-
I. Šimonytė apie G. Jakšto atsistatydinimą: nėra baudžiavos Vyriausybėje 16
„Nėra baudžiavos Vyriausybėje. Mes jau apie tai su ministru kalbėjome prieš turbūt mėnesį, kai prasidėjo nesklandumai su tarpiniais atsiskaitymais, bet mano primygtinis prašymas ministrui buvo išspręsti tas praktines problemas, kurių kyla geram procesui“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.
„Jeigu ministrui atrodo, kad jis padarė viską, ką galėjo, tą situaciją taip reikės ir vertinti“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, ji prašymo iš G. Jakšto dar nesulaukė ir nenorinti, kad situacija būtų „kaip su ministru Anušausku“.
„Kiekvienas turi pats įsivertinti, ar jis mato galimybę ir prasmę toliau tas problemas spręsti. Jeigu ne, tada tas problemas turės išspręsti kažkas kitas“, – sakė I. Šimonytė.
Nekomentavo ministro pasisakymų apie savo komandą
Švietimo ministras G. Jakštas antradienį paskelbė apie atsistatydinimą iš pareigų, aiškindamas jį nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.
Atsistatydinantis ministras tvirtino, kad jo netenkina I. Šimonytės komandos darbo kultūra sprendžiant problemas švietimo srityje.
Premjerė sakė negalinti pakomentuoti šių ministro žodžių.
„Paprašiau savo komandos padėti ministrui, ministras ir pats tos pagalbos pageidavo. Kiek žinau, buvo aptarimai, kokiu eiliškumu kokius klausimus spręsti ir ministras man neindikavo jokių savo nusivylimų, nepasitenkinimų ar skirtingų matymų“, – teigė I. Šimonytė.
Sprendimas dėl patikrinimų – bendras darbas
G. Jakštas teigė, kad tarpiniai atsiskaitymai galės būti neįskaityti, jei to panorės juos laikę mokiniai.
Tokiu atveju kitąmet moksleiviai laikytų ilgesnius brandos egzaminus, o tie, kur yra patenkinti savo rezultatu, laikys trumpesnius egzaminus.
Visgi ministras spaudos konferencijos metu užsiminė, kad priimdama sprendimus dėl tarpinių patikrinimų jo komanda „neturėjo pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus“.
I. Šimonytės teigimu, priimtas sprendimas dėl patikrinimų yra bendras jos ir ministerijos komandų darbas.
„Tas planas pasiūlytas, man atrodo, bendru darbu. Detalių negaliu pasakyti, gal atskirų niuansų ir yra“, – sakė premjerė.
Pasak Vyriausybės vadovės, iš jos komandos ministerijai galėjo ateiti pageidavimas atsakingai atrinkti naująjį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovą. Šiuo metu agentūrai laikinai vadovauja Aidas Aldakauskas.
„Jeigu tu nori kokybinio pokyčio, jeigu tu nori, kad konkurse dalyvautų kvalifikuoti žmonės, reikia į tai įdėti papildomų pastangų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Galbūt buvo prašymas šiek tiek daugiau įdirbio į gerą rezultatą įdėti“, – pridūrė ji.
G. Jakštas antradienį taip pat paskelbė, kad atsistatydina ir tiesiogiai už tarpinius patikrinimus atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.
Ministras kovą jau buvo atnešęs I. Šimonytei atsistatydinimo prašymą, tačiau premjerė tuomet teigė, kad prie G. Jakšto ateities bus grįžtama ateityje, vertinant, kaip bus sprendžiami su tarpiniais patikrinimais susiję nesklandumai.
Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
E. Gentvilas mato iššūkių premjerei
Švietimo ministrui paskelbus apie atsistatydinimą iš pareigų, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako matantis iššūkių premjerei I. Šimonytei ieškant kuo jį pakeisti.
„Nežinau, kaip turi elgtis Ingrida Šimonytė, nes krašto apsaugos ministrą, kai nuiminėjo, tai stovėjo prie starto linijos visada pasiruošęs Laurynas Kasčiūnas. Šiuo atveju niekas nestovi visada pasiryžęs, visada pasiruošęs“, – BNS antradienį sakė E. Gentvilas.
„Tikrai tai bus nelengvas apsisprendimas“, – pridūrė jis.
E. Gentvilas svarstė, kad premjerė gali bandyti įkalbėti G. Jakštą likti pareigose.
Tuo metu Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas situaciją vadino prasta, kalbėjo besitikintis, kad Vyriausybė su ja susitvarkys.
Dūmų kažkokių negirdėjau, nemačiau, bet galiu pasakyti, kad ir aklam turėjo būti aišku, jog tarpinių patikrinimų tema svyla, tikslas yra geras, bet kaip tai yra daroma yra visiškai krachas.
„Dūmų kažkokių negirdėjau, nemačiau, bet galiu pasakyti, kad ir aklam turėjo būti aišku, jog tarpinių patikrinimų tema svyla, tikslas yra geras, bet kaip tai yra daroma yra visiškai krachas“, – žurnalistams antradienį sakė jis.
G. Jakštas savo atsistatydinimą iš pareigų aiškino nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.
Jis tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės komandos darbo kultūra, sprendžiant problemas švietimo srityje.
E. Gentvilas nesiėmė spėlioti, ką omenyje turėjo švietimo ministras. Savo ruožtu V. Mitalas kalbėjo manantis, kad tokie pareiškimai G. Jakštui garbės nedaro.
V. Mitalas teigė, kad kol kas pasvarstymų, jog švietimo ministru galėtų tapti Laisvės partijos atstovas, o ne konservatorių deleguotas politikas, nėra.
„Jeigu bus, informuosime“, – sakė politikas.
E. Gentvilas švietimo ministro radimą mato kaip konservatorių atsakomybę.
„Mes, turbūt, nebūsime tie, kurie sakys: ai jūs nesugebate, nerandate, o mes turime ir siūlome. Turbūt, mes nesiūlysime, traktuojame, kad tai yra konservatorių atsakomybė“, – teigė jis.
Vis tik politikas pridūrė, kad konservatoriams pakvietus spręsti šį klausimą, Liberalų sąjūdis kvietimą priimtų.
E. Gentvilas neįvardijo, ką matytų švietimo ministru vietoj G. Jakšto.
Reaguojant į kilusį pasipiktinimą dėl tarpinių patikrinimų, švietimo ministras pranešė, kad sudarys galimybę neįskaityti šiemet vykusių patikrinimų rezultatų.
„Matyt, reikia suteikti kitą galimybę moksleiviams. Aš iš principo tarpinio patikrinimo procesą vertinu pozityviai. Nepadarykime jaunuoliui vienos dienos, lemiančios visą gyvenimą“, – kalbėjo E. Gentvilas.
-
G. Nausėda įvardijo, kada galėtų atsirasti gynybos mokestis 21
„Taip, mes galime kalbėti apie 2025-uosius, tame tarpe ir gynybos mokestį, bet pirmiausia turime išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia skolinimasis“, – Taline BNS pirmadienį sakė šalies vadovas.
Vis tik jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia sutarti, kad toks mokestis apskritai yra reikalingas.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
„2024 metų eigoje esu pasirengęs pradėti diskusijas, dalyvauti diskusijose dėl galimo gynybos mokesčio formato, bet šiandien apie tai kalbėti per anksti“, – sakė G. Nausėda.
Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą, nebent kartu būtų priimtas sprendimas įvesti PVM lengvatą maistui ar kitoms būtinosioms prekėms.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.
Patikimas atgrasymas yra geriausia gynyba.
Prezidentas: oro gynybos stiprinimas ir sąjungininkų buvimo regione didinimas turi būti prioritetas
Šalies vadovas G. Nausėda pirmadienį dalyvavo kasmetiniame trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikime. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai bei regiono infrastruktūros plėtros projektus, praneša Prezidentūra.
Susitikimo metu G. Nausėda akcentavo, kad pastaraisiais metais saugumo padėtis Lietuvos kaimynystėje ir Europoje komplikavosi, todėl itin svarbu toliau stiprinti Baltijos regiono ir viso rytinio NATO flango gynybinius pajėgumus, užtikrinant patikimą atgrasymą ir priešakinę gynybą.
Šalies vadovo teigimu, liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai yra esminis žingsnis į priekį stiprinant Baltijos regiono saugumą, tačiau būtina intensyviai dirbti su NATO sąjungininkais siekiant efektyvaus jų įgyvendinimo.
„Gynybos planų įgyvendinamumo užtikrinimas, Baltijos šalių oro gynybos stiprinimas ir sąjungininkų buvimo regione didinimas turi būti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prioritetais ateinančiais metais. Patikimas atgrasymas yra geriausia gynyba“, – susitikime kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat aptarė regiono infrastruktūros projektus. Prezidentas akcentavo elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa svarbą.
Pasak Lietuvos vadovo, Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimas nuo Rusijos užtikrins energetinį saugumą ir pašalins su elektros tiekimu susijusias rizikas, todėl iki 2025 metų vasario būtina siekti užbaigti sinchronizacijos procesą.
Prezidentas taip pat atkreipė Baltijos šalių vadovų dėmesį į transporto jungčių gerinimo būtinybę ir akcentavo, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas turi būti spartinamas.
Baltijos šalių vadovai taip pat aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame bus priimami sprendimai dėl tolesnės Ukrainos ir Moldovos integracijos į ES.