesnis. Kadangi jis žemesnis tik faktiškai trimis procentiniais punktais negu pirmame ture, manau, esminės įtakos rezultatams jis nepadarys“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė.
Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų. Pirmajame ture aktyvumas siekė 57 proc.
Pasak A. Ramonaitės, panašus procentas rinkėjų „nubyrėjo“ visuose miestuose, todėl negalima daryti išvados, kieno rinkėjai nusprendė nebalsuoti.
„Nėra didelis skirtumas, palyginus aktyvumą tarp pirmojo ir antrojo turo ir, matyt, neatėjo tie, kurie jau labai tvirtai buvo apsisprendę balsuoti už tuos kandidatus iš tų likusių septynių ir nebuvo alternatyva nei I. Šimonytė, nei G. Nausėda“, – svarstė Karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Gintaras Šumskas pastebėjo, kad aktyvumas buvo „mums labai įprastas ir, kaip antram turui, visai neblogas“.
Pasak G. Šumsko, manant, kad į rinkimus atėjo panašus elektoratas kaip ir pirmajame ture, geresnes pozicijas turi G. Nausėda, nes jį apklausose daugiau žmonių įvardijo kaip antrąjį pasirinkimą, jeigu į antrąjį turą nepatektų jų kandidatas.
„Jeigu mes darysime prielaidą, kad atėjo daugmaž tie patys ir į pirmąjį, ir į antrąjį turą, panašu, kad palankiau balsai persiskirstys G. Nausėdos naudai“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Europos Parlamento rinkimus, G. Šumskas pastebėjo, jog gana aukštas aktyvumas Šalčininkų, Širvintų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse yra palankus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – krikščioniškų šeimų sąjungai.
„Panašu, kad Šalčininkai, Vilniaus rajonas, Širvintos labai drausmingai atėjo. Panašu, kad jie labai gerai mobilizavosi ir turės tą vietą“, – sakė jis.
J. Novagrockienė spėjo, jog Europos Parlamento rinkimuose žmonės labiau linko palaikyti tradicines partijas ir nepasiduos euroskepticizmui.
Pasak A. Ramonaitės, šie Europos Parlamento rinkimai bus labai geras ženklas partijoms, ko tikėtis Seimo rinkimuose.
„Vienas dalykas yra aiškus, kad pagal šių metų Europos Parlamento rinkimus pakankamai gerai galėsime spėti ir ateinančių Seimo rinkimų nuotaikas. Kadangi aktyvumas daugiau–mažiau panašus kaip ir Seimo rinkimuose, matysime išankstinį paveikslą“, – sakė ji.
Prezidento rinkimai paveiks EP rinkimus
Sekmadienį vykstančiuose rinkimuose sociologė Rasa Ališauskienė prognozavo 53-54 procentų aktyvumą.
„Baltijos tyrimų“ direktorės R. Ališauskienės teigimu, nebelikus referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimo, kuklesnis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumas šiek tiek sumažins prie balsadėžių atėjusiųjų statistiką. Taip pat, pabrėžė ji, šiek tiek mažiau prie balsadėžių ateis ir Lietuvoje gyvenančių rinkėjų. Ji pridūrė, kad, ko gero, didžiausia tikimybė, jog į rinkimus šį sekmadienį neis tie, kurie pirmajame ture balsavo už Arvydą Juozaitį.
„Manau, kad daugiausiai į rinkimus neateis pirmajame ture balsavusiųjų už A. Juozaitį. O kalbant apskritai apie tuos, kurie balsavo pirmajame ture, veikiausiai ateis ir į antrąjį turą, o tie, kurie nebalsavo pirmajame, vargu ar ateis apskritai šiandien“, – sakė sociologė.
Viešojoje erdvėje pasigirdusios replikos, kad abu kandidatai, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, esą yra labai panašūs, todėl tai gali sumažinti ir rinkimų aktyvumą, tvirtino R. Ališauskienė, yra ne visiškai pagrįstos. Sociologės nuomone, pastarąsias savaites vykę debatai tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės gali versti rinkėjus neatsipalaiduoti ir ateiti dar kartą balsuoti.
Galiausiai, komentavo R. Ališauskienė, antrasis prezidento rinkimų turas labai teigiamai paveiks dalyvavusiųjų Europos Parlamento rinkimuose statistiką.
Pasak jos, jei ne antrasis prezidento rinkimų turas, Europos Parlamento rinkimų aktyvumas veikiausiai siektų vos kelias dešimtis procentų.
„Daug kas iki galo ir nesuprato, kad dveji rinkimai atėjo. Kai kas tik balsuoti atėję supras, kad ir Europos Parlamento rinkimai vyksta. Šiuose rinkimuose interesas gerokai mažesnis nei Prezidento rinkimuose“, – apibendrino sociologė.
Gegužės 26-ąją Lietuvoje vyksta prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
Šalies vadovą Lietuvos piliečiai renka iš 2 kandidatų: ekonomisto Gitano Nausėdos ir buvusios finansų ministrės, Seimo narės Ingridos Šimonytės.
Sekmadienį kartu balsuojama ir dėl Lietuvos atstovų Europos Parlamente.
Lietuvoje į EP narius kandidatuoja 16 sąrašų: Visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga –Lietuvos krikščionys demokratai, Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, Lietuvos centro partija, „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!", Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 426 tūkst. 977 piliečiai.
Naudojami Vyriausiosios rinkimų komisijos žemėlapių portale vrk.maps.arcgis.com publikuojami žemėlapiai -
Korupcijos tyrime sulaikyti 8 teisėjai, 5 advokatai (papildyta informacija iš Kauno) 57
Sąrašas įspūdingas
„Šiandien ryte sulaikyti 26 asmenys – aštuoni įvairių grandžių teisėjai (...) ir penki žinomi advokatai“, – žurnalistams sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Jo teigimu, įtariamieji vykdė „prekybą teisingumu“ įvairiose bylose.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus sakė, kad jo vadovaujama tarnyba atlieka „didžiausią tarnybos istorijoje operaciją“, joje dalyvauja per 100 pareigūnų.
Anot jo, įtariama, kad kyšiai mokėti už sprendimus tiek administracinėse, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose.
STT vadovo teigimu, įtariama, kad kyšiai mokėti ir vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje.
Įtariama, kad sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų. Anot prokuratūros, konkretūs kyšiai svyravo nuo vieno tūkstančio iki 100 tūkst. eurų.
Korupcija įtariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas bei šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas.
Kauno teisėjas Gintaras Čekanauskas
Taip pat sulaikyti penki advokatai: vilniečiai – Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas ir Giedrė Cimbolienė bei klaipėdiečiai – Aivaras Surblys ir Marius Navickas.
Advokatas Romualdas Mikliušas
Kolegos ištikti šoko
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų, kuriuose dirbo vienas iš sulaikytųjų – G. Čekanauskas, atstovė Marija Varanavičiūtė apie 11.30 val. portalui kauno.diena.lt teigė, kad jų teismas – šoke. Nors STT pareigūnai jame dar nepasirodė. Kaip šiandien ryte darbe nepasirodė ir G.Čekanauskas, kolegų spėjimu, greičiausiai sulaikytas namuose.
„Apie teismų sistemą supurčiusį vakarykštį Prezidentės dekretą mes sužinojome tik šį rytą. Vieni – per kitus. Tačiau, pirminis informacijos šaltinis greičiausiai buvo žiniasklaida“, – teigė M.Varanavičiūtė.
56-erių G.Čekanauskas dirba teismų sistemoje daugiau kaip 25-erius metus. Jis daugiau kaip penkerius metus vadovavo Prienų rajono apylinkės teismui. Yra buvęs ir Kauno administracinio teismo pirmininku. Ir net šešerius metus – Teisėjų tarybos nariu.
LAT vadovas prašo papildomų duomenų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus paprašė, kad prokuratūra pateiktų papildomą informaciją apie teisėjų ir advokatų korupcijos bylas, siekiant toliau nepertraukiamai nagrinėti bylas teisme.
Tarp bylos įtariamųjų yra Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas, jo įgaliojimai sustabdyti.
„(...) Teismo pirmininkas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl informacijos, kuri, nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui, galėtų būti aktuali teismui užtikrinant nepertraukiamą bylų nagrinėjimą“, – teigiama LAT pranešime.
„Kol yra sustabdyti teisėjo įgaliojimai, teisėjas bylų nenagrinėja. Sprendimas dėl nebaigtų teisėjo nagrinėti bylų bus priimtas artimiausiu metu“, – rašoma jame.
Teismas nurodė, kad daugiau informacijos apie ikiteisminio tyrimo apimtį jam nėra žinoma.
Sulaikytų teisėjų bylos bus peržiūrėtos
Korupcija įtariamų aštuonių teisėjų bylos, kuriose bus rasta galimų nusikaltimo pėdsakų, bus peržiūrėtos, teigia Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.
„Neina kalba apie visas tų teisėjų išnagrinėtas bylas. Jeigu tai bus byla, susijusi su konkrečiu įvykiu, jeigu bus pasakyta, kad nagrinėdamas tą bylą teisėjas padarė nusikalstamą veiką, tai, be jokios abejonės, procesas toje byloje galės būti atnaujintas ir nauja kolegija, nauji teisėjai tą bylą nagrinės“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Valantinas.
Anot jo, šiuo metu sulaikytų aštuonių teisėjų nagrinėjamas bylas perims nauji teisėjai. Detalizuoti nei išnagrinėtų sulaikytų teisėjų bylų, nei šiuo metu nagrinėtų A. Valantinas nesiėmė.
Jis teigė, kad teisėsauga, kuri ėmėsi procesinių veiksmų prieš teisėjus, prieš tai tam turėjo gauti kito teisėjo sankciją.
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus, šiuo metu sulaikytas šio teismo teisėjas Egidijus Laužikas pastaruoju metu dirbo su civilinėmis bylomis, tokių turėjo daugiau nei 20.
Taip pat R. Norkus patikino, kad prie Vijūnėlės dvaro bylos nagrinėjimo E. Laužikas neprisidėjo.
„Aš galiu paminėti tai, kad kai 2017 metų birželio 22 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą griauti Vijūnėlės dvaro pastatus, tai kolega nedalyvavo šitos bylos nagrinėjime“, – tvirtino R. Norkus.
„Šiuo metu Aukščiausiame Teisme yra kita byla su tuo pačiu aspektu, keliamas klausimas, ar nereikėtų keisti teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra vienodi, kad tvarka neturi būti keičiama. Šiuo metu kasacinis skundas yra Aukščiausiame Teisme, kovo 13 dieną numatytas teismo posėdis, galiu paminėti, kad teisėjas E. Laužikas šitos bylos nagrinėjime nedalyvauja“, – pabrėžė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Bylų apžvalga
BNS primena ankstesnes bylas, kuriose teisėjai kaltinti kyšininkavimu ar piktnaudžiavimu.
2001 metų kovo 13 dieną už stambaus masto kyšininkavimą ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteista buvusi Vilniaus teismo teisėja Eglė Milinienė. Teisėja per kelis kartus paėmė 15,5 tūkst. JAV dolerių kyšį, už 10 tūkst. JAV dolerių teisėjai buvo nupirktas automobilis „Volkswagen Golf“.
2007 metų vasario 6 dieną Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį trims buvusiems teismų pirmininkams, kurie kaltinti korupciniais ryšiais su kontrabandininkų grupuote. Buvusiems Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui Arvydui Gudui, Biržų rajono apylinkės teismo teisėjai Palmirai Linkevičienei ir Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkui Dariui Japertui keleriems metams atimta teisė dirbti darbą teisminėse, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose.
2012 metų spalio 15 dieną buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus pripažintas kaltu byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba klastojant teismo nutartis ir taip paleidžiant nuteistuosius į laisvę anksčiau laiko. Jis nubaustas laisvės atėmimu su atidėjimu.
2013 metų sausio 24 dieną buvęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Rimantas Savickas pripažintas kyšininkavusiu ir nubaustas dvejų metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu už tai, kad 2008 metais paėmė kyšį už tam tikro bankroto administratoriaus paskyrimą. Šiuo nusikaltimu kaltintas ir kitas teisėjas, Arnoldas Šukaitis, tačiau jis išteisintas.
2015 metų birželio 9 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu už kyšininkavimą nuteistam buvusiam teisėjui Ryšardui Skirtunui palikta 28,2 tūkst. eurų bauda. Teisėjas iš advokato paėmė kyšį siekiant, kad advokato klientui pavyktų išvengti nelaisvės.
2018 metų lapkričio 11 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 7,5 tūkst. eurų dydžio baudą už piktnaudžiavimą nuteistai buvusiai Šiaulių apylinkės teismo teisėjai Virginijai Kazlauskienei. Ji sužinojusi, kad teisme bus sprendžiamas suėmimo skyrimo jos sūnui klausimas, pasinaudojo pažintimi su kita teisėja ir prašė, kad jos sūnus nebūtų suimamas.
2019 metų sausį prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė išteisinamąjį nuosprendį Kauno apygardos teismo teisėjui Ramūnui Antanavičiui. Jis kaltintas, kad 2017 metų birželį papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį siekdamas, kad būtų sušvelninta vienam privačiam asmeniui policijos skirta nuobauda.
Spaudos konferencijos transliacija.
-
Kauno meras miesto paveldą niokojančiam Lietuvos paštui: arba tvarko, arba parduoda 30
„Griauti visada lengviau nei kurti. O dar lengviau nieko nedaryti ir leisti griūti. Būtent taip pastaruosius kelerius metus elgiasi Susisiekimo ministerija ir jos valdoma bendrovė Lietuvos paštas su griūvančiu Kauno centrinio pašto pastatu“, – teigiama BNS pirmadienį atsiųstame V. Matijošaičio komentare.
Kauno centrinio pašto pastate sausio viduryje įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kaip BNS informavo mero atstovas Tomas Grigalevičius, V. Matijošaitis penktadienį oficialiai kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį dėl esamos pašto situacijos.
„Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti nieko nelaukiant – pastate įjungti šildymą. Ir tada susisiekimo ministras turi apsispręsti – arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoda tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą“, – teigia Kauno meras.
Arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoda tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą.
Pasak Lietuvos pašto atstovės Aušros Kurtkutės, pašto darbuotojai penktadienį buvo susitikę su Kauno centrinį paštą aptarnaujančių įmonių specialistais.
„Paprašėme įvertinti situaciją ir pateikti savo rekomendacijas. Jų išvadas turėtume gauti antradienį – tada, vadovaudamiesi jomis, priimsime tinkamiausią sprendimą“, – teigė ji.
Susisiekimo ministerija anksčiau BNS yra informavusi, kad šiuo metu nėra priimami jokie sprendimai dėl Lietuvos pašto pastatų, o strategiją, kaip su šiuo turtu elgtis, planuojama priimti per šiuos metus.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad interneto svetainėje peticijos.lt praėjusį ketvirtadienį paskelbta peticija, kuria Lietuvos paštas, ministerija, Kauno savivaldybė ir kitos institucijos raginamos „imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“.
„Stebėdami ilgus metus trunkantį AB Lietuvos paštas neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą – 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB Lietuvos paštą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms“, – rašo peticijos iniciatoriai ir ragina pasirašyti peticiją. Ją galima rasti čia.
Šią peticiją yra pasirašę per 2,4 tūkst. asmenų.
Šiai situacijai neliko abejingi ir garsūs Kauno visuomenės veikėjai.
„Nedovanotinas Lietuvos paštas aplaidumas: susprogę radiatoriai prieš savaitę. O dabar – viso stiprumo srove tikrinimas, kur leidžia vanduo... Kadangi tarpukario architektūros vamzdynas paslėptas sienose, tai vamzdžiai dėl spaudimo sienose ir sprogo prie minus 10. Akivaizdu, pastatas visą žiemą liks nešildomas, vanduo sienose plėsis ir trauksis pagal minuso-pliuso režimą, pastatas dar labiau nuvertės ir jo būsimas remontas dar labiau išbrangs. Kiek galima? Kaip gali valstybė šitaip elgtis su visuomenei priklausančiu turtu? Tuo tarpu, kai kultūros bendruomenei trūksta patalpų ir yra parengtas ne vienas šio pastato įveiklinimo planas – jį pūdyti ir griauti akyse yra nebetoleruotina. Prisidėjau prie sukūrusių peticiją. Bet vien ja baigtis ši istorija negali. Šio pastato regeneracija turi tapti Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus „Lietuvos paštas“, prioritetu. Apmaudu kauniečiams buvo prieš šešerius metus, o šiandien tai nebepateisinama“, – teigia projekto „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
„Kažkaip tokia situacija labai primena sovietinius laikus, kai visas turtas buvo „valdiškas“ ir juo nieks konkrečiai nesirūpino, nes, atseit, turtas visų, o tai reiškė, jog nėra šeimininko ir rūpintis turėtų „visi“. Taip dabar ir „rūpinasi“ visi, o realiai – niekas!!!“ – savo pozicija išreiškė šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė.
„Manau, Kauno centrinio pašto pastatui iškilo didžiulė grėsmė. Suprantu, kad tai visiškas abiejų pusių neveiklumas. Atsakomybę turi prisiimti ir savininkai, ir didžiąja dalimi valdininkai. Turiu omenyje ir paveldosaugą, ir savivaldybės klerkus. Nepaisant, kad turtas tartum ir ne jų, suprantame, kaip yra prižiūrimi tokio lygio pastatai iš paveldosaugos pusės. Tai yra nusikalstamas atlaidumas, o reiškiniai gali būti negrįžtami ir nepataisomi. Ar pačiam, kaip kauniečiui, skauda širdį? Absoliučiai“, – savo poziciją „Kauno dienai“ išreiškė aktorius Ramūnas Šimukauskas.
Turime lėšų šaligatviams, šviesoforams, o savo modernizmo perlui?
Architektė Jolita Kančienė teigė šią situaciją vertinanti kaip valstybės politikos neturėjimą prižiūrėti kultūros paveldo pastatus.
„„Pienocentras“, „Pažanga“ – jie stovi nešildomi arba menkai šildomi, todėl kiekvieną jų gali ištikti toks pats likimas. Kalbant apie Kauno centrinį paštą – jis mūsų perlas, Felikso Vizbaro kurtas su intencija, kad tai bus lietuviškas kūrinys. Tinkas primena lietuvišką smiltainį, langų rėmai – su medžio drožiniais. Nekalbu apie interjerą, kuriame tiesiogiai išskaitoma lietuvybė. O dabar su šiuo pastatu katastrofa akivaizdi. Per fasadą nutekėjo vandenys. Ką tai reiškia? Tai, kad vanduo yra po tinku. Šaldomas jis stingsta ir plėšia tinką. Atšilus jis turėtų nukristi, jei ne šiemet, tai kitąmet. Kitas dalykas – pelėsis. Pastatui jis – kaip žmogui vėžys. Mes turėjome krūvas pastatų, kurie fiziškai sunaikinti. Tai ir buvęs sulčių fabrikas, ir kareivinės. Pastarosios atstatomos, o visa kita griūva. Suprantu, kad mūsų valstybė neįgali ekonomiškai, neturi finansų, todėl gal turtingi verslininkai galėtų pagalvoti ir investuoti ne tik į asmeninį turtą, bet ir į savo šalį, miestą, žmones. Tokiu būdu dar ir įsiamžintų“, – sakė architektė.
Fotografas Mindaugas Kavaliauskas akcentuoja, kad Kauno centrinis paštas – lyg Gedimino kalnas.
„Daug kas žiūri iš šalies, bet niekas nieko nedaro. Savininkų AB Lietuvos paštas laikysena – nepateisinama. Nenaudojamas tokios kultūrinės vertės pastatas jau turėjo galimybių atgimti. Pastarąjį kartą Kauno kultūrininkų iniciatyvai pašte kurti art deko muziejų buvo uždarytos durys. Ateitis? Jei Lietuvos paštas neplanuoja parduoti ar perduoti pastato, gal bent čia įgyvendintų vyriausybės pažadą – galėtų įkurdinti dalį susisiekimo ministerijos funkcionierių... Vis tik neįsivaizduoju, kad einant link 2022-ųjų paštas, kaip Kauno modernizmo simbolis, gali neįgauti kultūrinės paskirties, tarkim, tapti Kauno miesto muziejaus architektūros/meno skyriumi ar pan. Kauno miesto vaidmuo čia ne paskutinis. Turime lėšų šaligatviams, šviesoforams, o savo modernizmo perlui?“ – sako jis.
-
Kauno centrinį paštą ir vėl užliejo vanduo? 10
Kaip „Kauno dieną“ informavo pašto atstovė žiniasklaidai Aušra Kurtkutė, sienos sudrėko ieškant paslėptų defektų sename pastato vamzdyne. Jis testuojamas po anksčiau sausį įvykusios vandentiekio avarijos kultūros paveldo vertybe pripažintame pastate.
„Po praėjusią savaitę įvykusios vandentiekio avarijos vietoje jau kuris laikas dirba Kauno avarinės tarnybos specialistai, kurie testuoja visą vandentiekio sistemą, kad panašių avarijų ateityje būtų galima išvengti. Kadangi pastatas senas, vamzdynas išvedžiotas sienose, visi jo defektai yra užslėpti, o juos galima pamatyti tik paleidus termofikacinį vandenį“, – teigia A. Kurtkutė.
Pasak jos, tai antradienio vakarą ir buvo padaryta ir per sutrūkinėjusius vamzdžius sienose prasisunkė vanduo.
„Avarinės tarnybos darbuotojai iškart vandenį sustabdė ir likvidavo gedimą. Norime nuraminti, kad šiuo metu Kauno centriniame pastate vanduo nebėga, tiesiog vakar sušlapusios sienos dar nespėjo išdžiūti“, – pabrėžė ji.
Kadangi vamzdžiai trūko tuščiose pagalbinėse patalpose, inventorius, baldai ir gyventojų korespondencija bei siuntos nenukentėjo.
Vandentiekio avarija Kauno centriniame pašte įvyko sausio 14 dieną. Tuomet trūkus vamzdžiui vanduo užliejo dalį patalpų, kuriose buvo pastatyti tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, kurie turėjo tapti parodos eksponatais.
Incidento vietą apžiūrėję paveldosaugininkai konstatavo, kad kultūros vertybe pripažintam pastatui vanduo didelės žalos nepadarė.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Norime nuraminti, kad šiuo metu Kauno centriniame pastate vanduo nebėga.
Šiuo metu pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, jog jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Kaune buvo kilusių iniciatyvų siekti pašto rūmus perimti savivaldybei. Tačiau jos vadovai teigia, kad jo tvarkymas reikalautų didelių investicijų, o reprezentaciniais pastatais turėtų rūpintis jų savininkai.
Po ankstesniojo incidento Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldus Lietuvos paštas, BNS informavo, kad kol kas nėra priimta sprendimų, ką daryti su nekilnojamuoju Lietuvos pašto turtu, tarp jo ir Kauno centrinio pašto pastatu.
Strategiją, kaip elgtis su pašto nekilnojamuoju turtu, planuojama parengti per šiuos metus.
-
Specialistai: vanduo Kauno centriniam paštui didelės žalos nepadarė 5
„Pirminiais vertinimais, kažkokios didelės žalos nėra padaryta, bet su pašto darbuotojais yra sutarta, kad mus informuos raštu apie įvykio aplinkybes“, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Liutauras Tarbūnas.
Kitą savaitę paveldosaugininkai dar kartą apžiūrės pastatą ir įvertins vandens padarinius, nes jie ne visada pastebimi iš karto po įvykio. Tačiau, pasak L. Tarbūno, vanduo pastate tekėjo gana trumpai, apie valandą, avariją pavyko greitai likviduoti, todėl didesnių pažeidimų greičiausiai buvo išvengta.
KPD specialisto teigimu, incidentas nelaikomas piktybiniu pažeidimu, todėl bauda „Lietuvos paštui“ nebus skiriama.
„Jeigu vertingosios savybės objekto bus pažeistos, tada bus sprendžiama dėl inicijavimo žalos nustatymo komisijos, kurią skirtų KPD direktorius, bet ne kažkokia konkreti bauda, nes tai nėra piktavališkas veiksmas“, – sakė jis.
Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad vamzdis pirmadienio vakarą trūko ketvirtajame pastato aukšte. Vanduo užliejo dalį patalpų ir net prasiveržė į lauką. Spustelėjęs šaltukas aptraukė pastatą storais varvekliais.
Pirminiais vertinimais, kažkokios didelės žalos nėra padaryta.
„Lietuvos Pašto“ atstovė spaudai Vaida Budrienė teigė, kad avarija galimai įvyko dėl vamzdyje užšalusio vandens.
„Viskas įvyko ketvirtame aukšte, buvusiose administracijos patalpose, kurios šiuo metu yra tuščios. Apie trūkusį vamzdį pranešimas gautas pirmadienį, apie 19 val., galima sakyti beveik iš karto, kai įvyko avarija. Avarinės tarnybos specialistai iš karto pradėjo šalinti avarijos padarinius, o antradienį dar papildomai testavo sistemą. Vanduo darbinių patalpų nepasiekė, todėl pašto veikla nesutriko, nepažeistas ir siuntų skyrius“, – portalui sakė V.Budrienė.
Vanduo užliejo nenaudojamas patalpas, todėl siuntos nenukentėjo ir pašto darbas nesutriko.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, 1930–1932 metais statyti Kauno Centrinio pašto rūmai yra vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, pasižymintis ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru.
Šiuo metu pastatas yra prastos būklės. Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir tapti Europos kultūros sostine 2022 metais.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, jog jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
Kaune buvo kilusių iniciatyvų siekti pašto rūmus perimti savivaldybei. Tačiau jos vadovai teigia, kad jo tvarkymas reikalautų didelių investicijų, o reprezentaciniais pastatais turėtų rūpintis jų savininkai.
-
Teismas: Eglės ir Gintaro vaikai buvo paimti teisėtai 58
Praėjusią savaitę Eglės ir Gintaro skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo leista iš šeimos paimti du vaikus, išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą, BNS patvirtino apygardos teismo atstovė Joana Daubataitė.
„Grėsmės vaikams lygio nustatymo metu susidariusios aplinkybės leido spręsti apie kilusį realų pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, vaikų tėvams naudojant netinkamas vaikų auklėjimo priemones, Eglei esant sulaikytai dėl smurtavimo prieš mažametį sūnų, o Gintarui savo elgesiu keliant jam grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš suinteresuotų asmenų“, – teigiama BNS atsiųstame teismo komentare.
Vaikai šeimai buvo grąžinti spalio pabaigoje po to, kai šis atvejis sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo, kaltinant tarnybą neproporcingais veiksmais.
Vaikai paimti po to, kai šių metų rugsėjo 29 dieną praeivis kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad Kauno Panemunės parke pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu byla dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir viešosios tvarkos pažeidimo perduota teismui.
Vaikų teisių specialistai sako, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažįsta, kad reaguojant į situaciją buvo padaryta klaidų.
Šeimai, Vaiko teisių specialistų duomenimis, teikiamos intensyvios socialinės paslaugos.
Atėmė vaikus
Kaip jau buvo rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istorija, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko.
Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.
Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę. „Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos. Tai tarnybos įvertino, kaip pasipriešinimą, todėl ir atėmė vaikus.
VVTAĮT specialistai prabilo tik po kelių dienų. Surengtoje spaudos konferencijoje jie tikino, kad vaikai iš kauniečių šeimos paimti ne dėl to, jog mama pliaukštelėjo, o dėl to, kad vaikams tuo metu šeimoje nebuvo saugu.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet nuo liepos iki spalio 22-osios buvo 513 atvejų, kai vaikai perduoti laikinajai globai, pernai per liepą–gruodį tokių atvejų buvo 710.
Šiemet, nuo liepos 1-osios įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, gauta 6 tūkst. pranešimų, iš jų 64 proc. nepasiteisino, t. y. nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis.
66 proc. atvejais pareigūnai nustato, kad šeimoms reikalinga pagalba, 14 proc. atvejų nustatoma grėsmė vaikams ir kreipiamasi į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos.
