„Mes galime įrodyti šį teiginį. Jį įrodo komisijos surinkta medžiaga, kuri yra prie tyrimo bylos, tačiau kuri šiuo metu sudaro valstybės paslaptį. (...) Mes grindžiame išvadą įrodymais, kuriuos surinkome. Čia nėra spėjimai. Tai yra įrodymai, kurie yra surinkti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Bakas.

Politikas tikina, kad bus ieškoma būdų, kaip tai pagrindžiančią informaciją išslaptinti.

„Seimas turės ieškoti sprendimų, kaip tą ryšį, tuos santykius atskleisti. Tai gali padaryti arba prezidentas, arba tai gali padaryti Seimas ir valstybės paslapčių koordinavimo komisija“, – sakė komisijos pirmininkas.

„Arba jeigu jiems pritrūks kažkokių įgaliojimų, mes galime pakeisti įstatymus – ką siūlo komisija – kad tie duomenys būtų prienami visuomenei“, – pridūrė jis.

Neatsako, ar prezidento aplinkoje vis dar yra asmenų, galinčių daryti įtaką dėl baltarusiškų trąšų

Komisijos narys, konservatorius Bronislovas Matelis pažymi, kad komisija turi įrodymų, jog dėl prezidento G. Nausėdos aplinkos asmenų ir jų ryšių su baltarusiškų trąšų importuotojais galėjo būti padaryta įtaka Prezidentūros pozicijoms.

„Negaliu kalbėti čia apie paslaptis, bet komisija iš tiesų fiksavo ne vieną kartą, kalbėsiu neminėdamas pavardžių, Prezidentūros ryšius su tais, kurie užsiima trąšų importu. Po tų įvairiausių pokalbių prezidentas staiga išeina ir pasako, kad sankcijų trąšoms iš Baltarusijos nereikėtų taikyti – (dėl to – ELTA) kilo tam tikra kolizija su Užsienio reikalų ministerija, su Vyriausybe, kaip ta pozicija taip staiga keitėsi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo B. Matelis.

„Komisija daro išvadą, kad po tų nemažų susitikimų galėjo būti padaryta įtaka Prezidentūrai. Įrodymai byloje yra, mes prašėme juos išslaptinti, bet VSD atsisakė“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, komisija neatsako, ar šiuo metu prezidento aplinkoje vis dar yra asmenų, darančių jį pažeidžiamu.

„Nenorėčiau atsakyti, nes tai būtų daug informacijos atskleidimas nuo tų nuasmenintų duomenų ir nuo tos situacijos, kurią turime, kad neatskleistume valstybės paslapties ir kad tai nepadarytų situacijos, kai nusižengiame įstatymui“, – kalbėjo komisijos narys Matas Maldeikis.

Tačiau, kaip pažymėjo M. Maldeikis, kiekvienas komisijos tyrimo išvadų sakinys yra paremtas įrodymais.

„Tai, ką darome, yra visiškai pagal įstatymo raidę. Kiekvienas čia pateiktas sakinys – jam yra surinkti įrodymai, (...) liudijant mūsų komisijai po priesaika, kad jei liudijama nesąžiningai, už tai yra baudžiamoji atsakomybė“, – sakė politikas.

„Kodėl kai kurie asmenys mums neliudijo, esu įsitikinęs – nes nežino, ką žino komisija ir jie nežino, kurioje vietoje gali sau meluoti. Dėl to vienas ar kitas asmuo nenorėjo šiai komisijai liudyti“, – kalbėjo M. Maldeikis.

Dėl klaidingą informaciją pateikusių asmenų kreipsis į Generalinę prokuratūrą

M. Maldeikis taip pat pažymėjo, kad komisija tyrimo metu fiksavo klaidingų kai kurių liudytojų parodymų. Dėl to, atkreipė dėmesį parlamentaras, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

„Taip, kreipsimės, nes turime informacijos, kad kai kurie mums liudiję asmenys savo liudijimuose mums melavo dėl vienų ar kitų aplinkybių, susijusių su trąšų verslu“, – sakė politikas, tačiau konkrečių šių asmenų pavardžių neįvardijo.

„Tai yra nuasmeninti dalykai“, – sakė M. Maldeikis.

Tuo metu M. Maldeikį papildydamas V. Bakas pažymėjo, kad melagingus parodymus davusių asmenų tapatybės atskleidimas gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas.

„Mes tuos asmenis žinome, bet jei įvardinsime jų pavardes, tai tiek komisijos nariai, tiek tie, kas sužinojo šią informaciją, bus vertinami kaip padarę nusikaltimą. Šiandien tai yra VSD iniciatyva pripažinta kaip valstybės paslaptis“, – sakė V. Bakas, pažymėdamas, kad su šia įslaptinta informacija susipažinti galės tam leidimus turintys Seimo nariai.

Žurnalistams pasiteiravus, ar į Generalinę prokuratūrą bus kreipiamasi ir dėl, kaip teigiama tyrimo išvadose, kai kurių melagingų VSD direktoriaus D. Jauniškio liudijimų, V. Bakas linktelėjo.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją analizavusios komisijos išvadose teigiama, kad prezidentas G. Nausėda vykdavo į susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Pasak komisijos, vėliau šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.

Komisijos išvadose teigiama, kad prezidento G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionaliniam saugumui, palaikančių ryšius su Rusijos, Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, politikais, verslo atstovais.

Pasak komisijos, dar 2019 m. rinkimų G. Nausėdos štabe lankėsi ir su jo nariais susitikinėjo baltarusiškų trąšų verslo atstovai. Išvadoje atskleidžiama, kad su šiais asmenimis susitikinėjo ir pats šalies vadovas, o vėliau jie buvo kviečiami į Prezidentūroje vykusius renginius.

„Pats Gitanas Nausėda, 2018–2019 m. laikotarpiu susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“, – teigiama išvadoje.

Komisija pridūrė, kad į tokius susitikimus vaikščiojo ir Prezidentūros kanceliarijos nariai. Visgi, išvadoje teigiama, kad liudydami komisijai šie asmenys tokią informaciją nuslėpė. Dėl šios priežasties komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

G. Nausėda: aš su broliais Nikitinais nebendravau

Parlamentinio tyrimo epicentre atsidūręs prezidentas G. Nausėda atmeta bet kokius kaltinimus dėl sąsajų su baltarusiškų trąšų verslo atstovais broliais Nikitinais. Šalies vadovo teigimu, pagrindo pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvadose suformuotoms išvadoms tiesiog nėra.

Aš visus tuos metus būdamas Europos Vadovų Tarybos nariu ir atstovaudamas Lietuvai koviausi iki kraujo, kad sankcijos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai būtų kiek galima griežtesnės. Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių.

„Aš su broliais Nikitinais nebendravau. Jeigu aš teisingai suprantu, buvo kažkoks patvirtintas ar nepatvirtintas faktas apie vieną iš mano komandos narių. Bet tas komandos narys, tuo metu kai mes svarstėme sankcijų klausimą, Prezidentūroje jau nebedirbo“, – trečiadienį viešėdamas Širvintose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Be to, pasak jo, dėl minėtos sąsajos inkriminuojami kaltinimai, esą baltarusiškų trąšų verslo atstovai galėjo turėti įtakos, yra nepagrįsti ir dėl jo politinės laikysenos.

„Aš visus tuos metus būdamas Europos Vadovų Tarybos nariu ir atstovaudamas Lietuvai koviausi iki kraujo, kad sankcijos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai būtų kiek galima griežtesnės. Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių“, – sakė G. Nausėda.

„Žinote, klausytis tokių priekaištų iš Seimo narių, kurie geriausiu atveju rezoliucijas rašė, žmogui, kuris pats tiesiogiai dalyvavo tuose posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai ir stengėsi diegti pačią griežčiausią sankcijų tvarką... Tai švelniai tariant yra nesąžininga“, – apibendrino prezidentas.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

A. Armonaitė: prezidentas galėjo atsakyti į parlamentinės komisijos klausimus, būtų daugiau aiškumo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kritiškai vertina šalies vadovo sprendimą ignoruoti parlamentinės komisijos užduotus klausimus apie ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.

„Tai daug klausimų kelianti informacija. Prezidentas ir jo aplinka galėjo atsakyti į tuos klausimus. Dabar viskas liko pakibę ore“, – teigė ministrė.

„Mes irgi labai atsargiai ir įdėmiai turėtume žiūrėti į pas mus esančias bendruomenes iš Vidurio Azijos valstybių, kurios irgi yra išaugusios kartais“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Jokiais būdais neteigiu, kad visi, čia atvykę, yra susiję su galimomis ekstremistinėmis veiklomis. Tačiau rizikos veiksnys vienareikšmiškai yra“, – pridūrė jis.

Visi keturi įtariami asmenys, įtariami praėjusią savaitę nušovę mažiausiai 137 žmones vienoje koncertų salėje Pamaskvėje, yra Tadžikistano piliečiai.

JAV žvalgyba buvo perspėjusi Rusiją dėl išpuolių tikimybės. Ši šalis yra teroristinių organizacijų taikinys dėl kovos prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje bei kitas islamistines organizacijas kitur pasaulyje, teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjas sakė, kad Lietuvoje fiksuotas ne vienas atvejis, kai Tadžikistano piliečiai dėl galimų ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis buvo išsiųsti iš šalies.

Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja.

Pasak jo, islamistinė veikla Vidurio Azijoje yra persimaišiusi su opozicine veikla prieš ilgamečius tų valstybių režimus.

„Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja“, – sakė K. Budrys.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi turi daugiau nei 6,3 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais intensyviau diskutuojama dėl poreikio riboti imigraciją iš trečiųjų šalių, daliai politikų labiausiai nerimaujant dėl smarkiai išaugusios baltarusių bendruomenės šalyje.

Kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė siūlysianti griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Kaip viena iš priemonių minimi planai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

K. Budrys: ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės

Prezidento vyriausiasis patarėjas mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės.

„Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu. Dar vienas labai svarbus dalykas yra imigrantų bendruomenė Rusijoje ir kylančios įtampos su ja ir kiek yra parametrų radikalizacijai, nauja atsiradusių Rusijoje“, – sakė K. Budrys.

„Visus šiuos dalykus sudėjus į visumą sakyti, kad teroro išpuolis yra kažkas, kas visiškai negali įvykti Rusijoje, būtų neprotinga, nes mes turime tokias situacijas atsikartojančias kitose valstybėse. Rusija yra didelis taikinys visoms teroristinėms organizacijoms“, – teigė jis.

Pasak jo, išpuolio gal ir buvo galima išvengti, jeigu būtų vykęs bendradarbiavimas su Vakarų šalimis, skiriančioms daug resursų kovai su terorizmu.

„Jis (Išpuolis – ELTA) gal galėjo neįvykti, jeigu būtų bendradarbiavimas, kuris buvo daug metų atgal su Vakarų valstybėmis, kurios yra tikrai stiprios kontrterorizmo srityje. Ir tai yra didelis pavojaus ženklas ir valdančiajam režimui – kiek jie gali rodyti, kad jie kontroliuoja situaciją“, – sakė jis.

„Net jeigu režimas ir bandytų nukreipinėti viešąją nuomonę į Ukrainą, (...) tai nenukreips pačios problemos šaltinio. Jis tikrai nemažės“, – taip pat pažymėjo K. Budrys.

Todėl prezidento patarėjas įsitikinęs, kad radikalizacijos ir ksenofobijos apraiškų Rusijos visuomenėje tik daugės.

„Radikalizacijai terpė gerės, ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės. Jau dabar matome pranešimus Vidurio Azijos piliečiams neiti iš namų vakarais dėl galimo susidorojimo ir išpuolių. Ir tai rodo taip pat daugybę nesveikos visuomenės požymių toje pačioje Rusijoje. Tai yra viena iš ligos netiesioginių pasekmių“, – pabrėžė K. Budrys.

„Šiais metais pagaliau pradės veikti bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Arvydas Anušauskas.

„Pirmą kartą šalys jau sutarę, dabar nepasakysiu konkrečios datos, bet esame taręsi dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje, iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – pabrėžė jis.

A. Anušausko žiniomis, Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, kurioje atsiras rotacinės oro gynybos pajėgos.

„Mūsų tikslas, kad įsisuktų rotacija panašiu principu, kaip vykdoma oro policijos misija. Valstybės keičia valstybes, viskas juda, atvežama į Lietuvą, išvežama iš Lietuvos“, – dėstė ministras.

„Lūkestis, kad tas principas būtų ne vienkartinis, vienam kitam mėnesiui, bet uždengtų visus mūsų kalendorinius mėnesius ir gerokai padidintų mūsų oro gynybos galimybes“, – pridūrė jis.

Visgi ministras tiksliai neįvardijo, kokios valstybės dislokuos oro gynybos sistemas.

Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

„Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Galėčiau įvardinti, bet neįvardinsiu“, – pridūrė jis.

Jis pažymėjo, kad sistemą „Patriot“ Lietuvoje dislokuos Europos valstybė, ne Jungtinės Valstijos.

A. Anušauskas teigė, kad valstybes, kurios pirmosios Lietuvoje dislokuos savo oro gynybos sistemas, įvardins, kai bus sutarti techniniai niuansai, grafikai.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.

A. Anušauskas nesiima vertinti I. Šimonytės pasisakymų dėl Lenkijos karinės pagalbos Lietuvai

Krašto apsaugos ministras nesiima vertinti, ar premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymai apie tai, kad karo atveju Lenkijos įstatymai nenumato pareigos siųsti savo karius į Lietuvą, galėjo padaryti žalos. Ministras tikina iš Lenkijos gynybos ministro negavęs jokių signalų apie kokius nors pokyčius, kurie trukdytų dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje.

„Aš dabar tikrai nesiimsiu vertinti, kas ką galėjo išsiaiškinti. Aš sakau, kad su mūsų artimiausiais partneriais bendradarbiavimas vyko ir vyks. Ir tie partneriai nuo mūsų niekur nedings. Lenkija savo vietos niekaip nepakeis, taip kaip ir mes būsime šalia Lenkijos. Taip kad bendravimas, bendrystė, bendri veiksmai, sąveika tiesiog neišvengiami“, – KAM surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Anušauskas.

Ministras teigia su Lenkijos gynybos ministru susitikęs jau du kartus. Jis tikina jokių neraminančių signalų šių susitikimų metu neišgirdęs.

„Iš susitikimo su naujuoju Lenkijos gynybos ministru galiu pasakyti, kad jis garantavo, kad jokių pokyčių šiuo atveju dėl mūsų karinio bendradarbiavimo – kalbu ir apie sienos kirtimus, ir kitus dalykus – nėra, kurie trukdytų vykdyti bendrus veiksmus, organizuoti sąveiką“, – sakė jis,

Pasak A. Anušausko su Lenkijos ministru yra suplanuoti dar trys susitikimai. Pasak jo, vienas iš šių susitikimų galėtų būti tas, kurį omenyje turi premjerė I. Šimonytė, kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą.

„Susitikimas, jeigu sutarsime, bus. Nes aš, kaip minėjau, artimiausiu metu su Lenkijos gynybos ministru esu numatęs tris kartus susitikti. Vienas iš jų galės būti ir toks“, – sakė ministras.

Vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, jog karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė I. Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – portalui tv3.lt sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerės pasakymai įžiebė diskusijas viešojoje erdvėje – Vyriausybė sulaukė kritikos dėl to, kad dar nėra išsprendusi šių teisinių formalumų. Kiti atkreipė dėmesį į NATO kolektyvinės gynybos principus ir regioninės gynybos planus teigdami, esą I. Šimonytės pasisakymai neatitinka realybės.

Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.

Tai, jog nėra jokių teisinių apribojimų karo atveju lenkams siųsti karius į Lietuvą, patikino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – šią savaitę Lenkijoje, po dvišalių kariuomenių pratybų, žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą“, – pridūrė šalies vadovas.

Tai, jog Vilniaus ir Varšuvos karinis solidarumas nėra kvestionuojamas, patvirtino ir pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

„Man atrodo, kaip tik jas (prezidento galias – ELTA) tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Ministras teigia sprendimą, ar palaikyti šias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, priimsiąs, kai bus pateiktas teisės akto galutinis projektas. Visgi pačią iniciatyvą keisti šiuo metu galiojančią ambasadorių skyrimo tvarką G. Landsbergis vertina teigiamai.

„Reikia susipažinti, koks bus galutinis. Nes kai yra registracija, tik tada prasideda visas procesas. Teikiamos įvairios yra pataisos ir, galų gale, tas dokumentas gali stipriai skirtis nuo pradinės versijos. Kad tai yra teisinga kryptis, tai nuo pat pradžių palaikiau“, – sakė jis.

G. Landsbergis taip pat pažymi „artimiausiu metu“ ketinantis susitikti su prezidentu ir aptarti 2024 m. planuojamus ambasadorių paskyrimus.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sukritikavo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Pasak jos, Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti prezidento galias.

Praėjusį penktadienį grupė Seimo narių registravo jau kurį laiką Seime ruoštas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo tvarką.

Esminis siūlymas – numatyti terminą, per kurį institucijos turėtų paskirti naują diplomatinį atstovą. Siūloma, kad naujas ambasadorius turėtų būti paskirtas likus ne mažiau kaip pusmečiui iki šiuo metu pareigas einančiojo atstovo darbo pabaigos.

Taip pat siūloma detalizuoti kandidatų atrankos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eigą – įstatymu įtvirtinti praktiką, kai atranka į kitais metais atsilaisvinančias diplomatines pozicijas organizuojama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Įstatymo projekte pažymima, kad tokia geroji praktika jau yra besiformuojanti URM ir leidžia atrankas vykdyti sklandžiai ir efektyviai.

Įstatymo projekte išdėstyti ir kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į diplomatines atstovybes. Esami ir buvę diplomatai – turi turėti ne mažesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, bent 15 metų patirtį diplomatinėje tarnyboje, ne mažesnę nei 4 metų patirtį vadovaujant atstovybei.

Be to, numatomi pokyčiai, susiję ir su kandidatūrų svarstymu – siūloma nustatyti, kad Prezidentūra, nesutikusi skirti Vyriausybės pateikto diplomato ambasadoriumi, turėtų motyvuoti savo sprendimą ir pateikti jį Ministrų kabinetui per 10 darbo dienų.

Seimui pritarus, įstatyminiai pokyčiai įsigaliotų jau nuo šių metų liepos mėnesio.

ELTA primena, kad poreikis tobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą atsirado po to, kai įsiplieskė keletą mėnesių besitęsiantys ginčai tarp URM ir Prezidentūros. Institucijos susivaidijo dėl to, kas yra kaltas, jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus.

Kilus konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, įstrigo daugiau kaip dešimtis šiais metais planuojamų diplomatų rotacijų.

Šiuo klausimu prezidentas G. Nausėda bei užsienio reikalų ministras G. Landsbergis turėjo du susitikimus, tačiau sprendimų kol kas nėra.

G. Landsbergis apie A. Skaisgirytės versiją dėl trąšų: tai nėra tikslus vertinimas

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad prezidento G. Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės versija dėl bandymo į sankcijų Baltarusijai paketą įtraukti Astravo atominę elektrinę, mainais atsisakant trąšų, „nėra tikslus situacijos vertinimas“.

„Tiek, kiek esu supažindintas su situacija, tai nėra tikslus situacijos vertinimas, toks, koks buvo nuskambėjęs tyrimą atliekančioje komisijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Pirmadienį liudydama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisija A. Skaisgirytė teigė, kad Europos Sąjungai (ES) derantis dėl sankcijų Lietuva tikrino galimybę į paketą įtraukti Astravą, atsisakant sankcijų trąšoms, bet šios idėjos nepavykus įgyvendinti jos atsisakyta.

Atsakydama į klausimus dėl Prezidentūros pozicijos sankcijų baltarusiškoms trąšoms A. Skaisgirytė teigė, jog ES šalių nuomonės derybų pradžioje ekspertiniame lygmenyje išsiskyrė – kelios šalys pasisakė prieš sankcijas trąšoms, o viena buvo kategoriškai prieš sankcijas branduolinei energetikai.

A. Skaisgirytė pasakojo, jog tuomet sumanyta prieš sankcijas Astravui pasisakančiai šaliai pasiūlyti, kad Lietuva atsisakytų reikalavimo dėl sankcijų trąšoms, jei ši šalis pakeistų poziciją dėl Astravo branduolinei jėgainei, bet minties atsisakyta paaiškėjus, kad minėta šalis savo griežtos nuostatos dėl Astravo nekeis.

A. Skaisgirytė taip pat teigė, kad Prezidentūros ir  URM nesutarimai dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms yra sureikšminami, o išties pozicijos išsiskyrė ne esminiais klausimais, bet dėl taktikos.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai anksčiau komisijai liudijo, kad Prezidentūra buvo vienintelė Lietuvos institucija, abejojusi sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumu.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila teigė, kad Baltarusijos režimui 2021 metų gegužę perėmus ir Minske nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį lėktuvą, Lietuva ėmėsi telkti koaliciją, kad Baltarusijai būtų įvestos sankcijos. Tuo metu Prezidentūra pasisakė prieš sankcijas konkrečiai trąšų sektoriui.

Prezidentūros atstovai taip pat išsakė poziciją, kad prieš kelerius metus svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms Prezidentūra norėjo įvertinti jų žalą Lietuvos ekonomikai.

Žiniasklaida jau anksčiau skelbė, kad 2021 metais derinant pozicijas dėl sankcijų Baltarusijai Prezidentūra buvo prieš sankcijas trąšoms.

Naujienų portalas „Delfi“ citavo ištraukas iš prezidento patarėjų susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, viename iš jų buvo plačiausiai nuskambėjusi frazė „norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“.

Prezidentūra komentuodama situaciją tuomet teigė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, su Vyriausybe suderintos pozicijos.

Galop sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos, jų tranzitas per Lietuvą sustojo.

„Jis atėjęs atsisveikinti pasakė, kad ruošiasi grįžti į akademinę veiklą ir, matyt, nori savo vardo nesiekti su jokia politine jėga“, – BNS sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Pasak V. Fiodorovo, grįžti į akademinį darbą V. Jukna planuoja pasibaigus kadencijai. Su pačiu V. Jukna telefonu BNS susisiekti nepavyko.

V. Jukna iki pasukdamas į politiką yra buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius. Prieš pastaruosius Seimo rinkimus jis buvo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovas.

Žemės ūkio ministro pareigas jis ėjo 2012–2014 metais.

V. Juknos išėjimas būtų sugriovęs Darbo partijos frakciją, jei ne mandatą per apkaltą išsaugojęs laisvės atėmimo bausmę atliekantis Vytautas Gapšys, kuris formaliai yra frakcijos narys.

Pasitraukus V. Juknai, frakcijoje liko septyni nariai – mažiausias skaičius, reikalingas sudaryti frakcijai.

Man atrodo, kad būtų garbinga, jeigu išeini iš politikos ir į Seimą esi patekęs pagal partijos sąrašą, tiesiog padėti mandatą ir leisti kitam žmogui ateiti, kuris nori dalyvauti politikoje.

A. Mazuronis: išeinant iš politikos, būtų garbinga atsisakyti ir Seimo nario mandato

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis stebisi parlamentaro V. Juknos sprendimu trauktis iš „darbiečių“ frakcijos Seime. Pasak jo, norint pasitraukti iš politikos būtų garbinga atsisakyti ir Seimo nario mandato.

„Jeigu jūs klausiate, ar smagu, tai nesmagu. Jeigu jūs klausiate, kodėl taip padarė, tai nežinau. Sako, kad iš politikos nori išeiti, bet aš, kaip suprantu, jeigu žmonės nori išeiti iš politikos, tai jie padeda mandatą ir iš Seimo išeina“, – Eltai teigė A. Mazuronis, pažymėdamas, kad buvusio frakcijos kolegos argumentai jam atrodo keistai.

„Man atrodo, kad būtų garbinga, jeigu išeini iš politikos ir į Seimą esi patekęs pagal partijos sąrašą, tiesiog padėti mandatą ir leisti kitam žmogui ateiti, kuris nori dalyvauti politikoje“, – pridūrė jis.

A. Mazuronis tikina bandęs V. Jukną atkalbėti nuo pasitraukimo iš Darbo partijos frakcijos. Politikas teigia apie šiuos V. Juknos svarstymus sužinojęs jau prieš daugiau nei mėnesį.

„Bandžiau šnekėti, bandžiau pasakyti, kad iš politikos išeiti gali ir taip pranešęs, kad nekandidatuosi. Tai, matyt, argumentai tikrieji ne tokie, kurių nepasako man“, – sakė politikas.

A. Mazuronis taip pat teigė nežinąs, ar V. Juknos sprendimas yra susijęs su „MG Baltic“ byla, kurioje buvo nuteista ir Darbo partija.

Metų pradžioje pasitraukęs iš Darbo partijos, Seimo narys V. Jukna traukiasi ir iš „darbiečių“ frakcijos Seime.

Taip jis kalbėjo po Užsienio reikalų komiteto (URK) uždaro posėdžio antradienį, kuriame aptartas JAV vidaus ir užsienio politikos tendencijų galimas poveikis Lietuvos ir regiono saugumui.

„Rinkimai ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Valstijose. Matysime daug diskusijų ir debatų, taip pat ir apie mūsų saugumą. Užsienio reikalų ministerija atidžiai stebi tas diskusijas ir tuo pačiu metu rengiame dokumentų paketus, kuriuos vadiname Jungtinių Amerikos Valstijų strategija, kaip Lietuvai atliepti ir JAV lūkesčius, ir savo saugumo iššūkius spręsti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, su strategijos rengimu antradienį supažindinti Seimo nariai ir ministerijų atstovai.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvos strategija JAV atžvilgiu – ne nauja tema.

„Nuolat prie jos grįžtame, kadangi JAV yra ypatingas sąjungininkas Lietuvai, norime, kad Amerikos būtų kuo daugiau Europoje ir kuo daugiau Lietuvoje, norime, kad karinio buvimo Lietuvoje ir Europoje būtų kuo daugiau“, – po URK posėdžio kalbėjo šalies vadovo patarėja.

D. Trumpo pasisakymo ministras nekomentuoja

Šių metų pabaigoje JAV vyksiančiuose prezidento rinkimuose, prognozuojama, dalyvaus dabartinis šalies lyderis Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Dalis Europos politikų ir analitikų baiminasi, kad pastarajam laimėjus rinkimus, JAV dėmesys Europos Sąjungai (ES) gali sumenkti.

Didelio rezonanso sulaukė paskutinis D. Trumpo išpuolis prieš Aljansą, kai jis šeštadienį sakydamas kalbą pareiškė, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.

Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas tokius D. Trumpo pareiškimus pavadino pasibaisėtinais ir pavojingais, o ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) reagavo, kad NATO „negali būti karinis aljansas, kuris veikia priklausomai nuo JAV prezidento humoro“.

Net ir žiūrint Trumpo akimis, Baltijos šalys neatrodo taip blogai, bet mes turime daryti viską, kad kas beįvyktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų.

G. Landsbergis nuo komentarų apie D. Trumpo pasisakymą susilaikė.

Tuo metu A. Skaisgirytė antradienį teigė, kad tai nestiprina pasitikėjimo tarp NATO šalių, tačiau ji pabrėžė sutinkanti, jog Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai.

Po URK posėdžio ji taip pat teigė, kad Lietuvos interesai JAV atžvilgiu, nepaisant to, kas laimės prezidento rinkimus, nesikeičia.

„Kontaktų (tarp Gitano Nausėdos ir tuomečio JAV vadovo D. Trumpo – BNS) jau yra buvę prieš ketverius metus, tie kontaktai daugiausia buvo NATO rėmuose, kalbos buvo apie Europos saugumą, tada D. Trumpas kalbėjo, kad europiečiai turi skirti du procentus nuo BVP gynybai“, – pasakojo A. Skaisgirytė.

„Šiuo atveju, Lietuvos track recordas (liet. rezultatas – BNS) kandidato Trumpo akyse labai geras“, – pridūrė ji.

Laukia D. Trumpo komandos Lietuvoje

„Net ir žiūrint Trumpo akimis, Baltijos šalys neatrodo taip blogai, bet mes turime daryti viską, kad kas beįvyktų Amerikoje, kad Amerika iš šio regiono nepasitrauktų“, – po posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Anot jo, posėdyje aptarti įvairūs scenarijai, galintys susiklostyti po JAV prezidento rinkimų.

„Mes jau kontaktuojame žmonėmis, kurie ruošia Trumpą naujai kadencijai, gal net jie atvažiuos į Vilnių artimiausiu metu. Tikrai nesame iš tų šalių, kurios būtų baudžiamos vienu ar kitu aspektu. Praktiškai visais aspektais esame pavyzdys“, – teigė parlamentaras.

Ž. Pavilionis sako, kad ne tik D. Trumpas, bet ir Lietuvos atstovai ne kartą kalbėjo su NATO šalimis, kurios nefinansuoja gynybos biudžeto bent dviem procentais nuo BVP.

„Jos neturėtų manyti, kad tie (D. Trumpo – BNS) žodžiai gali ir netapti realybe. Prie D. Trumpo daug kas gali tapti realybe, mes turime ruoštis scenarijams B, C, D, jeigu mes norime išgyventi“, – teigė URK pirmininkas.

Jo nuomone, daugiausia D. Trumpo kritika buvo nukreipta į tokias valstybes kaip Ispanija ir Prancūzija.

„Ispanija yra daug kartų už mus didesnė, bet ten ir parama Ukrainai yra nulis kablelis nulis kažkiek procento, ir gynybos finansavimas yra kažkur apie vieną procentą. Ir Prancūzija, kuri politiškai daugeliu klausimų yra mūsų pusėje, turėtų investuoti į geležį, kaip tai daro vokiečiai ir visi kiti“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

„Jeigu vieną dieną ponas Trumpas apsispręs dėl tokio prancūziško dalyvavimo NATO, nuspręs užbaigti karą per 24 valandas, tai mes puikiai suvokiame, kokia kaina tai gali atsiremti ne tik į ukrainiečių gyvybes ar teritorijas, bet ir kaip tai gali kainuoti mums“, – sakė parlamentaras.

Priminti Europai daugiau skirti gynybai – sveika

URK pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Giedrius Surplys po posėdžio sakė, kad natūralu, jog artėjant rinkimams kandidatų į JAV prezidento postą retorika aštrėja.

„Neramina tai, kad ukrainiečiai, kurie mums realiai perka laiką aukodami savo karių gyvybes, yra palikti be resursų“, – teigė G. Surplys.

Taip jis kalbėjo po to, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) pirmadienį pareiškė, kad jo vadovaujami respublikonų rūmai nesvarstys įstatymo projekto, kuriuo numatoma suteikti milijardinę paramą Ukrainai ir kitoms šalims, nepaisant to, kad Senate jis greičiausiai bus priimtas su abiejų partijų parama.

Anot G. Surplio, D. Trumpas užsienio politiką suvokia per verslininko prizmę.

„Nėra gerai karo metu, tačiau, kita vertus, dar ir dar kartą priminti Europai, kad kiekviena šalis privalo atsibusti ir skirti savo gynybai bent du procentus, visada yra sveika. (...) Pati žinutės esmė, kad amerikiečiai negali po tiek metų po Antrojo pasaulinio karo būti atsakingi už Europos saugumą vieni ir nešti didžiąją dalį finansinės naštos, yra teisinga“, – sakė G. Surplys.

JAV prezidento rinkimai vyks šių metų lapkritį.

Apie JAV Senate stringantį paramos Ukrainai paketą: tikimės geriausio, bet turime ruoštis blogiausiam

Užsienio reikalų ministras teigia, kad negalima sakyti, kad šiuo metu JAV Senate stringantis 60 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketas yra pasmerktas žlugti. Visgi, ministras tikina, kad reikia ruoštis ir blogiausiam scenarijui.

„Tikimės geriausio. Bet, kaip patarlė sako, turime ruoštis blogiausiam“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

JAV Senatas praėjusią savaitę atmetė 118 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) vertės įstatymo paketą, numatantį lėšas JAV sienos su Meksika apsaugai bei paramą Ukrainai bei Izraeliui. Paketo priėmimas trečiadienį žlugo jį blokavus respublikonams. Jie pareiškė, kad per kelis mėnesius trukusias derybas su demokratais pasiekto kompromiso nepakanka.

49 senatoriai balsavo už įstatymo projektą, į kurį įtraukta ir 60 mlrd. dolerių karinė parama Ukrainai. Respublikonų senatoriai reikalavo, kad lėšų konfliktams užsienyje skyrimas būtų susietos su JAV sienos su Meksika apsaugos finansavimu. Prieš kompromisinį pasiūlymą balsavo 50 senatorių. Paketui priimti buvo reikalingi 60 balsų.

Demokratų daugumos Senate vadovas Chuckas Schumeris pareiškė, jog mėgins išgelbėti paramą Ukrainai ir Izraeliu surengdamas naują balsavimą tik dėl šios pagalbos. Tačiau nėra aišku, ar pakankamai respublikonų pritars atskiram teisės aktui dėl šios paramos.

„Pasienio kontrolės postus nuo kovo 1 dienos uždaryti planuojama net du, tai yra Raigardo ir Lavoriškių, taip pat yra sprendimas visuose pasienio kontrolės punktuose pasienyje su Baltarusija riboti judėjimą žmonių su dviračiais, taip pat pėsčiomis“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje antradienį sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Jeigu Vyriausybė priims šį siūlymą, pasienyje su Baltarusija liks veikti du punktai – Medininkų ir Šalčininkų. Pernai vasarą Lietuva uždarė dar du – Šumsko ir Tverečiaus – pasienio kontrolės punktus.

Komisija taip pat pasiūlė riboti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą Kenos (Kybartų) geležinkelio pasienio kontrolės punkte, taip siekiant spręsti problemą, kai tranzitiniais traukiniais į Kaliningradą vykstantys asmenys išlipa Lietuvoje turėdami bet kokios Europos Sąjungos (ES) narės išduotus keliavimui Bendrijoje reikalingus dokumentus.

Be to, Vyriausybė taip pat spręs dėl siūlymų palaipsniui mažinti reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių, stabdyti pėsčiųjų ir dviratininkų vykimą per Baltarusijos ir Lietuvos valstybinę sieną.

Tokius siūlymus Nacionalinio saugumo komisija teikia antradienį apsvarsčiusi rizikas, susijusias su tranzito per Lietuvą iš Baltarusijos srautais ir Baltarusijos žvalgybos bei saugumo tarnybų veikla.

Išaugo Baltarusijos piliečių srautas

NKVC vadovas teigė, jog Lavoriškių ir Raigardo punktus uždaryti pasirinkta dėl jų infrastruktūros būklės ir išaugusio Baltarusijos piliečių srauto, palyginti su į kaimyninę autoritarinę šalį vykstančiais Lietuvos gyventojais.

„Mes pastebėjome, kad Lavoriškėse labiausiai sumažėjo mūsų piliečių judėjimas per sieną, taip pat Raigardo punkte labai išaugo Baltarusijos piliečių judėjimo skaičius, atsiranda disproporcija“, – teigė V. Vitkauskas.

Mes pastebėjome, kad Lavoriškėse labiausiai sumažėjo mūsų piliečių judėjimas per sieną, taip pat Raigardo punkte labai išaugo Baltarusijos piliečių judėjimo skaičius, atsiranda disproporcija.

NKVC vadovo duomenimis, pastaruoju metu Baltarusijos piliečių srautas visuose prie sienos su Baltarusijos kelių pasienio kontrolės punktuose išaugo apie 50 procentų.

„Išaugus transporto, prekių ir asmenų srautams, būtinas šių srautų valdymo proceso optimizavimas, dar detalesnė asmenų, transporto priemonių ir prekių patikra“, – sakė V. Vitkauskas.

NKVC vadovas informavo, kad taip pat pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijai daugiau kalbėtis su Lietuvoje esančiais Baltarusijos opozicijos atstovais, perspėti, kad jie vengtų kelionių į Baltarusiją „dėl ten tykančių tam tikrų grėsmių“.

Valstybės saugumo departamentas yra perspėjęs, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti į šalį iš Lietuvos vis grįžtančius baltarusius.

Vyriausybės pranešime spaudai sakoma, kad priėmus siūlomus sprendimus sumažėtų per Lietuvą tranzitu vykstančio transporto ir keleivių srautai, būtų sumažintos Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos bei saugumo tarnybų veiklos prieš Lietuvą galimybės.

Taip pat tikimasi, kad bus efektyviau užkardytas sankcionuotų prekių patekimas į Baltarusiją bei Rusiją, kokybiškiau vykdoma kontrabandos prevencija ir užkardymas, efektyviau saugoma Šengeno erdvės išorinė siena.

Vadovas: du punktai susitvarkys su srautu

NKVC vadovas taip pat teigė, kad uždarius minimus punktus likę du Medininkų ir Šalčininkų punktai turėtų susitvarkyti su išaugusia apkrova.

„Ne atsitiktinai pasirinktas šitas laikas, kai uždaromi šitie postai, nes dabartiniai srautai, ypatingai sunkvežimių, labai žemi, tarkime, šiandien mes turime 181 sunkvežimį, kuris laukia eilėj. Jei palygintume, prieš keletą savaičių, prieš pat šventes, buvo virš 2 tūkst., tai srauto perskirstymas į kitus punktus nesudarys didžiulių problemų“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Anot NKVC vadovo, Medininkų pasienio kontrolės punktas gali aptarnauti „kelis kartus daugiau transporto priemonių, nei šiandien laukia eilėj“.

Nacionalinio krizių valdymo centro teigimu, siūlomi sprendimai leistų pagerinti eismo saugumą, nes šiuo metu kelio link Lavoriškių pasienio kontrolės punkto infrastruktūra nėra pritaikyta – nėra transporto priemonių laukimo aikštelės, sunkiasvorės transporto priemonės stovi važiuojamoje kelio dalyje, sudėtingas priešpriešinio eismo prasilenkimas.

Pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose vykę asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Lietuvos piliečiai sieną kirto 684 tūkst. kartų – 13,4 proc. mažiau nei 2022 metais, unikalių asmenų skaičius praėjusiais metais siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 procento.

Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių pasienio kontrolės punktus.

VSAT: pasieniečių pajėgos būtų perskirstytos

Uždarius Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, juose dirbančios pasieniečių pajėgos būtų perskirstytos, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Giedrius Mišutis. Pasak jo, šiuo metu susiduriama su pasieniečių trūkumu, todėl dalis pareigūnų būtų paskirti saugoti pasienį su Baltarusija, o kiti – veikiančius pasienio kontrolės punktus.

„Dėl geopolitinės situacijos ir dėl Baltarusijos atakų pasieniečių skaičius turi būti didinamas ir tai yra numatyta. Tai visos tos pajėgos būtų labai efektyviai panaudotos“, – Eltai teigė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

„Kituose pasienio kontrolės punktuose padidėjus srautams, ten irgi daugiau žmonių reikės“, – taip pat pažymėjo jis.

VSAT atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad net uždarius Lavoriškių ir Raigardo punktus reikės skirti dėmesį jų apsaugai.

„Kaip ir uždarius Tverečių ir Šumską, bus stebima, kad bent jau pirmosiomis dienomis nebūtų kažkokių neteisėtų bandymų kirsti. Tam bus naudojamos techninės priemonės ir skiriamas didesnis personalo dėmesys“, – teigė jis.

G. Mišučio duomenimis, Lavoriškių ir Raigardo pasienio užkardose iš viso dirba maždaug po 100 pasieniečių.

„Šiuo metu labai greituoju būdu, sparčiuoju būdu bandoma tą tikslą įgyvendinti. Užsibrėžtas tikslas buvo iki vasario 24 dienos, iki antrųjų karo metinių, tą kiekį šaudmenų pagaminti“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat pažymėjo, kad negebėjimas padaryti savo pačių prisiimto įsipareigojimo atskleistų Europos gynybos pramonės silpnumą.

„Kitaip bus gėda ne tik ukrainiečių, bet ir kitų sąjungininkų atžvilgiu, kadangi parodytume tam tikrą Europos gynybos pramonės neįgalumą, ko visiškai nesinorėtų“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.

ELTA primena, kad pernai metų pavasarį Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija.

Pagal šį planą Bendrijos valstybės narės per 12 mėnesių įsipareigojo perduoti Kyjivui 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių.

Kitaip bus gėda ne tik ukrainiečių, bet ir kitų sąjungininkų atžvilgiu, kadangi parodytume tam tikrą Europos gynybos pramonės neįgalumą, ko visiškai nesinorėtų.

Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje.

Patarėja: reikia labai gerai išanalizuoti pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos pasekmes

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė teigia, kad svarstyti apie pasitraukimą iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos reikėtų tik gerai įsivertinus šio žingsnio pasekmes.

„Reikėtų labai gerai išanalizuoti tokio žingsnio pasekmes – jeigu Lietuva nutartų trauktis, tai kokios pasekmės būtų. Ir pasekmės ne vien Lietuvai, tačiau ir mūsų sąjungininkams, kadangi Lietuvoje yra sąjungininkų kariuomenės daliniai. Ir buvimas ar nebuvimas konvencijoje taip pat paveiktų tas sąjungininkes“, – Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Pasak prezidento patarėjos, atlikus namų darbus, šį klausimą galbūt būtų galima apsvarstyti ir Valstybės gynimo taryboje (VGT).

„Viso to parengiamojo darbo neatlikus kalbėti apie pasitraukimą yra tik kalbėjimas. Pirmiausiai reikėtų padaryti namų darbus, o tada jau ateiti su padarytais namų darbais ir siūlomais sprendimais, galbūt vertėtų aptarti VGT šį klausimą, bet tada, kai jis bus paruoštas. Kol kas jis neparuoštas“, – akcentavo ji.

Kaip praėjusią savaitę teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šiuo metu šalies institucijos konsultuojasi dėl galimo pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos.

ELTA primena, kad praėjusių metų rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.

Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.

„Ir dabar yra įmonių, kurios gamina dronus, jos tai daro savo iniciatyva. Bet jei valstybė pasako, kad atsidaro programa ir reikia tam tikro FPV dronų kiekio, jie žinos poreikį ir bandys jį patenkinti. Ir šiam tikslui, manau, reikėtų išjudinti keliasdešimt milijonų eurų. Jau galima judėti į priekį ir tam tikri įsigijimai kariuomenėje padaryti. Bet turi atsirasti dronų pajėgumo integracija“, – trečiadienį Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

„VGT posėdyje pristatėme NSGK ir ekspertų parengtą dronų plėtros koncepciją. Vakar gavau pritarimą, kad kitame posėdyje jau turėsime diskusiją apie bepiločių pajėgumų plėtrą Lietuvoje, tiek integruojant juos į kariuomenę, tiek stiprinant Šaulių sąjungą, tiek užkuriant gamybą“, – paminėjo jis.

Pasak NSGK pirmininko, karas Ukrainoje parodė išskirtinę mažųjų FPV dronų, kuriuos galima panaudoti sustabdant priešo karius ar pažeidžiant nešarvuotą techniką, svarbą moderniame konflikte. Jis paminėjo, kad reikia stiprinti Lietuvos šaulių sąjungos jau vykdomą tokių dronų gamybą ir operatorių jiems ruošimą.

Jau galima judėti į priekį ir tam tikri įsigijimai kariuomenėje padaryti. Bet turi atsirasti dronų pajėgumo integracija.

„Kas yra Ukrainoje ypatingai svarbu, tai FPV dronai. Ir Volodymyras Zelenskis yra pasakęs, kad jam reikia nuo 3 iki 5 mln. tokių dronų kasmet. (... ) Tokių dronų gamybą šiai minutei daro Šaulių sąjunga. Jie konstruoja, daro, operuoja, turi apie 100 dronų operatorių ir planuoja turėti 1 tūkst. Ir šią iniciatyvą reikia paremti“, – aiškino jis.

L. Kasčiūnas taip pat pritaria idėjai, kad ukrainietiškų dronų gamyba gali būti perkelta į Lietuvą.

„Dronų technologijos labai stipriai eina į priekį. Ir būtų gerai ukrainiečių patirtį ir ukrainietišką gamybą dalinai perkelti į Lietuvą. Kad būtų galima pagal naujausias technologines madas judėti į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Apie pasienio saugumo stiprinimą: galima svarstyti apie bunkerių infrastruktūros kūrimą

L. Kasčiūnas teigia, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą galima apsvarstyti galimybę pasienio su Rusija ir Baltarusija srityje įrengti bunkerių infrastruktūrą.

„Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių. Mes galime galvoti apie kažką panašaus papildomai“, – Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

„Galime galvoti apie tam tikrus inžinierinius sprendimus išnaudojant mūsų miškus, galima galvoti apie visos melioracijos didesnį pritaikymą gynybai. Tai yra dalykai, kuriuos reikia padaryti“, – pridūrė jis.

Gelžbetoniniai blokai, ežiai, įvairios kitos stabdymo priemonės dabar yra gaminamos ir bus kaupiamos tam tikrose vietose, ne visą laiką žinomose viešai, kad esant poreikiui būtų galima išstatyti jas ir dengti ugnimi, jeigu žvalgyba informuoja, kad yra pavojus.

NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad fortifikacijų juostos negali būti įrengtos iš anksto, siekiant, kad priešas apie jų lokaciją nežinotų.

„Gelžbetoniniai blokai, ežiai, įvairios kitos stabdymo priemonės dabar yra gaminamos ir bus kaupiamos tam tikrose vietose, ne visą laiką žinomose viešai, kad esant poreikiui būtų galima išstatyti jas ir dengti ugnimi, jeigu žvalgyba informuoja, kad yra pavojus“, – Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį patvirtino Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriame įtrauktas siūlymas pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įrengti kontrmobilumo priemonių visumą, kurios taptų integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.

Akcentuojama, kad tokių priemonių įrengimą koordinuojant su Latvija ir Estija, būtų sukurta bendra Baltijos gynybos linija.