„Turime (...) preliminarius duomenis Finansų ministerijoje už vasario mėnesį, jie yra šiek tiek optimistiškesni nei turėjome sausio mėnesį“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Skaistė, komentuodama prastesnį PVM surinkimą sausio mėnesį.

Ministrės teigimu, Lietuvos banko (LB) nuogąstavimai, jog šiemet gali būti nepasiektas PVM surinkimo planas, kol kas nepagrįsti. Anot jos, 2022 metų gruodį PVM labai išaugo dėl itin pabrangusių energetinių produktų, tuo metu 2023 metų pabaigoje jų kainos krito, ir tai atsispindėjo šių metų sausio mėnesio mokesčio įplaukose.

„Reikia atkreipti dėmesį į PVM mokėjimo terminus ir paprastai, jeigu lyginam metus su metais, kuomet matomas esminis sumažėjimas, 2022 metų paskutinį mėnesį buvo itin sukilusios energetinių produktų kainos, kas taip pat ir pridėtinės vertės dalį, mokamą nuo tos produkcijos, padarė tiesiog didesnės apimtys. Tuo tarpu 2023 metų paskutinį mėnesį matėme gerokai mažesnes energetinių produktų kainas, realiai už tuos mėnesius yra sumokami mokesčiai sausio mėnesį ir matėm dėl to tokį esminį skirtumą“, – aiškino ji.

Tuo tarpu 2023 metų paskutinį mėnesį matėme gerokai mažesnes energetinių produktų kainas, realiai už tuos mėnesius yra sumokami mokesčiai sausio mėnesį ir matėm dėl to tokį esminį skirtumą.

„Pasakyti, kaip atrodys rezultatas metų gale, yra ankstyva, man atrodo, vertinti iš vieno mėnesio duomenis tiesiog yra anksti“, – pabrėžė G. Skaistė.

Anot jos, vasarį daugiau surinkta kitų mokesčių.

„Gyventojų pajamų mokestis yra renkamas geriau, negu buvo prognozuota, dėl darbo užmokesčio augimo spartesnio, dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus negu buvo prognozuota metų pradžioje, taip pat ir socialinio draudimo įmokos yra renkamos geriau“, – teigė G. Skaistė.

Ministrė pridūrė, kad daugiau mokesčių turėtų būti surinkta antroje metų pusėje, kai atsigaus vartojimas.

„Tikimės vartojimo atsistatymo antrame metų pusmetyje, tai reiškia, kad ir pajamos iš šio (PVM – BNS) mokesčio turėtų būti ženklesnės antrame metų pusmetyje“, – sakė G. Skaistė.

„Vartojimas manau atsistatys metų antroje pusėje, kadangi darbo užmokesčio augimas ženkliai viršija infliaciją, pensijų augimas taip pat ženkliai viršija prognozuojamą infliaciją, reiškia, kad žmonių perkamoji galia atsistatys, taip pat Europos Centrinio Banko (ECB) politika tikimasi, kad antroje metų pusėje sušvelnės“, – aiškino ji.

Finansų ministerija skelbė, kad sausį PVM gauta 722,3 mln. eurų – 10,6 proc. mažiau, tam įtakos turėjo mažesnės įplaukos už parduotus energijos produktus.

LB vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

Apie tai, kad  2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), LB įspėjo dar pernai lapkritį svarstant šių metų valstybės biudžetą. G. Skaistė tuomet teigė, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.

„Dabar išlydima pirma kolona. (...) Bus lydima trejomis kryptimis: Trakų, Avižienių ir Molėtų. Bus išleidinėjama grupėmis traktorių. (...) Iki vakarinio kamščių piko traktorių mieste jau nebeliks“, – penktadienio rytą BNS sakė protesto organizatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos darbo grupės narys Dainius Arlauskas.

Anot jo, vienoje kolonoje važiuos po 50 traktorių.

Po 9 ryto prie Seimo traktoriai jau stovėjo įjungtais varikliais, juos lydėti pasirengę apie kelios dešimtys policijos automobilių.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Vilniaus policijos atstovas, ūkininkai policijos bus išlydėti iš sostinės. Anot Komunikacijos poskyrio vyresniojo specialisto Tomo Bražėno, policija negavo prašymo traktorių kolonų lydėti automagistrale. 

Ketvirtadienį iš sostinės jau išvažiavo apie 70 ūkininkų sunkvežimių bei visi 50 miškovežių.

„Respublikos prezidentas šiandien dirba Raseiniuose, vakar dirbo Radviliškyje, kur taip pat turėjo...“, – pradėjus kalbėti šalies vadovo patarėjui, šūkių ir švilpimo dėka jis buvo nutrauktas.

„Prezidentas visada susitinka su tais, kurie nori kalbėti apie Lietuvos žemės ūkį. Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis, visada dirbo dėl to, kad ji stiprėtų“, – vėliau tęsė jis, tačiau J. Niewierowicziui vardinant Gitano Nausėdos darbus ūkininkų labui, buvo girdėti nepasitenkinimas protestuojančių gretose.

Prezidento patarėjas taip pat tikino, kad kai kuriuos sprendimus dėl ūkininkų keliamų klausimų galima priimti nelaukiant parlamento posėdžių, o Seimo neeilinė sesija galėtų būti sušaukta.

P. Peleckio/BNS nuotr.

„Palaukime sprendimų, kurie reikalingi pagal pateiktus siūlymus. Manau, kad jie galėtų būti ir greičiau priimti, nebūtina laukti pavasario. Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos. O jeigu Seimo nariai nuspręstu padaryti neeilinę sesiją tam, kad įstatymų pakeitimus svarstyti (...), tai prezidentas palaikys ir neeilinės sesijos priimtus sprendimus“, – pažymėjo J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti“, – pabrėžė jis.

Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti.

Kalbėdamas žurnalistams J. Niewierowiczius akcentavo, kad šiuo metu žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti premjerė ir tai yra „tam tikras susikalbėjimo stokos simbolis“.

„Žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti pati premjerė. Vyriausybės vadovė kanceliarijoje rengia pasitarimus, koordinuoja teisės aktų pakeitimus ir tai yra tam tikras simbolis to, kad trūksta susikalbėjimo, dėmesio, pastangų tam, kad atsižvelgti į iššūkius, kurie yra išsakomi žemės ūkio sektoriaus atstovų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

P. Peleckio/BNS nuotr.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

P. Peleckio/BNS nuotr.

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų. 

„Turėsime artimiausiu metu aptarimą su sveikatos apsaugos ministru, mūsų institucijos turėtų aptarti klausimus, kas susiję su psichikos sveikatos problemomis ir iš to išeinančiomis situacijomis, kai kyla pavojus ir medikų sveikatai, apskritai, dėl tų pačių reagavimo algoritmų“, – BNS sakė ministrė.

Kaip skelbė policija, į Vilniaus rajoną, Baraškų kaimą, antradienį po vidurdienio medikai vyko gavę iškvietimą, jog moteriai sutriko sveikata. Apie 50-ies metų moteris buvo agresyvi, kastuvu apdaužė medikų automobilį bei peiliu puolė medikus ir vėliau atvykusius policininkus, juos sužalojo.

Pareigūnai keliskart panaudojo elektrošoko prietaisą „Taser“, ašarines dujas, tačiau tai nesustabdė moters, todėl vienas policininkų keliskart šovė į moterį, ji nuo sužeidimų mirė.

Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat – ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir galimo piktnaudžiavimo.

Pareigūnui teikiama visa reikalinga pagalba. Suprantame, kad labai sudėtinga situacija, bet nenoriu komentuoti detalių.

A. Bilotaitė sakė negalinti detaliau komentuoti pareigūnų veiksmų, nes tai ir turės įvertinti minėti tyrimai.

„Pareigūnui teikiama visa reikalinga pagalba. Suprantame, kad labai sudėtinga situacija, bet nenoriu komentuoti detalių, kas ką darė ir kokių veiksmų ėmėsi – labai sudėtinga ir skausminga situacija. Nenoriu jos komentuoti, tą turi padaryti atitinkamai tam tikros institucijos“, – sakė ji.

Ji taip pat teigė trečiadienį šią situaciją aptarusi su generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla. Anot ministrės, su policijos vadovu aptarti pareigūnams nuolat vykdomi mokymai, kaip reaguoti į tokias situacijas, ji teigė pabrėžusi, jog būtina peržiūrėti, „ką dar galime padaryti, kad institucijos turėtų labai aiškius tarpusavio algoritmus, bendrą veikimą“.

„Aš kviečiu ir dabar (...) užvakar nusiuntėme siūlymus į jūsų pateiktus reikalavimus ir iki to, aišku, vyko derybos, dabar atsižvelgėme į tai, ką girdėjome, kas netinka. Atsiuntėme siūlymus, jeigu jau susipažinote su jais, tai galima ir šiandien tęsti derybas. (...) Kai tik esate įvertinę ir pasiruošę – iš karto sakykit ir tęsiam pokalbį“, – šeštadienį sakė su streikuojančiais mokytojais prie Vyriausybės rūmų susitikęs ministras.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai bei ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo.

G. Jakštas penktadienį sakė, kad daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, nei šiuo metu yra pasiūliusi Vyriausybė, tikrai nebus, bet derėtis su streikuojančiais mokytojais galima kitais klausimais.

Jis sako, kad kompromisas dėl atlyginimų priklausys nuo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos požiūrio, nes Vyriausybė jau pasiūlė viską, ką galėjo.

„Priklausys nuo profesinės sąjungos požiūrio, mes esame pateikę maksimaliai kiek įmanoma, kalbant apie lėšas, siūlome spręsti ir kitas problemas, kurios yra iškeltos profesinių sąjungų, ten tų reikalavimų yra dvidešimt“, – kalbėjo G. Jakštas.

Papildomos lėšos yra skirtos – 343 milijonai atlyginimų kėlimui ir tai yra maksimumas.

„Papildomos lėšos yra skirtos – 343 milijonai atlyginimų kėlimui ir tai yra maksimumas, mes nesakome, kad oi, siūlysime jums tiek, bet jūs dar pasiderėkit ir gausit daugiau. Nesame kažkokie tai pokerio žaidėjai, rodome viską ant stalo, kas įmanoma“, – kalbėjo G. Jakštas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga laikosi reikalavimo atlyginimu mokytojams didinti 50 proc. Sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė teigia, kad  mokytojų atstovai pasiruošę toliau derėtis.

„Mes atviri deryboms ir tai nėra ta riba, kada mes pasakytumėm – taip, kelkite tiek, kiek kalba ministras ir mes kitaip nesutiksime. Ne, mes atviri deryboms“, – šeštadienį žurnalistams Vilniuje sakė E. Leiputė-Stundžienė

Jos manymu, streikuojančius mokytojus kasdien lankantis ministras tokiu nelengvina derybų, kurios turi vykti susėdus prie stalo: „Aš manau, kad tai viešoji akcija (...) Derybos turi būti sėdimas prie stalo ir kalbėjimas apie iškeltus reikalavimus“.

Ministro teigimu, mokytojų atlyginimai – ne vienintelė problema, dėl kurios reikia kalbėtis ir jas spręsti.

„Aš išties girdžiu, kiek daug jų (problemų – BNS) yra, tai, kas yra pateikta prie reikalavimų profesinės sąjungos, tai yra tik dalis to (...) Tai norisi kalbėtis apie opiausias problemas, nuo ko mes galim pradėti spręsti. Suprantame, kad atlyginimo visada norisi didesnio, bet tai tik viena dedamoji darbo sąlygų“, – streikuojantiems mokytojams sakė G. Jakštas.

Jis teigė, kad savaitgalį Vyriausybės rūmų patalpose yra pasiruošęs priimti pavienius mokytojus ir išklausyti jų problemas bei siūlomus sprendimus: „Mes dėliosimės visų problemų žemėlapį ir stengsimės visas jas išspręsti jeigu ne iš karto, čia ir dabar, tai bent jau turėti planą, kada tai įmanoma“.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo sausio, likusią dalį – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad kito rudens pradžioje vidutinė mokytojo alga sudarys 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos tokie pasiūlymai netenkina. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų. Ji taip pat reikalauja mažinti klases, kelia kai kuriuos kitus reikalavimus.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, prie streiko prisijungė per 2 tūkst. mokytojų: 132-ose Lietuvos mokyklose iš viso streikuoja 2439 darbuotojai, 2257 iš jų – pedagoginiai darbuotojai, daugumą jų, 2,1 tūkstančio, sudaro mokytojai.

Iš viso įstaigose, kuriose vyksta streikas, dirba 11,2 tūkst. darbuotojų. Jos sudaro apie 7 proc. visų mokymo įstaigų.

Tuo metu LŠDPS pirmininko teigimu, streiką pradėjo apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose.