„Jei žodžiai, išsakyti apie gynybos finansavimą taptų eurais, tai turbūt jau būtumėme surinkę rekordinį gynybos biudžetą. Nes beveik keturi mėnesiai – gruodžio mėnesį (lapkritį – BNS) Gabrielius Landsbergis pasakė, kad situacija tragiška, o dabar jau turime balandžio pabaigą“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

„Ir prasidėjo premjerės organizuojami būreliai, susitikimai, pasikalbėjimai, kurių buvo bene trys, iš kur čia paimsime lėšų mūsų gynybai ir mūsų saugumui, ir krašto apsaugai. (...) Sprendimų nėra, į Seimą iki šiol jokie projektai neatnešti. Kodėl? Jau seniai tai turėjo būti padaryta!“ – teigė socialdemokratų pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė diskusijas dėl papildomų lėšų gynybai pavadino valdančiųjų „rinkimų naratyvu“.

„Kuo daugiau valdantieji gąsdina, kalba, nepriima sprendimų ir delsia, tai verčia mūsų žmones rinktis – pavyzdžiui, ar investuoti į Ispanijos kurortus, ar investuoti į Lietuvos gynybą“, – teigė LSDP pirmininkė.

Ragina didinti pelno mokestį, pratęsti bankų solidarumo įnašą

V. Blinkevičiūtė pakartojo, jog didinant finansavimą gynybai socialdemokratai siūlo kelti didelį pelną uždirbančių įmonių pelno mokesčio tarifą.

„Esu įsitikinusi, kad ne vienu procentu galime ir turime padidinti pelno mokestį“, – teigė LSDP pirmininkė.

Ji taip pat siūlo išleisti specialias gynybos obligacijas, pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

„Manau, kad vertinant esamą situaciją neišvengiamai teks pratęsti bankų solidarumo mokestį. (...) Nes tikrai nesuvokiami dalykai, kai prie šitokių pelnų skaitai kaip bankai kelia savo įkainius“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Centrinis bankas praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, 2023 metais uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

V. Blinkevičiūtė teigė nepritarianti, jog didinant finansavimą krašto apsaugai būtų keliamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas arba perskirstoma savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Siūlo kurti valstybinį banką

LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

„Mums būtina yra pritarti ir programoje, ir Lietuvoje, jeigu būsime gavę piliečių patikėjimą suteikiant mums mandatų prisidėti prie Lietuvos valstybės valdymo, po Seimo rinkimų formuojant naują Vyriausybę, mūsų tikslas turi būti įgyvendinti tai, ką svarstysime programoje – valstybinio banko sukūrimą“, – šeštadienį LSDP taryboje kalbėjo R. Budbergytė.

„Be to neįmanoma jokia konkurencija tarp mūsų bankų, nepaisant to, kad jų yra 18. Vis tiek yra keli didieji ir neateina žadėtas bankas iš Lenkijos, laukiame visi ir matyt dar neateis, nes vykstantis karas Ukrainoje sudaro papildomas rizikas“, – teigė politikė.

Ji pažymėjo, kad bankai kelia įkainius ir mažina paslaugų prieinamumą, o valstybinio banko plėtra leistų verslui gauti geresnę prieigą.

ELTA primena, kad šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar penki veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.

„Jau įvertindamas pakankamai ilgo laikotarpio lyderystės trūkumą arba politikos ambicijos nebuvimą, turiu apeliuoti į liepos mėnesį (po prezidento inauguracijos – BNS) vyksiantį Vyriausybės performavimą. Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas antradienį viešėjo Akademijoje, Kauno rajone, kur dalyvavo diskusijoje strateginiais žemės ūkio klausimais.

„Manau, kad nusipelnėme aktyvesnio, lyderystės turinčio ministro šioje nepaprastai svarbioje strateginėje Lietuvos ūkio šakoje“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė iš žemės ūkio bendruomenės išgirdęs labai daug priekaištų ministerijos vadovybei: „Apgailestauti tenka, kad ministras (...) į tuos klausimus atsakyti negalėjo.“

Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos žemės ūkio politika „vis dar neturi strategijos“, jai trūksta nuoseklumo, nesprendžiamos įsisenėjusios problemos. Be kita ko, prezidentas tikino nematąs ilgalaikės žemės ūkio raidos perspektyvos.

„Kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po penkerių, dešimties metų, į kokius sektorius orientuojamasi, kaip kuriame didesnę pridėtinę vertę, o ne vien tik parduodame žemos pridėtinės vertės produkciją, kokia mūsų eksporto strategija“, – kalbėjo G. Nausėda.

2024 metus Lietuvos žemdirbiai pradėjo protestais prieš Lietuvos žemės ūkio politiką bei ministrą K. Navicką.  Sausio pabaigoje į Vilnių su traktoriais ir kita sunkiąja technika atvykę žemdirbiai protestavo prieš būtinybę atstatyti daugiametes pievas, saugomų teritorijų plėtrą, kėlė pieno sektoriaus ir kitas problemas.

K. Navickas per savo kadenciją Seime jau atlaikė dvi interpeliacijas. Jo, kaip ir visos Vyriausybės, kadencija baigsis šių metų rudenį po Seimo rinkimų.

K. Navickas: palaukime prezidento rinkimų pabaigos, tada ir pašnekėsime

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad sėkmės atveju šalies vadovo rinkimuose, jis keltų žemės ūkio ministro likimo poste klausimą, K. Navickas tikina reaguojantis į tokį pasisakymą ramiai. Anot jo, reikia palaukti šalies vadovo rinkimų pabaigos ir tada įvertinti situaciją.

Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti.

„Reaguoju labai ramiai. Palaukime rinkimų, kada jie pasibaigs, tada ir pasišnekėsime. (...) Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti“, – Eltai teigė K. Navickas.

G. Nausėda taip pat antradienį tvirtino, kad žemės ūkio politika šiuo metu neturi strategijos bei aiškios perspektyvos, kaip šis sektorius atrodys po penkerių ar dešimties metų. Vis tik atsakydamas į šias pastabas K. Navickas sakė, kad strategija egzistuoja ir ja remiantis yra teikiama europinė parama.

„Kalbant apie strategiją, ji yra. Pagal ją yra teikiama ir visa europinė parama. O tie visi dalykai, kurie buvo pasakyti, tai matėsi visą karjerą, ne visoms ambicijoms, matymams žemės ūkio sektorius pritaria, bet tai ir yra politika“, – sakė žemės ūkio ministras.

Akcija prasidėjo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tada eisena pajudėjo Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigėsi Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, kur surengtas mitingas.

Organizatoriai pranešime tvirtino, kad Lietuvoje nuosekliai vykdomas „radikalus tautinių mažumų mokyklų reformavimas“.

Lenkų sąjunga kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose.

Ji šiuos siūlymus vadina pakeitimais, kuriais „privaloma tautinių mažumų kalba mokyklos tarybos sprendimu gali tapti nebeprivaloma“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Šiuo metu viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos apie tautinių mažumų mokyklų ateitį. Blogiausia – neapibrėžtumas, su kuriuo susiduria šių mokyklų mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Jie baiminasi dėl savo ir mokyklų ateities, o nauji mokslo metai visiškai nekelia optimizmo“, – nurodo organizacija.

„Už integraciją, o ne asimiliaciją“

Eisenos dalyviai nešėsi vėliavas, plakatus, kritikuojančius Vyriausybę dėl tautinių mažumų mokyklų mokyklų padėties, minioje buvo matyti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos vėliavos.

Proteste dalyvavo ir šios partijos nariai, įskaitant pirmininką Waldemarą Tomaszewskį.

43 metų Aurelija Mentelis-Ugrevič iš Vilniaus BNS sakė, kad prieštarautų prieš ketinimus sumažinti pamokų lenkų kalba kiekį lenkiškose mokyklose.

Aš už integraciją, o ne asimiliaciją.

„Man tas atrodo nesąmonė. Jeigu esame lenkiškoje mokykloje, lenkų kalba turėtų būti iki 12 klasės. Jeigu žmogus nori mokytis lietuvių, jis eina į lietuvių“, – teigė protestuotoja.

„Aš už integraciją, o ne asimiliaciją“, – pridūrė ji.

Elektrotechnikas Vladimiras Žukovas ragino Vyriausybę neskubėti su sprendimais mažinant tautinių mažumų kalbų pamokų skaičių, tačiau pabrėžė, jog tautinių mažumų mokyklų vaikams reikalinga integracija.

„Jie turi mokytis savo gimtąja kalba, bet jaustis lietuviais, būti Lietuvos dalimi, būti Lietuvos visuomenės dalimi“, – BNS sakė 54 metų elektrotechnikas.

„Nesinorėtų prarasti tos kultūrinės įvairovės, istorijos, kad Lietuvoje ir Vilniuje namus randa visi – lietuviai, lenkai, baltarusiai, netgi rusai“, – kalbėjo jis.

Kvietė elektroniniame dienyne

Mitinge buvo matyti įvairių plakatų su lenkiškų mokyklų pavadinimais, į jį atėjo ir vaikų, paauglių.

Visuomeninis transliuotojas LRT protesto išvakarėse rašė, kad kai kuriose mokyklose buvo platinami renginio informaciniai lapeliai, kvietimas į akciją platintas ir mokyklų socialinių tinklų grupėse, elektroniniame dienyne. Šiuose kvietimuose buvo rašoma apie Švietimo ministerijos esą siūlomus pokyčius lenkų mokykloms.

Ministerija teigia jokių pasiūlymų dar neteikusi ir permainoms tautinių mažumų mokyklose dar nesirengianti. Ji tik nurodė atvėrusi platformą, kurioje bendruomenės gali teikti savo pasiūlymus, pavyzdžiui, didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas BNS teigė, kad tokiomis akcijomis „politikai tiesiog sėja nerimą ir manipuliuoja siekdami naudos sau“.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Mokyklų tautinių bendrijų kalbomis neketinama uždaryti, ugdymosi sąlygos taip pat nebloginamos. Nėra priimta nė vieno sprendimo, kuris galėtų pabloginti mokyklų tautinių bendrijų mokomosiomis kalbomis padėtį. Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – protesto išvakarėse sakė ministras.

G. Jakštas pabrėžė, kad nors diskusijos dėl didesnio lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose vyksta, tačiau to neketinama daryti gimtosios kalbos sąskaita.

„Dabar vyksta diskusijos, kad reikia daugiau lietuvių kalbos mokymo, ypač ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme. Tačiau neketinama to daryti gimtosios kalbos mokymo sąskaita. Nesvarstoma keisti Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės mokytis gimtosios kalbos ir gimtąja kalba“, – aiškino ministras.

„Į priekį žiūrinčios mokyklos pačios be papildomų reglamentavimų imasi įgyvendinti priemones, kad jose besimokantys vaikai galėtų kuo geriau išmokti ir kuo dažniau vartoti lietuvių kalbą. Tą iliustruoja ir šiame įraše pateikiamos nuotraukos, kurias padariau Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje šią savaitę“, – pažymėjo jis.

Galiausiai ministras kvietė tautinių mokyklų bendruomenes pasidalinti savo patirtimi ir suformuluoti savo pasiūlymus.

Reaguodama į šį renginį, nevyriausybinė organizacija „Ukrainos namai“ tvirtino nuo jo atsiribojanti, pareiškusi, kad mitingo organizatoriai nederino kalbėjimo ukrainiečių vardu su nė viena ukrainiečių bendruomene, nors ir akcentavo Lietuvoje gyvenančių karo pabėgėlių vaikų švietimo problemas.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.

„Klausimas, kodėl kontroliuojančios institucijos nesureagavo, nes sumos tikrai kosminės, tikrai labai daug klausimų kyla dėl šios situacijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Lieka klausimų, kodėl kontroliuojančios institucijos nepastebėjo tokių sumų vaikščiojimo“, – pridūrė ji.

Pasak jos, po šios istorijos parlamente, tikėtina, atsiras ne viena iniciatyva, siekianti griežtinti lošimų sektorių.

„Aš pati jokios iniciatyvos šiuo metu nesu parengusi, bet žinau, kad domisi ne vienas kolega tokia galimybe, tai manyčiau, į pavasario sesiją kai ateisime, tikriausiai tas klausimas bus įvairiais kampais nagrinėjamas Seime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo nariai: vieni kalba apie lošimų reklamos visišką uždraudimą, kiti abejoja, ar tai duos naudos

Kai kurie BNS kalbinti Seimo nariai sako neatmetantys galimybės Lietuvoje visiškai uždrausti lošimų reklamą. Tačiau kartu jie įžvelgia ir neigiamų to pasekmių – sumažėtų žiniasklaidos pajamos, strigtų sporto klubų, sportininkų, varžybų finansavimas.

Klausimas, kodėl kontroliuojančios institucijos nesureagavo, nes sumos tikrai kosminės, tikrai labai daug klausimų kyla dėl šios situacijos.

Kiti abejoja, ar dar daugiau skubotų griežtinimų duos naudos ir siūlo neinicijuoti draudimų, kol nepaaiškės visos Š. Stepukonio lošimų istorijos aplinkybės. 

Socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS sakė manąs, kad visiškai uždrausti lošimų reklamą „būtų prasminga“.

Konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad „nuolat kyla klausimų dėl per didelės lošimų bendrovių reklamos“.

„Į tai irgi reikia reaguoti, nes ji įkyriausiu būdu lenda internetiniuose portaluose, televizijos transliacijose“, – BNS tvirtino parlamentaras.

J. Razma sutinka, kad dabar reklama „nėra kažkokia labai skatinanti lošti“, suprantama labiau kaip informacija, bet ji vis tiek veikia.

„Tai dalykas vertas nagrinėjimo. Reklama jau kaip ir uždrausta, įmonės gali naudoti tik savo pavadinimą, svetainės adreso nuorodą. Bet labai įkyriai peršami pavadinimai vis tiek daro poveikį – primena apie save“, – BNS kalbėjo J. Razma.  

Jis sutinka, kad visiškai uždraudus lošimų reklamą nukentėtų žiniasklaida, iš tokios reklamos gaunanti pajamų.

„Jos nukentės, aišku. O ką daryti? Negalime vardan žiniasklaidos interesų visiškas neigiamybes leisti. Nesakau, kad reikia visiškai uždrausti, bet pasiekti, kad jos būtų šiek tiek mažiau ir kad ji būtų dar kuklesnio pavidalo, kažką reikia galvoti“, – svarstė Seimo narys.

J. Sabatauskas sako, kad reklamos draudimas „skaudžiai paliestų sportą“.

„Stos komandos, nebegaus finansavimo. Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ klubo pavadinime net yra lošimo bendrovės pavadinimas. Gaunasi, sporto klubų, šakų gali būti smarkiai sumažėjęs finansavimas. Jeigu užsiminsime apie draudimą, pamatysime, kaip žiniasklaida elgtųsi. Lazda turi du galus“, – tvirtino J. Sabatauskas.

J. Razmos teigimu, itin daug klausimų kelia nuotoliniai lošimai – jie auga, todėl jų analizė taip pat reikalinga prieš priimant sprendimus dėl dar griežtesnės priežiūros.

J. Razma, be kita ko, siūlo situaciją lošimų rinkoje nagrinėti analizuojant bendrovių savikontrolę.

„Viešoje erdvėje lošimo organizatoriai aiškina, kad viskas buvo tvarkoje: viskas patikrinta, pinigai pagrįsti. Bet kyla abejonių, ar tikrai rimtai tikrinama. Negaliu pasakyti, kad iš tokios analizės gims griežtinančios įstatymo pataisos, bet ir neatmesčiau tokios galimybės“, – teigė parlamentaras.

J. Razma įsitikinęs, kas vienas sugriežtinimų gali būti didesnės baudos už pažeidimus: „Tokios baudos, kurios veiktų gąsdinančiai“.

Jis taip pat mano, kad baudos galėtų būti ne fiksuotos, o siejamos su lošėjų įneštomis sumomis, kurios nebuvo deramai patikrintos.

Tuo metu „darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad inicijuoti lošimų rinkos priežiūros griežtinimą dar per anksti – anot jo, reikia daugiau informacijos apie atvejį ir pirmiausia aiškintis, kaip iš įmonių buvo galima „išimti tiek milijonų“. 

„Su griežtinimu tų lošimų neskubėčiau, kol visų aplinkybių tiesiog neišsiaiškiname, nes galime prigrybauti – prigriežtinti, o paaiškės, kad bėda ne ten buvo, sujauksime tą rinką. Prisiimsime griežtinti lošimus, o paaiškės, kad pinigai buvo pavogti. Tai problema ne lošimuose“, – teigė parlamentaras. 

„Abejoju, ar pralošė. Pavogė ir pasakė, kad pralošė. Gal manė, kad pasėdės dvejus metus už praloštus ne savus pinigus“, – svarstė A. Mazuronis.

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas pasigenda lošimų rinkos prižiūrėtojų pozicijos ir paaiškinimų. 

„Reikia paklausti, ką Lošimų priežiūros tarnyba – ten yra lošimų rinkos profesionalų – šiuo klausimu galvoja ir kas nesuveikė šioje situacijoje – kodėl neužsidegė sistemoje esančios raudonos lempos, nes kada niekam nekyla klausimų dėl pinigų kilmės, kai tai sudaro vieno kazino ketvirtadalį apyvarta. Situacija atrodo groteskiškai“, – teigė jis.  

V. Mitalas įsitikinęs, kad „būtų prasminga“ Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptarti situaciją lošimų rinkoje.  

Finansų ministerija spręs įvertinusi situaciją, „BalCap“ ruošia ieškinius prieš institucijas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį sakė mananti, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimų galimai grobstant „BaltCap“ fondo įmonių lėšas. Pasak jos, tai rodo preliminarūs duomenys, surinkti Finansų ministerijai atliekant sisteminį situacijos vertinimą.

Ministrės teigimu, atlikus įvertinimą, bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.

„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius praėjusią savaitę sakė, kad dėl su Š. Stepukoniu susijusio atvejo įmonė buvo sulaukusi užklausų iš vienos Lietuvos finansų įstaigos, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir informaciją perdavė. Nei T. Palevičius, nei institucijos neatskleidžia, kada šios užklausos buvo siųstos.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad susumavus visas nukentėjusių fondo įmonių pretenzijas „bus eilė juridinių veiksmų prieš įvairiais institucijas ir organizacijas“, tačiau jų jis kol kas neįvardijo.

Ji, be to, tikino, kad nė viena kontroliuojanti institucija nesikreipė į „BaltCap“.

S. Gustainis patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per finansinių technologijų įmonės  „Paysera“ sąskaitas.

Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

Įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė azartinių lošimų bendrovėse.

„Respublikos prezidentas šiandien dirba Raseiniuose, vakar dirbo Radviliškyje, kur taip pat turėjo...“, – pradėjus kalbėti šalies vadovo patarėjui, šūkių ir švilpimo dėka jis buvo nutrauktas.

„Prezidentas visada susitinka su tais, kurie nori kalbėti apie Lietuvos žemės ūkį. Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis, visada dirbo dėl to, kad ji stiprėtų“, – vėliau tęsė jis, tačiau J. Niewierowicziui vardinant Gitano Nausėdos darbus ūkininkų labui, buvo girdėti nepasitenkinimas protestuojančių gretose.

Prezidento patarėjas taip pat tikino, kad kai kuriuos sprendimus dėl ūkininkų keliamų klausimų galima priimti nelaukiant parlamento posėdžių, o Seimo neeilinė sesija galėtų būti sušaukta.

P. Peleckio/BNS nuotr.

„Palaukime sprendimų, kurie reikalingi pagal pateiktus siūlymus. Manau, kad jie galėtų būti ir greičiau priimti, nebūtina laukti pavasario. Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos. O jeigu Seimo nariai nuspręstu padaryti neeilinę sesiją tam, kad įstatymų pakeitimus svarstyti (...), tai prezidentas palaikys ir neeilinės sesijos priimtus sprendimus“, – pažymėjo J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti“, – pabrėžė jis.

Tai, kad buvo padarytos klaidos, tai yra faktas. Tai pripažino premjerė, ministrai ir tas klaidas reikia taisyti.

Kalbėdamas žurnalistams J. Niewierowiczius akcentavo, kad šiuo metu žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti premjerė ir tai yra „tam tikras susikalbėjimo stokos simbolis“.

„Žemės ūkio ministro klausimus ėmė spręsti pati premjerė. Vyriausybės vadovė kanceliarijoje rengia pasitarimus, koordinuoja teisės aktų pakeitimus ir tai yra tam tikras simbolis to, kad trūksta susikalbėjimo, dėmesio, pastangų tam, kad atsižvelgti į iššūkius, kurie yra išsakomi žemės ūkio sektoriaus atstovų“, – teigė šalies vadovo patarėjas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

P. Peleckio/BNS nuotr.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

P. Peleckio/BNS nuotr.

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų. 

Ekspertai vis dar vertina sutartis, padarytą žalą ir galimą išmokų dydį. Tiesa, jei namas bus pripažintas nebenaudojamu visiškai – apsidraudusiems bus išmokėtos maksimalios sumos.  

Tačiau yra ir tokių, kurie buvo apdraudę tik kilnojamąjį turtą, o ne patį būstą. Kokių kompensacijų gali tikėtis nukentėję žmonės? 

Plačiau situaciją komentavo Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote, kad toks sprogimas – beprecedentis atvejis. Ar draudikų praktikoje kažkas panašaus iki šiol yra buvę? 

– Iki šiol nėra buvę, kad tokio galingumo sprogimas taip stipriai sužalotų pastatą, nekalbant apie prarastas gyvybes. Mūsų žalų administratoriai savo istorijoje dar nebuvo susidūrę. 

Įskaitant tai, kad iš 30 namo būtų gyventojų, namų ūkių, 14 yra mūsų klientai, kurie vienaip ar kitaip buvo apdraudę arba savo vidaus turtą, arba savo būstą. 

– Ko galėtų tikėtis gyventojai, kurie buvo apsidraudę? Kokių išmokų ar kompensacijų nuomai, kas laukia toliau? Ko gyventojams tikėtis? 

– Priklauso nuo sutarties, bet, kiek žinau, draudikai minėjo, kad tikrai dalis žmonių, kurie apdraudę būstą, liaudiškai tariant, sienas, gali pretenduoti į nuomos kompensaciją. Aišku, jeigu tai yra totali žada, yra maksimalios atstatomosios išmokos, kurios susijusios. Tačiau yra kai kurie būstai, kurie yra epicentre, kiti kai kurie yra ne epicentre. 

Yra tokių, kurie apdraudę tik vidaus turtą, sienų nėra apdraudę. Kiekvienu atveju draudikas vertins situaciją. Tai yra netipinė situacija ir draudikai dės maksimalias pastangas, kad atlieptų savo klientų poreikius.  

– Ar gali būti išmokos dydis lygus būsto vertei? 

– Priklauso nuo sąlygų, bet draudimo sąlygose dažniausiai būna atstatomoji vertė, tiek, kiek reikia atstatyti būstą. Dėl to yra labai svarbus dalykas, kad visas namas, kadangi tai yra susiję dalykai, galvotų ir imtųsi lyderystės. Ar savivaldybė, ar namo bendrija, kaip būtų sprendžiama ta problema. 

Sunku vertinti, bet tai tikrai viršys milijoną, gal net keletą.

Aišku, didžiausias lūkestis yra, kad pavyktų išsaugoti tą namą, be abejo, užtikrinant jo saugumą. Tai apsaugotų interesus ne tik tų, kurie apsidraudę, bet ir tų, kurie yra neapsidraudę, nes kitu atveju, be abejonės, finansinė našta būtų milžiniška.  

– Kas laukia tų, kurie neapsidraudę?  

– Bendras veikimas yra didesnė vertybė sprendžiant problemas. Siekiant su savivaldybės pagalba išsaugoti pastatą saugų, bet išsaugant pastatą. Kita alternatyva, jeigu pastatas būtų neišsaugotas, tiems, kurie neapsidraudę, yra milžiniška finansinė našta.  

– Jeigu bus paskelbta, kad tas namas nebeeksploatuojamas, nebegyvenamas, kokio dydžio žala galėtų būti? Siekia milijonus? 

– Be abejo, milijonus. Sunku vertinti, bet tai tikrai viršys milijoną, gal net keletą. Tai priklausys, ar imsis bendrija pati valdyti naują statybą, kiek bus pagalbos iš savivaldybės. Tai yra ir žemės sklypo klausimas, daugybė dalykų. Tai yra tikriausiai pats juodžiausias variantas.

A. Romanovskis: NT apsidraudusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams pasiūlytos nuomos kompensacijos

A. Romanovskis tvirtina, kad nekilnojamąjį turtą (NT) apsidraudusiems sostinės Viršuliškių daugiabučio, kuriame kilo gaisras, gyventojams yra pasiūlyta nuomos kompensacija. Pasak jo, daug kas priklausys ir nuo to, ar apdraustas turtas buvo sprogimo epicentre.

„Kiek aš suprantu, žmonės, kurie buvo apsidraudę nekilnojamą turtą – jiems pasiūlyta nuomos kompensacija ir dabar labai priklausys, kurie atvejai yra tiesiogiai epicentre, kai kurie atvejai ne epicentre. Epicentro atvejais, draudiko žargonu, kalbant yra skaičiuojama „totali žala“, kada yra išmokama maksimali išmokos suma“, – Eltai teigė A. Romanovskis.

„Priklausys nuo žmogaus, jeigu jis nori, jam gali būti iš karto išmokama maksimali suma. Kita vertus gali būti taip, kad jeigu bus sprendžiama dėl to namo remonto ar kitų dalykų, tada gal bus vėliau mokama. Bet bus kalbamasi su žmonėmis, nes yra labai svarbus faktorius, kas bus su tuo namu, ar jis bus pripažintas netinkamu naudoti ar ne“, – tvirtino jis.

Taip pat, anot A. Romanovskio, svarbus faktorius bus ir tai, kaip žmonės norės tartis su draudimo bendrovėmis. Jo nuomone, efektyviausia būtų, jeigu gyventojai šiuo klausimu veiktų kartu, taip pat svarbi Vilniaus miesto savivaldybės lyderystė.

„Priklausys, ar dalis žmonių galės kažkaip grįžti į butus, kurie tiesiogiai nenukentėjo. Gal žmonės norės, kad draudikai dalyvautų, finansuotų dalimi atkūrimo darbus. Labai daug faktorių priklauso ir galiausiai viskas susiveda tarp žmogaus ir draudimo bendrovės sutarimų“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Epicentro atvejais, draudiko žargonu, kalbant yra skaičiuojama „totali žala“, kada yra išmokama maksimali išmokos suma.

„Iš draudikų požiūrio efektyviausia būtų, kad jie visi veiktų kažkaip kartu, nes didžiausias iššūkis ir klausimas dėl neapsidraudusių, kaip jie savo interesus finansinius apsaugos, ar čia savivaldybė dalyvaus ir čia savivaldybės lyderystė taip pat labai svarbi“, – pažymėjo jis.

Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus duomenimis, name, kuriame įvyko sprogimas, apdrausti yra 15 butų iš 30. Preliminariais duomenimis, 7 butų savininkai apsidraudė tiek būstą, tiek kilnojamą turtą, 3 – tik būstą, 2 – kilnojamą turtą, o dėl likusių dar nėra tikslių duomenų, tačiau draudikai su gyventojais yra susisiekę.

„Preliminariai tikrai yra tų, kurie apsidraudę tik kilnojamą turtą, tokių yra 2. 7 tikrai apsidraudę tiek būstą, tiek kilnojamą turtą ir 3 tikrai apsidraudę tik būstą. Lieka dar trys sutartys, dėl kurių negaliu tiksliai pasakyti, kokio pobūdžio“, – tvirtino A. Romanovskis.

„Man atrodo, kad su visais gyventojais (susisiekta – ELTA), nebuvo žinių, kad kažko būtų nesuradę. Mano žiniomis su visais yra sukomunikuota, ar jie kreipėsi, ar draudikai. Dabar jau vyksta derinimas proceso“, – aiškino jis.

Galiausiai A. Romanovskis tvirtino, kad blogiausia situacija būtų tuomet, jeigu namas visiškai negalėtų būti eksploatuojamas, nes tai reikštų didžiausius finansinius nuostolius.

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. PAGD ir Bendrojo pagalbos centro duomenimis, kilęs gaisras išsiplėtė į keturis butus, esančius ketvirtame ir penktame namo aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.

Tarp sugriuvusių pastato konstrukcijų pastebėti žuvusių suaugusio ir vaiko kūnai. Sutvirtintus pastato konstrukcijas, žuvusiųjų kūnai buvo ištraukti.

Antradienį kilęs gaisras trečiadienio rytą likviduotas, ugniagesiai toliau vykdo baigiamuosius darbus.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją. Dėl gyventojų saugumo teritorija yra aptverta, pastatas saugomas – budi policija ir ugniagesiai.

Suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Viešbutyje laikinai apgyvendinta 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius.

Savivaldybė taip pat paragino gyventojus kreiptis dėl tikslinės pašalpos ir socialinio būsto suteikimo.

„Dvejus metus Europa ir daugelis remiančių Ukrainą žadėjo, kad būsime su Ukraina tiek, kiek reikės. Lietuva dažnai klausdavo: ką reiškia tas – tiek, kiek reikės? Ir panašu, kad priartėjome prie taško, kuomet matome ribas to – tiek, kiek reikės. Kad tai yra tiek, kiek galėsime susitarti“, – Briuselyje LRT teigė G. Landsbergis.

Todėl ministras akcentavo, kad ši savaitė yra kertinė, kuomet spręsis tiek ES, tiek Ukrainos, tiek ir viso regiono ateitis.

„Jeigu susitarimų nepavyks rasti šią savaitę, praktiškai visais svarbiausias klausimais: pradedant sankcijomis, plėtra, taip pat ir finansine pagalba, karine pagalba, panašu, kad tai būtų signalas ukrainiečiams, kad mūsų strategija pasirinkta nepasiteisino. Noriu tikėti, kad dar yra jėgos įvertinti aplinkybes ir pasekmes to nesusitarimo, kuris tikrai paveiktų ne tik Ukrainą, bet ir regioną“, – sakė G. Landsbergis.

„Tai turbūt neprisimenu, kada Europa paskutiniu laikmečiu būtų turėjusi svarbesnę savaitę negu ši“, – pabrėžė jis.

G. Landsbergis sureagavo ir į siūlymus Vengrijai atšildyti dėl teisės viršenybės įšaldytus milijardus eurų iš pandemijos atsigavimo fondo mainais už pritarimą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.

Lietuva dažnai klausdavo: ką reiškia tas – tiek, kiek reikės? Ir panašu, kad priartėjome prie taško, kuomet matome ribas to – tiek, kiek reikės. Kad tai yra tiek, kiek galėsime susitarti.

„Yra eilė dalykų – dalis pinigų jau yra atšildyta. Tai klausti, ar tai galėtų būti padaryta, jau šiek tiek per vėlu. Tai jau padaryta. Ar teisinga yra be sąlygų atšildyti? Matyt, ne. Ar įmanoma atrasti formą, kuri leistų ES vis tiek eiti stiprėjimo keliu ir tuo pačių kovą išimtų iš ideologinio lauko, tai, matyt, kad tokių sprendimų gali atsirasti“, – sakė jis.

Šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ES ketina susitarti dėl papildomos 50 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai, Kyjivui skirto ginklų fondo papildymo penkiais milijardais eurų ir derybų dėl prisijungimo prie bloko pradžios kitais metais.

Užsienio reikalų ministerijos vaizdo įrašas.

G. Landsbergis: 12-as ES sankcijų paketas Rusijai nebus dideliu žingsniu į priekį

G. Landsbergis tvirtina, kad 12-asis ES sankcijų paketas Rusijai nėra itin ambicingas ir skirtas „spragų užlopymui“, o ne sprendimams, kurie galėtų turėti reikšmingas pasekmes. Politikui taip pat apmaudu, kad į sankcijų paketą nėra įtrauktas Baltarusijos klausimas.

„Kaip dažnai esame matę praeityje, kad kuo ilgiau vyksta derybos, tuo paketai silpnėja. Tas pats yra ir čia. Turiu vilties, kad kažkokia forma jis bus priimtas, panašu, jog diskusija kristalizuojasi. Tai nebus didelis žingsnis į priekį, tai daugiau yra spragų užlopymas“, – pirmadienį LRT televizijai Briuselyje prieš ES užsienio reikalų tarybos posėdį teigė G. Landsbergis.

„Man kiek apmaudžiau, kad nėra Baltarusijos įtraukta, nėra tam dar pritarimo. Tą klausimą kelsiu, primindamas, kad jei ateitų diena 13-ajam paketui, jog bent jau to nebūtume užmiršę. Tai turbūt esu tą formuluotę vartojęs ir anksčiau, kad žengiame žingsnį į priekį, bet ne mylių, o metrų“, – tvirtino jis.

Konservatorius aiškino, kad grįžti prie tokių paketų, kurie būdavo prieš pusantrų metų, yra sudėtinga. Tačiau jis nesiėmė spėlioti, ar 12-asis ES sankcijų paketas Rusijai yra paskutinis.

„Negalime kalbėti apie industrijas, nekalbame apie naujas įmones, sektorius, kaip buvo pradžioje. Patirtis, prieš pusantrų metų kurią turėjome didelių paketų, kurie reikšmingai veikdavo Rusijos ekonomiką, matyt, ten grįžti yra sudėtinga“, – sakė ministras.

ES rengia dvyliktąjį sankcijų Rusijai paketą. Keli aukšti Bendrijos pareigūnai spalio pabaigoje Briuselyje sakė, kad norima apriboti prekybą deimantais iš Rusijos. Be to, gali būti įvestas aliuminio importo draudimas bei eksporto suvaržymai kitoms prekėms, kurios gali būti naudojamos ne tik civiliniais, bet ir kariniais tikslais.

Iki šiol paskutinis sankcijų Rusijai paketas įsigaliojo birželį. Jis apėmė baudžiamąsias priemones dar daugiau asmenų ir organizacijų, remiančių Rusijos invaziją į Ukrainą bei instrumentą, draudžiantį apeiti jau galiojančias sankcijas.

Jau kurį laiką, be kita ko, taikomas plataus masto draudimas importuoti žalią naftą, anglį, plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansų institucijoms. Asmenų ir juridinių asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos sankcijos, sąraše šiuo metu jau yra apie 1,8 tūkst. įrašų.

„Perėjimas nuo oro policijos į oro gynybos statusą yra nepaprastai svarbus. Kol kas įdirbis dar nėra didelis, bet tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikimas pirmiausia duos gerą startą, uždegs žalią šviesą šiems darbams“, – žurnalistams susitikimo išvakarėse antradienį sakė G. Nausėda.

„Tikiuosi tolesnės kooperacijos su mūsų partneriais dirbant šia linkme“, – pridūrė jis.

Baltijos šalyse dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai šiuo metu lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius, nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios patruliuoja palei Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos oro erdvę.

Pasak Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pareigūnų, perėjimas nuo oro policijos prie oro gynybos misijos leistų šiems naikintuvams, pavyzdžiui, numušti priešo orlaivius galimo konflikto atveju.

Jų teigimu, esant tokiai misijai sąjungininkai regione turėtų dislokuoti daugiau antžeminių oro gynybos sistemų.

NATO šalių vadovai trečiadienį turėtų patvirtinti įsipareigojimus į brigadą transformuoti šiuo metu Baltijos šalyse dislokuotus tarptautinius batalionus.

Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė.

Tarptautiniai Aljanso batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos. Šiuo metu gausesnių pajėgų Baltijos šalys siekia dėl grėsmės iš Rusijos, šiai užpuolus kaimyninę Ukrainą.

Lietuvoje tokiam vienetui vadovauja Vokietija, prieš keletą savaičių jau pranešusi apie ketinimus didinti jį iki brigados dydžio. Anot Lietuvos pareigūnų, dalis brigados kol kas bus dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje.

Prezidentas: preliminariuose NATO dokumentuose mane turinys tenkina, tikiuosi, situacija per naktį nepasikeis

Prezidentas sako, kad Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva, matydama tiesiogines ir netiesiogines Rusijos atakas bei gąsdinimus, pirmiausia nori, kad situacija būtų įvertina labai adekvačiai. Jis tvirtina, kad preliminariuose dokumentuose esantis turinys atliepia Lietuvos interesus.

„Labai tikiuosi, kad Strateginėje koncepcijoje, t.y. tame dokumente, kurį NATO viršūnių susitikimas priims, bus labai tiksliai ir ryžtingai apibrėžta Rusijos grėsmė. Preliminariuose dokumentuose tikrai mane tenkina teksto turinys ir tikiuosi, kad situacija nepasikeis per šią naktį“, – antradienį Madride teigė G. Nausėda.

Prezidentas tvirtina, kad, be situacijos vertinimo, yra labai svarbūs veiksmai, kurių imsis NATO susiklosčiusios situacijos pagrindu, ir Lietuvai yra labai svarbus išorinės, priešakinės gynybos klausimas.

„Ta koncepcija, kuri buvo taikoma anksčiau, atgrasymo per sustiprinimą ar pastiprinimą, dabartinėmis sąlygomis nebeveikia. Ukrainos karas rodo, kad mes turime turėti gerokai didesnes NATO pajėgas Lietuvoje ir kitose rytinio flango valstybėse tam, kad tai veiktų išties kaip efektyvus atgrasymo instrumentas“, – sakė šalies vadovas.

Jis pažymėjo, kad tikimasi, jog dokumente bus atspindėtas konkretus brigados paminėjimas arba galimybė išplėsti užsienio karinius kovinius vienetus Lietuvoje iki brigados lygio. Pasak prezidento, tai yra labai svarbu siekiant toliau dirbti su mūsų partneriais vokiečiais ir konkrečiai užpildyti turiniu numatytą tikslą.

„Tikiuosi, kad mes jau padarėme neblogą įdirbį su kancleriu Olafu Scholzu prieš keletą savaičių, dabar reikia dirbti patiems labai daug tam, kad sukurtume tinkamą infrastruktūrą ir galėtume priimti brigados lygio kovinį vienetą ir kad jis būtų dislokuotas didžiąja savo dalimi Lietuvoje“, – aiškino G. Nausėda.

„Reikia ginkluotės. Kaip prezidentas (Volodymyras Zelenskis – BNS) sakė, ji labai greitai išeina, ji susinaudoja ir, vienąsyk pateikus tam tikrą vienetų skaičių, negali būti ramu, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. – Reikia nuolatos, karas, deja, tebesitęsia“

Pasak jos, ukrainiečiams reikalinga sunkioji ginkluotė, prieštankiniai, priešraketiniai, priešlaiviniai ginklai.

„Reikia visų įmanomų priemonių, kad būtų atremtas šitas Rusijos puolimas“, – kalbėjo patarėja.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase.

Reikia visų įmanomų priemonių, kad būtų atremtas šitas Rusijos puolimas.

Šio puolimo starto laukta pastarąsias kelias savaites, Rusijai atitraukus pajėgas iš Kyjivo apylinkių.

Pirmadienį dieną V. Zelenskis ir G. Nausėda kalbėjosi telefonu.

Lietuvos prezidentas praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje. Vizito metu, pasak A. Skaisgirytės, Ukrainai buvo perduota dar viena karinės Lietuvos paramos siunta.

„Lietuva perdavė Ukrainai, sakykime taip, brigados dydžio vieneto ginkluotės, amunicijos, (...) kad pastiprintų Ukrainą, kariaujančią su Rusija“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.

Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi nuo vasario pabaigos. Per šį laikotarpį Lietuva yra perdavusi ukrainiečiams ne vieną ginkluotės siuntą, tačiau konkreti parama neatskleidžiama.

Prezidento patarėja apie Ukrainos tapimą ES kandidate: kalbame apie savaites ir mėnesius

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams teigia, kad Ukrainos tapimo kandidate į Europos Sąjungą (ES) procesas vyksta pagreitinai ir, pažymi ji, kone pusė šalių narių yra jau išreiškusios pritarimą dėl Ukrainos narystės ES.

„Jis (Ukrainos tapimo ES kandidate procesas – ELTA) eina pagreitintai, taip, kaip ir nori prezidentas Zelenskis. Mūsų stojimo atveju prieš daugelį metų mes kalbėjome apie metus, dabar kalbame apie savaites ir mėnesius. Tai nepalyginami laike dalykai“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, šiuo metu maždaug pusė ES šalių narių palaiko Ukrainos tapimą ES kandidate. Vis dėlto, pažymi ji, sprendimui priimti reikalingas visų 27 šalių pritarimas.

„Jų yra apie pusė ir tai yra gerai, bet tam, kad būtų priimtas galutinis sprendimas, turi būti ne pusė, o šimtas procentų. Dėl to mums ir visoms bendramintėms dar reikia padirbėti, nes ES tokie sprendimai priimami konsensusu ir reikia visų 27 šalių vieningo požiūrio“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja.

Visgi A. Skaisgirytė akcentuoja, kad Ukraina, sėkmingai atremdama Rusijos puolimą, tik įrodo, kad yra verta tapti ES nare. Todėl, pažymi ji, vis daugiau šalių narių išreiškia pritarimą.

„Situacija nestatiška, ji dinamiškai keičiasi. Prieš mėnesį kai kurios ES šalys abejojo, ar apskirtai Ukraina egzistuos po mėnesio, o dabar jau aišku, kad Ukraina ne tik sėkmingai egzistuoja, bet ir pajėgi atremti Rusijos invaziją. Tai yra didelis dalykas, tai yra keičiantis požiūrį dalykas, ir turiu atsargaus optimizmo, kad šita Ukrainos sėkmė atremiant Rusijos puolimus labai teigiamai paveiks jos stojimo į ES procesą. Ji įrodo, kad yra verta būti ES nare. Žiauriu būdu įrodo, bet tai yra įrodymas“, – pridūrė A. Skaisgirytė.

A. Skaisgirytė: laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė tikina, kad tarptautinė bendruomenė turi tęsti Rusijos izoliacijos procesą. Pasak jos, svarbu, kad sankcijos apimtų ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, nes ji padeda Rusijai kare prieš Ukrainą.

„Labai nuosekliai laikomės pozicijos, kad naujame sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti Rusijos bankai“, – antradienį Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

Prezidento vyriausioji patarėja aiškina, kad ES šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir naftos yra tapusi labai didele. Anot jos, Austrija importuoja 80 proc. savo dujų iš Rusijos, ir jai staiga atsisakyti šio importo būtų sudėtinga, tačiau svarbu tokiais atvejais diversifikuoti rinkas ir rasti alternatyvių dujų pristatymo būdų.

„Svarbu, kad prasidėtų procesas ir būtų pasakyta, kad norime atsisakyti bei ieškome, kaip kompensuoti rusiškas dujas, kokiomis priemonėmis. Tų priemonių galima rasti ir Lietuva turbūt yra vienas iš tų pavyzdžių, ką galima įsirengti“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja užsienio reikalams pabrėžė, kad Lietuva supratusi, jog yra pernelyg priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų, įsirengė savo naftos bei suskystintų dujų terminalus. Pasak jos, šie terminalai įgalino Lietuvą pirktis naftą ir dujas pasaulinėmis kainomis bei pasaulinėje rinkoje.

„Lietuva parodė, kad jeigu yra politinė valia, dujų ir naftos importo iš Rusijos galima atsisakyti“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad, atsižvelgdama į Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, ES jau yra priėmusi penkis sankcijų Rusijai paketus.

Naujausiame pakete buvo priimtas anglių importo draudimas. Taip pat į Europos uostus nebeleidžiama įplaukti Rusijos laivams.

Penktajame sankcijų pakete buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę pradėjo diskusijas dėl šeštojo sankcijų paketo.

„Bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijos, visuomene ir verslais, stengiamės teikti paramą mūsų kariuomenei – tai vienas iš prioritetų, kaip ir humanitarinė pagalba. Mums šios pagalbos reikės iki pat pabaigos“, – spaudos konferencijoje Vilniuje ketvirtadienį sakė ambasadorius Petro Bešta.

Pasak jo, parama reikalinga tiekti į Ukrainą maistą, vandenį, degalus, vaistus ir kitą pagalbą.

„Prašau ir toliau mus remkite“, – kvietė ambasadorius.

Jis teigė, kad per visą mėnesį, kai Ukrainoje tęsiasi kova, šalis jautė „drąsų, palaikantį broliškų Lietuvos žmonių petį“.

P. Bešta atkreipė dėmesį, jog Lietuvos parlamentas buvo vienas pirmųjų, rezoliucija parėmusių kandidatės statuso Europos Sąjungoje suteikimą Ukrainai bei neskraidymo zonos virš šalies įvedimą, o Lietuvos vyriausybė buvo pirmoji, suteikusi šaliai „Stinger“ raketas ir kitą pagalbą.

Jis taip pat paminėjo, kad Lietuvos parlamentarai, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai buvo pirmieji nuo karo pradžios atvykę į Ukrainą.

„Noriu iš visos širdies pasakyti: ačiū kiekvienam lietuviui, mes labai branginame jūsų paramą“, – sakė P. Bešta.

L. Balandžio / BNS nuotr.

ES ragina griežtinti sankcijas

Ambasadoriaus teigimu, nuo karo pradžios Ukrainoje kasdien žūsta ne tik kariai, bet ir nekalti civiliai gyventojai. Jų mirtys viršija karines netektis. Taip pat griaunami namai, mokyklos, ligoninės.

P. Beštos teigimu, Kremliui nesiseka vykdyti to, ką jis vadina specialiąja operacija, todėl bandoma šantažuoti Ukrainą sukeliant humanitarinę katastrofą.

„Tai brutalus putinizmo – XXI amžiaus nacizmo – veidas“, – teigė jis.

Tai brutalus putinizmo – XXI amžiaus nacizmo – veidas.

Pasak ambasadoriaus, vertinant pinigine išraiška, Ukrainos praradimai siekia 567 mlrd. JAV dolerių.

Nors nuo karo pradžios Vakarai įvedė pluoštą sankcijų Rusijai, Ukrainos ambasadorius jas ragina dar labiau griežtinti.

Anot P. Beštos, būtina užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, suteikti daugiau modernių oro gynybos sistemų, paskelbti energetinį embargą, atjungti visus Rusijos bankus nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

„Jei Europa nesugeba imtis ryžtingų sprendimų, tūkstančiai ukrainiečių mirs, o Europa toliau gyvens Rusijos invazijos baimėje“, – sakė diplomatas.

Dėl energetinių išteklių boikoto ES vyksta intensyvios diskusijos, mat kai kurios Bendrijos narės yra ypač priklausomos nuo rusiškų dujų.

Vis dėlto ambasadorius ragina jų atsisakyti kuo greičiau: „Dujų ir naftos embargo yra pagrindinis trumpo laikotarpio tikslas.“

P. Beštos teigimu, pajamomis iš energetinių resursų Kremlius finansuoja karą Ukrainoje.

Diplomatas pabrėžė, kad šiuo metu Kyjivo ir Maskvos derybose dėl taikos reikšmingų pokyčių nėra, nors neformalios diskusijos vyksta nuolat.

Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo prieš mėnesį – vasario 24 dieną. Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas, o Ukrainai tiekia paramą, taip pat ir karinę.

Ambasadorius: Europa turi pajusti putinizmo brutalumą taip, kaip ukrainiečiai jaučia visą mėnesį

„Europa turi pajusti putinizmo brutalumą taip, kaip ukrainiečiai jaučia jau visą mėnesį. Ji turi priimti tuos sunkius, bet reikalingus sprendimus, tai yra sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, suteikti Ukrainai modernių oro gynybos priemonių, paskelbti Putino režimui pilną energetinį embargo, atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT bei atjungti Rusiją nuo pasaulio prekybinių tinklų ir uždaryti visus jūrų uostus rusų laivams“, – ketvirtadienį Ukrainos ambasadoje Lietuvoje apibendrindamas praėjusį karo mėnesį teigė ambasadorius.

„Šie dalykai trunka jau mėnesį, bet, deja, kai kurie politikai dar nesupranta, kad business as usual su Rusija nebėra ir nebegali būti. Ir niekada nebebus“, – tvirtino P. Bešta.