Šių metų kovo 15–25 dienomis vykusi apklausa rodo – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kovą V. Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę remti 17,4 proc. respondentų. Panaši socialdemokratų simpatikų dalis buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – vasarį paramą LSDP deklaravo 17,8 proc. gyventojų.

Per paskutinį mėnesį beveik trimis procentiniais punktais išaugo ketinančiųjų balsuoti už Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) skaičius: vasarį parama „valstiečiams“ siekė 8,7 proc., o kovą juos palaikyti motyvavosi 11,6 proc. apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi į trečią reitingų lentelės poziciją nukritusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovą savo balsą šiai politinei jėgai atiduoti norėjo 9,1 proc., vasarį – 11,8 proc. respondentų.

Iš esmės neatsilikdami nuo paskutinių dviejų politinių jėgų, ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje – Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai. Įtakingiausią dabartinės valdančiosios daugumos partiją kovo mėnesį rėmė 8,9 proc. respondentų, vasarį parama konservatoriams siekė 9,8 procento.

Palankiausiai vertinamų jėgų penketuke ir Andriaus Mazuronio vedami „darbiečiai“. Pastaruosius vasarį rėmė 4,5 proc., o kovo mėnesį savo balsą už šią politinę jėgą teigė ketinantys atiduoti 5,6 proc. apklausos dalyvių.

Toliau kovo mėnesio reitingų lentelėje rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis (kovo mėn. 4,9 proc., o vasarį 3,7 proc.), Remigijaus Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno aušra“ (kovo mėn. 4,4 proc., o vasarį 3,5 proc.) ir Jono Pinskaus pirmininkaujama Lietuvos regionų partija (kovo mėn. 3,9 proc., o vasarį 3,6 proc.).

Tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos.

Į kovo mėnesio reitingų lentelę pakliuvo ir identišką palaikymą (kovo mėn. 2,1 proc., o vasarį 2,5 proc.) turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Artūro Zuoko vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“.

Panašius rodiklius demonstruoja ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija. Šią politinę jėgą, kaip rodo paskutinė apklausa, yra linkę palaikyti 2 proc. respondentų.

Iki 2 proc. gyventojų paramos kovo mėnesį surinko Lietuvos žaliųjų partiją, Nacionalinis susivienijimas bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). 

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, ketvirtadalis (25,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.

A. Anušausko istorija konservatorių partijai reitingo nesugadino: klausimas, kokią įtaką turės G. Jakšto atsistatydinimas

Komentuodama paskutinių apklausų duomenis, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė taip pat akcentuoja, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbusio ir ministro portfelį anksčiau laiko grąžinusio A. Anušausko istorija didelės įtakos konservatorių vertinimui neturėjo. Pasak jos, šis įvykis ryškesnės dinamikos įnešė nebent vertinant atskirus dešiniųjų politikus. Pavyzdžiui, pažymi R. Ališauskienė, žvelgiant į paskutines apklausas, galima konstatuoti rekordiškai žemą premjerės Ingridos Šimonytės ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vertinimą.

Sumaišties į politinę erdvę įnešusi ministrų rotacija įtakos turėjo ir naujajam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui Laurynui Kasčiūnui. Per mėnesį jo palankus vertinimas sumažėjo 6 procentiniais punktais.

„Baltijos tyrimų“ direktorės manymu, tai veikiausiai susiję su visuomenei dar kartą priminta spalvinga L. Kasčiūno praeitimi. Politinę karjerą dabartinis ministras pradėjo susidėjęs su nacionalistais radikalais.

„Taigi, nors visa A. Anušausko istorija reitingo nepajudino, tačiau tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, neatmesdama, kad ryškesnių pokyčių reitingų lentelėje gali įnešti pastarąją savaitę kilusi krizė švietimo sistemoje.

„Portfelį padėjo ministras Gintautas Jakštas. Tad dar pamatysime, kokią įtaką tai turės būsimiems reitingams“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Apklausa vyko 2024 metų kovo 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.

„Aš turiu prabangą nebūti nei užsienio reikalų ministro, nei prezidento pusėje, o turėti savo poziciją“, – sako V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, kuri viešojoje erdvėje besiformuojanti grėsmių vertinimo paradigma jai yra artimesnė. 

Interviu Eltai pirmininkė aptarė ir diskusijas politikų gretose keliantį gynybos finansavimo klausimą. O čia, pripažįsta parlamento vadovė, veikiausiai dėl tų pačių artėjančių rinkimų „bendro vardiklio nėra“. Todėl, tęsia ji, Lietuvai apsisprendžiant dėl tvarių gynybos finansavimo šaltinių, svarbiausia nekartoti konservatorių padarytų klaidų.

„Turiu galvoje klaidų, kurios buvo padarytos iš Vyriausybės pusės dėl mokesčių reformos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, ragindama politikus neskubėti į viešumą bėgti su vienu, visą problemą sprendžiančiu mokestiniu pasiūlymu.

Laiko mes dar turime. Didesnė klaida dabar būtų išbėgti į aikštelę su naujais pasiūlymais, kurie nėra suderinti ir kurie yra pasmerkti žlugti.

„Laiko mes dar turime. Didesnė klaida dabar būtų išbėgti į aikštelę su naujais pasiūlymais, kurie nėra suderinti ir kurie yra pasmerkti žlugti“, – sakė parlamento vadovė.

– Pirmininke, jau kuris laikas diskutuojame ir kartais, atrodo, ne visiškai sutariame, ar Lietuvai kylančios grėsmės vertos ekstraordinarių sprendimų. Štai ministras Gabrielius Landsbergis kalba apie tolydžiai prastėjančią situaciją – iš esmės, apie Lietuvai jau dabar kylančias egzistencines grėsmes. Tokiam kalbėjimui tarsi oponuoja kitų konstruojami naratyvai. Ir tai vyksta nepaisant to, kad visi sutaria, jog Rusijos grėsmė karui Ukrainoje tęsiantis jau trečius metus didėja. Jūs pati gaunate nerimastingo turinio laiškus, kad dabartinė krašto apsaugos vadovybė kažką daro ne taip, kad netinkamai reaguoja į grėsmes. Tačiau kariuomenė teigia, kad viskas tarsi gerai ir kad „karo rytoj nebus“. Ramina ir krašto apsaugos ministras, sako, kad nereikia emocijų. Prezidentas po susitikimo su Seimo valdyba pareiškė, kad nereikia apokaliptinių vaizdų ir gąsdinimų. Kaip jūs matote visą šią naratyvų paletę realios geopolitinės realybės kontekste?

– Kalbėjimas apie saugumą gali būti matomas artėjančių rinkimų fone. Deja, bet taip jau yra, kad kiekviena tema gali tapti rinkiminės kovos lauku. Saugumas taip pat kažkiek juo tampa. Žinoma, norėtųsi, kad taip nebūtų. Visgi man atrodo, kad iš esmės visi sutariame, jog grėsmės lygis Lietuvai nemažėja, Rusija tęsia karą prieš Ukrainą ir visiškai neslepia ambicijų jį plėsti – tą ji liudija visais savo veiksmais. Ji gana sėkmingai perstato ekonomiką ant karinių bėgių. Taigi, ji save iš tikrųjų yra užprogramavusi ilgalaikei konfrontacijai.

– Bet jei pažiūrėtume į tą vertinimų ir pozicijų pynę, ar sutiksite su užsienio reikalų ministru, kad viskas juda blogyn ir kad reikia ruoštis blogiausiam scenarijui? Regis, būtent dėl to ir diskusija vyksta: ne dėl klausimo, ar Rusija kelia ar nekelia grėsmės, bet dėl to, kaip apie tai turėtume ir galime kalbėti.

– Dabartinei situacijai apibrėžti kiekvienas politikas pasirenka savo retoriką. Mes turime blaiviai vertinti pavojus, bet kartu ir kalbėti taip, jog tai vestų mus prie veiksmo. Reikia kalbėti, kaip galime pakelti saugumo slenkstį. Taip, karo scenarijus yra ir tai pats blogiausias scenarijus. Tačiau jis yra vienas iš daugelio galimų. Kai kurie politikai ir ekspertai kalba ir apie jį, todėl jį irgi reikia matyti visų scenarijų visumoje. Tačiau, matyt, teisinga būtų susikoncentruoti į tai, ką galime mes, kaip Lietuva, padaryti, kad blogiausias scenarijus nebūtų realizuotas.

– Tačiau viena yra kalbėti, o kita – daryti. Ar sutarę, kad grėsmė yra reali ir didelė, mes patys nedarome per mažai ir per lėtai?

– Aš norėčiau, kad kiekvienoje grėsmingoje situacijoje... Manau, kad prasminga tokioje situacijoje surasti galimybę padaryti daugiau nei darėme anksčiau. Kalbant apie šią saugumo situaciją, reikia gynybos pramonės vystymo, kitokio Europos požiūrio į grėsmes. Reikia atsisakyti naivumo. Ir šiame kontekste Lietuva daro labai aiškius žingsnius. Jau yra įvykęs atsijungimas nuo priklausomybės su Rusija, judame europinės sinchronizacijos link. Aš sakyčiau, kad mes dedame pastangas ir didiname saugumo slenkstį, o kad turime objektyviai vertinti rizikas – tai akivaizdu. Tą žinią reikia perduoti žmonėms, tačiau tokiu būdu, kuris telktų, o ne paralyžiuotų.

– Kaip visada jūs kalbate diplomatiškai. Bet jei grįžtume prie prezidento susitikimo su Seimo valdybos nariais: šalies vadovas leido suprasti, kad, jo požiūriu, yra sukelta isterija ir baimė, kad tai paralyžiuoja žmonių darbus ir gyvenimus, kad tai negerai. Galima tik numanyti, ką prezidentas turėjo galvoje. Gal užsienio reikalų ministrą ar kitus kalbančius, kad grėsmės yra labai didelės, o mes darome labai mažai. Kurioje jūs supratimo pusėje? Ar ministras per stipriai kelia klausimus? Gal nepagrįstai žmones gąsdina, gal gąsdina investuotojus? Ar, visgi, blaiviojoje tiesos pusėje yra prezidentas, gal kariuomenė, sakydama, kad karo šiandien nebus?

– Aš turiu prabangą nebūti nei užsienio reikalų ministro, nei prezidento pusėje, o turėti savo poziciją. O mano pozicija yra ta, kad mes turime vertinti ir suprasti rizikas, kurios yra pakankamai rimtos. Turime dėti visas pastangas – ne vien retoriškai, bet ir veiksmų prasme, kad tiek Vokietijos brigada, tiek mūsų karinis rezervas, tiek mūsų gynybinė pramonė būtų vystomos ir kad tai būtų daroma kiek galima greičiau. Prezidento žodžiai, į kuriuos jūs apeliuojate, jau gali būti traktuojami prezidento rinkimų kampanijos kontekste.

– O kur tada tas aukso vidurys? Iš jūsų suprantu, kad tiek ministras, kaip konservatorių lyderis, tiek prezidentas, kaip pretendentas antrajai kadencijai, kalba rinkiminiame ar kažkokiame kitokiame kontekste. O kas yra ne rinkiminis kontekstas? Ar gali būti toks?

– Mano nuomone, rizikas riekia vertinti. Jų tikrai yra. Reikalingi veiksmai stiprinant atgrasymą ir didinant saugumo barjerą. Mano matymas toks. Dabartinis sudėtingas laikas suteikia postūmį padaryti kai kuriuos dalykus greičiau, nes tai diktuoja pati situacija ir pačios grėsmės. Nemanau, kad turėčiau rinktis kažkokią pusę.

– O ką būtų galima konkrečiai ir padaryti greičiau? Akivaizdu, prioritetiniai klausimai – visuotinis šaukimas, tvarus gynybos finansavimas. Tačiau susidaro įspūdis, kad Seime ar iš politikų, visomis savo ląstelėmis bijančių kalbėti apie papildomus mokesčius, jau greitai pasigirs į „Radarom“ akciją panaši iniciatyva – tik dabar siūlanti savanoriškai aukoti ir taip finansuoti Lietuvos krašto apsaugą paskambinus trumpaisiais numeriais. Tokia savanorystė. Bet yra ir kitas pasiūlymas – reikia visuotinio mokesčio. Ir čia bendro sutarimo tarp visų nėra. Ar tai yra problema?

– Bendro vardiklio tikrai nėra, kad ir kiek esu kalbėjusi su skirtingomis partijomis ar frakcijomis, kiekviena politinė jėga, sakyčiau, turi savo matymą apie tai, kaip reikėtų finansuoti gynybą ir iš kur paimti tvarų finansavimą. Dabar, vertinant politinio ciklo etapą, iš esmės vyksta prezidento rinkimai, rudenį laukia nauji rinkimai į Seimą. Todėl esmė yra užtikrinti, kad ir kokie sprendimai bebūtų priimti, jie turi būti tęstiniai. Čia, mano galva, reikia nekartoti praėjusių metų klaidų – turiu galvoje klaidų, kurios buvo padarytos iš Vyriausybės pusės dėl mokesčių reformos. Tuo metu iš pradžių buvo pateikti pasiūlymai ir tik po to imtas telkti palaikymas. Taip procesas neveikia, procesas sustojo ir, matyt, nebus baigtas iki šios kadencijos pabaigos. Jis liks ateičiai. Todėl, kad taip neatsitiktų, aš matau tokią formulę – reikia mėginti sutarti dėl grindų, dėl kurių įmanoma susitarti.

– Bet ar tai nekelia rizikos? Ar toks principas – susitarti dėl ko mes galime susitarti rinkiminiame fone – neužprogramuos apskritai tam tikros nesėkmės? Gal dėl rinkiminių įnorių nepavyks susitarti dėl principinių dalykų? Statistinis į rinkimus einantis politikas sakys: visiems žmonėms įsitraukti į gynybos finansavimą nereikia, nes žmonės turi visokių socialinių poreikių ir problemų, gal dėl to reikia atrasti ir apmokestinti tik tas grupes, kurios tokių bėdų neturi... Iš esmės, tą jau dabar kalba socialdemokratai. Ir prezidentas užsiminė, kad visuotinio mokesčio neturėtų būti, kad tai turėtų būti nutaikyta į sektorius... Ar tai yra problema – būtent tokios ryškėjančios pozicijos bei skirtys?

– Aš manau, kad tai parodo, jog yra labai skirtingos skirtingų partijų pozicijos. Būtent tai ir yra tas sunkumas, kurį bus sudėtinga perlipti per šį pusmetį. Bet vėlgi, kaip jau esu ne kartą sakiusi, reikia diskutuoti čia, Seime, apie tai, dėl ko galime susitarti. Pavyzdžiui, gynybos obligacijos yra viena iš priemonių, viena iš daugelio reikalingų priemonių. Bet visi mato, kad vieno šaltinio čia ir nebus. Reikia kalbėti apie tai, kokių mokesčių pajudinimas galėtų turėti maksimaliai platų palaikymą. Aš čia matau ne vien tik koalicijos susitarimo poreikį, bet ir opozicinių partijų. Toks procesas turi vykti.

– Bet valdančiųjų partijų spektre nėra aiškaus bendro vardiklio šiais klausimais?

– Kol kas nėra.

– Koks Liberalų sąjūdžio planas? Pritariate konservatorių stovykloje dažniau keliamam pasiūlymui, kad reikia visuotinio mokesčio, siekiant tvaraus finansavimo gynybai?

– Mes esame pasisakę ne kartą, kad matome poreikį turėti visumą priemonių – tai yra mišrus finansavimas. Kad nebūtų tik vieno šaltinio. Apie mokesčių didinimą norėtume kalbėti tikrai ne pirmiausia, suprasdami, kaip sunku rasti formulę, kuri tiks maksimaliai plačiam politinių partijų ratui. Aš neužbėgčiau už akių, durdama pirštu į vieną galimą mokestį, nes, pirma, reikia susitarimo prie stalo ir tarp koalicijos, ir opozicijos jėgų. Ir tik tada galima daryti ėjimą sakant, kad tai yra pasiūlymas.

Taigi, nereikia nei liūliuoti visuomenės – nereikia į ją žiūrėti kaip į mažą vaiką, kurį reikia tik nuraminti.

– Tokio problemos sprendimo, skeptikų ar apokalipsę pranešančių politikų nuomone, esminis argumentas šiuo klausimu yra laikas. Kiek mes dar turime laiko tokioms diskusijoms? Ar mes dar turime prabangą diskusijoms?

– Aš manau, kad kalbant apie laiką... Praėjusių metų rudenį esame numatę šių metų biudžetą, kalbant apie kitų metų išlaidas – jas, matyt, taip pat galime susidėlioti. Didžiosios išlaidos karine prasme, saugumo ir gynybos prasme, jos būtų tolesniais metais. Laiko mes dar turime. Didesnė klaida dabar būtų išbėgti į aikštelę su naujais pasiūlymais, kurie nėra suderinti ir kurie yra pasmerkti žlugti. Tai per rimtas klausimas, kad tokiu keliu būtų einama.

– Apibendrinkime šį grėsmių žemėlapį. Kur yra ta riba tarp visuomenės mobilizavimo ginti tėvynę, duoti finansinius įnašus gynybai, norėti ir suprasti, kad to reikia, ir nekonstruktyvaus visuomenės gąsdinimo? Kaip surasti stebuklingą vidurį?

– Čia ir yra sudėtingiausias klausimas. Suprantama, kad norisi, jog visuomenė jaustųsi susitelkusi ir pasitikinti tuo, kad mes, esant blogiausiam scenarijui, drauge su savo sąjungininkais, kuriais galime pasitikėti, apsiginsime. Bet taip pat, kad yra daug konkrečių priemonių, jog tas pats blogiausias scenarijus nebūtų realizuotas. Taigi, nereikia nei liūliuoti visuomenės – nereikia į ją žiūrėti kaip į mažą vaiką, kurį reikia tik nuraminti. Kitas kraštutinumas – jis taip pat nėra telkiantis, jis gal net dezorientuojantis. Reikia kuo daugiau politikų, visų lyderių nuoširdaus ir atviro aiškinimo, kaip jie mato situaciją, kaip jie mato grėsmes. O šias grėsmes mes visi matome. Tai yra akivaizdu. Reikia pamažu keisti visuomenės požiūrį, parodyti, kad kalbant apie gynybą reikia bendrų pastangų. Viso to prireiks, kol mes turime tokį kaimyną, kuris grasina visiems.

„Emocingesni pasisakymai, kurie nuskambėjo po balsavimų, jie buvo labiau nukreipti į žiūrovus. Bent jau iš kai kurių opozicijos frakcijų matau ir girdžiu nusiteikimą grįžti į salę ir tęsti darbus, nes porą savaičių besitęsusi situacija nuvargino ir opoziciją“, – LRT radijui teigė politikė.

Parlamento vadovė svarstė, kad jei opozicija ateityje turės minčių pakartoti Seimo plenarinių ar komitetų posėdžių boikotą, niekas nuo to jų nesulaikys. Liberalų sąjūdžio vadovės teigimu, reaguojant į pastarąjį kelias savaites trukusį opozicijos protestą ji kantriai ieškojo galimybių Seimo mažumai priklausantiems politikams grįžti į bendrą posėdžių salę.

„Aš labai kantriai ir ilgai su opozicijos atstovais bendravau ir mes ieškojome bendro sprendimo, kuris leistų jiems grįžti pakankamai patogiai ir solidžiai į Seimo salę ir kartu neleistų diktuoti politinės darbotvarkės ta prasme, ką sufleruoja politinė logika – valdantieji savo siūlymams turi šiek tiek daugiau balsų, o į kai kuriuos opozicijos siūlymus yra atsižvelgiama“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Kelias savaites dėl progos pateikti savo antiinfliacinius siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija antradienį galiausiai pristatė keturis parengto paketo projektus. Tačiau jau po pateikimo buvo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Toks valdančiųjų sprendimas buvo palydėtas aštria opozicijos kritika. Teigta, kad vykusios derybos Dialogo grupėje buvo tik butaforinės, kad valdantieji pažemino opoziciją ir pamynė demokratines vertybes ir t.t.

Dabar biudžetas peržiūrimas nebus, naujo amortizacinio paketo nebus priimama, dar bus laukiama. Kaip sakoma: „devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk“.

Seimo vicepirmininkas: dabar biudžeto pokyčių ir naujų infliacijos pasekmių švelninimo priemonių nebus

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad Seimo pavasario sesijoje antradienį atmetus keturis opozicijos teiktus infliacijos amortizavimo priemonių paketus, naujų biudžeto pokyčių ir pasiūlymų kainų augimo pasekmėms švelninti nebus.

Anot jo, šiuo metu reikia stebėti kaip kis ekonominė situacija, o ateityje sprendimus priimti „sistemiškai“.

„Dabar biudžetas peržiūrimas nebus, naujo amortizacinio paketo nebus priimama, dar bus laukiama. Kaip sakoma: „devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė P. Saudargas.

„Greičiausiai ateityje į visą reikalą žiūrėsime sistemiškai, kad kas mėnesį, kas du reikia situaciją vertinti iš naujo, žiūrėti, ką daryti, ir susitarti iš anksto, kad rinka, verslas ir žmonės tam pasiruoštų“, – aiškino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikas.

Pasak P. Saudargo, naujos infliacijos amortizavimo priemonės galėtų būti įvedamos panašiai kaip pandemijos metu, kai buvo nustatyti konkretūs kriterijai, pavyzdžiui, taikyti tam tikrus ribojimus esant konkrečiam reanimacijoje gydomų COVID-19 pacientų skaičiui.

Paulius Saudargas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Jo teigimu, ekonominė Lietuvos padėtis antroje metų pusėje gali būti „dramatiškai dinamiška“, Rusija vis aktyviau nutraukiant dujų tiekimą Europos Sąjungos valstybėms.

„Tai (rusiškų dujų tiekimo stabdymas Europai – ELTA) paveiks ir mūsų rinką ir į situaciją reikės pakankamai reaguoti, ir galbūt net visus sprendimus priiminėti tam tikrais etapais, „laiptais“, – svarstė parlamentaras.

P. Saudargas paaiškino, kodėl atmesti opozicijos siūlymai mažinti PVM ir akcizus

Seime valdančiųjų palaikymo nesulaukus nei vienam iš keturių opozicijos teiktų infliacijos suvaldymo paketo projektų, konservatorius P. Saudargas aiškina, kad dešiniųjų koalicija tiesiog yra apsisprendusi neiti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų mažinimo keliu.

„Turėjome rimtą diskusiją ir koalicijos viduje, ir frakcijų viduje, po diskusijų su premjere, finansų ministre, mūsų ekspertais buvo prieita prie išvados, kad šiuo keliu tikrai nebus einama“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Kalbėdamas apie iniciatyvą sumažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, TS-LKD frakcijos narys akcentuoja, kad nereguliuojamoje rinkoje tokia lengvatos dalis paprasčiausiai nugula ne į vartotojų, o į verslo kišenę.

„Yra paklausos – pasiūlos kreivė, kur ji susikerta, kiek vartotojai yra pasiruošę mokėti už prekę, tiek ji kainuoja. Jeigu dabar mes perkame tuos produktus už tam tikrą kainą, verslas mato, tai iš esmės yra būtinoji prekė, nei daugiau nei mažiau mes jos nesuvartosime.

Jeigu mes sumažinsime kainas, žmonės nepradės daugiau valgyt. Jie suvalgo tiek, kiek suvalgo. Labai mažiau valgyti taip pat nepradės. Ta kaina nusistovėjusi“, – aiškino jis.

Pasak politiko, praktiškai jokio efekto kainų sumažėjimui neduotų ir Seime jau atmesta opozicijos iniciatyva sumažinti akcizus kurui.

„Pažiūrėkit Ukrainoje, kur yra beprotiškos kainos, milžiniškas trūkumas. Žmonėms reikia važiuoti, jie bando gauti, perka tą kurą iš visų galų ir vis tiek juda į priekį, nes tai kaip ir būtinoji prekė. Kištis į tai netikslinga“, – pabrėžė P. Saudargas.

Tuo tarpu kalbėdamas apie opozicijos iniciatyvą atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, Seimo pirmininkės pavaduotojas tvirtino šiame procese apskritai neįžvelgiantis jokios problemos, dėl kurios rinkos liberalizaciją reikėtų atitolinti.

„Liko 18 proc. nepasirinkusių. Per likusią savaitę tikrai dar dalis pasirinks, nes aš irgi visiškai neseniai pasirinkau. Jeigu galima nepasirinkti, tu gal lauki, žiūri, galvoji. Kita vertus, nėra didelės tragedijos, jeigu ir nepasirinks. Tai vieną ar kitą mėnesį mokės euru dviem brangiau ir viskas, pasirinks tada“, – tikino jis.

Vis tik konservatorius neatmeta, kad antroje metų pusėje, matant aiškesnes ekonominės raidos prognozes, bus imamasi papildomų infliacijos padarinius mažinančių sprendimų paieškų. Tačiau, jis pažymi, kad veikiausiai būtų einama ne mokesčių mažinimo, o kompensacijų dėl kylančių kainų keliu.

„Galbūt rudenį bus grįžtama prie tų sprendimų, nes tikrai niekas nesako, kad situacija labai stabili ir prognozuojama, kad čia nieko nereikės daryti. Tai sako visi, sutinka ir Vyriausybė, ir valdančioji dauguma, kad greičiausiai kažkokie amortizuojantys augančias energetikos kainas sprendimai tikrai bus“, – sakė P. Saudargas.

„Pagrindinės dvi žinios – pozicija suprato, kad be opozicijos Seimo darbas negalimas, reikia skaitytis su opozicija, turint daugumą reikia suprasti, kad opozicija taip pat atstovauja rinkėjams, ir ta žinia yra pasakyta ir valdantieji suprato. Tikiuosi, kad tas supratimas bus ilgalaikis ir tvarus, geranoriškumo opozicijos atžvilgiu bus daugiau“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Opozicijos atstovai pirmadienį pažadėjo grįžti į Seimo salę, jei į antradienio darbotvarkę bus įtraukti projektai dėl pridėtinės vertėms mokesčio lengvatų, nepamokestinamojo pajamų dydžio kėlimo iki minimalaus mėnesinio atlyginimo, ilgesnio nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo termino, mažesnio degalų akcizo. Šių projektų pateikimas numatytas antradienio rytiniame posėdyje.

S. Skvernelis sakė laukiantis, kad po pateikimo projektams bus pritarta ir dėl jų bus diskutuojama Seime, tačiau patvirtino, jog liks vakariniame posėdyje nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų.

Pozicija suprato, kad be opozicijos Seimo darbas negalimas, reikia skaitytis su opozicija, turint daugumą reikia suprasti, kad opozicija taip pat atstovauja rinkėjams, ir ta žinia yra pasakyta ir valdantieji suprato.

„Be abejo“, – į klausimą, ar dalyvaus vakariniame posėdyje, atsakė S. Skvernelis.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Andrius Mazuronis teigė, jog frakcijai užteks projektų pateikimo, ir tikėjosi, kad parlamentas grįš į normalų darbo ritmą.

„Jei nepalaikys (po pateikimo), bus nepalaikyta. Man asmeniškai užteks ir mūsų frakcijai, manau, užteks, kitų frakcijų reikia klausti, sudėtinga už kitas frakcijas kalbėti“, – žurnalistams prieš posėdį sakė A. Mazuronis.

Jis patvirtino, jog „darbiečiai“ dalyvaus vakariniame posėdyje: „Tai žinoma, duok Dieve, kad grįšime į normalų darbą ir tai ne laikinas koks nors reiškinys, o nuolatinis sveiko proto sugrįžimas į parlamentą“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikėjosi, jog konfliktas Seime išspręstas.

„Vakar buvome susitikę dialogo grupėje, kalbėjome apie situaciją, jos išsprendimo būdus, ir opozicijos buvo labai stiprus pageidavimas, kad jų klausumai atsirastų darbotvarkėje, ir ne šiaip sau darbotvarkėje, o rytinėje jos dalyje, pirmajame šios dienos posėdyje. Į tą siūlymą, prašymą, buvo atsižvelgta ir manau, kad tai pakankamos priežastys tam ,kad ta situacija Seime pagaliau išsispręstų“, – prieš posėdį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

Opoziciniai „valstiečiai“ tvirtinant darbotvarkę siūlė, kad opozicijos teikiami projektai būtų svarstomi pirmu klausimu, tačiau tam Seimas nepritarė. Projektai liko įrašyti po kitų svarstomų projektų, jų pateikimas numatytas prieš 12 valandą.

Seimo pirmininkė pažymėjo, kad konfliktui spręsti sudaryta dialogo grupė lieka veikti Seime, kad kilus nesutarimams juos būtų galima aptarti dar prieš imantis demaršų.

Aš pasiūliau atstovams iš opozicijos, kad dialogo grupės formatą iš principo mes išlaikytumėm. Tais atvejais, kai kyla kokių nesutarimų, ypatingai dėl atmosferos Seimo salėje, galima būtų jį naudoti kaip tarpinį prieš demaršus, o šiaip žmogiškai tikiuosi, kad tokių situacijų daugiau nesikartos.

„Aš pasiūliau atstovams iš opozicijos, kad dialogo grupės formatą iš principo mes išlaikytumėm. Tais atvejais, kai kyla kokių nesutarimų, ypatingai dėl atmosferos Seimo salėje, galima būtų jį naudoti kaip tarpinį prieš demaršus, o šiaip žmogiškai tikiuosi, kad tokių situacijų daugiau nesikartos“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Opozicija siūlo šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai gyventojams laikinai iki 2023-ųjų balandžio 30 dienos taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (vietoje 9 proc. dabar), o 9 proc. – elektrai ir dujoms (vietoje 21 proc. dabar).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilygintų minimaliai mėnesio algai (MMA). NPD nuo birželio siekia 540 eurų, o MMA šiuo metu yra 730 eurų.

Elektros energetikos įstatymo pataisa siūloma atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą, o Akcizų įstatymo pataisomis – sumažinti akcizą degalams.

Opozicija Seimo plenarinius, komitetų ir komisijų posėdžius boikotavo nuo birželio 8 dienos, kai valdantieji sušaukė nenumatytą posėdį, kad užbaigtų interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui procedūrą. Ministras po šio proceso liko poste.

Spręsti konfliktui Seime buvo sukurta dialogo grupė.

Pirmadienį su valdančiųjų ir opozicijos atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė jų „ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų“, teigė šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis.

I. Šimonytė neslepia, kad į Seimą po konflikto prasprūdusių opozicijos pasiūlymų nepalaikys

Premjerė Ingrida Šimonytė neslepia – ji savo balso už opozicijos siūlomus projektus dėl infliacijos pasekmių mažinimo neatiduos.

„Aš tikrai nebalsuosiu už juos po pateikimo, nes, man atrodo, kad tai būtų nesąžininga mano pačios pasiūlymų atžvilgiu“, – žurnalistams antradienį sakė Vyriausybės vadovė, pridurdama, kad po dvi savaites trukusio konflikto parlamentą pasiekę opozicijos siūlymai nedera su tuo, dėl ko Seimas jau apsisprendė.

„Dalis, sakyčiau, yra net nederantys su tuo, dėl ko Seimas jau apsisprendė. Seimas jau apsisprendė, kiek leidžiama augti dujų ir elektros kainoms antrą šių metų pusmetį. Tam buvo numatyta dotacija dujų ir elektros tiekėjams, biudžete suplanuota, kad kainos neaugtų labiau. Dabar ateina kai kurie kolegos ir sako: ne, taip negerai, mes paimkime dar ir PVM lengvatą – nustatykime tam pačiam dalykui“, – sakė I. Šimonytė, pažymėdama, kad visgi yra nusiteikusi dirbti su opozicija dėl infliacijos pasekmių mažinimo.

„Aš mielai esu pasiryžusi kalbėtis su opozicija taip, kaip esu kalbėjusi ne vieną kartą apie įvairius labai svarbius projektus. Klausimas, ar opozicijai tai bus įdomu. Iš to kaip įnirtingai norima pateikti projektus būtent plenariniame posėdyje... Nežinau, ar opozicijai tai yra įdomu“, – apibendrino premjerė.

„Surinkome 43 parašus ir registravome (interpeliacijos tekstą – BNS) Seimo posėdžių sekretoriate“, – BNS sakė interpeliacijos iniciatorių „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją premjerui ar ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.

Pasak A. Norkienės, interpeliacijos iniciatyvą pasirašė visų opozicinių frakcijų parlamente atstovai.

„Siūlėme tik opozicinių frakcijų atstovams“, – teigė ji.

Interpeliacijoje sveikatos apsaugos ministro klausiama, kodėl visuomenei meluota apie pandemijos suvaldymo planą, kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija, kodėl pasirinkta „iš esmės prievartinė vakcinacijos strategija“, kodėl nesuskubta pirkti vakcinacijos viešinimo kampanijos paslaugų.

Taip pat klausiama, kodėl gegužę pastebėjus lėtėjantį vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi tempą nesiimta papildomų skatinimo priemonių – vienkartinių išmokų, nuvykimo skiepyti į namus ir pan., kodėl šeimos gydytojų kabinetai iki šiol pilnai neaprūpinti vakcinomis.

Opozicijos atstovai teiraujasi, kuo remiantis vasarą buvo atšauktas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą, kodėl atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės, ar viruso plitimo neskatino sprendimas nesiizoliuoti artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 turėjusiems, bet skiepytiems žmonėms.

Kaip vertinate faktą, jog visuomenės nuomonės apklausos rodo Jus esant vienu nepopuliariausiu ir vienu labiausiai nemėgstamu šios Vyriausybės ministru?

Taip pat A. Dulkio klausiama, kodėl nukeltas infekcinių ligų klasterio kūrimas, kodėl pandemijos metu „didelė dalis įstaigų yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis“, kodėl kitąmet medikų algas žadama didinti tik 6 proc., nes šį augimą „suvalgys“ infliacija.

Opozicija pasigenda ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų mažinant vaistų kainas.

„Pateikiant Farmacijos įstatymo pataisas Seime, kuriomis sumažinta konkurencija kompensuojamųjų vaistų rinkoje, teigėte, jog bus imamasi kitų vaistų kainą galinčių sumažinti priemonių. Tačiau nė viena priemonė iki šiol nėra įgyvendinta. Iki šiol nėra atgaivintas mechanizmas dėl bendrų brangių vaistų pirkimų su Višegrado šalimis ir neįvyko nė vienas ekspertų susitikimas, iki šiol nėra suprogramuota ir neveikia nuotolinė receptinių kompensuojamųjų vaistų nuotolinės prekybos platforma“, – rašoma interpeliacijoje.

„Kaip vertinate faktą, jog visuomenės nuomonės apklausos rodo Jus esant vienu nepopuliariausiu ir vienu labiausiai nemėgstamu šios Vyriausybės ministru? Kaip, Jūsų nuomone, tai įtakoja gyventojų pasitikėjimą Vyriausybės sprendimais COVID-19 valdymo srityje?“ – klausia opozicijos atstovai.

Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Seimo posėdyje ministro atsakymai turi būti svarstomi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.

Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

Opozicija parlamente turi 67 atstovus.

P. Peleckio / BNS Foto nuotr.

A. Dulkiui paruošė 5 puslapius klausimų

Ministras dar lapkričio pradžioje tvirtino nebijąs interpeliacijos proceso ir net tikino laukiąs galimybės atsakyti į opozicijos iškeltus klausimus. Sprendžiant iš „valstiečių“ paruoštų klausimų, opozicijos kritikuojamas ministras, sulaukęs tokios galimybės, užtruks. Jei interpeliacijos procesas būtų pradėtas, A. Dulkys Seimo tribūnoje sugaiš nemažai laiko vien perskaitydamas visus jam skirtus klausimus.

Inicijuodami interpeliaciją ministrui „valstiečiai“ parengė 15 klausimų. Tačiau kai kurie iš jų turi po penkias ar net 11 klausiamųjų potemių, tad visi pasiteiravimai vos sutilpo į 5 puslapius. Opozicijai priklausantys parlamentarai iš ministro nori išgirsti ne tik pasiaiškinimų dėl pandemijos ar vakcinacijos proceso valdymo. Jei „valstiečiai“ surinks 29 parlamentarų parašus, būtinus, kad ministro atstatydinimo klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje, A. Dulkys turės pasiaiškinti ir dėl ministerijos viešųjų pirkimų, ir įvertinti žemus savo reitingus.

„Valstiečių“ iniciatyva atsiradę klausimai prasideda nuo reikalavimo pasiaiškinti dėl 130 žingsnių pandemijos suvaldymo plano. Opozicijos teigimu, A. Dulkys melavo, kai pradėdamas eiti ministro pareigas kalbėjo turįs tokios apimties planą. Taip pat „valstiečiai“ teiraujasi, kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija?

Ministro klausiama, kodėl buvo priimtas sprendimas laikinai, 2 dienoms, stabdyti, skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Opozicijai priklausančių politikų teigimu, tai buvo pirmas žingsnis, sugriovęs pasitikėjimą tiek „AstraZeneca“, tiek kitomis vakcinomis.

Taip pat prašoma pasiaiškinti dėl pavėluotos skiepijimo viešinimo kampanijos ir kodėl, pasak „valstiečių“, buvo pasirinkta „prievartinė vakcinacijos strategija“.

„Kodėl pasirinkote iš esmės prievartinę vakcinacijos strategiją, neatsižvelgdami į psichologinę visuomenės būklę, augantį susipriešinimą ir tarptautinių organizacijų įspėjimus bei mokslines publikacijas, kad prievarta gali paskatinti didesnį nepasitikėjimą vakcinoms ar net priešinimąsi vakcinacijai? Ar sprendimai buvo derinami su ekspertais ir medikais?“, – viename iš klausimų teiraujamasi ministro.

Kodėl pasirinkote iš esmės prievartinę vakcinacijos strategiją, neatsižvelgdami į psichologinę visuomenės būklę, augantį susipriešinimą.

Tarp klausimų atsidūrė viešojoje erdvėje jau ne kartą keltos temos. Opozicija klausia, kodėl pandemijos metu didelė dalis įstaigų, reikšmingų teikiant pagalbą žmonėms, toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis.

„Be vadovo išlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadovaujantis anoniminiu skundu atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas, regionines paslaugas koordinuojančios Šiaulių Respublikinės ligoninės vadovas ir t.t. Likusios institucijos yra nuolat audituojamos, net perkant išorės auditus, nors yra atlikti ministerijos auditai“, – rašoma klausimų, skirtų ministro interpeliacijai, projekte.

„Ar ministro tikslas yra sukompromituoti vadovus, juos atleisti ir visiškai destabilizuoti įstaigų veiklą pandemijos sąlygomis?“, – kitu klausimu teiraujamasi A. Dulkio.

Jei „valstiečiams“ pavyks surinkti 29 parašus, iš Seimo tribūnos A. Dulkys turės pasiaiškinti, kodėl nebuvo imtasi papildomų ir savalaikių priemonių kai gegužės mėnesį ėmė lėtėti vyresnio amžiaus asmenų vakcinacijos procesas. Taip pat kodėl, pasak opozicijos, visa vakcinacija buvo palikta savivaldybių atsakomybei, o SAM dalyvavo tik kaip vakcinų tiekimo organizatorė. Apskritai dėl esą netinkamo vakcinacijos proceso organizavimo „valstiečiai“ surikiavo 11 klausimų.

Reikalauja SAM pirkimus įvertinti iš Valstybės kontrolierius perspektyvos

Iš A. Dulkio „valstiečiai“ taip pat norėtų išgirsti atsakymus dėl medicinos darbuotojų atlyginimų klausimų, taip pat dėl viešojoje erdvėje ažiotažą kėlusių viešųjų pirkimų istorijų, į kurias įsivėlė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Valstiečiai“ A. Dulkio prašo skandalus, kilusius tiek dėl „Kitokių pasikalbėjimų“ ar ministerijos komandos nuotraukoms išleistos sumos, įvertinti iš valstybės kontrolierius perspektyvos.

Ar ministro tikslas yra sukompromituoti vadovus, juos atleisti ir visiškai destabilizuoti įstaigų veiklą pandemijos sąlygomis?

„Kaip buvęs Valstybės kontrolierius, kaip vertinate tokius SAM pirkimus“, – prisiminti anksčiau eitų pareigų mąstymo logiką A. Dulkio prašo „valstiečiai“.

Opozicija taip pat prašo ministrą pasiaiškinti dėl Seime pateiktų alkoholio kontrolės politikos liberalizavimo projektų. Viename iš savo klausimų „valstiečiai“ stebisi, kad viename savo interviu A. Dulkys teigė, jog perteklinis mirtingumas pandemijos sąlygomis yra nulemtas blogos Lietuvos gyventojų sveikatos būklės. Kitaip tariant, „valstiečiai“ tarsi įžvelgia prieštaravimą tarp užimtos laikysenos dėl alkoholio kontrolės politikos ir ministro pastabų, kad lietuvių mirtingumas pandemijos metu yra susijęs su bloga sveikatos būkle.

„Ar jums neatrodo nelogiška tą būklę ir toliau bloginti palaikant alkoholio kontrolės prieinamumo didinimą? Ką jūs, kaip ministras, padarėte per tuos metus, kad būtų skatinamas gyventojų fizinis aktyvumas, sveikatai palanki mityba, būtų vykdoma rūkymo prevencija?“, – teiraujasi opozicija.

Klausimų ministrui sukėlė ir tai, kad Seimo sveikatos reikalų komitete svarstant Seimo šio rudens sesijos darbų programą nebuvo registruotas nė vienas Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas įstatymo projektas.

„Kodėl? Tai yra beprecedentis atvejis“, – klausia „valstiečiai“.

Prašo įsivertinti žemus reitingus

Galiausiai „valstiečiai“ norėtų, kad A. Dulkys įvertintų savo, kaip ministro, žemus reitingus.

„Kaip, Jūsų nuomone, tai įtakoja gyventojų pasitikėjimą Vyriausybės sprendimais COVID-19 valdymo srityje?“, – rašoma klausimų A. Dulkiui projekte.

Taip pat prašoma ministro dar kartą patvirtinti arba paneigti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie tai, ar jis nesiruošia kandidatuoti į Europos Audito Rūmų auditoriaus poziciją.

„Jeigu negalite patvirtinti, gal galite patvirtinti, kad atsistatydinsite iš sveikatos apsaugos ministro pareigų, kai jums bus pasiūlytos Europos Audito Rūmų auditoriaus pareigos?“ – teiraujasi opozicija.

Klausimai A. Dulkiui užbaigiami bendru pasiteiravimu – ar ministras įsivaizduoja tolesnį savo darbą.

Interpeliaciją gali pateikti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai, tačiau, norint atstatydinti ministrą, reikia bent 71 balso. Naujienų agentūra ELTA pastarąją savaitę rašė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime iniciatyvą ketina palaikyti ir kitos opozicinės frakcijos.

ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį LVŽS užsiminė apie galimybę surengti interpeliaciją premjerei Ingridai Šimonytei. Tačiau „valstiečiai“ nuo šio plano atsitraukė, kadangi, pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, Vyriausybės vadovė išgirdo didžiausiai opozicinei frakcijai priklausančių politikų raginimus.

Vėliau į posėdį susirinkusi LVŽS šešėlinė Vyriausybė apsisprendė inicijuoti sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atstatydinimo procesą.

Savo planų jungtis į naujos politinės jėgos gretas neslepia ir buvusi ilgametė „valstiečių“ narė Rima Baškienė. Politikė atvirauja, kad po to kai apleido „valstiečių“ stovyklą, kone per mėnesį spėjo pajusti kokybiškesnę politinę kultūrą. Pasak politikės, LVŽS stovykloje buvo „barama“ už balsavimus ne pagal partijos liniją, tuo tarpu  naujosios frakcijos gretose – klesti dialogo kultūra. Apie tokius „kultūrinius skirtumus“, neslėpė R. Baškienė, ji spėjusi papasakoti ir buvusiems kolegoms. Tačiau, tikino ji, raginimų, kad iš LVŽS frakcijos ar partijos gretų pasitrauktų daugiau „valstiečių“ – tikrai nebuvo.

S. Skvernelis: jeigu ir bus siunčiamas kvietimas jungtis prie partijos, jis bus visuotinis

Saulius Skvernelis/Dainiaus Labučio (ELTOS) nuotr.

Kaip aiškina frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, jeigu būtų nuspręsta kurti naują politinę jėgą, pirmiausiai visuomenėje būtų išplatinamas visuotinis kvietimas prisidėti prie šios partijos steigimo.

„Manau, jeigu apsisprendžiame (kurti partiją-ELTA) ir tokį žingsnį žengiame, tai bus visuotinis kvietimas. Ne jungtis prie kažko, nes nėra prie ko jungtis, o kurti, pradėti iš esmės nuo balto popieriaus lapo ir tame kūrime dalyvauti nuo pat pirmųjų žingsnių, nuo įstatų, nuo programinių nuostatų kūrimo, bendravimo kultūros ir tradicijų. Toks būtų kvietimas, jeigu jis būtų“, –  Eltai naujos politinės jėgos formavimo perspektyvas pristatė S. Skvernelis.

Jis patikslino, kad dėl tokio kvietimo išsiuntimo, jo vadovaujamai frakcijai priklausantys parlamentarai planuoja apsispręsti artimiausiu metu.

Planuojame artimiausiu metu padaryti galutinį sprendimą eiti šiuo keliu ir kreiptis atvirai į visuomenę.

„Planuojame artimiausiu metu padaryti galutinį sprendimą eiti šiuo keliu ir kreiptis atvirai į visuomenę, kurie norėtų kartu šiame procese dalyvauti nuo pat pirmos dienos“, –  sakė ekspremjeras.

Paklaustas, ar tokio sprendimo būtų galima sulaukti jau kitą savaitę, S. Skvernelis pabrėžė, kad jie neketina šiuo klausimu skubėti, tačiau neatmetė, jog toks scenarijus yra įmanomas.

„Galutiniai apsisprendimai, jeigu Seimo nariai, kurie dabar yra frakcijoje, mes sudėsime parašus, tada ir bus. Laikas mūsų nespaudžia, mes neturime kur skubėti. Gali visko būti“, –  atsakė parlamentaras.

Nemano, kad partiją pavyks įsteigti jau šiemet

Tačiau frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas taip pat pridūrė, kad net ir tuo atveju, jeigu visuotinis kvietimas jungtis prie partijos būtų išplatintas dar kitą savaitę, tikėtis, kad naujoji politinė jėga oficialiai įsisteigtų dar šiais metais – nėra realu.

„Jeigu ir bus kažkoks judėjimas, tai tikrai nemanome, kad galutinis jo įforminimas bus šiais metais. Tikrai ne“, –  mano politikas, kartu pabrėždamas, kad daug svarbiau yra surinkti aktyviai partijos veikloje norinčius dalyvauti narius, o ne tiesiog skubėti formaliai įregistruoti politinį darinį.

„Aš tikrai manau, kad tai nėra realu, kadangi, jeigu mes eisime šiuo keliu, tai bent jau tas minimalus skaičius, kuris nustatytas įstatyme - 2 tūkst. žmonių, norime, kad tai būtų tikrai politiškai aktyvūs ir gyvi žmonės, o ne popierinės anketos. Tai čia labai svarbu ir tai yra iššūkis“, –  tikino S. Skvernelis.

S. Skvernelis: bandome kurti įsiklausimo ir kompromiso dvasią

Nors ekspremjeras ir sutinka, kad surinkti reikalingą 2 tūkst. steigėjų skaičių, kurio reikalauja įstatymai, bus sudėtinga, tačiau jis atmetė penktadienį R. Karbauskio išsakytą mintį, jog frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai bando „labai aktyviai kviesti“ „valstiečių“ narius prisidėti prie naujos partijos kūrimo.

Ramūnas Karbauskis/Dainiaus Labučio (ELTOS) nuotr.

„Ramūnas visą laiką viską žino ir už kitus geriau. Žino, kada laimės kokius rinkimus, visus, ar ne visai visus, kas ką planuoja, kas ką galvoja. Tiesiog nenorėčiau komentuoti. Mums nieko vilioti nereikia. Bus priimtas sprendimas, tai bus pakviesti žmonės, kurie norės, kuriems bus priimtinos tam tikros pirmiausiai ideologinės pozicijos, požiūris, žmonių patirtis, valstybės raidos matymas. Jie patys priims sprendimus, mums tikrai nieko vilioti nereikia“, –  tikino S. Skvernelis.

R. Baškienė taip pat atmetė LVŽS lyderio išsakytą mintį, kad naują frakciją suformavę parlamentarai kviečia prisijungti ir buvusius savo bendražygius. Pasak jos, Demokratų frakcijos gretose kiekvienas Seimo narys ir netgi politikų patarėjai gali jaustis lygiaverčiai.

Rima Baškienė/Mariaus Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

„Asmeniškai, pati tikrai nieko nei kalbėjau, nei įtikinėjau, tik tiek, kad pasakiau ir stebiuosi, kaip vis tik svarbu gera nuotaika, pozityvi aplinka mūsų 13-os Seimo narių. Juo labiau, mes dabar labai nuoširdžiai bendraujame, mūsų patarėjų ratas. Mes visi veikiame kartu, nėra taip, kad patarėjai kažkur atskirti, kaip buvo "valstiečių" frakcijoje. Ten Seimo nariai susirenka atskirai, patarėjų negali būti, nes neva galbūt išneš kažkokią paslaptį“, –  pasakojo parlamentarė.

S. Skvernelis sutiko su frakcijos kolegės mintimi, kad jie stengiasi savo veiklą grįsti demokratiškumo principais, o tokią pozityvią atmosferą „Vardan Lietuvos“ narių gretose esą jaučia ir su „valstiečiais“ pasilikę parlamentarai.

„Mes bent jau bandome tokiais būti. Tikrai tai yra pati pradžia, sunku pasakyti, kaip toliau, bet kol kas nusiteikimas yra. Tikrai visi 13 frakcijos narių vienodai svarbūs ir lygūs. Maksimaliai stengiamės įtraukti į visus procesus, nuo diskusijų, iki sprendimų priėmimo ne tik frakcijos narius, bet ir tikrai pakankamai gausią ir labai profesionalią padėjėjų komandą. Kol kas, atrodo, dirbame, kaip komanda, generuojame idėjas. Turime skirtingų nuomonių, bet tas nuomones išklausome, bandome surasti kompromisą. Manau, kol kas tokia dvasia mes ir kalbamės. Tą mato ir kolegos Seime, tą mato ne tik Seime esantys žmonės“, –  mano S. Skvernelis.

R. Baškienė: aš žinau, kad dabartinius „valstiečius“ ir toliau bara, jeigu jie balsavo ne taip

Anksčiau ne kartą sakiusi, kad pasitraukus iš „valstiečių“ partijos, prie kitos partijos nesijungtų, dabar R. Baškienė pabrėžia pozityvios atmosferos komandoje svarbą. Tačiau, pasak jos, skubėti su naujos partijos steigimu dabar nėra didelio poreikio, o daug svarbiau tiesiog „taktiškai išlaukti“ tinkamo laiko. Politikė taip pat laikosi pozicijos, kad naujos partijos steigimo negalima sulyginti su įstojimu į jau esančią kitą partiją.

„Iš tiesų, aš išėjusi iš „valstiečių“ partijos teigiau, ir ne kartą tą sakiau, kad prie kitos partijos jungtis aš neplanuoju. Aišku, visiškai kita situacija yra naujos partijos kūrimas, bet šiandien dienai aš nesu tas pagrindinis žmogus ir iniciatorius, naujos partijos steigimo. Tiesiog, aš esu komandos žmogus, tos komandos, kuri mes dabar esame Seime“, –  savo požiūrį į naujų partijų steigimo ir prisijungimo prie jau esamų partijų skirtumus išdėstė R. Baškienė.

Būtent pozityvia komandos atmosfera frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė sako pasidalinanti ir su LVŽS gretose pasilikusiais parlamentarais, kurie jos teiraujasi apie buvimą naujoje politinėje jėgoje.

„Kai mes sukūrėme naują frakciją, mūsų klausė, na kaip, kaip jūs jaučiatės. Mano atsakymas buvo labai aiškus ir nuoširdus: jaučiamės puikiai. Nes atsirado darbinė aplinka, pagarba vienas kito nuomonei ir mes jaučiamės puikiai toje komandoje. Nėra jokio diktato, yra labai nuoširdus nusiteikimas darbui. Jeigu kolegoms, dabar esantiems Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje pasirodys priimtina pozicija, kiekvienas Seimo narys yra laisvas ir kiekvienas žmogus laisvas savo apsisprendime“, –  tikino ji.

Politikė užsiminė, kad pas „valstiečius“ pasilikę politikai esą ir toliau patiria spaudimą, jeigu balsuoja ne pagal partijos liniją. Tuo tarpu naujoje frakcijoje, neradus bendro sutarimo, kiekvienas parlamentaras, pasak jos, gali turėti savo nuomonę ir balsuoti laisvai.

„Mes nejaučiame jokių nurodymų iš kažkur arba liepimo daryti kitaip. Mes nesmerkiame vienas kito dėl vienokio ar kitokio balsavimo, ką mes jausdavome anoje frakcijoje: prabalsavai kažkaip ne taip, kaip kažkam atrodo, pasielgei, kaip tau širdis ir protas sako ir tave bara. Aš žinau, kad dabartinius „valstiečius“ ir toliau bara, kad balsavo, kad jaunimas nuo 21-erių metų galėtų dalyvauti (Seimo rinkimuose-ELTA). Pas mus taip nėra“, –  buvimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ gretose privalumus vardino R. Baškienė.

Laisvės frakcijai priklausantis politikas įvykusį susitikimą vadina dialogo pradžia bei kartu pažymi, kad Prezidentūra esą yra linkusi ieškoti konstruktyvių sprendimų.

„Šį šiandien įvykusį susitikimą pavadinčiau dialogo pradžia. Aptarėme iš tiesų kompleksiškai keletą žmogaus teisių klausimų. Kalbėjome pakankamai išsamiai apie bendrų sąlyčio taškų, siekiant neįgalių asmenų integracijos Lietuvos visuomenėje. Ir taip pat didelį dėmesį skyrėme šiuo metu tobulinamam Partnerystės įstatymo projektui. Susitikimo metu kalbėjome, kad iš tiesų reikia daugiau dialogo ir pokalbio šia tema“, – delfi.lt transliuotoje spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo narys.

Grupės gali būti įvairios, tai ir politiniai, ideologiniai oponentai, bet svarbiausia yra pokalbis ir konstruktyvaus sprendimo paieška.

„Labai džiaugiuosi Prezidentūros kvietimu užimti ir tam tikro tarpininko vaidmenį, susodinant visas grupes prie stalo ir galbūt nuleidžiant tą įtampą visuomenėje ir ieškant konstruktyvių sprendimų. Taip pat susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad Partnerystės įstatymas yra reikalingas ne tik tos pačios lyties poroms, bet ir skirtingos lyties poroms“, – teigė T. V. Raskevičius.

„Svarbiausia, man atrodo, šitame etape yra kalbėti, nes ilgą laiką politikai ir šalies vadovai vengė šio klausimo. Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu apie tai yra diskutuojama“, – įsitikinęs parlamentaras.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pasak jo, skirtingas pažiūras partnerystės klausimu turinčias interesų grupes prie vieno stalo esą siekianti susodinti Prezidentūra žengia tinkamu keliu, ieškant sprendimo.

„Aš tikrai esu dialogą visuomenėje teigiantis politikas, manau, kad sudėtingose diskusijose galime surasti sprendimus. Grupės gali būti įvairios, tai ir politiniai, ideologiniai oponentai, bet svarbiausia yra pokalbis ir konstruktyvaus sprendimo paieška“, – tvirtino Laisvės frakcijos narys,

Kartu ŽTK pirmininkas patikslino, kad tarp Partnerystės projekto rėmėjų ir Prezidentūros yra daugiau aspektų, dėl kurių sutariama, negu tų, dėl kurių galėtų kilti ginčai.

„Manau, kad sąlyčio taškų yra daugiau negu skirtumų“, – mano T. V. Raskevičius.

P. Mačiulis: prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad būtina sureguliuoti bendro gyvenimo klausimus

Prezidentas yra išsakęs poziciją, kad, jo nuomone, Civilinio kodekso pakeitimai galbūt būtų ir teisingesnis kelias. Bet viską reikia palikti diskusijoms.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis žurnalistams sakė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nuosekliai laikosi pozicijos, jog būtina sureguliuoti bendro gyvenimo klausimus tiems piliečiams, į kuriuos ir taiko Seimo palaikymo nesulaukęs Partnerystės įstatymas. Klausimas lieka, pažymi patarėjas, kokiu būdu ir forma tai reikėtų padaryti.

„Didžiausias dėmesys yra tam, kaip sureguliuoti bendro gyvenimo (klausimus – ELTA) ir įteisinti tai įstatymais. Prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, kad šio sureguliavimo reikia, jis yra reikalingas ne tik tos pačios lyties poroms, jis reikalingas kur kas didesnei visuomenės daliai. Kokiu būdu tai padaryti: ar kuriant naujus įstatymus, ar Civiliniu kodeksu – tai jau yra diskusija dėl formos. Prezidentas yra išsakęs poziciją, kad, jo nuomone, Civilinio kodekso pakeitimai galbūt būtų ir teisingesnis kelias. Bet viską reikia palikti diskusijoms“, – S. Daukanto aikštėje žurnalistams sakė P. Mačiulis.

P. Mačiulis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Paklaustas, ar matytų galimybę paremti Partnerystės įstatymą, jei šis rudenį Seime būtų priimtas, P. Mačiulis tvirtino, kad prezidentas jau yra išsakęs paramą tos pačios lyties asmenų santykių sureguliavimui.

„Turbūt palaikymas tokio sureguliavimo prezidento jau yra išsakytas. Labai svarbu atsižvelgti į suinteresuotas grupes, skirtingas nuomonių grupes ir girdėti tiek mažumas, tiek nepabijokime išgirsti vyskupų nuomones tam, kad rastume bendrus vardiklius ir pasiektume to, ko Lietuvai tikrai reikia“, – teigė jis, pažymėdamas, kad reikia į diskusiją šiuo klausimu pažiūrėti kitu kampu.

„Seime įstatymas yra sustojęs, diskusija yra baigta. Dėl to reikia iš naujo pažiūrėti kitu kampu į šią situaciją ir pradėti nuo balto lapo“, – sakė P. Mačiulis.

„Lieka neatsakytų svarbių klausimų, ką reikėtų daryti artimiausiu metu. Paradoksalu, kad kuo labiau artėja mūsų išsvajotasis imunitetas, tuo mažiau yra norinčių skiepytis. Vis dar matome ryškų Lietuvos atsilikimą nuo ES vidurkio skiepijant vyresnio amžiaus asmenis. Vadinasi, turime neišnaudotų galimybių, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis“, – Prezidentūroje pirmadienį surengtame sveikatos forume sakė G. Nausėda.

„Turime pasirūpinti, kad būtų atkurtas pastaruoju metu sumenkęs bendras visuomenės pasitikėjimas vakcinomis“, – pridūrė jis, akcentuodamas, kad būtent tęstinis visuomenės vakcinavimas gali leisti užtikrinti, kad griežti ir brangiai kainuojantys karantinai nebepasikartotų.

„Lietuvos gaunamų vakcinų šiandien pakanka, kad sėkmingai įgyvendintume masinio skiepijimo programą. Dabar galime jaustis gerokai tvirčiau nei praėjusių metų vasarą. Neabejoju, kad ateityje sėkmingai kovosime su naujomis koronaviruso atmainomis, pritaikydami joms vakcinas. Taip užtikrinsime tęstinį visuomenės atsparumą ir turėsime šansą išvengti ilgų, griežtų ir brangiai kainuojančių karantinų“,– sakė šalies vadovas.

Pagrindinį pranešimą forume nuotoliniu būdu skaitė Europos Sąjungos sveikatos komisarė Stella Kyriakides (Stela Kiriakides), jo dalyvius pasveikino prezidentas G. Nausėda.

Diskusijoje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, biochemikė Aurelija Žvirblienė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys ir kt.

Forumo vaizdo įrašas:

„Aš manau, kad viskas priklausys nuo skaičių. Tikrai tokia situacija, kokia yra dabar, yra nepatenkinama ir ne tik susirgimų skaičius, ne tik didėjanti įtampa mūsų ligoninėse ir, beje, ne tik koronavirusu sergančių pacientų, bet ir dėmesys kitiems pacientams mažėja atitinkamai“, – interviu Delfi teigė G. Nausėda.

„Bet, jeigu situacija išlieka tokia, kokia yra dabar, ir tos priemonės neduoda reikiamo rezultato, tai, aš manau, kad galime svarstyti ir dar griežtesnius apribojimus, priemones, nes toks ir yra mūsų tikslas“, – pridūrė jis.

Viskas priklausys nuo skaičių.

Prezidentas taip pat atkreipia dėmesį į išaugusį mirtingumo lygį ir akcentuoja, kad lietuviai yra maža tauta, kuri privalo branginti kiekvieną gyvybę.

„Gaila, kad praėjo nemažai laiko, kol tai tapo visiškai akivaizdu ir šiandieną turbūt jau būtų tikrai nebepadoru diskutuoti, ar čia mes ne per griežtai, ar mes galėtume dar truputį demokratiškai pasvarstyti. Nebėra laiko, kada svarstyti, reikia daryti tai, ką turėjome daryti gerokai anksčiau“, – akcentavo šalies vadovas.

Viliasi, kad įsiklausys į ekspertus

G. Nausėda viliasi, kad naujoji Vyriausybė, priešingai nei jos pirmtakė, prieš priimdama sprendimus dėl COVID-19 pandemijos valdymo labiau įsiklausys į ekspertų rekomendacijas ir pasiūlymus.

„Mes nuolat bendraujame įvairiais būdais ir su medikais, ir su mūsų Vyriausybe, ir su sveikatos ekspertais, kuriuos subūrėme į sveikatos ekspertų grupę. Ko aš labiausiai norėčiau pasiekti – kad vis dėlto ne tik žodžiais deklaruotume pagarbą mokslui, profesijai, bet ir darbais. Ir šioje vietoje, deja, esu priverstas konstatuoti, kad buvo tokių momentų, kai pagalvodavau, kad valdžia – sau, o ekspertai – sau“, – interviu Delfi teigė G. Nausėda.

„Tai yra valdžia galvoja, kad ekspertai yra kažkoks paralelinis traukinys, kuriame vyksta svarstymai, diskusijos, teikiami kažkokie siūlymai, o štai mūsų traukinys važiuoja savo vėžėmis, ir galbūt mes atsižvelgsime, per langą pasiklausysime, ką jie ten siūlo, bet veikiausiai važiuosime taip, kaip esame numatę“, – pridūrė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, toks valdžios elgesys yra netinkamas. Todėl G. Nausėda viliasi, kad naujajai Vyriausybei pavyks labiau atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas ir pasiūlymus.

„Labai tikiuosi, kad šiai naujai Vyriausybei vis dėlto pavyks atsisakyti tokio požiūrio ir sveikatos ekspertų rekomendacijos bus ne tik rekomendacijos, bet tie pasiūlymai, kurie guls ir į valdžios sprendimus“, – pabrėžė G. Nausėda.

Nesijaučia delsęs tvirtindamas ministrus

Prezidentas sako, kad pagrįstai išnaudojo iš esmės visą jam numatytą laiką tvirtinant naujosios Vyriausybės ministrus. Todėl, įsitikinęs šalies vadovas, tie, kurie norėjo jį šiame procese paskubinti, tiesiog bandė spausti prezidentą. G. Nausėdos teigimu, net įvertinus COVID-19 kontekstą, greičiau priimti sprendimus dėl premjerės Ingridos Šimonytės siūlytų ministrų tikrai nereikėjo.

„O kur mes būtume nuskubėję? Turbūt visi puikiai žinome, kad Vyriausybė nėra tvirtinama kaip ministrai. Vyriausybė buvo patvirtinta tvirtinant Vyriausybės programą mūsų Seime, ir tai buvo padaryta antradienį. Pirmadienį ant stalo guli prezidento dekretas su visu Ministrų Kabinetu, neišskisiant nė vieno. Žinote, esant ankstesniems prezidentams kartais Ministrų Kabinetai būdavo patvirtinami be kai kurių ministrų. Mano atveju visi ministrai buvo patvirtinti“, – interviu Delfi sakė prezidentas.

„Mes išnaudojome visą laiką, nes nenorėjome, kad šis procesas būtų butaforinis. Aš galėjau „prasukti“ visus ministrus – atsiprašau už išsireiškimą – per porą dienų“, – pridūrė G. Nausėda ir pabrėžė esąs patenkintas tuo, kaip buvo užbaigtas Vyriausybės formavimas.

„Aš esu patenkintas šiuo procesu ir jo rezultatu. O tas noras mus paskubinti galbūt kilo ir iš to, kad norėta paspausti prezidentą, kad jis per daug nesiaiškintų, kad jis patvirtintų tai, kas yra pateikta“, – sakė prezidentas.

Gitanas Nausėda/P. Paleckio (Fotobanko) nuotr.

Politinė konkurencija

G. Nausėda sako, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis Lietuvos politinės jėgos turėtų susitelkti ir kuo labiau ieškoti bendresnių sprendimų reaguojant į kilusią sveikatos bei ekonomikos krizę.

„Mes turėtume susėsti prie bendro stalo ir sakyti: šie žingsniai yra absoliučiai būtini ir baikime vienas kitam kaišioti kojas“, – interviu Delfi teigė G. Nausėda, kartu pažymėdamas, kad dės pastangas, jog taip ir įvyktų.

„Tiek, kiek tai priklausys nuo manęs, tikrai stengsiuosi šitą politinės kultūros elementą diegti Lietuvos visuomenėje. Ar tai pavyks man vienam? Manau, man tikrai reikia pagalbos ir iš mūsų žmonių (...). Nes priešingu atveju toliau gyvensime susipriešinimo visuomenėje nuotaikomis, o tai dabar būtų tiesiog pernelyg didelė prabanga“, – teigė jis.

„Galbūt politinės konkurencijos niekas negali išjungti, bet suvokiant, kokia yra situacija, ir kad tai tikrai yra unikali situacija – turėtume lygiai taip pat suvokti, kad ir ta politinė konkurencija dabartinėmis sąlygomis turėtų įgyti kitokių formų, ne tokių destruktyvių, ne sėdėjimo apkasuose ir mėtymo vienas į kitą akmenimis formų. Tikrai šito sau dabar negalime leisti“, – pridūrė prezidentas.