„Taip, svarstome. Žiūrime kriterijus, svarstome scenarijus ir šiuo metu tai aptariame tarpinstituciniame lygmenyje, žiūrime į tai kaip į visumą, nes už to stovi ir šalies ekonomika. Ir, be abejo, matyt, pagrindinis skirtumas, kad dabar mes nebegalime naudoti to paties matymo, kuris buvo ankstesnių pandeminių bangų metu“, – žurnalistams po apsilankymo Palangos vakcinacijos centre teigė A. Dulkys.

„Viena pandemijos banga buvo, kai nebuvo nei patirties, nei žinojimo, nei vakcinų, nei testų. Kitą bangą mes jau pasitikome be vakcinų, bet jau turėdami testavimą. Dabar mes turime vakcinas, turime testavimą, vadinasi, čia turi veikti kitoks komplektas“, – pridūrė jis.

Vis dėlto ministras akcentavo, kad svarstant papildomas saugos priemones reikėtų galbūt daugiau sekti ne patį koronaviruso atvejų skaičių, o to pasekmes.

Jis teigė, kad „turėtume sekti ne tiek atvejų skaičiaus didėjimą, kiek žiūrėti, kokias tie atvejai sukelia pasekmes“.

„Tai reiškia, koks yra hospitalizacijos mastas, kokio sunkumo yra ligoniai, kaip pildosi sveikatos apsaugos sistema, ar pajėgia su tuo gyventi“, – vardijo ministras.

Anot jo, Vyriausybės prioritetas – kad rudenį visi moksleiviai eitų į mokyklas.

„Turime viską kartu padaryti. Galbūt gali tekti imtis ir griežtesnių priemonių ir dėl testavimo, ir dėl skiepijimosi, kad visi pasiektume rezultatą, kad rudenį mokymasis sugrįžtų į kontaktinį“, – kalbėjo ministras.

Mes dabar jau esame tame etape, kai nebeturime teisės ignoruoti pusės Lietuvos gyventojų, kurie pasiskiepijo. Ir jie taip pat turi teisę kelti klausimą, kad nebegalime naudoti tokių pačių priemonių. Mes norime gyventi normalų gyvenimą.

Rudenį karantinas būtų kitoks

A . Dulkys taip pat patikino, kad jei dėl situacijos blogėjimo rudenį prireiktų įvesti karantiną, jis, anot ministro, būtų kitoks. Jo teigimu, nuo COVID-19 pasiskiepiję gyventojai galėtų tikėtis švelnesnių karantino sąlygų.

„Mes dabar jau esame tame etape, kai nebeturime teisės ignoruoti pusės Lietuvos gyventojų, kurie pasiskiepijo. Ir jie taip pat turi teisę kelti klausimą, kad nebegalime naudoti tokių pačių priemonių. Mes norime gyventi normalų gyvenimą“, – sakė A. Dulkys.

Ministras teigė, kad pasiskiepijusiems gyventojams ir karantino metu galėtų galioti Galimybių pasas ar panašios priemonės, suteikiančios didesnes galimybes.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į kai kuriose šalyse kilusią diskusiją dėl privalomo skiepijimo. A. Dulkys pabrėžė, kad vakcinacijos apimtims Lietuvoje nedidėjant apie privalomą skiepijimą gali tekti svarstyti ir Lietuvoje.

„Mes dar nesame pasiekę to etapo, bet aš neslėpsiu, jeigu toliau didės grėsmės visos visuomenės sveikatai, valstybės interesams, tai yra ir valstybės nacionalinio saugumo klausimas, tai yra nejuokinga. Jeigu tų „zuikiaujančių“ ir toliau bus daugiau, gali tekti svarstyti ir kitas priemones“, – teigė A. Dulkys.

Ministras taip pat prakalbo ir apie galimybę tam tikrais atvejais apmokestinti COVID-19 testus.

„Testai kainuoja. Ir aš suprantu, kad kol kovojame su didžiule pandemijos banga, taip, mūsų yra interesas, kad valstybė tai finansuotų. Tačiau jeigu jau valstybė turi efektyvesnį būdą, jis yra pasiūlytas ir juo nenorima naudotis, labai natūralu, kad mes pradėsime diskutuoti, jog tam tikrais atvejais už testus reikėtų mokėti patiems“, – sakė A. Dulkys.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 488 žmonės, šiuo metu tebeserga 678. Ligoninėse gydomi 55 žmonės.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,1 proc. žmonių.

Dauguma pedagogų paskiepyti, įsibėgėja vyriausių gyventojų skiepijimas

Šiuo metu dauguma pedagogų, kuriuos buvo numatyta šiame etape paskiepyti nuo COVID-19, yra gavę vakcinos dozę, įsibėgėja vyriausių amžiaus grupių žmonių vakcinacija, sako sveikatos apsaugos viceministrė.

„Iš esmės šią savaitę bebaigiame su pirmąja vakcinos doze pedagogams ir jau pakankamai aktyviai pradedame vakcinuoti 80 plius vadinamąją asmenų grupę, vyresnių žmonių amžiaus grupę. Vakcinacija šių žmonių turėtų įsibėgėti kitą savaitę ir jau matome požymių, kad galėsime keliauti į vyresnius nei 75-eri metai žmones ir jų vakcinavimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Pasak jos, turimais duomenimis, iš maždaug 30 tūkst. pedagogų ir mokymo įstaigų darbuotojų, kurie turėjo būti paskiepyti šiame etape, pasiskiepiję yra beveik 28 tūkstančiai.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, pedagogų grupė, kuri šiuo metu turėtų būti vakcinuojama, tai kalbama apie ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir specialųjį ugdymą, tiek pedagogai, tiek kiti žmonės, kurie kontaktuoja su vaikais ugdymo procese, sudaro apie 30 tūkst. žmonių. Vakar dienos duomenimis, buvo pasiskiepiję iš šios grupės beveik 28 tūkst. pedagogų. Tai reiškia, kad tikrai pedagogai sutinka skiepytis, mato tame prasmę, mato tame naudą ir supranta, kad vakcinos yra gerai“, – sakė ji.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos doze šiuo metu paskiepyta 113 tūkst. 208 žmonės, abiem dozėmis – 63 tūkst. 281.

Yra neoficialių žinių, kad „Johnson & Johnson“ vakcina ES galimai bus patvirtinta kovą

Ž. Simonaitytė teigia, kad, ministerijos turimomis žiniomis, šiuo metu dvi COVID-19 vakcinos, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi išankstinę sutartį, yra paskutinėje testavimo fazėje. Viceministrės teigimu, yra neoficialių žinių, kad „Johnson & Johnson“ vakcina Europos Sąjungoje (ES) gali būti patvirtinta dar kovo mėnesį, visgi, pasak jos, „Novavax“ greičiausiai bus patvirtinta tik antrą šių metų ketvirtį.

Viceministrė primena, kad Lietuva šiuo metu yra sudariusi išankstines sutartis su 8 vakcinų gamintojais, iš kurių trys, t. y. „BioNTech & Pfizer“, „Moderna“, AstraZeneca“, jau yra naudojamos šalies gyventojų skiepijimui.

„Šiuo metu trečioje, paskutinėje testavimo fazėje, po kurios jau gali būti tvirtinamas bet koks vaistas ar vakcina, iš likusių 5, kurios dar nėra patvirtintos, didžiausią pažangą yra padariusios dvi: „Johnson & Johnson“ ir „Novavax“, – Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos konferencijoje teigė Ž. Simonaitytė.

Visgi ministrė akcentuoja, kad kol kas tiksliai prognozuoti šių vakcinų patvirtinimo datos negalima.

„Mes esame girdėję kalbų, kad galimai „Johnson & Johnson“ vakcina galėtų būtų patvirtinta, jeigu viskas sėkmingai vyks, jau kovo mėnesį. Tačiau kol kas tai labiau atgarsis, nepatvirtinta. Kalbant apie „Novavax“ vakciną, kalbama apie šių metų antrą ketvirtį“, – informavo ji.

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo SAM užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa.

Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai.

Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.

Apklausa taip pat parodė, kad norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo virusu.

Dvejojantys ir apsisprendę nesiskiepyti dažniausiai sakė, jog nenori tapti „bandomaisiais triušiais“, bijo šalutinio poveikio.

„Džiugina tai, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų suvokia vakcinų teikiamą naudą. Siekiant neapsisprendusiems žmonėms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, išsklaidyti visas baimes ir abejones, turėjome išsiaiškinti, kas žmones neramina, kodėl jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. Ši informacija padės mums informaciją viešinti kryptingai“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Nerimą kelia trumpas sukūrimo laikas

Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso.

„Mes labai džiaugiamės, nes radome toje apklausoje ir jos rezultatuose labai daug atsakymų, kaip žmonėms padėti susigaudyti toje informacijoje, kokie gi klausimai kelia daugiausiai neramumo, kur mes turime pasitempti, siekdami vienokio ar kitokio išaiškinimo, tam, kad atsakytume į didžiosios dalies visuomenės klausimus“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.

Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.

„Lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mes labiau panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis, nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, noras palaukti, neskubėti, apsisprendusiųjų yra mažiau. Lietuvių nuostata eiti į priekį yra gana aiškiai išreikšta“, – spaudos konferencijoje sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mes labiau panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis, nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, noras palaukti, neskubėti, apsisprendusiųjų yra mažiau.

Rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią įtaką gyventojų nuostatoms dėl vakcinų nuo COVID-19 turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų ar ekspertų komentarai – tai nurodė 62 proc. respondentų. 47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios.

„Nemaža dalis žmonių jaučiasi pakankamai gerai apsišvietę ir turintys daug informacijos šiuo klausimu“, – sakė apklausą atlikusios bendrovės vadovas.

Pasak jo, tyrimas atskleidė, jog linkę skiepytis labiau pasitiki oficialia informacija, tuo tarpu kuo polinkis skiepytis mažesnis, tuo didesnis pasitikėjimas yra socialiniais tinklais.

Aiškinosi požiūrį į populiarius mitus

Apklausoje taip pat teirautasi apie žmonių požiūrį į įvairius teiginius ir teorijas, susijusias su koronavirusu ir vakcina.

Tarp teiginių, kuriems respondentai buvo labiausiai linkę pritarti, buvo tai, jog vakcina yra vienintelis būdas sugrįžti į normalų gyvenimą, tačiau taip pat nuogąstauta, jog praėjo pernelyg mažai laiko nuo jos sukūrimo.

„Apsisprendusieji labiausiai ir nuogąstauja, kad vakcina sukurta per trumpą laiką, tai kelia jiems tam tikrų nuogąstavimų, galbūt nerimo, bet tai nekeičia jų tvirto apsisprendimo skiepytis“, – sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.

Kiti populiarūs teiginiai – kad už vakcinos reklamos stovi farmacijos kompanijų verslo interesai, kad yra mirusių nuo vakcinos poveikio, jog geriau būtų leisti masės imunitetui susiformuoti natūraliai, nuogąstaujama dėl trumpo vakcinos veikimo laikotarpiu.

„Tie teiginiai, kuriuos galima priskirti grynosioms sąmokslų teorijoms nėra labai populiarūs Lietuvoje. Mažiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 yra išgalvota liga“, – kalbėjo I. Zokas.

Tarp neapsisprendusių pastebimi labai stiprūs požiūrio prieštaravimai: nors jie pritaria, kad skiepai – vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą, tačiau tarp jų populiarios ir sąmokslo teorijos.

Nelinkę skiepytis teigia, kad būtų linkę persirgti ir įgyti natūralų imunitetą, nepasitiki Lietuvos valdžia.

Tarp nusistačiusių nesiskiepyti, pasak I. Zoko, dominuoja požiūris, jog COVID-19 yra išgalvota liga, o skiepijama dėl priežasčių, siejamų su viena ar kita sąmokslo teorija.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25–vasario 7 dienomis apklausė 1015 respondentų iš visos Lietuvos, kuriems buvo nuo 18 iki 75-erių. Statistinė apklausos paklaida siekia iki 3,1 procento.

Apklausoje taikytas kombinuotas tyrimo metodas, pusę respondentų apklausiant telefonu ir pusę – internetu.

Vaizdo įrašas:

Nors Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad galima pastebėti tam tikrų teigiamų karantino ženklų, tačiau, pasak jo, koronaviruso pandemijos lygis šalyje ir toliau auga.

„Gruodžio 20 dieną efektyvus koronaviruso reprodukcijos dydis buvo 1,03. Tai matome, kad vis dėlto epidemijos greitis išlieka augantis, bet labai norime tikėti, kad jis pereis į žemiau kaip 1 esančią ribą ir mes matysime tam tikrų teigiamų tendencijų. Kol kas, deja, jos yra tokios, kad mes atvejų skaičių matome didėjantį. Ypač nerimą kelia tai, kad naujų dienos atvejų skaičius yra tikrai didelis“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė M. Stankūnas.

Taip pat, eksperto teigimu, su prezidentu buvo aptarti ir gyventojų mobilumo pokyčiai, gauti analizuojant „Google“ kompanijos ataskaitas. M. Stankūno teigimu, ryškiausiai pastebima, kad gyventojai nuo trečiadienio gerokai rečiau lankosi prekybos centruose. Visgi, pasak eksperto, pastarąją savaitę pastebėtas centrų šturmas mobilumo statistikoje atsispindėjo gana ryškiai.

„Praėjusį pirmadienį ir antradienį buvo išaugęs labai stipriai mobilumas būtent šiame sektoriuje ir jis siekė minus 24-25 proc. Tai tikrai tos nuotraukos, kurios sklido socialiniuose tinkluose apie prekybos centrų šturmą, jos atsispindi ir „Google“ statistikoje. Tikrai matome, kad nemažai tautiečių bandė būtent pirmadienį ir antradienį apsilankyti prekybos centruose“, – teigė M. Stankūnas.

„Nuo (praėjusio – ELTA) trečiadienio įvedus apribojimus matome, kad lankymasis prekybos centruose vėl ženkliai krito, jis siekė maždaug minus 61-64 proc. Tai praktiškai pasiekė tokį lygį, koks jis buvo pirmojo karantino metu“, – pridūrė jis.

Eksperto teigimu, „Google“ pateikti gyventojų mobilumo duomenys parodė, kad lietuviai nuo pastarojo trečiadienio mažiau ėmė lankytis ir maisto prekių parduotuvėse.

„Mes žinome, kad mobilumas gana stipriai koreliuoja su naujais atvejais, su infekcijos plitimu ir tikrai su šiek tiek neramia nuotaika laukiame šios savaitės trečiadienio-ketvirtadienio duomenų, nes galime matyti tam tikrus padidėjimus“, – taip pat pripažino jis.

Tikėtina, kad naujoji koronaviruso atmaina jau Lietuvoje

M. Stankūnas konferencijos metu taip pat pripažino, kad negalima atmesti galimybės, jog Jungtinėje Karalystėje užfiksuota mutavusios atmainos koronavirusas jau yra Lietuvoje. Jam antrino ir Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) prof. Edita Sužiedėlienė.

Greičiausiai ir Lietuvoje mes jau turime šių variantų, įvežtų per pastarąjį laikotarpį.

„Yra nustatytas naujas viruso variantas SARS-CoV-2. (...) Ši viruso atmaina per pastarąsias savaites tikrai yra nustatyta išplitusi Didžiojoje Britanijoje, jau dabar pavienės šalys fiksuoja tuos variantus ir greičiausiai ir Lietuvoje mes jau turime šių variantų, įvežtų per pastarąjį laikotarpį“, – spaudos konferencijoje teigė E. Sužiedėlienė.

Ji akcentuoja, kad būtina stebėti šios mutacijos plitimą, tačiau, pasak jos, pagrindinė problema, kad naująją koronaviruso mutaciją yra labai sunku identifikuoti.

„Ekspertų taryba rekomenduoja konsoliduoti pajėgas mūsų mokslo centruose ir kompetencijas tyrėjų, kad būtų galima neatidėliojant sistemiškai pradėti analizuoti virusų, cirkuliuojančių Lietuvoje, genomus, stebėti ir naujų variantų atsiradimą“, – sakė ekspertė.

E. Sužiedėlienė sakė, kad, siekiant užkirsti kelią naujosios koronaviruso atmainos plitimą, būtina vykdyti ir iš JK atvykusių gyventojų stebėseną.

„Tai tikrai pakankamai ribotas skaičius žmonių būtų, keli tūkstančiai asmenų, ir tikrai įmanoma epidemiologinę stebėseną užtikrinti. Viena vertus, turėtų būti užtikrinta, kad jie atvykę atliktų COVID-19 ligos testą, žinoma, reikėtų žinoti jų duomenis, kur jie vyksta, ir nuolat užtikrinti tokių asmenų stebėseną“, – teigė ji.

Profesorius: Vyriausybės ir prezidento ekspertų tarybos viena kitai neprieštarauja

M. Stankūnas sako manantis, kad ekspertų tarybos, suburtos Vyriausybės ir prezidento, viena kitai neprieštarauja.

Tačiau viena jų, anot mokslininko, natūraliai baigs savo egzistavimą arba pakeis formą.

„Manau, kad tos tarybos viena kitai neprieštarauja, nes aš esu abiejose ir matau puikią sinergiją, darbinę nuotaiką, bet ilgainiui manau, kad taryba prie prezidento arba pakeis savo formą, arba natūraliai baigs savo egzistavimą“, – žurnalistams sakė M. Stankūnas.

Jo teigimu, šiuo metu prezidento suburta taryba keičiasi sukaupta informacija su Vyriausybės ekspertų grupe. 

„Kol kas vyksta trumpalaikis persidengimas, nes kalbant apie vakcinavimo klausimą, prezidento taryba yra įdėjusi labai daug pastangų, sukaupusi dideles žinias ir patirtį vakcinavimo klausimu ir dabar vyksta tų žinių ir patirties perdavimas Vyriausybei“, – teigė LSMU profesorius.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad prezidento suburta taryba ilgainiui turėtų persikelti į Vyriausybę, taupant ekspertų laiką.

Prezidentūra teigė kol kas matanti poreikį ekspertams ir toliau burtis, tačiau sako, kad ateityje tarybos darbo pobūdis gali keistis, „įsibėgėjant vykdomajai valdžiai“.

„Vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų vis tik šie molekuliniai testai būdami auksiniu standartu reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios sudėtingos įrangos juos atlikti, taip pat reagentų. Ir tikrai yra sąlygiškai brangūs ir užtrunka vidutiniškai kelias valandas toks testavimas. Taigi daugėjant atvejų mes susiduriame su problema, kad diagnostikos laboratorijos yra prisotintos ir nespėja atlikti per 24 val. testų, kaip yra rekomenduojama testavimo trukmė“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis siekiama parengti testavimo strategiją dėl greitųjų testų naudojimo.

„Vadinamieji greitieji antigenų testai, jie tikrai yra vis didesniame dėmesio centre ir daugelis šalių, taip pat ir Europos Komisija, rekomenduoja planuoti strategijas dėl greitųjų antigenų testų įsigijimo ir schemų parengimo testuoti infekcijos atvejus“, – sakė ji.

E. Sužiedėlienė atkreipia dėmesį, kad atlikti greituosius testus trunka apie 15 minučių, jiems nereikalinga speciali įranga ar ypatingai kvalifikuotas personalas. Visgi, pasak jos, greitųjų testų minusas yra tai, kad jų jautrumas yra mažesnis nei molekulinių testų, kurie šiuo metu yra atliekami Lietuvoje.

Vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų vis tik šie molekuliniai testai būdami auksiniu standartu reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios sudėtingos įrangos juos atlikti, taip pat reagentų. Ir tikrai yra sąlygiškai brangūs ir užtrunka vidutiniškai kelias valandas toks testavimas.

„Greitieji testai galėtų būti naudojami infekcijos židiniuose, taip pat rizikos įstaigose, pavyzdžiui globos namuose, pagal sudarytas atskiras testavimo schemas. Pavyzdžiui, jeigu greitasis testas nustato teigiamą atvejį, tai tas testo atsakymas yra priimamas kaip atsakymas apie ligą. Bet, jeigu, pavyzdžiui, testuojant turime neigiamą testo atsakymą, tai dėl jautrumo nepakankamumo turi būti pakartotas testas daug jautresniu molekuliniu testu“, – sakė E. Sužiedėlienė.

„Pritaikius atitinkamus algoritmus, schemas tikrai galima minimizuoti klaidingai neigiamų rezultatų buvimą ir efektyviai nustatyti aktyvios infekcijos atvejus“, – pridūrė ji.

Ekspertės teigimu, greitųjų antigenų testų atlikimo procedūra yra paprasta. Pasak jos, testui atlikti reikalingas nosiaryklės ėminys.

„Imamas nosiaryklės mėginys, lygiai taip pat kaip imamas dabar testuojant tiksliais molekuliniais testais. Mėginio pavyzdys yra naudojamas testo plokštelėje. Testo veikimas yra paremtas taip pat viruso baltymu, antigeno ir antikūno sąvoka, įvyksta spalvinė reakcija ir po keliolikos minučių rezultatas yra matomas pilka akimi: konstatuota virusinė infekcija, ar ne“, – informavo mokslininkė.

E. Sužiedėlienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu svarsto šį Sveikatos ekspertų tarybos pasiūlymą.

„Ministerijoje tikrai yra analizuojamos greitųjų antigenų testų įsigijimo galimybės ir sprendžiama kaip įsigijus testus integruoti testavimo reglamentavimą į dabar esantį reglamentavimą. Taip kad panašu, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje šis klausimas yra sprendžiamas“, – sakė ji.

A. Veryga pritaria ekspertų siūlymams dėl antigenų testų

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako teigiamai vertinantis sveikatos ekspertų siūlymus dėl greitųjų antigenų testų naudojimo, tačiau pabrėžia, kad dėl Viešųjų pirkimų tarnybos biurokratinio požiūrio juos Lietuva galėtų įsigyti anksčiausiai po pustrečio mėnesio.

Ministro teigimu, prie Vyriausybės veikianti medikų ekspertų grupė yra sudėliojusi planą, kaip greitieji antigenų testai galėtų būti naudojami.

„Vertinu labai teigiamai. Vyriausybėje veikusi medikų ekspertų grupė, jei neklystų, gal net prieš porą savaičių buvo pateikusi rekomendacijas ir sudėliojusi labai konkrečius algoritmus, kur šitie greitieji antigenų testai galėtų būti naudojami“, – spaudos konferencijoje teigė ministras.

Viešųjų pirkimų tarnyba „užsispyrusiai“ reikalauja laikytis visų įprastinių tvarkų, o tai lems, kad testų atgabenimas užtruks kelis mėnesius.

A. Verygos teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba „užsispyrusiai“ reikalauja laikytis visų įprastinių tvarkų, o tai lems, kad testų atgabenimas užtruks kelis mėnesius.

„Lietuvoje prikimai pagal visas procedūras turėtų vykti apie du su puse mėnesio. Galim padėkoti mūsų ekspertams – tik ne medikams ekspertams – kurie nemato jokių galimybių niekaip kitaip pirkti. Čia kalbu apie Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri užsispyrusiai tvirtina, kad turim laikytis visų įprastinių tvarkų“, – pridūrė jis ir pridūrė, kad Lietuva kol kas nėra suplanavusi konkretaus greitųjų antigenų testų kiekio, kurį ketintų įsigyti.

Vis dėlto ministras sakė, kad pirmieji „šimtai tūkstančių tokių testų“ Lietuvą galėtų pasiekti dar gruodį, nes antigenų testų pirkimą vykdo ir Europos Komisija.

„Europos Komisija yra paskelbusi, kad perka apie 100 mln. tokių testų. Lietuva išreiškusi norą tokių testų įsigyti. Tikėtina, kad gruodžio viduryje turėtume tuos testus gauti iš Europos“, – komentavo A. Veryga.

Ministro teigimu, greitieji antigenų testai nepakeistų šiuo metu naudojamų molekulinių testų, o juos papildytų.

„Jie padėtų plėsti testavimo apimtis tose vietose, kurios yra nutolusios nuo didesnių gydymo įstaigų, laboratorijų“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad esant tinkamam planavimui Viešųjų pirkimų įstatymas nesudaro kliūčių laiku įsigyti priemonių, reikalingų valdyti koronaviruso pandemiją.

Tokį komentarą ji paskelbė reaguodama į diskusijas apie tai, ar viešųjų pirkimų reguliavimas neapsunkina priemonių įsigijimo ekstremaliosios situacijos metu.

NVSC Vilniaus departamento vadovė R. Lingienė spaudos konferencijoje teigė, kad situacija Radviliškyje, Raseiniuose ir Šiauliuose „nėra ypatingai sudėtinga, bet ji yra rimta“.

„Karantinas – pati kiečiausia priemonė. Ją gali naudoti, kai yra rimti motyvai, kai išnaudotos visos minkštosios priemonės. (...) Jei plitimo mes nesugebėsime sustabdyti, priemonių gali būti imtasi ir kietesnių“, – sakė ji.

R. Lingienės teigimu, situacija prasčiausia Raseiniuose.

„Didžiausią susirūpinimą kelią Raseinių rajonas, nes ten eilėje įstaigų yra išplitusi infekcija. Bet pradėtas rajono gyventojų testavimas, labai svarbu apsibrėžti židinio ribas ir jį lokalizuoti. Tai labai svarbu sulaukti testavimo rezultatų ir pagal tai spręsti, kur infekcija prasismelkė ar neprasismelkė“, – kalbėjo NVSC atstovė.

„Prašome gyventojų kuo greičiau ir plačiau testuotis“, – pridūrė ji.

R. Lingienės teigimu, Raseinių rajone liepą buvo registruotas vienas atvejis, rugpjūtį – nė vieno, o per pirmas tris rugsėjo savaites nustatyta 112 susirgimų.

Pasak jos, panaši situacija ir Šiauliuose bei Radviliškyje, todėl, remiantis sergamumo duomenimis, galima teigti, kad šiuose trijuose miestuose prasidėjo antroji koronaviruso banga.

„Galime kalbėti, kad tam tikruose Lietuvos regionuose prasidėjo antroji banga, kadangi tie regionai, kurie tapo karštaisiais taškais, juose ilgą laiką – mėnesį ar du – matėme visišką štilį: arba nebuvo registruota atvejų, arba buvo registruota po keletą, kurie tarpusavyje nesusiję“, – komentavo R. Lingienė.

Dar viena priežastis, kodėl kalbu apie antrąją bangą, tai – staigus atvejų registravimas ir jų išplitimas.

„Dar viena priežastis, kodėl kalbu apie antrąją bangą, tai – staigus atvejų registravimas ir jų išplitimas“, – pridūrė ji.

Pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės, visuomenės sveikatos specialistai mato sąsajas tarp židinių Raseiniuose ir Šiaulių rajone.

„Kalbant konkrečiau, specialistų vertinimu, asmenys dirbantys Raseinių įmonėje, kurioje registruoti atvejai, svečiavosi pas draugus Šiauliuose, o Šiaulių pareigūnai lankėsi pas kolegas Raseiniuose“, – sakė ji.

Be to, R. Lingienės teigimu, aktyvūs socialiniai kontaktai kelia ypač didelį susirūpinimą.

„Prašytume juos kiek įmanoma sumažinti“, – kalbėjo ji.

NVSC atstovė taip pat pabrėžė, kad jau ir kituose Lietuvos vietose nustatomi susirgimai, kurie yra susiję su židiniais šiuose trijuose miestuose, todėl visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja Raseinių, Radviliškio ir Šiaulių gyventojams kuo mažiau keliauti, jei įmanoma – dirbti iš namų.

A. Veryga: lokalaus karantino įvesti neplanuojama

Nors Raseiniuose, Radviliškyje ir Šiauliuose fiksuojamas spartus koronaviruso atvejų augimas, šiuose miestuose lokalaus karantino įvesti kol kas neplanuojama, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Kol kas nesvarstoma, nes židiniai, tegul ir plačiai išplitę, bet yra pakankamai aiškūs. Žinoma, užtrunka išsiaiškinimas, visų kontaktų suradimas, bet vis tik yra pakankamai aiškios vietos, aiškūs plitimo keliai, dėl to, matyt, nėra poreikio skelbti karantino, juo labiau, kad savivaldybės imasi ir įgyvendina priemones, kurias turi ir gali įgyvendinti ir be karantino paskelbimo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje situaciją komentavo ministras.

Pasak jo, šiuo metu užtenka ir pačių savivaldybių taikomų priemonių, pavyzdžiui, renginių ribojimo ar nuotolinio ugdymo įvedimo.

A. Verygos teigimu, kad konkrečioje savivaldybėje būtų įvestas karantinas, reikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijos ir pačios savivaldos kreipimosi į ministeriją.

„Kol kas nė vienoje savivaldybėje tokios rekomendacijos iš specialistų, epidemiologų neturime“, – sakė jis.

77 ugdymo įstaigose registruota 116 koronaviruso atvejų

NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė pateikė informaciją apie koronavirusinės infekcijos plitimą ugdymo įstaigose. NVSC duomenimis, nuo mokslo metų pradžios 77 ugdymo įstaigose užregistruota 116  COVID-19 atvejų.

„Per praėjusią parą buvo registruoti COVID-19 atvejai dešimtyje bendro lavinimo mokyklų ir 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iš viso buvo registruota 18 koronaviruso ligos atvejų“, – SAM surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Lingienė.

„Nuo mokslo metų pradžios iki šios dienos COVID-19 ligos atvejai registruoti buvo 77 šalies ugdymo įstaigose ir iš viso atvejų yra 116. Serga 77 vaikai, iš kurių 5 yra ikimokyklinio amžiaus, taip pat 28 ugdymo procese dirbantys darbuotojai ir 11 su ugdymo procesu nesusijusių asmenų“, – pridūrė ji.

NVSC atstovės teigimu, ketvirtadienio ryto duomenimis, dėl susirgimų šalies ugdymo įstaigose iš viso izoliuoti 1624 asmenys.

„Vidinis COVID-19 viruso plitimas nustatytas 6 ugdymo įstaigose. Tai, epidemiologų vertinimu, nėra daug, nes kitose įstaigose infekcija patenka iš namų arba socialinės aplinkos. Taip kad iki šiol ugdymo įstaigų taikomos prevencijos priemonės ir atliekamas milžiniškas darbas vis tik savo rezultatus duoda“ , – akcentavo ji.

Koronavirusu serga 117 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų

R. Lingienės teigimu, nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje 478 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, 117 gydymo įstaigose dirbančių asmenų vis dar serga.

„Kalbant apie sveikatos priežiūros įstaigas, tai vakar dieną (trečiadienį – ELTA) atvejai buvo fiksuoti 4 sveikatos priežiūros įstaigose: Šiaulių ligoninėje, Radviliškio ligoninėje, Panevėžio ligoninėje ir Raseinių ligoninėje“, – informavo R. Lingienė.

„Iš viso nuo pandemijos pradžios COVID-19 ligos atvejai buvo nustatyti 478 medicinos darbuotojams, dabar iš jų serga 117, o per rugsėjo mėnesį buvo fiksuoti 94 atvejai būtent sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams“, – pridūrė ji.

Konferencijos vaizdo įrašas:

„Prevenciškai bus kviečiami tirtis ir darželių darbuotojai, tie asmenys, kuriems artimiausiu metu vėlgi teks šiek tiek aktyviau įsitraukti į veiklą“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.

„Žinome, kad tikrai yra įvairaus susirūpinimo, tam tikrų baimių išgirstame iš bendruomenių, tai tiesiog kviečiame pasinaudoti galimybe išsitirti ir galėsime pasakyti, ar šiose grupėse nėra viruso plitimo“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, prevenciškai šį savaitgalį taip pat bus kviečiami dėl koroanviruso išsitirti ir vaistinių bei prekybos vietų darbuotojai.

Ministras: gydymo įstaigos turi grįžti prie įprasto apsirūpinimo apsaugos priemonėmis

Gydymo įstaigos turi grįžti prie įprasto apsirūpinimo medikams skirtomis asmens apsaugos priemonėmis, sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

„Gydymo įstaigos turi grįžti prie tam tikro įprasto planavimo, pradėti bendrauti su tiekėjais, pradėti tas priemones pirkti įprastine tvarka, nes rinkoje jų atsiranda, galima nusipirkti, nebėra tokių didelių įtampų. (...) Jos pačios turi rūpintis darbuotojų apsaugos priemonėmis, nepaisant to, kad turi tam tikrą rezervą į priekį sukaupę“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Anot jo, ligoninės apsaugos priemonėmis aprūpintos tiek, kad „susiduria su sandėliavimo problemomis“.

„Dabar tos priemonės, kurių nebereikia gydymo įstaigoms, nes jos yra apsirūpinusios, tos priemonės sandėliuojamos mūsų sandėliuose, yra tam tikras rezervas kaupiamas“, – kalbėjo ministras.

„Rezervą turim, net jei didesnis poreikis iškiltų. (...) Tu priemonių yra įspūdingas kiekis užsakytas, kai kurios vis dar keliauja“, – pridūrė jis.

Šios savaitės pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuvą pasiekė 28 mln. iš 32 mln. užsakytų įvairių asmens apsaugos priemonių medikams.

Pirmadienį iškrautas ir pirmasis traukinys su apsaugos priemonėmis iš Kinijos – iki šiol siuntos gabentos lėktuvais. 

Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

„Hospitalizuota šiuo metu yra 115 asmenų, reanimacijoje – 18, ventiliuojamų – 9 ir su deguonies kaukėmis yra 26 asmenys“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Megelinskienė.

Specialistės teigimu, iš viso Lietuvoje koronavirusas buvo registruotas 273 sveikatos priežiūros specialistams, per visą laikotarpį buvo izoliuota 1047 sveikatos priežiūros specialistai.

NVSC atstovė taip pat pateikė naujausią informaciją apie situaciją Antavilių pensionate. G. Megelinskienė informavo, apie dar vieną koronavirusu užsikrėtusį Antavilių pensionato darbuotoją.

„Antavilių pensionate COVID-19 teigiamas rezultatas nustatytas jau 4 darbuotojams ir 11 gyventojų. Taigi gyventojų skaičius nepakito, o darbuotojų prisidėjo vienu“, – pranešė specialistė.

„Šis asmuo jau buvo izoliuotas balandžio 28 dieną, identifikuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo ir izoliuotas nebetęsė savo veiklos. Šiam darbuotojui profilaktinio ištyrimo metu buvo išaiškintas ligos atvejis“, – pridūrė ji.

G. Megelinskienės teigimu, nei darbuotojai, nei pacientai koronaviruso simptomų neturi. Pasak NVSC atstovės, pacientai yra pervežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę.

„Buvo nuspręsta pacientus pervežti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Šiuo metu 10 asmenų yra hospitalizuota ten, jie yra prižiūrimi sveikatos priežiūros specialistų, taip pat yra teikiamos ir slaugos paslaugos“, – informavo ji.

Kartenos katalikiškoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kur koronavirusas nustatytas 22 pacientams ir penkiems darbuotojams, NVSC duomenimis, naujų atvejų nėra.

Izoliavus kontaktų su užsikrėtusiais turėjusius darbuotojus, atlikus patalpų dezinfekciją, įstaigoje trimis pamainomis dirbs iš Salantų slaugos ligoninės atsiųstas personalas. Taip pat, pasak G. Megelinskienės, atskirti slaugytiniai, kuriems nustatytas koronavirusas.

Širvintose atliekami pakartotiniai tyrimai personalui, nes NVSC, pasak jos, „neišsprendžia rebuso, kurgi gali būti tas infekcijos šaltinis“. Trečiadienį ištyrus personalą, visi atsakymai buvo neigiami, tyrimus nuspręsta pakartoti, nes vienintelis galimas infekcijos šaltinis, NVSC vertinimu, gali būti personalas.