Ketvirtadienį parlamento vadovė ketina pateikti Seimui šį projektą, kurį bus pasiūlyta svarstyti ir priimti.

Taip pat planuojama oficialiai supažindinti Seimą su Konstitucinio Teismo išvada dėl P. Gražulio, kuris, kaip nustatė KT, „savo veiksmu – sąmoningu balsavimu už kitą Seimo narį – šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“.

Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką.

Pagal Seimo pirmininkės parengtą nutarimo projektą, parlamentarai gruodžio 18 dieną, pirmadienį, turėtų balsuoti, ar panaikinti P. Gražulio Seimo nario mandatą. Paprastai plenariniai posėdžiai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais.

P. Gražulis galės dalyvauti ir su advokatais

Kaip pastebi ELTA, primindama apkaltos procedūras, asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ar per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvautų P. Gražulis arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdytų apkaltos bylą nagrinėti Seime.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių tai yra  85 parlamentarai.

Nuo nutarimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse momento asmuo netenka Seimo nario mandato. Beje, už padarytus nusižengimus jam taip pat įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma teisinė atsakomybė.  Jei nutarimas dėl  Seimo nario mandato panaikinimo nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.

Seimo Statutas leidžia parlamentarui, kuriam taikoma apkalta, bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsisakyti Seimo nario mandato. Toks raštu pateiktas pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas, o apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

Petras Gražulis. P. Peleckio / BNS nuotr.

Apkaltos procesas Seime yra viešas. Jis transliuojamas per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

ELTA jau skelbė, kad valdantieji yra pasiruošę balsuoti už parlamentaro Petro Gražulio pašalinimą iš Seimo. Pasak parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus, Laisvės frakcija vieningai balsuos už jo mandato panaikinimą. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymi, kad pirmiau reikia sulaukti, kad šis klausimas atsidurtų Seimo salėje, nes P. Gražulis Seimo nario mandato dar gali atsisakyti pats. Tokiu atveju jis išvengtų draudimo 10 metų kandidatuoti į Seimą.

Konservatorių frakcija Seime taip pat turėtų palaikyti iniciatyvą pašalinti P. Gražulį iš Seimo. Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, P. Gražulis balsuodamas už kitus kolegas elgėsi piktybiškai, todėl KT sprendimas yra sveikintinas.

Tuo tarpu Seimo opozicinių frakcijų seniūnai neturi vieningos nuomonės dėl P. Gražulio mandato panaikinimo. Seimo opozicinių „valstiečių“, „darbiečių“, Demokratų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės vadovai nežada teikti kažkokių rekomendacijų dėl balsavimo, teigdami, kad per slaptą balsavimą kiekvienas Seimo narys asmeniškai galės apsispręsti. Tuo tarpu Seimo socialdemokratai leidžia suprasti, kad palaikytų P. Gražulio pašalinimą iš parlamento.

Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, slaptas balsavimas – tai ypatinga procedūra, kai kiekvienas Seimo narys balsuoja taip, kaip galvoja. Ji nemano, kad dėl balsavimo turėtų būti bendri frakcijų sprendimai, nes kiekvienas Seimo narys yra prisiekęs Konstitucijai, yra išrinktas tautos atstovas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė svarsto,  kad šios grupės nariai greičiausia nedalyvaus balsavime.

Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, „darbiečiai“ tikriausia neturės kažkokios bendros nuomonės balsuojant dėl apkaltos P. Gražuliui. Jo teigimu, frakcijos nariai laisvi bus patys pasirinkti kaip balsuoja, jei dalyvaus  balsavime.

Seimo narys turi atsakyti už savo veiksmus, kokie jie bebūtų.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Lino Kukuraičio nuomone, kadangi tai slaptas balsavimas, jokia frakcijų bendra pozicija neturi prasmės, nes galiausia žmogus balsuos pagal savo sąžinę.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė mano, kad „Seimo narys turi atsakyti už savo veiksmus, kokie jie bebūtų“.

KT nustatė, kad parlamentaras P. Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką.

„(...) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – antradienį teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.

„Šiuo veiksmu (...) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.

Ši KT išvada yra galutinė ir neginčijama.

Seimas, kreipdamasis į KT, prašė atsakyti, ar P. Gražulio veiksmai, kai šis balsavo už kitą Seimo narį, prieštarauja Konstitucijai. Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad jis 2022 m. rugsėjį galėjo balsuoti už Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską.

„Aš pasiūliau kolegoms iš opozicijos, kad Dialogo grupės formatą mes išlaikytume. Tais atvejais, kai kyla kažkokių nesutarimų – ypač dėl atmosferos Seimo salėje – kad būtų galima jį naudoti kaip tarpinį (įrankį – ELTA) prieš demaršus. Bet žmogiškai tikiuosi, kad tokių situacijų daugiau nesikartos“, – žurnalistams Seime sakė antradienį V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi, neslėpė parlamento vadovė, sakyti, kad ateityje tokių konfliktų nebekils, ji negalėtų.

„Situacija nepasikeitė, valdančiąją koaliciją sudaro tas pats skaičius Seimo narių kaip ir kadencijos pradžioje. Opozicija gali imtis įvairių blokavimo veiksmų, bet, manau, kad tai nėra tas būdas, kuris yra efektyvus ir teisingas. Bet negaliu sakyti, kad esame 100 proc. užtikrinti, kad tai nepasikartos. Šie sprendimai yra opozicijos rankose – tai kokiu būdu jie ketina oponuoti“, – teigė ji, pažymėdama, kad užsitęsęs valdančiųjų ir opozicijos konfliktas padarė žalą Seimo reputacijai. 

„Žala Seimo įvaizdžiui yra“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Valdantiesiems sutikus į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti opozicijos siūlomus projektus dėl infliacijos pasekmių mažinimo, antradienį Seimo mažuma nutraukė beveik dvi savaites trukusį posėdžių ir komitetų boikotą.

Seimas kol  kas neplanuoja pratęsti sesijos

Seimas kol kas neplanuoja pratęsti pavasario sesijos. Ją tikimasi užbaigti numatytu laiku  – birželio 30 d.

Tai antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė.

„Kol kas tokių planų pratęsti sesiją nėra. Tiesa, kitą savaitę planuojamas bent vienas nenumatytas plenarinis posėdis – pirmadienį. Bet apie tai esame kalbėję ir anksčiau. Tai susiję su tuo, kad iki birželio 30 d. numatytos Seimo pavasario sesijos pabaigos reikėtų apsvarstyti visus suplanuotus klausimus“, – sakė V.  Čmilytė - Nielsen.

ELTA primena, kad Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.