Koalicijos sutartį šią savaitę pasirašę centro dešinieji sutarė į Seimo pirmininkes siūlyti Liberalų  sąjūdžio vadovės Viktorijos Čilytės-Nielsen kandidatūrą.

„Mes sulaukėme Liberalų sąjūdžio valdybos sprendimo, kuriuo iš esmės buvo pritarta bendrai derybų eigai, ir tai leido sutarti dėl antrosios kandidatūros, kad bus iškelta Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūra į Seimo pirmininkus“, – BNS sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Pasak G. Landsbergio, taip pat sutarta, kad bent du ministerijų vadovų postai atiteks Liberalų sąjūdžiui ir trys – Laisvės partijai.

Mes sulaukėme Liberalų sąjūdžio valdybos sprendimo, kuriuo iš esmės buvo pritarta bendrai derybų eigai, ir tai leido sutarti dėl antrosios kandidatūros, kad bus iškelta Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūra į Seimo pirmininkus.

Antradienį dėl to sutarė koaliciją suformavusios Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Pasak G. Landsbergio, dėl Seimo pirmininko pavaduotojų dar neapsispręsta. „Dar yra šiek tiek laiko, diskusijos tęsis ir rytoj, ir ketvirtadienį“, – sakė G. Landsbergis.

Valdančiąją koaliciją subūrusios partijos į premjerus teikia konservatorių atstovės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Tai įrašyta koalicijos sutartyje.

I. Šimonytė po derybų žurnalistams sakė, kvotų paskirstymas yra „ne vaistinė ir orientaciškai tai būtų bet dvi ministerijos pozicijos Liberalų sąjūdžiui ir bent trys Laisvės partijai“, tačiau galutinį pasiskirstymą lems partijų susitarimai ir pasiūlytos kandidatūros.

,„Tai paprasta matematika, vis tiek  labiausiai nusvers susitarimai ir žmonės, kurie bus siūlomi“, – sakė I. Šimonytė.

Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad partijos valdyba pritarė siūlomai kvotai, tačiau galutinės pozicijos vis dar yra derybų objektas.

„Šiandien kontūrai braižomi, ir tiek tos pozicijos, sritys, tai vis dar yra derybų objektas, bet mes, partijos, esame susitarusios, į ką pirmiausia (aplikuosime)“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė teigė, kad partijai svarbiausia „įgyvendinti savo prioritetus „švietimo , žmogaus teisių, ekonominės laisvės srityse“.

„Mums labai svarbus buvo derybų pirmas raundas, kai kalbėjome apie darbus, esam pasiruošę pokalbiams, mūsų koalicijos partneriai žino, kur Laisvės partija esam stipriausi ir esam pasiruošę imtis darbų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Trijų partijų pirmadienį pasirašytame koalicijos sutarties dokumente vardijami vertybiniai įsipareigojimai, svarbiausi prioritetai, artimiausio laikotarpio darbai, Vyriausybės programos rengimo tvarka.

Sutartyje taip pat išvardyti atskiriems partneriams ypač aktualūs klausimai, dėl kurių nėra bendro sutarimo. Tarp jų – įstatymų pakeitimai, leidžiantys užtikrinti viešųjų erdvių dekomunizaciją, įteisinantys asmenvardžių rašybą pagrindiniame dokumentų puslapyje visomis lotyniškos abėcėlės raidėmis, neatlygintinas informacijos teikimas žiniasklaidai iš Registrų centro apie juridinius asmenis, Stambulo konvencijos ratifikavimas, nedidelio kiekio kvaišalų turėjimo dekriminalizavimas, taip pat įstatymų pakeitimai, „leidžiantys įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, grindžiamą tarpusavio atsakomybe bei savanorišku apsisprendimu prisiimti teises ir pareigas“, leidimas kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų.

Naujajai Vyriausybei turėtų vadovauti konservatorių sąrašo lyderė I. Šimonytė. Koalicija turės 74 atstovus Seime iš 141.

„Pagrindiniai židiniai susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, išskyrus vieną. Ukmergės ligoninėje sėkmingai lokalizuotas židinys, taip pat Šeškinės poliklinikoje. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje precedento neturinti situacija, kai susirgo 71 darbuotojas, 38 pacientai ir mirė daugiausia Lietuvoje žmonių – iki šios dienos – 17 asmenų, susijusių su židiniu šioje ligoninėje“, – informavo R. Lingienė.

Pasak NVSC specialistės, dideli infekcijos atvejų skaičiai yra ir Marijampolės ligoninėje.

„Marijampolės ligoninės skaičiai irgi labai nepalankūs (susirgo 30 darbuotojų ir 16 pacientų – ELTA)“, – teigė R. Lingienė.

Kartu ji apžvelgė ir Nemenčinėje įsikūrusios siuvimo įmonės „Vilnika“, tapusios koronaviruso židiniu, statistiką.

„Tebėra aktualus Nemenčinėje esantis su „Vilnika“ susijęs židinys, kurį tiriant registruoti net 89 atvejai ir nustatyta apie 350 sąlytį turėjusių asmenų. (...) Ko gero, rytoj bus atlikti visiems įmonėms darbuotojams pakartotiniai tyrimai“, – pranešė R. Lingienė.

Ji taip pat pridūrė, kad Nemenčinės globos ir slaugos namuose „Senevita“ yra nustatyti 4 koronaviruso atvejai, visi jie – įstaigos darbuotojams, tad yra organizuojamas įstaigos pacientų testavimas. Tuo tarpu Antanavilių pensionate, pažymėjo R. Lingienė, savaitgalį koronavirusas buvo diagnozuotas antram darbuotojui.

„Jau nustatyti 65 sąlytį turėję gyventojai. Dabar jau jų yra daugiau kaip 90. Procese skaičius keičiasi. Registravome 8 sąlytį turėjusius darbuotojus, kurie yra izoliuoti, o visiems gyventojams, kurie turėjo sąlytį, artimiausiu metu bus organizuotas laboratorinis ištyrimas“, – patikino NVSC Vilniaus skyriaus vadovė.

Jo teigimu, jeigu žmonės, kuriems bus leista izoliuotis savo namuose, nesilaikys karantino taisyklių, jiems bus taikomos griežtos nuobaudos. Premjeras taip pat prabilo apie planus koreguoti grįžimo į Lietuvą sąlygas – jeigu grįžtantieji iš užsienio asmenys su saviizoliacijos reikalavimu nesutiks, gali būti nebeįleidžiami į lėktuvus ar keltus.

„Dauguma atvejų yra įvežtiniai ir nemanau, kad nebūtų gerai šiandien toliau toleruoti žmones, kurie grįžta, yra galimai nešiotojai ir sergantys – juos paleisti laisvai judėti po mūsų šalį, keliant grėsmę visų mūsų gyvybei ir sveikatai“, – trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, nuo šiol bus įkurta specialistų grupė, kuri kontaktuos su savivaldybėmis dėl privalomojo grįžusių iš užsienio asmenų izoliavimo.

Turime į žmones žiūrėti žmoniškai, bet jūs turbūt matėte vaizdus socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta – žmonėmis, atleiskite už pasakymą, gal būsiu grubus, pavadinti jų negalime.

„Mes savo sprendimus koreguojame. Vakarykštis sprendimas, kuris įsigaliojo – dėl priverstinio karantinavimo, bus tikrai koreguojamas. Dar šiandien turėsime tai padaryti, su žmonių sutarimu ieškoti racionalių sprendimų dėl karantinavimo vietos“, – patikino S. Skvernelis.

„Jeigu matysime, kad žmonės turi deklaruojamą gyvenamą vietą Lietuvoje, ta vieta atitinka gydytojo epidemiologo nustatytas sąlygas karantinavimui, jeigu bus užtikrinamos karantinavimo sąlygos, mes tai stebėsime. Turės žmonės pateikti papildomus asmens duomenis apie save. Jeigu bus nustatytas pažeidimas, bus taikomos griežtos bausmės – priverstinis karantinavimas kitose vietose“, – kalbėjo premjeras.

Anot S. Skvernelio, savivaldybės gali pritaikyti savo iniciatyvas – technines monitoringo priemones. Vilniaus savivaldybė jau anksčiau buvo informavusi apie kuriamą mobilią programėlę, padėsiančią užtikrinti, kad asmenys, grįžę iš užsienio, laikosi saviizoliacijos taisyklių.

Kartu Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad, nesutinkantys su Lietuvoje nustatytomis karantino taisyklėmis, gali būti nebeįleidžiami į šalį.

„Matyt būsime priversti koreguoti pačias grįžimo į Lietuvą sąlygas. Jeigu žmonės nesutiks su jomis – saviizoliacija, karantinu Lietuvoje, galbūt nebegalėsime jų priimti į lėktuvus ir keltus ir jie turės pasilikti ten, kur yra, jei nenori elgtis atsakingai grįžę į Lietuvą“, – pridūrė S. Skvernelis.

Premjeras neslėpė pasipiktinimo kai kurių grįžusiųjų į Lietuvą ir privalomai izoliuotų viešbučiuose asmenų veiksmais.

„Turime į žmones žiūrėti žmoniškai, bet jūs turbūt matėte vaizdus socialiniuose tinkluose, kas grįžta į Lietuvą ir kokie grįžta – žmonėmis, atleiskite už pasakymą, gal būsiu grubus, pavadinti jų negalime. Tokie asmenys, kaip jie elgiasi čia, išsilaipinę iš lėktuvų arba keltų, kelia mums grėsmę ir mes negalime pro pirštus žiūrėti bei leisti, kad šitokia dalis mūsų visuomenės diktuotų mums sąlygas, o po to keltų grėsmę mūsų sveikatai ir gyvybei. Dėl to tas selektyvus išskyrimas turės bus daromas“, – teigė S. Skvernelis.