-
R. Lingienė: koronavirusas fiksuotas jau 21 ugdymo įstaigoje 5
Jos teigimu, pastaruoju metu ligoninėse gydomi 34 asmenys, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – 4 pacientai, su deguonies kaukėmis gydomi 15 asmenų ir dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 2 asmenims.
„Šiuo metu fiksuojamas didžiausias sergamumo pikas. (...) Bet šiuo metu asmenys serga labai lengvų formų liga ir absoliuti dauguma jų gydosi ambulatoriškai, ne ligoninėse“, – sakė R. Lingienė.
Jos teigimu, dėl židinių ugdymo įstaigose iš viso yra izoliuota 318 asmenų.
„COVID-19 ligos atvejai registruoti 21 ugdymo įstaigoje, iš jų 2 – ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Registruoti 25 COVID-19 ligos atvejai, susirgo 18 mažamečių ir 7 personalo nariai – 4 ugdymo procese dalyvaujantys ir 3, neturintys sąlyčio su ugdytiniais“, – informavo NVSC atstovė.
Anot jos, ketvirtadienį koronavirusas patvirtintas dar dviem moksleiviams Vilniuje – Gabijos progimnazijoje ir Martyno Mažvydo progimnazijoje.
„Priskaičiavus tiek Mažvydo, tiek Gabijos progimnaziją, šiuo metu COVID-19 liga nustatyta 21 ugdymo įstaigoje, dvi iš jų yra iki mokyklinio ugdymo įstaigos“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje iš viso nustatyti du užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Apie pirmąjį pranešta sekmadienį.
NVSC duomenimis, abu atvejai tarpusavyje nėra susiję.
„Hipotezė tokia, kad šie asmenys užsikrėtė dėl socialinių kontaktų“, – aiškino R. Lingienė.
Pasak jos, dėl susirgimų ugdymo įstaigose iš viso izoliuota 318 žmonių.
Gerbiame mokyklų sprendimą izoliuotis, dirbti nuotoliniu būdu, bet reikia suprasti ir prisiimti šio sprendimo pasekmes. Tėveliai, kurių vaikai negali vieni mokytis nuotoliniu būdu, nedarbingumo dėl vaikų priežiūros tikrai negaus, nes epidemiologinio pagrindo saviizoliacijai nebuvo.
Ji pabrėžė, kad koronavirusu niekas neužsikrėtė ugdymo įstaigoje – infekcija išplinta šeimose ar kituose židiniuose.
Ministras ir R. Lingienė ragina mokyklas nesiimti izoliuoti visos įstaigos
Tiek sveikatos apsaugos ministras, tiek R. Lingienė ketvirtadienį dar kartą mokyklas paragino nesiimti izoliuoti daug klasių, jeigu tam nėra pagrindo.
„Matome, kad kai kurios savivaldybės, kai kurios ugdymo įstaigos ir be NVSC nurodymų priima sprendimus išeiti į nuotolinį mokymą ir tą daro praktiškai visai ugdymo įstaigai. Noriu dar kartą akcentuoti ir priminti, kad savivaldybės, kaip steigėjas, gali tokius sprendimus priimti, bet tie sprendimai nėra susiję su NVSC nurodymais. Ten, kur yra nurodymai duodami, paprastai tai būna 1-2 klasių išėjimas į nuotolinį mokymąsį“, – sakė A. Veryga, paraginęs mokyklas „nepanikuoti“.
„Noriu paraginti nepanikuoti, tam ugdymo įstaigos turėjo pasirengti tvarkas, kad galėtų atskirti srautus ir jos tam ir reikalingos, kad nereikėtų į nuotolinį mokymąsi išvaryti visos ugdymo įstaigos, kad vaikai turėtų galimybę gauti kontaktines pamokas“, – pridūrė jis.
R. Lingienė antrino ministrui ir pabrėžė, kad tėvai, norėdami prižiūrėti vaiką, kuris mokosi namuose, nors neturėjo sąlyčio su sergančiuoju, negaus nedarbingumo pažymėjimo.
„Gerbiame mokyklų sprendimą izoliuotis, dirbti nuotoliniu būdu, bet reikia suprasti ir prisiimti šio sprendimo pasekmes. Tėveliai, kurių vaikai negali vieni mokytis nuotoliniu būdu, nedarbingumo dėl vaikų priežiūros tikrai negaus, nes epidemiologinio pagrindo saviizoliacijai nebuvo“, – pabrėžė R. Lingienė.
A. Verygos teigimu, nors šiuo metu prievolės mokiniams dėvėti kaukių nėra, tai gali pasikeisti, jei epidemiologinė situacija blogėtų.
Lietuvoje iš viso patvirtinti 3199 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1070 asmenų, 2030 – pasveiko.
-
R. Karbauskis žada įstatymą dėl Lukiškių aikštės priimti šią sesiją – pliažo neliks 12
„Yra registruotas projektas, bus paprašyta skubos, šnekame apie šitos aikštės statusą, svarbą ir principus, kuriais vadovaujantis kas gali būti šioje aikštėje daroma. Priėmimas planuojamas šioje sesijoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Seimo pavasario sesija baigiasi kitą savaitę.
„Klausimas apie tai, kas tokioje aikštėje galėtų būti vykdoma, šnekama ir apie moralės principus, ta yra tokie dalykai, kokie dabar dedasi toje aikštėje, negalėtų vykti, jei tas įstatymas būtų priimtas. Bet kuriuo atveju likimas pliažo yra aiškus, jis turės būti sutvarkytas ir panaikintas“, – tvirtino „valstiečių“ vadovas.
Jis teigė, kad Vilniaus miesto valdžia įrengdama laikiną paplūdimį Lukiškių aikštėje pažeidė „bet kokius pagarbos mūsų istorijai principus“.
„Toje aikštėje nužudyti ir sukilimo dalyviai, daug dalykų, kurie neleidžia tokių reiškinių, kurių ėmėsi Vilniaus savivaldybė“, – pažymėjo R. Karbauskis.
Toje aikštėje nužudyti ir sukilimo dalyviai, daug dalykų, kurie neleidžia tokių reiškinių, kurių ėmėsi Vilniaus savivaldybė.
Valdantieji ketvirtadienį registravo projektą dėl Lukiškių aikštės, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai „turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą“.
Projekte teigiama, kad „aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį“.
Projektą valdantieji registravo reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį.
Projekte sakoma, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas „turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 metų sukilėliams“.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad aikštės naudojimas rekreacijos tikslu „negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 metų sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų“.
Sostinės Lukiškių aikštėje Vilniaus savivaldybės valdžios sprendimu įkurtas laikinas paplūdimys susilaukė prieštaringų vertinimų tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos politikų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis įrengtą paplūdimį pavadino šios aikštės išniekinimu.
„R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu. Istorijos tėkmėje įvairaus plauko okupantai šią aikštę naudojo Tautos pažeminimui – žudė sukilimų ir pasipriešinimų dalyvius, statė okupacinę valdžią šlovinančius paminklus, kuriais siekta trynimo būdu pakeisti Tautos atmintį. Skauda matyti, kad šiandien, prisidengiant Tautos iškovotos laisvės vardu, daroma lygiai tas pat – pliažo smėliu bandoma užžerti istorinė atmintis, gyva Laisvės kovotojų krauju“, – feisbuke paskelbė R. Karbauskis.
Apie tai, kad Vilniaus centre esančioje Lukiškių aikštėje pradedama įrenginėti dirbtinį paplūdimį, miesto savivaldybė pranešė pirmadienio rytą.
1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys šią savaitę supiltas Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto, tam panaudota apie 300 kubinių metrų smėlio.
Paplūdimys aikštėje bus visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.
Vilniaus meras aiškino, kad paplūdimys Lukiškių aikštėje įrengtas, kad būtų galima džiaugtis iškovota laisve.
„Tai, kad šitas paplūdimys yra įrengtas šioje vietoje, tai bent jau man ir daug kam yra asociacija, kad mes pagaliau galime džiaugtis savo iškovota laisve. Nes šioje vietoje buvo daug ko, buvo ir vieno, ir kito totalitarinio režimo manifestacijų, buvo tikrai bandoma daryti blogų dalykų, bet šiandien mes matome laimingus žmones ir galime švęsti tai, kad esame laimėtojai savo laisvės kovoje“, – antradienį Lukiškių aikštėje vykusioje spaudos konferencijoje sakė sostinės meras.
Kritikai teigia, kad toks projektas yra netinkamas Lukiškių aikštei, taip pat priekaištaujama dėl to, kad planuojant projektą nebuvo tartasi nei su visuomene, nei su savivaldybės taryba ar administracija.
Valstybinė kultūros paveldo komisija šią savaitę taip pat pareiškė, kad Vilniaus Lukiškių aikštėje įrengtas laikinas paplūdimys nedera su jos istorine ir memorialine reikšme.
A. Armonaitė: konservatoriai ir „valstiečiai“ renkasi politinius dividendus
Valdantiesiems ketvirtadienį įregistravus įstatymo projektą, kuriuo Seimui siūloma reglamentuoti Lukiškių aikštės Vilniuje statusą ir taip pašalinti Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva šioje aikštėje suformuotą dirbtinį pliažą, sostinės mero Remigijaus Šimašiaus politinė bendražygė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokie valdančiųjų ir panašios nuomonės besilaikančių konservatorių veiksmai yra populistiniai.
„Tai yra priešrinkiminis populizmas, prisidengiant pilietiškumu, suvienijęs „valstiečius“ ir konservatorius. Labai gaila, kad ta aikštė niekam nerūpėjo 30 metų – dešimtmečiais braidėme po raudoną purvyną ir dabar, kai jau sutvarkyta ir šeimos su vaikais tą aikštę prisijaukina, politikai pradeda rinktis politinius dividendus aikštės klausimu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, istorikų nuomonės apie plačią diskusiją sukėlusį dirbtinį pliažą Lukiškių aikštėje skiriasi. Vis dėlto, pažymėjo parlamentarė, Seime yra svarbesnių klausimų, kuriuos reikia spręsti.
„Yra visokių istorikų. Tai yra miesto aikštė, kurioje vyko visko – nuo turgaus, kuriame pardavinėjami riestainiai, iki kartuvių. Nuo Lenino paminklo sovietiniais laikais iki Džono Lenono skulptūros visai neseniai. Tai yra miesto aikštė, kurioje visko vyksta. Žiemą stovi čiuožykla, dabar vasarą porą mėnesių bus smėlio. Ar tikrai Seime nėra kitų klausimų, kuriuos norėtume spręsti?“, – retoriškai klausė A. Armonaitė.
Kartu vertindama „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kalbas, esą pliažas bet kokiu atveju turės būti panaikintas, A. Armonaitė stebėjosi tokiais pareiškimais.
„Man sunku įsivaizduoti – dabar yra tiesiogiai išrinktas meras Vilniuje. Ar Karbauskis su Agne Širinskiene, Laurynu Kasčiūnu ir kitais pasiims kastuvus ir patys ateis į tą aikštę? Man sunku suprasti, kas vyksta. Dar kartą noriu pasakyti – 30 metų niekam nerūpėjo, kaip atrodo ta erdvė. (...) Pagaliau reikėtų tai matyti, kaip pergalę: prieš tuos tragiškus ir žiauriai atrodančius KGB ir Gestapo rūmus mes matome žaidžiančius vaikus – tai yra mūsų laisvės pergalė“, – pridūrė A. Armonaitė.
-
Koronavirusas nustatytas KUL ir Kartenos ligoninių darbuotojams, Vilniuje – pacientui 1
„Yra ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vienas žmogus. Jis gyvena Klaipėdos rajone, nėra klaipėdietis. O dėl Kartenos – tai yra iš buvusių saviizoliacijoje keturių asmenų, jie yra vidiniai kontaktai ir kada buvo padaryti tyrimai, keturiems nustatytas virusas yra“, – BNS sakė NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.
Pasak jo, šiuo metu aiškinamasi, su kuo šie asmenys kontaktavo.
KUL užsikrėtė darbininkas, todėl manoma, kad su pacientais kontakto jis neturėjo.
„Yra darbininkas. Daugiau aplinkybių, kiek ir kokie kontaktai, neturime“, – sakė R. Grigaliūnas.
NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė spaudos konferencijoje taip pat pranešė, jog susirgo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientas.
„Šiandien gavome informaciją apie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientui diagnozuotą COVID-19 ligą. Asmuo hospitalizuotas Santaros klinikose“, – sakė ji.
Pasak jos, šis asmuo priklauso rizikos grupei dėl amžiaus.
Dar vienas koronaviruso atvejis nustatytas Telšių apskrityje. Pasak R. Lingienės, jis – įvežtinis.
„Asmuo gegužės 5 dieną grįžo iš Švedijos. Klaipėdoje paimtas jo mėginys ir gautas teigiamas rezultatas. Asmuo simptomų nejaučia, jis izoliuojasi paskirtoje vietoje. Taip pat nustatyti trys sąlytį turėję asmenys Lietuvoje ir trys Švedijoje“, – sakė ji.
Bendras užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje siekia 1436, 49 žmonės nuo koronaviruso mirė.
Epidemiologams nepavyksta susisiekti su visais V. Grybo gatvės bendrabučio gyventojais
R.Lingienė penktadienį informavo, kad V. Grybo g. 33 bendrabutyje Vilniuje rengiamasi ištirti visus gyventojus dėl COVID-19 infekcijos.
Vis dėlto, kaip informavo NVSC atstovė, nepavyksta susisiekti su 37 butų gyventojais. Taip pat, teigė R. Lingienė, nemažai gyventojų naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis, tad infekcijos plitimo rizika didėja.
„Atvejų daugiau neturime – nustatyti du. Vakar ištirta 80 namo gyventojų, rezultatų laukiame su nekantrumu. Tyrimų paėmimas – mobiliji stotelė organizuota prie pat šio namo, kad gyventojams būtų patogu. Priversti asmenų negalime tirtis, bet labai rekomendavome ir toliau rekomenduojame visų namo gyventojų išsityrimą“, – penktadienį SAM surengtoje spaudos konferencijoje informavo R. Lingienė.
Jos teigimu, su dalimi bendrabučio gyventojų epidemiologams nepavyksta susisiekti.
„Pavyko susisiekti su 140 gyventojų iš 103 butų, su 37 butų gyventojais, deja, nepavyksta susisiekti, nors jų intensyviai ieškome. 50 butų gyventojai nurodė, jog naudojasi bendro naudojimo patalpomis – tualetais ir virtuvėmis, kas didina infekcijos išplitimo riziką. (...) Visi asmenys, su kuriais kalbame, nurodė, kad sąlyčio su susirgusiais jie neturėjo“, – pridūrė R. Lingienė.
-
A. Veryga: nesuprantu, kodėl nerandama medicinos darbuotojų „Klaipėdos hospisui“ 26
„Kiek aš tą situaciją žinau, tai niekas nenori eiti ten dirbti. Jei dirba žmonės, kurie turėjo kontaktą, tai yra blogai, bet tai yra geriau, nei palikti pacientus visai be nieko“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Vis dėlto ministras teigė, kad jam keista girdėti kalbas, jog rasti papildomų darbuotojų nepavyksta.
„Tie duomenys, kuriuos turėjome, yra keliantys didelį nerimą – tris paras ar net ilgesnį laikotarpį dirbo tie patys darbuotojai. Nuoširdžiai nesuprantu, kaip negalima Klaipėdos visame regione rasti kelių darbuotojų. Neįsivaizduoju, kaip ten neišeina susišnekėti, nes nė viename kitame regione tokių problemų nekyla. (...) Ne pirmas atvejis – buvo Ukmergė, Marijampolė. Visur tuos darbuotojus rasdavo, nežinau, kodėl Klaipėdoje taip stebuklingai nieko neišeina rasti“, – stebėjosi A. Veryga.
Jis teigė suprantąs, kad darbuotojai nerimauja dėl darbo koronaviruso židinyje, tačiau tokioje situacijoje motyvuoti darbuotojus, teigė A. Veryga, turėtų vadovai.
„Tam yra vadovai, jie turi kalbėti, siūlyti kažkokias motyvacines priemones, kad darbuotojai sutiktų eiti. Manau, kad viską galima padaryti, tik reikia imtis lyderystės“, – pabrėžė A. Veryga.
Kartu ministras teigė, kad „Klaipėdos hospisas“ dėl trūkstamų asmens apsaugos priemonių turėtų kreiptis į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
„Klaipėdoje yra organizuojanti ligoninė – Klaipėdos universitetinė ligoninė, kuriai yra centralizuotai vežami dideli kiekiai apsaugos priemonių, tai paprasčiausias būdas yra kreiptis į šią įstaigą. Jeigu trūksta keleto priemonių, iš ten paprasčiausia jas gauti. (...) Jeigu bus poreikis, žinoma, spręsime“, – pridūrė A. Veryga.
Antradienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pranešė, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl „Klaipėdos hospiso“ veiklos. Tą patį patvirtino ir NVSC Vilniaus skyriaus direktorė Rolanda Lingienė.
Pirmadienį hospiso vadovė Rasa Dagienė uostamiesčio savivaldybės tarybos nariams teigė, kad papildomų darbuotojų rasti sudėtinga.
A. Veryga: tikiuosi, kad prokuratūra pradės tyrimą
A. Verygos teigimu, jeigu po uostamiesčio mero V. Grubliausko kreipimosi prokuratūra pradės ikiteisminį tyrimą dėl situacijos „Klaipėdos hospise“, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teisėsaugai pateiks visą turimą informaciją apie šios įstaigos veiklą.
„Mačiau Klaipėdos mero kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, kažkokio papildomo prisijungimo nebereikia, užtenka to, kad yra kreiptasi. Mes visą medžiagą, jei teisėsauga pradės tyrimą, pateiksime ir viską, ką esame surinkę iš mūsų ekspertų, duosime ir bendradarbiausime“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Ministras taip pat išreiškė viltį, kad prokuratūra imsis ikiteisminio tyrimo dėl „Klaipėdos hospiso“ veiklos, nes, pasak A. Verygos, yra daug neatsakytų klausimų ir iškilusių abejonių.
„Kalbant tiek apie licencijų turėjimą, tiek apie higienos pasus, panašu, kad ten nebus taip paprasta išnarplioti visą situaciją. Įstaiga net ir vienai lovai gavusi higienos pasą, teoriškai tai lovai, matyt, viską atitiko, kai buvo tikrinama. Ir akreditavimo tarnyba akreditavo tam tikrai paslaugai. (...) Neskubėkime. Jeigu teisėsauga imsis ir pradės tyrimą, o tikiuosi, kad taip ir bus, (...) tada gausime labai detalius atsakymus. Ten ir steigėjai, ir ryšiai, ir krūva neatsakytų klausimų yra“, – pridūrė A. Veryga.
L. Kukuraitis: „Klaipėdos hospisas“ neturėjo licencijos teikti socialinės globos paslaugų
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį informavo, kad koronaviruso židiniu tapęs „Klaipėdos hospisas“ neturėjo licencijos teikti socialinės globos paslaugų.
„Šita įstaiga neturėjo ir nebuvo prašiusi mūsų socialinės globos licencijos, tai praktiškai mes net apie jos egzistavimą socialinės globos įstaigų rate nieko nežinojome. Tokių paslaugų tikrai negalėjo teikti, ir tai yra pažeidimai“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Kukuraitis.
„Tame pastate yra registruotos dvi įstaigos, nė viena iš jų neturėjo licencijos teikti socialinę globą“, – pridūrė ministras.
A. Veryga: atlaisvinant planines paslaugas ligoninėse reikia palikti rezervą
Leidžiant kai kurias planines paslaugas ligoninėse, jos turės pasilikti rezervą tam atvejui, jeigu augtų koronaviruso atvejų skaičius, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Šiuos sprendimus reikia priiminėti labai atsakingai, negalima užguldyti pilnai ligoninių, todėl, kad tas tam tikras rezervas turi likti. Atlaisvinant ekonomiką, kitus sektorius, gali Lietuva tikėtis tam tikro bangavimo, gali būti pakilimai, nustatomas tam tikras atvejų skaičiaus didėjimas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.
„Turime būti pasiruošę. Mūsų sveikatos priežiūros sektorius turi būti pasiruošęs sureaguoti, jeigu būtų tos bangos ar pakilimai“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, nebus tvirtinamos konkrečios paslaugos, o šeimos gydytojas bei ligoninės specialistai turės nuspręsti, ar asmeniui būtina teikti gydymą ir ar tai įmanoma, turint galvoje esamą laisvų lovų skaičių.
„Žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją ir šeimos gydytojas konsultuotis turėtų su specialistais (...) ir įvertinti, kiek būtina ta pagalba, jeigu jos nesuteikus, kad žmogui gali pablogėsi sveikatos būklė“, – sakė A. Veryga.
„Vyriausybė nelįs į detales, kokią procedūrą ar kokią paslaugą teikti“, – teigė jis.
Karantino metu teikiama tik būtinoji medicinos pagalba, kitais klausimais pacientai konsultuojami nuotoliniu būdu.
Konferencijos vaizdo įrašas:
