„Naujausi duomenys rodo, jog 89,3 proc. COVID-19 sergančių asmenų yra užsikrėtę mutavusiu, vadinamosios „Delta“ atmainos koronavirusu“, – Rusijos televizijai sakė S. Sobianinas, Maskvai patvirtinus rekordiškai daug naujų COVID-19 atvejų.

Rusijoje per pastarąją parą iš viso nustatyti 17 262 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo vasario pradžios, taip pat mirė 453 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo penktadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 14 057 naujus užsikrėtimo atvejus ir 416 pacientų mirtį.

Maskvoje, kuri nuo pat koronaviruso epidemijos Rusijoje pradžios yra labiausiai jos paveiktas šalies regionas, per pastarąją parą nustatyti 9 056 nauji COVID-19 atvejai ir mirė 78 užsikrėtę žmonės. Šis naujų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius sostinėje yra visų didžiausias nuo pandemijos pradžios.

Nuo pandemijos pradžios Rusijoje nustatyti iš viso 5 281 309 COVID-19 atvejai, 128 445 užsikrėtusieji mirė. Persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 4 850 659 pacientai, iš jų 10 954 – per praėjusią parą.

Ribojimai sostinėje

Maskvos meras S. Sobianinas penktadienį paskelbė, kad sostinėje dėl smarkiai padidėjusio sergamumo sostinėje uždaroma Europos futbolo čempionato aistruolių zona, taip pat uždraudžiami daugiau kaip 1 000 žmonių sambūriai.

„Nenoriu to imtis, bet privalome“, – savo tinklalapyje parašė S. Sobianinas, per kelias dienas mieste per parą registruojamų COVID-19 atvejų skaičiui beveik patrigubėjus.

„Nuo šiandien masinius renginius apribosime iki daugiausiai 1 000 žmonių“, – pridūrė jis.

„Laikinai stabdome visus masinius pramoginius renginius, taip pat turėsime uždaryti šokių sales ir aistruolių zonas“, – rašė S. Sobianinas, turėdamas galvoje šalie Lužnikų stadiono Maskvoje įrengtą zoną Europos čempionato gerbėjams.

Ketvirtadienį meras nurodė, kad 12 mln. gyventojų turinčioje Maskvoje  per kelias dienas koronavirusinės infekcijos atvejų paros prieaugis padidėjo nuo 3 000 iki 7 000, o penktadienį viršijo 9 000.

COVID-19 atvejų skaičiai „trigubėja, stebima milžiniška dinamika, kokios nematėme per ankstesnes bangas“, per vaizdo konferenciją sakė S. Sobianinas ir pridūrė, kad tai veikiausiai susiję su naujo koronaviruso varianto plitimu.

Trečiadienį Maskvoje buvo paskelbtas visų Maskvos ir Maskvos srities paslaugų sektoriaus darbuotojų privalomas vakcinavimas, o praeitas savaitgalį sostinėje buvo paskelbta „nedarbo savaitė“.

Be to, penktadienį S. Sobianinas iki birželio 29 dienos pratęsė keletą priemonių, apie kurias buvo paskelbta praėjusį savaitgalį. Pavyzdžiui, lieka uždarytos maitinimo įstaigos prekybos centruose, zoologijos sodai, žaidimų aikštelės, taip pat 21–6 val. nedirbs barai ir restoranai.

Sankt Peterburge – griežtesni suvaržymai

Rusijos antrajame pagal dydį mieste Sankt Peterburge, kur epidemiologinė padėtis yra sunkiausia po Maskvos, rengiamos septynerios 2020 metų Europos futbolo čempionato varžybos, įskaitant ketvirtfinalį. Dėl šios priežasties mieste artimiausiu metu turėtų apsilankyti tūkstančiai futbolo sirgalių.

Pirmadienį Sankt Peterburgo valdžia irgi paskelbė apie griežtesnius apribojimus: be kita ko, buvo uždrausta prekiauti maistu sirgalių zonose.

Rusijoje sergamumo lygis auga valdžiai sunkiai sekantis įtikinti piliečius imunizuotis, nors gruodį prasidėjo masinė nemokamo skiepijimo kampanija, patvirtinus keturias šalyje sukurtas vakcinas – „Sputnik V“, „EpiVacCorona“, „CoviVac“ ir viena doze suleidžiamą „Sputnik Light“.

Nuo gruodžio tik 19 mln. iš 146 mln. Rusijos gyventojų buvo suleista bent viena vakcinos dozė, remiantis informacija iš vietos šaltinių ir žiniasklaidos pranešimų renkančioje svetainėje „Gogov“. Vyriausybė informaciją apie skiepijimo tempus atnaujina nereguliariai.

Maskvoje iš 12 mln. gyventojų pasiskiepijo tik 1,8 milijono.

Rusijoje mirties atvejų ketvirtadienį išaugus iki 127 992, šalis aplenkė Jungtinę Karalystę kaip Europos valstybė, kur COVID-19 pareikalavo daugiausiai aukų.

Tačiau statistikos agentūra „Rosstat“, naudojanti platesnį su COVID-19 susijusios mirties klinikinį apibrėžimą, paskaičiavo, kad Rusijoje nuo koronaviruso mirė jau mažiausiai 270 tūkst. žmonių.

Naujasis valstybės vadovas pasirašė įsaką dėl Jungtinių Valstijų narystės Pasaulio sveikatos organizacijoje, atšaukė savo pirmtako įvestą draudimą atvykti į šalį virtinės daugiausia musulmoniškų valstybių piliečiams, taip pat pasirašė priemones, skirtas sustiprinti aplinkos apsaugą ir kovą su koronaviruso pandemija.

Tarp direktyvų taip pat yra sprendimas sustabdyti D. Trumpo sumanytos sienos Meksikos pasienyje statybas ir priemonės, skirtos skatinti įvairovę bei lygybę mažumų grupėms federalinėje vyriausybėje.

Šiais įsakais atšaukiami D. Trumpo sprendimai ir nustatomos aiškios naujosios administracijos politikos gairės. J. Bidenas šiuos įsakys pasirašė praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.

„Kai kurie dalykai, kurių imsimės, bus drąsūs“, – sakė J. Bidenas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete.

„Kovosime su klimato kaita taip, kaip dar nesame darę, – sakė prezidentas, kalbėdamas apie sugrįžimas į Paryžiaus klimato susitarimą – 2016 metais daugumos valstybių pasirašytą sutartį, kuria siekiama apriboti pasaulio klimato atšilimą.

J. Bidenas sakė, kad jo veiksmai dėl COVID-19 pandemijos, Jungtinėse Valstijose jau pareikalavusios 400 tūkst. gyvybių, padės pakeisti krizės eigą.

Kitų valstybių lyderiai sveikino J. Bideno sprendimą sugrįžti į Paryžiaus klimato susitarimą, prie kurio Jungtinės Valstijos prisijungė, kai prezidento pareigas ėjo Barackas Obama (Barakas Obama), o J. Bidenas užėmė viceprezidento postą.

„Sveiki sugrįžę“, – sakė Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

„Esame drauge. Būsime stipresni atremdami nūdienos iššūkius. Stipresni kurdami mūsų ateitį. Stipresni saugodami mūsų planetą“, – kalbėjo jis.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) taip pat sveikino šį sprendimą ir sakė, kad tai yra didžiulis antros didžiausios teršėjos anglies junginiais žingsnis.

„Tačiau dar laukia labai ilgas kelias“, – nurodė jis išplatintame pareiškime.

„Su nekantrumu laukiame Jungtinių Valstijų lyderystės spartinant pasaulines pastangas pasiekti nulinį taršos anglies junginiais balansą“, – sakė A. Guterresas ir paragino nustatyti naujus „ambicingus“ tikslus 2030-iesiems bei didinti finansavimą kovai su klimato kaita.

Buvęs valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), kurį J. Bidenas paskyrė specialiuoju pasiuntiniu klimato kaitos klausimais, sakė, kad šis sprendimas stiprina „Amerikos patikimumą bei įsipareigojimą“, „nustatydamas mūsų lyderystės dėl klimato „grindis“, o ne lubas“.

Sveikina sprendimą nutraukti sienos statybas

Meksika trečiadienį pasveikino J. Bideno sprendimą nutraukti D. Trumpo pradėtos sienos JAV ir Meksikos pasienyje statybas ir panaikinti kitus su imigracija susijusius ankstesniojo prezidento nutarimus.

„Meksika sveikina sienos statybos nutraukimą, DACA palankią imigracijos iniciatyvą ir kelią dvigubos pilietybės link“, – tviterio paskyroje rašė Meksikos užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrardas.

Marcelo Ebrardas/EPA-ELTA nuotr.

Trumpinys DACA nurodo Atidėtų veiksmų atvykstančių vaikų atžvilgiu programą, skirtą įteisinti neteisėtai vaikystėje atvykusių jaunuolių imigracijos statusą, kurį D. Trumpas mėgino panaikinti.

Vienas pirmųjų J. Bideno darbų po trečiadienį įvykusios inauguracijos buvo įsako, atšaukiančio sienos JAV ir Meksikos pasienyje statybas, paskelbimas.

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras buvo vienas paskutiniųjų J. Bideną su pergale rinkimuose pasveikinusių aukšto rango lyderių. Jis tvirtino norėjęs palaukti, kol bus išspręsti teisiniai ginčai, D. Trumpui bandžius panaikinti rinkimų rezultatus.

Santykiai tarp kaimynių buvo taip pat įtempti ir po to, kai JAV buvusį Meksikos gynybos ministrą apkaltino ryšiais su karteliais.

Trečiadienį A. M. Lopezas Obradoras palinkėjo J. Bidenui sėkmės inauguracijos iškilmėse ir teigė, kad pritaria jo iškeltiems politikos prioritetams, įskaitant migracijos klausimus.

Gjerdrume, esančiame 25 km į pietryčius nuo sostinės, nuošliauža nunešė keletą namų.

„Nuošliauža nunešė keletą namų. Skubios pagalbos tarnybos, padedamos Norvegijos karinių pajėgų, vykdo evakuaciją“. – tviterio paskyroje skelbė Norvegijos policija.

Norvegijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad nuošliauža paveikė 210 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją, iš namų evakuoti maždaug 500 žmonių.

Trečiadienio popietę galimai dingęs yra 21 žmogus, teigiama pranešimuose.

„Nežinome, ar tie žmonės yra nuošliaužos paveiktoje teritorijoje, ar jie išvykę atostogų ar dėl kitų priežasčių negali susisiekti su policija“, – teigiama policijos pranešime.

Pasak policijos, per incidentą buvo sužeisti dešimt žmonių, vienas jų patyrė sunkių sužalojimų ir buvo pervežtas į ligoninę Osle.

Policijai apie nuošliaužą pranešta apie 4 val. vietos laiku (5 val. Lietuvos laiku). Netrukus buvo sutelktos didelės policijos, ugniagesių gelbėtojų, Raudonojo Kryžiaus ir kitų tarnybų pajėgos.

„Draudžiama įvažiuoti traukiniais, autobusais, laivais ir lėktuvais tiesiogiai iš šių šalių atvykstantiems keliautojams, – teigiama sveikatos ministerijos pranešime. – Draudimas galioja laikotarpiu nuo gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 6 d.“

Pranešime taip pat teigiama, kad galiojantį gyventojo statusą Vokietijoje turintys žmonės iš šių šalių galės sugrįžti nuo sausio 1 d.

Tuo metu Ukraina kol kas nestabdo oro susisiekimo su Didžiąja Britanija, kur aptikta nauja koronaviruso atmaina. Tai antradienį pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Vladislavas Kriklijus.

„Ukraina kol kas nenutrauks oro susisiekimo su Jungtine Karalyste. Mes turime vizų režimą su britais, ir jau tai riboja keleivių skaičių tarp mūsų šalių“, - sakė žinybos vadovas. Bet, pridūrė jis, Kijevas stebės situaciją su COVID-19 Didžiojoje Britanijoje ir, jei reikės, pakeis savo sprendimą.

Anot V. Kriklijaus, šiuo metu dauguma užsienyje besimokančių ukrainiečių grįžta į namus kalėdinių atostogų.

Pirmadienį Ukrainos prezidento biuro vadovas Mykola Podoliakas  pareiškė, jog šalies vyriausybė svarsto galimybę nutraukti oro susisiekimą su Didžiąja Britanija dėl naujos koronaviruso atmainos.

Šeši autobusai atvežė evakuotuosius prie to medicinos centro, o juos lydėjo teisėsaugos pareigūnai, parodė Ukrainos žiniasklaida.

Policininkai turėjo išsklaidyti protestuotojus, užblokavusius kelią, vedantį į medicinos centrą, kad juo galėtų pravažiuoti autobusai.

Demonstrantai sukūrė kelis laužus ir išdaužė mažiausiai tris autobusų langus. Tuo metu dalis evakuotųjų mojavo Ukrainos vėliavomis, o kai kurie iš jų slėpė savo veidus už užuolaidų.

Ukrainos premjeras Oleksijus Hončarukas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė „skubiai“ vykstantis į protestų vietą Naujuosiuose Sanžaruose centriniame Poltavos regione, stengdamasis numalšinti įtampą.

Anksčiau ketvirtadienį Kijevas evakavo dešimtis Ukrainos ir kitų šalių piliečių iš Kinijos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savo tautiečius pademonstruoti solidarumą ir prisiminti, kad „visi mes esame žmonės“.

Tačiau nemažai žmonių Naujuosiuose Sanžaruose, turinčiuose apie 10 tūkst. gyventojų, kur pareigūnai planuoja 14 dienų karantinuoti iš Kinijos sugrįžusius asmenis, sako būgštaujantys, kad koronavirusas gali pasklisti jų mieste.

Dešimtys protestuotojų užtvėrė kelią prie vietos ligoninės dar prieš pareigūnams patvirtinant, kad į ją bus vežami evakuotieji.

Pareigūnai padidino saugumą, dislokavo šimtus ginkluotų policininkų ir šarvuotą automobilį, naujienų agentūrai AFP pasakojo vietos gyventojas Maksymas Mychailykas.

Pareigūnams mėginant išvaikyti protestuotojus nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti autobusai, keli iš jų pasipriešino ir susirėmė su policininkais, pranešė regioninė policija.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas atvyko į Naujuosius Sanžarus norėdamas nuraminti protestuotojus, bet vakare kilo daugiau susirėmimų.

„Priešinsimės tam“, – šaukė viena moteris Ukrainos žiniasklaidos transliuotame vaizdo įraše.

„Nekalbame apie užsikrėtusius žmones, kalbame apie sveikus žmones“, – A. Avakovas sakė protestuotojams.

„Kol kas“, – ministrui atrėžė vienas iš protestuotojų.

Ukrainoje neužfiksuota nė vieno užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejo. Kinijoje ši liga pareikalavo per 2,2 tūkst. gyvybių, o ji diagnozuota daugiau nei 75 tūkst. žmonių. Dar šimtai žmonių užsikrėtė daugiau nei 25 užsienio valstybėse.

„Visi esame ukrainiečiai“

Lėktuvas, iš centrinio Kinijos Uhano miesto, tapusio mirtino koronaviruso protrūkio epicentru, parskraidinęs 45 ukrainiečius ir 27 kitų šalių piliečius, ketvirtadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad visi parskraidinti asmenys dvi savaites bus laikomi gretimame Poltavos regione esančių Naujųjų Sanžarų medicinos centre.

Ukrainos sveikatos ministerija nurodė, kad nė vienas iš sugrįžusiųjų neserga.

A. Avakovas pabrėžė, kad evakuojamus asmenis patikrino kinų ir ukrainiečių gydytojai, bet jokių simptomų jiems nenustatė.

„Būkime šiek tiek kilnesni ir dosnesni žmonės“, – ragino ministras.

Trys ukrainiečiai ir vienas Kazachstano gyventojas buvo palikti Kinijoje, nes turėjo temperatūros, nurodė Ukrainos diplomatinė misija.

V. Zelenskis savo ruožtu bandė išsklaidyti gyventojų būgštavimus tvirtindamas, kad siekiant užkirsti kelią viruso plitimui Ukrainoje imtasi „beprecedenčių“ priemonių.

Jis taip pat ragino ukrainiečius neprotestuoti.

„Dauguma keleivių yra jaunesni nei 30 metų. Daugeliui mūsų jie yra beveik kaip vaikai“, – kalbėjo V. Zelenskis, pridurdamas, kad Ukrainai negresia pavojus dėl naujojo koronaviruso.

„Tačiau yra kita grėsmė, kurią norėčiau paminėti. Tai – pavojus pamiršti, kad visi mes esame žmonės ir visi esame ukrainiečiai“, – pabrėžė prezidentas.

„Kiekvienas iš mūsų. Taip pat ir tie, kurie atsidūrė Uhane per epidemiją“, – pridūrė jis.

Nemažai ukrainiečių socialiniuose tinkluose ketvirtadienį skelbė, kad jiems gėda dėl kai kurių tautiečių elgesio.

Trečiadienį kelios dešimtys demonstrantų taip pat užblokavo kelius prie ligoninės vakariniame Vynykų mieste, pasklidus kalboms, kad ten gali būti atsiųsta evakuotųjų.

Ukrainos sveikatos ministrės pozicija

Ukrainos sveikatos ministrė teigė dvi savaites praleisianti kartu su atskirtais dėl koronaviruso į Ukrainą pargabentais piliečiais, ketvirtadienį protestuotojams susirėmus su policija ir apmėčius evakuotuosius akmenimis.

„Ateinančias 14 dienų praleisiu kartu su jais, tose pačiose patalpose, tomis pačiomis sąlygomis“, – ketvirtadienio vakarą į Naujųjų Šanžarų gyventojus kreipėsi sveikatos ministrė Zoriana Skaletska.

Ministrė teigė, kad gyventojų panika ir agresija ją smarkiai sukrėtė. „Šie žmonės yra mūsų tėvynainiai. Gyvename vienoje valstybėje, turime pasirūpinti jų sveikata ir saugumu“, – rašė ji feisbuko paskyroje.