ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad gegužę gyventojai politines partijas vertino panašiai kaip ir prieš kelis mėnesius.

Gegužės 16–28 dienomis vykdytos apklausos duomenimis, didžiausią gyventojų palaikymą išlaiko Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“. 14,1 proc. respondentų teigė, kad jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, jie savo balsą atiduotų būtent už šią partiją. Prieš mėnesį darytoje apklausoje taip mąstančių buvo 14,8 proc.

Už politinės arenos naujokės nugarų rikiuojasi socialdemokratai ir konservatoriai. Kaip rodo apklausų duomenys, abi partijos gegužę turėjo panašias simpatikų gretas: už socialdemokratus balsuoti ketino 11,5 proc. (balandį buvo 12,8 proc.), už konservatorius 10,4 proc. (balandį buvo 10 proc.) rinkėjų.

Toliau reitingų lentelėje – partija „Laisvė ir teisingumas“. Už ją savo balsą gegužę atiduoti ketino 7,2 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau. Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą Liberalų sąjūdį apklausos metu teigė palaiką 5,7 proc. piliečių (balandį tokių buvo 6,4 proc.).

Šeštoje vietoje – ultimatumus valdantiesiems gegužę kėlę „valstiečiai“. Juos paskutinį pavasario mėnesį rėmė 4,9 proc. respondentų. Balandį Ramūno Karbauskio vadovaujamą politinę jėgą palaikė 4,5 proc. gyventojų.

Panašius rezultatus reitingų lentelėje rodo „darbiečiai“: gegužę juos rėmė 4,6 proc., o balandį 4,3 proc.

Paskutinė tarp frakciją Seime turinčių politinių jėgų – Laisvės partija. Gegužės mėnesio duomenimis, „laisviečius“ palaikė 2,5 proc., balandį – 2 proc.

ELTOS informacija.

Reitingų lentelę su 2 proc. palaikymu užbaigia Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (1,9 proc.), Lietuvos regionų partija (1,7 proc.) ir Lietuvos žaliųjų partija (0,9 proc.).

Trečdalis (32,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

R. Ališauskienė: chaosas Seime gali paveikti tai, kaip žmonės vertina partijas bei demokratiją

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorės Rasos Ališauskienės manymu, nieko itin keisto, kad gegužę kunkuliavusios aistros Seime iš esmės nepaveikė partinių reitingų. Pozicijos jautriais klausimais, apie kuriuos daugiausiai ir sukosi aštrios diskusijos, pasak jos, visuomenei nebebuvo didelė naujiena.

Tiesiog nebuvo rinkėjams kaip keisti simpatijas. Kitaip tariant, tokios pozicijos nebuvo nelauktos.

„Nuostatos tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų aštriais klausimais jau buvo aiškios. Be to, šios nuostatos atitinka ir partijų rinkėjų lūkesčius. Opozicijos rinkėjai mano panašiai kaip ir opozicinės partijos, o valdančiųjų elektoratas daugiau palaiko valdančiųjų užimtą laikyseną. Tiesiog nebuvo rinkėjams kaip keisti simpatijas. Kitaip tariant, tokios pozicijos nebuvo nelauktos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

Tačiau pastarąją savaitę kilęs chaosas Seime vargu ar praeis be pasekmių. Tai, kad susiginčijusi opozicija ir valdantieji susėdo į skirtingas parlamento sales ir pristabdė normalų darbą, tikina „Baltijos tyrimų“ direktorė, ateityje gali atsiliepti gyventojų požiūriui į politines partijas, Seimą ar net demokratiją.

„Manau, kad tai paveiks bendras nuotaikas ir požiūrį į partijas. Pasitikėjimas partijomis, kaip institucijomis menksta, nes žmonės mano, kad jie ten tik pjaunasi ir nedirba savo darbo. Ir tai gali atsiliepti vertinant partijų lyderius ar bendrą pasitenkinimą demokratija“, – sakė R. Ališauskienė.

„Gali būti ir taip, kad žmonės pradės kaltinti politikus, kad jie, užuot sprendę aktualiausias problemas, neišsiaiškina tarpusavyje“, – komentuodama praėjusią savaitę Seime po nepavykusios interpeliacijos žemės ūkio ministrui išsivysčiusį konfliktą sakė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2022 m. gegužės 16 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

„Galim aiškiai pasakyti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas karą pralaimi. Tas jau yra visų ekspertų įtvirtinta, kad Rusija yra užstrigusi kare. Aišku, tai neguodžia tų žmonių, kurie gyvena Mariupolyje ar kituose apsuptuose miestuose, kurie yra nuolat bombarduojami“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė ministras.

„Dėl to, nepaisant to pripažinto fakto, kad yra pralaimima, pagalba toliau turi būti tiekiama tam, kad Ukraina įgytų didesnį pajėgumą ne tik sustabdyti, ne tik atmušti, bet ir pradėti stumti lauk“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog Ukrainoje „tiesiog vyksta gėrio kova su blogiu ir blogis kariauja nesilaikydamas jokių taisyklių“.

„Tie nuostoliai, kuriuos patiria Ukraina kaip valstybė, turiu mintyje sugadintą infrastruktūrą, įmones, tiltus, kelius – viską, ką beišvardinsi, visa tai yra atkuriama. Bet žmonės, kurie žūsta, ir tie, kurie kovoja, ir tie, kurie yra civiliai, ir žūsta dėl to, kad Rusijos kariuomenė nesirenka taikinių – šitų žmonių jau niekas nesugrąžins. Ir akivaizdu, kad kiekviena tokia žūtis yra beprasmė ir karo nusikaltimas į Putino ir jo sėbrų bylą“, – kalbėjo ji.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad Rusijos veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse „gali sukelti labai didelę žalą iš esmės dideliems regionams, gal net ir globalią“.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Ministras sako, kad Kremliaus režimas yra sisteminis blogis

Rusijoje susiformavusį režimą Lietuvos diplomatijos vadovas vadina sisteminiu blogiu, kurį privalu sunaikinti.

„Nesame susitarę dėl pamato, apie tai, kas yra šis karas. Yra vis dar galvojančių, kad tai yra regioninis konfliktas, yra manančių, kad galbūt tai yra tiesiog Putino karas – kai kurios žiniasklaidos taip įvardina. Visgi labai svarbu pasakyti, kad tai yra sisteminis blogis ir sisteminis blogis baigsis tuomet – tai reiškia ir sankcijos jam baigsis, ir pinigai – kai to blogio nebeliks. Iš esmės visos sistemos. Turi būti tiesiog sunaikinta arba nauja atsirasti jos vietoje. Tada mes einame prie sankcijų“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Ir ta sistema – jeigu ji nėra pakeista arba nesunaikinta – ji gali pradėti naują karą.

„Matyt, dar šiandien yra tų, kurie sako: nustos karas, gal galėsime grąžinti sankcijas. Aš sakau, kad jokiu būdu, nes sistema lieka. Ir ta sistema – jeigu ji nėra pakeista arba nesunaikinta – ji gali pradėti naują karą. Ji įrodė, kad gali tai daryti. Todėl aš remiu idėją, kad tie pinigai, kurie yra įšaldyti, esant šiai sistemai, gali būti panaudoti Ukrainos atstatymui“, – atsakydamas į žurnalistės klausimą, ar gali įšaldytas Rusijos oligarchų turtas būti panaudotas Ukrainos atstatymui, sakė G. Landsbergis.

G. Landsbergis: dėl rusiškos naftos embargo Europoje galima sutarti

Užsienio reikalų ministras sako, kad svarbiausios naujos sankcijos Maskvai turi aprėpti rusiškų energetikos išteklių, visų pirma – naftos, importo draudimus, taip pat reiktų daugiau Rusijos bankų atjungti nuo SWIFT bei plėsti sankcionuojamų oligarchų sąrašus.

Būtent dėl „visiško“ naftos embargo, ministro įsitikinimu, ES lygiu sutarti įmanoma.

„Svarbiausias, didžiausias žingsnis, kuris dabar galėtų būti žengtas, yra sankcijos energijos importui. Kalbama apie dujas, naftą, anglį. Manyčiau, kad naftos embargas arba nustojimas pirkti naftą iš Rusijos tiekėjų, ko gero, yra didelis, labai svarbus žingsnis ir Europoje įmanoma dėl jo sutarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Svarbiausias, didžiausias žingsnis, kuris dabar galėtų būti žengtas, yra sankcijos energijos importui. Kalbama apie dujas, naftą, anglį. Manyčiau, kad naftos embargas arba nustojimas pirkti naftą iš Rusijos tiekėjų, ko gero, yra didelis, labai svarbus žingsnis ir Europoje įmanoma dėl jo sutarti.

Norint tą pasiekti, anot ministro, Bendrijos lyderiai privalo greitai priimti politinį sprendimą, esą jau reikia pradėti ruoštis išteklių pirkimui iš kitų valstybių.

„Manau, kad politinis sprendimas yra reikalingas nedelsiant, labai aiškiai pasakant, kad viskas. Dėl to, kad tai veikia ir ateities įsigijimus, ir investicijas kitoms valstybėms, kurios pradės ruoštis perėjimui, kad iš jų bus perkama daugiau“, – aiškino jis.

Ministras taip pat pažymėjo, jog būtina ir toliau diskutuoti apie naujų rusiškų bankų pašalinimą iš tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT. Šios sankcijos, anot jo, susijusios ir su energijos išteklių embargu, kadangi per kelis dar nepašalintus didžiuosius Rusijos bankus vykdomi ES mokėjimai Kremliui už Bendrijai tiekiamą energiją.

„Reikia toliau žiūrėti į papildomų bankų išmetimą iš SWIFT – tai sietina ir su energijos atsisakymu, nes kai kurie bankai, kurie dar prijungti prie SWIFT, palikti dėl to, kad per juos atsiskaitoma už energiją, kuri yra perkama“, – sakė G. Landsbergis, dar pridūręs, kad „kur kas plačiau plečiami“ turėtų būti ir sankcionuojami Rusijos oligarchų sąrašai.

Briuselyje dalyvauti G7, Europos Vadovų Tarybos ir NATO viršūnių susitikimuose atvykęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas kitiems Vakarų lyderiams pristatys savo siūlomas sankcijas. Šis vizitas, G. Landsbergio nuomone, gali suvienyti Vakarų partnerius imtis naujų sankcijų Rusijai.

„Dažnu atveju (JAV dalyvavimas – ELTA) anksčiau veikdavo kaip vienijantis veiksnys tai, kad JAV suburia platų aljansą sankcijų“, – svarstė ministras.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma – dujas ir naftą.

Ministras sako nesulaukęs palaikymo baudimui šalių, padedančių Rusijai apeiti sankcijas

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako kol kas nesulaukiantis plataus palaikymo iniciatyvai bausti šalis, kurios padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas.

„Nėra susiformavęs konsensusas šiuo klausimu. Buvau pasakęs, kad žiūrėkite – neturėtų būti suteikiama galimybė apeidinėti sankcijų. Kol kas esu vienas iš nedaugelio balsų“, – BNS Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, svarbu, jog įvairios sankcijos, susijusios su prekyba ir kitokios, nebūtų apeinamos.

„Lietuva primena partneriams ir draugams, kad yra pageidautina arba mes vis prašome, kad būtų suvienodintos sankcijos, bet esam primenantys labiau“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Valstybės kurios įvedė, Europos Sąjunga ir G7, mokame kainą už šias sankcijas – viena daugiau, kita mažiau, bet tai atsiliepia ekonomikai. Kitos galbūt turi galimybę apeiti. Iš mūsų potencialių nuostolių kažkas pelnosi. Būtų teisinga reikalauti“, – sako G. Landsbergis.

Daugeliui Vakarų valstybių po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą uždarius Rusijos orlaiviams oro erdvę, prie šių sankcijų neprisijungė geresnius ryšius su Rusija palaikančios valstybės, tarp jų – ir Serbija bei NATO priklausanti Turkija.

Serbija šią savaitę sukritikavo Lietuvos raginimą bausti atsisakančias jungtis prie sankcijų šalis.

G. Landsbergis dar pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

„Grasinti Serbijai sankcijomis, jei ji netaikys sankcijų Rusijos Federacijai, yra ne tik kvaila, bet ir veidmainiška“, – antradienį į Lietuvos ministro pareiškimą atsakė serbų vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

A. Vulinas pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Prezidentas pabrėžė, kad negalime švęsti mažėjančių skaičių. Taip, galime pasidžiaugti mažėjančiais užsikrėtimo rodikliais, bet ši vasara, kaip ir praėjusi vasara, yra kritinis laikotarpis, kuris turėtų būti skirtas Vyriausybės, Sveikatos ministerijos – visų institucijų pasirengimui rudens laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Jis teigė, kad tikslas aprūpinti Lietuvą pakankamu kiekiu vakcinos paskiepyti 70 proc. gyventojų liepą bus įgyvendintas, tačiau dabar itin svarbu įtikinti skiepytis tuos žmones, kurie yra skeptiškesni skiepų atžvilgiu.

„Antroji tikslo dalis kelia daugiausiai iššūkių – apie ją prezidentas kalbėjo nuo sausio-vasario mėnesio, kad vakcinų prieinamumas yra labai svarbu, bet ne ką mažiau svarbu yra skiepijimo procesas ir, be abejo, informavimo, komunikavimo kampanija“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

„Įvykdžius vakcinavimą tų asmenų, kurie norėjo skiepytis, pasiekus 50 proc. suaugusių vakcinuotų žmonių pirmuoju skiepu, šiuo metu prasideda kritinis laikotarpis, kaip gi paskiepyti dar 20-25 procentus, kurie abejoja dėl vakcinų“, – sakė jis.

Simonas Krėpšta. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

S. Krėpšta teigė, jog dabar itin svarbu pagerinti komunikaciją su žmonėmis, kurie nėra nusiteikę prieš vakcinas, tačiau neskuba skiepytis, atsakyti į jiems kylančius klausimus ir padidintų jų pasitikėjimą vakcina.

Jis priminė, kad vis dar yra problematiškas vakcinų prieinamumas, ką rodo nepakankamas vyresnių pasiskiepijusių gyventojų procentas bei ragino aktyviau plėsti mobiliąsias skiepijimo komandas, galinčias atvykti į senjorams patogias vietas.

S. Krėpštos teigimu, šiuo metu galima matyti „tam tikrus trikdžius“, pirmiausia susijusius su informavimu.

„Informavimo, komunikavimo programa nėra tokia plati ir tokia efektyvi, kokia turėtų būti, ne visi žmonės yra gavę jiems suprantama kalba, suprantama forma informaciją apie vakcinas. Taip pat skiepijimo centrų prieinamumas ir atstumas nuo gyvenamosios vietos ir mobiliųjų komandų plėtra yra ta vieta, kurioje reikia patobulėti“, – sakė jis.

Šiuo metu prasideda kritinis laikotarpis, kaip paskiepyti dar 20 - 25 proc., kurie abejoja dėl vakcinų ar galbūt yra nusiteikę ne pirmajai galimybei pasiskiepyti, o šiek tiek pasvarstyti.

A. Dulkys: rudeniui ruošiantis svarbu skiepytis

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog ruošiantis rudeniui bus tobulinami testavimo algoritmai, pasirūpinta priemonėmis pandemijos valdymui, didžiausią dėmesį skiriant švietimo sistemai ir galimybei grįžti į kontaktinį ugdymą.

„Visas kitas pasirengimas rudeniui priklauso nuo mūsų visų kartu: reikia visiems kartu aktyviai vakcinuotis ir paraginti tai daryti visus artimuosius ir kaimynus“, – kalbėjo ministras.

Vis dėlto jis teigė, jog „kritinis laikotarpis“ Lietuvoje buvo gruodį, kai šalis mušė sergamumo rekordus.

„Deja, nei vienas galios centras praėjusiais metais nepasirūpino nei testavimo algoritmais, nei testais, ir niekam tai kažkodėl nerūpėjo. Manau, šiandien stiprioji pusė yra ta, kad Vyriausybė pasirūpino tais algoritmais, pasirūpino vakcinomis, pasirūpino puikiu vakcinų portfeliu, dabar belieka tik skiepytis“, – sakė A. Dulkys.

Kalbėdamas apie komunikavimą, jis teigė, kad ministerija turi investuoti „ne į trumpalaikius šou, ne į trumpalaikes priemones, kurios paskatintų ateiti pirmam ar antram skiepui, bet būtent kurios keistų požiūrį apskritai į sveikatą“.

Jis priminė, kad gerai informavimo kampanijai reikėjo pradėti ruoštis pirmosios pandemijos metu, tačiau šis laikas buvo prarastas.

„Šiuo metu dedame visas pastangas ir kiekvieną dieną galvojame apie priemones, kurios padėtų šiandien, čia ir dabar, ir nieko nekaltinant, bet kad kiekvieną dieną pasiskiepytų vis daugiau žmonių“, – sakė A. Dulkys.

Jo teigimu, ministerija skiepijimo tempus spartinti planuoja įrengdama kuo daugiau mobilių grupių, autobusų, vykstančių skiepyti į atokius regionus, bendradarbiavimas su verslu, kad vakcinuotis būtų galima prie didžiųjų prekybos centrų ir panašiose vietose.

Arūnas Dulkys. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

Pirmadienį Prezidentūroje vyko sveikatos forumas, skirtas aptarti COVID-19 krizės pamokas ir galimybes.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje paskiepyta 43,2 proc. gyventojų.

„Tie keli atvejai yra labai nemalonūs, jie yra deguto šaukštas, bet, man atrodo, kad jie labai puikiai iliustruoja, kaip Lietuvos sveikatos apsaugos sistema gyvena jau ne vieną dešimtmetį, kai yra daugybė ryšių, įprotis be eilės lįsti, skambinti ir tame labai aktyviai dalyvauja ir patys politikai“, – LSDP organizuotame susitikime teigė A. Dulkys.

Visgi ministras akcentuoja, kad tai tėra keli pavieniai atvejai, todėl, pasak jo, įvesti vakcinavimo centralizacijos bei kitų kontrolės priemonių neketinama.

„Didžioji dalis medikų bendruomenės labai gerai dirba su vakcinavimu, nes kiekviena šio karantino diena verslui kainuoja, kai kuriais skaičiavimais, iki 15 mln. eurų. Aš dėl papildomos instrukcijos, kad dar pagautume kelis be eilės, tikrai nebūsiu tas, kuris siūlytų tokias instrukcijas, nes, manau, kad turime pasitikėti dirbančiais savivaldoje žmonėmis“, – sakė A. Dulkys.

Ministro teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad kuo griečiau Lietuvos visuomenė būtų vakcinuota.

„Esmė vis tiek yra, kad visi, kurie nori, bus vakcinuoti“, – užtikrino jis.

Ministras: laiko klausimas, kada bus galima privačiai įsigyti vakcinų 

A. Dulkys sako, kad laiko klausimas, kada norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 tą padaryti galės susimokėję patys. Pasak jo, nors šiuo metu vakcinų gamintojai sutartis sudaro tik su vyriausybėmis, ateityje ši situacija turi pagrindo keistis. 

„Kol kas situacija yra tokia, kad nepanašu, jog gamintojai turėtų (vakcinų – ELTA) privačiam pardavimui. Visos sutartys šiuo etapu yra daromos su vyriausybėmis. Bet galima prognozuoti, kad tai yra tik laiko klausimas, kai gamintojai jau sugebės patenkinti tuos rezervuotus vakcinų kiekius, kuriuos yra dabar rezervavusios vyriausybės. Manau, kad tai tik laiko klausimas“, – sakė socialdemokratų surengtame nuotoliniame posėdyje dalyvavęs ministras.

Kartu ministras pažymėjo, kad Lietuva yra rezervavusi pakankamai vakcinų, kad pakaktų paskiepyti visus šalies gyventojus.

„Faktas yra toks, kad mes, Lietuva, esame rezervavę pakankamą kiekį vakcinų ir esame rezervavę tiek, kad jei visi gamintojai paleistų ir jas pristatytų, tai Lietuva galės padėti ir trečiosioms šalims, perleisdama dalį vakcinų kaimyninėms valstybėms: Baltarusijai, Ukrainai ar dar kam nors“, – sakė ministras.

Vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad kai kurios priemonės bus įvestos nacionaliniu mastu.

„Tomis priemonėmis, kurios dabar yra, situacijos suvaldyti neįmanoma, nes jei virusas plinta, vadinasi, kad priemonių nepakanka arba tų priemonių yra nesilaikoma. Priemonės įvedimas pats savaime nieko nereiškia, jei žmonės yra linkę pažeidinėti rekomendacijas, jų nesilaikyti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Jo teigimu, svarbu, kad žmonės ir patys laikytųsi rekomendacijų.

„Viskas priklauso nuo visuomenės sąmoningumo. Aišku, šioje situacijoje reikia ieškoti daugiau priemonių, apie jas kalbėjome – apie savivaldybių zonas, apie griežtesnių priemonių taikymą“, – kalbėjo ministras.

Pasak A. Verygos, pirmadienį savivaldybėms, susiduriančioms su didžiausiu COVID-19 infekcijos atvejų skaičiumi, bus išsiųstos rekomendacijos dėl papildomų galimų sprendimų.

Tomis priemonėmis, kurios dabar yra, situacijos suvaldyti neįmanoma, nes jei virusas plinta, vadinasi, kad priemonių nepakanka arba tų priemonių yra nesilaikoma.

„Jeigu tų priemonių nebus imtasi, bus svarstoma, kaip papildomus apribojimus įvesti nacionaliniu mastu“, – teigė A. Veryga.

Gali būti, kad Vyriausybė ims riboti kai kurias veiklas

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į kai kurias specifines sritis, kur plinta virusas – šokių, dainavimo repeticijos, sporto klubai. Juos A. Veryga paragino griežtai laikytis visų saugumo priemonių.

„Deja, turime liūdnų pavyzdžių, kad infekcija ten plinta. (...) Jei matysime, kad infekcija plinta būtent šiose vietose, tai neatmestina, kad Vyriausybė imsis riboti būtent konkrečias sritis“, – pridūrė A. Veryga.

Ministras: esu skeptiškas, kad išgėrusių žmonių kompanijoje bus laikomasi atstumų

Aurelijus Veryga, vertindamas Vilniaus miesto savivaldybės suderintas griežtesnes priemones maitinimo įstaigoms, sako, kad jei viruso plitimas ir toliau tęsis, reikės imtis naujų priemonių.

„Jeigu tos priemonės tikrai bus įgyvendintos, tai bus tikrai geriau nei yra dabar. Ar jų pakaks, ar ne, manau, labai greitai pamatysime. Jei viruso plitimas Vilniuje ir Vilniaus rajone tęsis, vadinasi, tos priemonės yra nepakankamos ir reikia imtis naujų papildomų priemonių“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Veryga.

Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui pareiškus, kad suvaldant koronaviruso plitimą, „uždarinėti nieko nereikia“, A. Veryga sakė abejojąs, ar išgėrusių žmonių kompanijoje bus laikomasi atstumų.

„Kai sakoma, kad reikia nieko neriboti, o kitomis priemonėmis valdyti situaciją, tai visos abstrakcijos yra visiškai neinformatyvios, neaišku visiškai, kokios kitos tos priemonės yra. Noriu tik priminti dar šimtas kažkelintą kartą, kad viruso plitime ar infekcijų kontrolėje nereikia kažkokių labai gudrių ar išmanių sprendimų. Pagrindinis dalykas, kuris neleidžia virusui plisti, yra vengimas susibūrimų, fizinio kontakto, distancijos laikymasis, rankų dezinfekcija ir asmens apsaugos priemonių naudojimas“, – sakė ministras.

„Jeigu tose įstaigose, mero manymu, yra įmanoma visa tai užtikrinti, tai gal ir gerai. Bet tikrai esu labai skeptiškas, kad išgėrusių žmonių kompanijoje bus laikomasi atstumų net ir sudalinus šokių-ne šokių zonomis, kad visa tai bus įgyvendinta, esu labai skeptiškas“, – pabrėžė A. Veryga.

Ministras teigė tikįs, kad savivaldybės viešosios tvarkos skyrius su maitinimo įstaigų kontrole susitvarkys ir jos nenumes NVSC specialistams.

Sekmadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad viešojo maitinimo įstaigos įsipareigoja, kad, pavyzdžiui, eilėse ir prie baro prekystalio bus laikomasi 1 metro atstumo, kaukės bus dėvimos nuolat patalpose ir kieme, išskyrus, kai sėdima prie stalo, prie kurio valgoma ir geriama, ar rūkoma tam skirtose ir specialiai pažymėtose vietose; gėrimai gali būti vartojami tik baro zonoje – iki 2 metrų nuo baro prekystalio spinduliu arba sėdint prie stalų; sėdimos vietos valgymui ir gėrimams vartoti turi būti zonomis atskirtos nuo šokiams skirtos erdvės ir pan.

Taip pat būtinas rankų dezinfekavimas prie įėjimo, prie baro ir tualetuose; „One-in-one-out“ (vienas išeinantis – vienas įeinantis) principo taikymas prie įėjimo durų, kai patalpos užpildytos; rekomenduojamas lankytojų kūno temperatūros matavimas prie įėjimo durų ar patalpų viduje (priklausomai nuo renginio pobūdžio), neįleidžiant tų, kurių kūno temperatūra viršija NVSC rekomenduotą normą; lankytojų registravimas prie įėjimo ar viduje, išsaugant kiekvieno lankytojo mobiliojo telefono numerį 21 dieną, o židinio atsiradimo atveju pateikiant visų tos paros lankytojų mobiliųjų telefonų numerių išklotinę NVSC.

Ministro teigimu, neplaninis patikrinimas turėtų būti taikomas ir gydymo paslaugas tiekiantiems subjektams.

„Mano supratimu, tikrai neturėtų būti kažkokių įspėjimų, jeigu bandoma operatyviai išsiaiškinti galimus pažeidimus. Tai yra mano nuomonė, bet aš tikiuosi, kad tam tikras reglamentavimas galėtų keistis, numatant galimybę patikrinti neįspėjus. Matyt, iš tos istorijos mes visi pasimokysime“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Įspėjimai, kad įstaigose bus atliekami patikrinimai, teigia A. Veryga, leidžia pasiruošti ir pažeidimus, jei tokie yra, užmaskuoti.

Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo ir neteisėtai vykdomos veiklos „Klaipėdos hospise“. Kaip šią savaitę paaiškėjo, kad „Klaipėdos hospisas“ turėjo leidimą-higienos pasą tik vienai lovai. Nustatyta ir kitų tvarkos pažeidimų.

Koronavirusas nustatytas 56-iose Lietuvos gydymo įstaigose

Koronavirusas nustatytas 56-iose Lietuvos gydymo įstaigose, trečiadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

„Šiuo momentu turime duomenis, kad 56-iose, nepriklausomai nuo dydžio, pavaldumo, įstaigose yra užfiksuoti atvejai. Geroji žinia ta, kad 40-yje tik po vieną atvejį“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė R. Lingienė.

Vis dėlto, pasak jos, keturiose įstaigose fiksuotos kelios dešimtys koronaviruso atvejų.

„Tokiose įstaigose kaip Klaipėdos universitetinė ligoninė – 68, Ukmergės ligoninė – 39 buvo, Marijampolės – 32, Jūrininkų – 23. Turime ir skaičių, kuris praktiškai paralyžiuoja ligoninių veiklą“, – sakė NVSC atstovė.

Šiose įstaigose apribota skyrių veikla, dalis jų šiuo metu su NVSC tariasi dėl galimybių veiklą atnaujinti.

„Kas buvo konstatuota, kad mirusių žmonių tyrimai būtų išskiriami ir prioritetizuojami, kad artimiesiems netektų laukti. (...) Nes dabar juos ir atsekti buvo sudėtinga, kuomet bendroje krūvoje, atskirai mėgintuvėliai nebuvo pažymimi kažkaip ypatingai, tai buvo tų problemų pačioje Ukmergėje. Kuomet artimieji skundėsi, kad teko palaukti“, – teigė ministras.

Šiuo metu, pasak ministro, tyrimų laikas priklauso nuo laboratorijos apkrovimo. Todėl tiek medikams, tiek pacientams tyrimų rezultatų gali tekti laukti skirtingą laiką.

„Įvairiai, priklauso į kurią laboratoriją yra nuvežama. Šiandien kaip tik buvo duoti pavedimai peržiūrėti logistiką, nes laboratorijos skirtingai užsikrauna ir turi skirtingus pajėgumus. Didesniuose miestuose jų daugiau yra paimama. Žiūrima, kaip dabar pagelbėti, tuos testus pervežti iš vienos laboratorijos į kitą, kad jie nelauktų, nes skirtingi laikai yra“ , – teigė A. Veryga.

Sprendimus dėl medikų testavimo priims ligoninių vadovai

Aurelijus Veryga sako, kad atsakymas, kada masiškai dėl koronaviruso bus tiriami visi medikai, nėra aiškus. Pasak jo, dėl to, kaip dažnai ir kokius medikus bus nuspręsta testuoti, turės pasakyti ligoninių vadovai. Kartu, pažymi jis, pirmiausia turi būti tiriami tie, kurie jau turi simptomų.

„Kiekviena įstaiga gali apsispręsti, kokius medikus, kaip ir kada tirti. Situacijos yra labai skirtingos, todėl mes tam tikras rekomendacijas siūlome. Bet supraskime, kad tas klausimas, kada masiškai bus pradėti tikrinti medikai, yra nelabai aiškus: ar jie, kai kurių įsivaizdavimu, turėtų būti kas antrą dieną tiriami – tokių nei techninių, nei fizinių galimybių nėra. Pirmiausia privalomai turi būti tiriami tie, kuriems atsiranda bet koks simptomas, su tuo susijęs“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga, pridurdamas, kad sprendimus dėl medikų testavimo priims ligoninių vadovai.

„Tai yra vadovo teisė susidėlioti tyrimo sekas ir apsispręsti, ką reikėtų pirmiausia tirti, o kas galėtų palaukti“, – sakė ministras.

Ministras: atšauksime pavedimą neišmesti panaudotų apsaugos priemonių

A. Veryga informavo, kad, į Lietuvą pradėjus gabenti užsakytas apsaugos priemones, jo vadovaujama ministerija atšauks gydymo įstaigoms anksčiau duotą pavedimą neišmesti panaudotų akinių ir respiratorių.

„Buvo įstaigoms duotas pavedimas jų neišmesti, nes plastiką galima dezinfekuoti, respiratorius – aš jau esu minėjęs apie mokslininkų tyrimus dėl galimo respiratorių pakartotinio naudojimo. Dabar, kai Lietuva yra užsisakiusi didelį kiekį akinių ir respiratorių, – tokios būtinybės (panaudotas apsaugos priemones kaupti.  – ELTA) nėra. Todėl nebėra prasmės ir gydymo įstaigoms juos laikyti ir saugoti. Tad šias rekomendacijas mes pakeisime, nes dabar galėsime aprūpinti įstaigas tomis priemonėmis, nebebus reikalo jas naudoti pakartotinai“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Kaip skelbė Vyriausybė, dėl koronaviruso grėsmės iš Kinijos Lietuva turėtų sulaukti užsakytų 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Gydytojai ir slaugytojai tobulins žinias

Gydytojų ir slaugytojų kompetencijai apie koronavirusu (COVID-19) infekuotų pacientų priežiūrą kelti bus vykdomi nuotoliniai praktiniai mokymai ir diegiama medikų konsultavimo sistema.

Tokį sprendimą, leisiantį efektyviau vykdyti koronovirusu užsikrėtusių asmenų priežiūrą ir gydymą, vakar priėmė sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga.

Kaip praneša SAM, mokymai bus organizuojami bendradarbiaujant su UAB Krizių tyrimo centru, specialistai iš didžiųjų ligoninių – LSMU ligoninės Kauno klinikų, VU ligoninės Santaros klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Respublikinės Panevėžio ligoninės – vykdys mokymus dvidešimčiai asmens sveikatos priežiūros įstaigų visoje Lietuvoje.

Iki balandžio 12 d. kiekvienoje iš šių ligoninių turėtų būti apmokyti nemažiau kaip po 80 gydytojų ir slaugytojų. Nuotolinių mokymų metu jie bus apmokomi atlikti pradinį ir nuolatinį standartizuotą paciento būklės vertinimą, pacientų ūmių būklių atpažinimą ir būtinosios medicininės pagalbos teikimą bei pradinių dirbtinės plaučių ventiliacijos principų.

Konferencijos vaizdo įrašas: