Jo teigimu, pagalbos yra paprašyta karo medicinos specialistų.

„Situacija ir toliau išlieka labai sudėtinga. Mūsų rodikliai negerėja, jie yra blogėjantys. Turime eksponentinį atvejų skaičiaus augimą, ir Lietuva neabejotinai bus raudonos zonos šalių sąraše pagal savo viruso plitimo rodiklius“, – penktadienį spaudos konferencijos metu sakė A. Veryga.

Ministras kreipėsi į gyventojus, prašydamas jų kantrybės.

„Taip greitai augantis atvejų skaičius sukelia daugybę problemų institucijoms, kurioms tenka konsultuoti gyventojus, tirti židinius, nustatyti atvejus. Ne pirmą dieną girdime, kad nėra lengva prisiskambinti į karštąją liniją. Norėčiau paprašyti kantrybės, techninių sprendimų yra ieškoma“, – teigė A. Veryga.

Pasak ministro, dėl pagalbos karštosios linijos darbuotojams žmogiškaisiais resursais yra kreiptasi į Karo medicinos tarnybą.

„Yra paprašyta pagalbos iš Karo medicinos tarnybos – pasitelkti, kiek bus įmanoma, iš ten pagalbos šiai linijai. Tikėkimės, kad pavyks tai padaryti, nors pačioje kariuomenėje yra nemažai iššūkių – yra nustatomi atvejai, ir Karo medicinos tarnybai tenka nemažai užduočių, bet tikėkimės, kad jie galės pagelbėti“, – kalbėjo A. Veryga.

Yra paprašyta pagalbos iš Karo medicinos tarnybos – pasitelkti, kiek bus įmanoma, iš ten pagalbos šiai linijai.

Jis taip pat neslėpė, kad sudėtinga dirbti ir NVSC specialistams. Dėl to, akcentavo A. Veryga, bandoma centre optimizuoti darbą.

„Vakar specialistai peržiūrinėjo visus procesus, kurie susiję tiek su židinių tyrimais, tiek su gyventojų informavimu, tiek kitais procesais. Yra sutarta dėl kai kurių darbų, kurie leistų palengvinti darbą arba nuimti kai kuriuos nereikalingus procesus, kurie šiuo metu yra praradę svarbą“, – pabrėžė ministras.

Testuojama internetinė registracija

Kalbėdamas apie karštosios linijos darbą, A. Veryga teigė, kad yra testuojama internetinės registracijos galimybė.

„Dėl techninių sprendimų – kiek žinau, tam tikros pradinės internetinės registracijos versijos yra bandomos. Kada jos galėtų būti baigtos testuoti ir ko ten trūksta – negalėčiau dar pasakyti, (...) bet tikrai yra ieškoma sprendimo“, – neslėpė ministras.

Jo teigimu, ieškoma ir automatizuotų sprendimų, kurie padėtų karštosios linijos darbuotojams.

„Dar kartą noriu pasakyti – tai nėra begalinis resursas. Jei žmonės galvoja, kad toliau baliavosime, lakstysime, o karštoji linija turės ištisai plėstis ir ieškoti naujų žmonių, savanorių, kurie tuos atsipalaidavusius visuomenės veikėjus gaudys, registruos, konsultuos ir tirs, tai tikrai taip nebus. Ištekliai yra riboti visur, net ir kariuomenėje, – tikrai šauktinių niekas nepasodins konsultavimui prie telefonų. (...) Tai susiimame“, – gyventojus dar kartą paragino A. Veryga.

Prašo atidėti artimųjų kapų lankymą, visą laiką dėvėti kaukes

A. Veryga augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui prieš ilgąjį Vėlinių savaitgalį prašo atidėti artimųjų kapų lankymą, o kapinėse ir kitur būtinai dėvėti kaukes, vengti kontaktų.

„Yra prašymas dėl Vėlinių ir Visų šventųjų dienų, artėjančio ilgojo savaitgalio, tai yra laikas, kai įprastai keliaudavom į tėviškes, lankydavom artimųjų kapus, prašymas būtų šiemet pergalvoti būtinybę ten vykti, jei yra tokia galimybė, kelionę atidėti“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Veryga.

Ministras pažymėjo, kad epidemiologinė šalies situacija negerėja ir „neabejotinai Lietuva bus raudonų šalių sąraše pagal savo viruso plitimo rodiklius“.

A. Veryga ragino gyventojus dėvėti kaukes, nepriklausomai nuo to ar savivaldybėje, kurioje lankomasi, paskelbtas karantinas ar ne.

„Jei bus vykstama, nepriklausomai nuo to, ar savivaldybėj yra paskelbtas karantinas, ar ne, venkite artimo kontakto su asmenimis, su kuriais kartu nedirbate, negyvenate, kas tai bebūtų – ar giminaičiai, ar kiti asmenys, su kuriais susitikite. Visą laiką būnant lauke ir lankantis kapinėse reikėtų dėvėti kaukę ir saugotis nepriklausomai nuo to, paskelbtas ar nepaskelbtas savivaldybėj karantinas. Tai neturėtų sukelti ypatingų sunkumų, bet leistų sumažinti galimas rizikas“, – kalbėjo A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija prieš ilgąjį Vėlinių savaitgalį išplatino rekomendacijas: siūloma atidėti keliones į savivaldybes, kuriose paskelbtas karantinas, esant galimybei į vietą rekomenduojama vykti asmeniniu automobiliu, vengti kelionių troleibusu, autobusu ar traukiniu. 

Pažymima, kad žmonėms, esantiems izoliacijoje arba turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), draudžiama vykti lankyti artimųjų kapus, privaloma likti namuose.

Teritorijose, kuriose paskelbtas karantinas, kapinėse, kaip ir kitose viešose erdvėse, negalima būriuotis didesnėmis nei penkių žmonių grupėmis, išskyrus šeimos narius. Privaloma laikytis ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo tarp žmonių ar žmonių grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto (rankų paspaudimo sveikinantis, apsikabinimų), laikytis asmens higienos reikalavimų.

Aplankius kapus nerekomenduojama vykti į organizuotus giminių susitikimus uždarose patalpose. Rekomenduojama visur laikytis SAM rekomenduojamų prevencijos priemonių: vyresniems nei šešerių metų žmonėms viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – medicininę ar tekstilinę veido kaukę, išskyrus taikomas išimtis dėl veido apsaugos priemonių negalią turintiems žmonėms.

Nemato prasmės uždaryti viso viešojo maitinimo sektoriaus

A. Veryga sako nematąs prasmės, kodėl viešojo maitinimo sektorius, kuriam šiuo metu taikomi įvairūs ribojimai, turėtų būti visiškai uždarytas.

„Aš nežinau, ar yra prasmė maitinimo įstaigas uždarinėti. Kam tą daryti, jeigu ta pati viešojo maitinimo įstaiga, kuri dirbdavo ir naktį, dirba dieną, tai ji gali priimti klientus, teikti maitinimo paslaugas, maistą gaminti ir vietoje, ir išsinešimui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Veryga.

Jis taip pat pakartojo, kad situacija dėl koronaviruso šiuo metu yra labai sudėtinga.

„Situacija yra labai sudėtinga ir mažiausiai dabar turėtume galvoti apie pasilinksminimus ir panašius dalykus. Kviesčiau verslą būti solidarius su visuomene ir suprasti, kad jei nustos funkcionuoti kritiniai sektoriai, niekam nebebus reikalingas ir pasilinksminimo sektorius“, – sakė ministras.

Vyriausybė yra nusprendusi sutrumpinti maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiką: šių įstaigų veikla leidžiama nuo 7 iki 24 valandos, taip pat privaloma lankytojų registracija.

Verslo atstovai sako, kad klientų baruose po Vyriausybės įvestų apribojimų pastebimai sumažėjo, o daugelis įstaigų nuo kitos savaitės ketina užsidaryti. Jie taip pat teigia, kad valdžios sprendimai nėra adekvatūs ir pasigenda jos pagalbos.

Spaudos konferencijos įrašas:

Mirė septyni žmonės, patvirtinti 735 nauji ligos atvejai

Per praėjusią parą dėl koronaviruso mirė septyni žmonės, patvirtinti 735 nauji infekcijos atvejai.

Tai didžiausias per parą registruotų mirčių skaičius dėl koronaviruso nuo pandemijos pradžios.

Dėl kitų priežasčių mirė du užsikrėtusieji.

Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 13 tūkst. 823 asmenys, 8918 – tebeserga, 4691 – pasveiko.

Nuo COVID-19 iš viso mirė 157 žmonės. Dėl kitų priežasčių mirė 57 užsikrėtusieji.

Izoliacijoje šiuo metu yra 29 tūkst. 636 žmonės.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 396 įvežtiniai atvejai.

Praėjusią parą ištirti 12 tūkst. 736 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirti 1 mln. 10 tūkst. 596 ėminiai.

„Ten rizika yra labai minimali. Ko gero, tų rizikų mes rastume gerokai daugiau ne rinkimų apylinkėse, o vietose, kur žmonės šiaip susirenka, susitinka“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.

„Vertinant bendrai, eit balsuoti tikrai yra saugu, aišku, jei yra laikomasi visų rekomendacijų, kurios yra pateiktos: tiek asmens apsaugos priemonių naudojimo, rankų dezinfekcijos, savo rašiklių turėjimo ir panašių“, – pridūrė ministras.

Išankstinis balsavimas Seimo rinkimų antrajame ture vyksta nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Pagrindinė rinkimų diena – spalio 25 diena.

„Europoje tęsiasi aptarimai dėl bendresnės šalių strategijos, kaip būtų galima reguliuoti gyventojų judėjimą, stebėti bendrus rodiklius ir pagal ką apsispręsti, kokios šalys būtų įtraukiamos į paveiktų šalių sąrašą, kokias izoliacijos taisykles pritaikyti“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Veryga.

Tiesa, jis akcentavo, kad sutarimo šiuo metu nėra, tačiau paminėjo kelis punktus, dėl kurių šiuo metu diskutuojama.

„Viena iš rekomendacijų – kad nebūtų diskriminacijos pagal kaimynines valstybes. Ką tai reikštų – mes šiuo atveju galėtume iliustruoti tokiu pavyzdžiu, kai Lenkijai arba Estijai taikome tam tikras išimtis, kurių netaikome kitoms valstybėms. Tai būtent apie tai ir kalbama Europoje, kad tokios išimtys, jei ir būtų, tai būtų taikomos visoms Europos Sąjungos, Šengeno erdvės valstybėms ir kad būtų stebimas ne tik naujų atvejų skaičius, bet ir atliekamų tyrimų skaičius ir teigiamas procentas nuo visų atliekamų tyrimų“, – sakė ministras.

Pasak A. Verygos, taip pat diskutuojama dėl rodiklio didinimo šalims, kurios atsidurtų vadinamojoje žaliojoje zonoje.

Diskutuojame apie šiek tiek aukštesnius rodiklius dėl šalių, kurios būtų vadinamojoje žaliojoje zonoje. Siūloma rodiklį didinti iki 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites, o nustatomų teigiamų atliktų testų procentas neturėtų viršyti 3 proc. iš 100 atliktų tyrimų.

„Diskutuojame apie šiek tiek aukštesnius rodiklius dėl šalių, kurios būtų vadinamojoje žaliojoje zonoje. Siūloma rodiklį didinti iki 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites, o nustatomų teigiamų atliktų testų procentas neturėtų viršyti 3 proc. iš 100 atliktų tyrimų“, – sakė A. Veryga.

Pasak ministro, dėl judėjimo taip pat pasiūlytos tam tikros išimtys dirbantiems, studijuojantiems.

Ministras taip pat teigė, kad kitą savaitę bus svarstomi siūlymai atsisakyti konkretaus rodiklio, sprendžiant dėl paveiktų šalių sąrašo.

„Kitą savaitę, manau, bus teikiami siūlymai tiek COVID–19 valdymo komitete, tiek Vyriausybės nutarimo pakeitimams, kad būtų atsisakyta konkretaus rodiklio, o būtų susieta su rodikliu, kurį turi Lietuva, ir kad toks reikalavimas galiotų tik atvykus iš valstybių, kur rodiklis didesnis nei Lietuvos“, – sakė ministras.

Tiesa, A. Veryga teigė, kad tai nebūtų taikoma trečiosioms šalims, „kur nebūtinai galima pasitikėti rodikliais ir testavimo strategija.“

Nuo pirmadienio labiausiai koronaviruso (COVID-19) paveiktų šalių sąrašą papildė Estija, Lenkija, Vokietija, Islandija ir San Marinas. Iš paveiktų šalių  grįžusiems, atvykusiems ar per paveiktas šalis keliavusiems žmonėms yra privaloma izoliuotis, tačiau Lenkijai ir Estijai numatytos išimtys.

Dviejų savaičių izoliacija nėra taikoma Lenkijos ir Estijos piliečiams bei teisėtai ten gyvenantiems žmonėms, grįžusiems ar atvykusiems darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusiais reikalais.

Koronaviruso paveiktomis šalimis laikomos valstybės, kuriose sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 25 atvejus.

Į Lietuvą atvykti leidžiama užsieniečiams iš Europos Sąjungos, taip pat Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano.

Užsieniečiams iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykti draudžiama, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis.

Iš viso Europos „juodajame sąraše“, iš kur atvykstantiesiems privaloma izoliuotis, nuo pirmadienio bus trylika valstybių. Iš dešimties jų atvykti bus galima tik ten esantiems lietuviams, iš trijų – Prancūzijos, Austrijos ir Šveicarijos – dar leidžiama atkeliauti ir užsieniečiams.

Atvykti užsieniečiams nebus leidžiama iš Maltos, Ispanijos, Švedijos, Belgijos, Portugalijos, Rumunijos, Čekijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Kroatijos.

Atskirame Europos ekonominei erdvei nepriklausančių paveiktų šalių sąraše, iš kurių sugrįžus ar atvykus būtina dviejų savaičių izoliacija, yra per 80 valstybių. Be kita to, tarp jų vis dar yra Ukraina, Baltarusija, Rusija, Serbija bei kitos šalys.

Užsieniečių atvykimas į Lietuvą iš trečiųjų šalių yra draudžiamas, išskyrus Vyriausybės numatytas išimtis. Atvykusiems iš tų trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, privaloma ne tik izoliacija, bet ir tyrimas dėl koronaviruso infekcijos.

Lietuvos oro uostų duomenimis, reguliariai iš Lietuvos į Prancūziją ir atgal skraidina oro bendrovės „Air Baltic“, „Wizz Air“ ir „Ryanair“.

„Air Baltic“ antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais skraidina į Paryžių ir atgal, „Wizz Air“ trečiadieniais ir sekmadieniais skraidina į Nicą, „Ryanair“ – antradieniais ir sekmadieniais į Paryžių, nurodoma oficialiose bendrovių internetinėse svetainėse.

Paveiktų šalių sąraše atsiduria tos šalys, kuriose sergamumo rodiklis yra 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites.

Vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad Lenkijoje sergamumo rodiklis siekia 15,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, todėl tikėtina, kad kitą penktadienį į paveiktų šalių sąrašą bus įtraukta ir ji.

„Perspektyvoje girdime, kad pas juos sergančiųjų registruojama vis daugiau, reikia stebėti situaciją, bet rodiklis labai jau arti ribos“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo ji.

Epidemiologės teigimu, jei atvejų skaičius Lenkijoje augs sparčiai, ji į paveiktų šalių sąrašą gali būti įtraukta ir anksčiau.

„Jei labai ženkliai keistųsi, tai galbūt būtų svarstoma“, – aiškino L. Ašoklienė.

Anot jos, Latvijoje ir Estijoje sergamumo rodiklis yra vienodas – 2,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje jis siekia 5,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Inovatyvių idėjų kovai su koronavirusu konkursą kovo mėnesį paskelbusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau sulaukė 121 idėjos, sako MITA laikinasis vadovas Gintas Kimčys.

„Kaip pavyzdį norėčiau paminėti „Rubedos sistemų“ sukurtą dezinfekavimo robotą, kuris yra analogų neturintis robotas, jis pasiekia 99,99 proc. efektyvumą naikinant virusus, kas daro jį labai patrauklų vartotojams ir rinkai“, –  spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Kimtys.

„Taip pat yra įdomi startuolio „Kumulatis“ idėja. Jie siekia sukurti neinvazinę deguonies lygio organizme stebėjimo sistemą, kuri praverstų gydytojams priimant sprendimus, taikyti plaučių ventiliavimą ar ne“, – sakė jis.

Kaip pabrėžė G. Kimtys, konkurse dalyvauja ne tik startuoliai, bet ir gerai žinomos įmonės.

„Konkurse dalyvauja ne tik rinkos naujokai, bet ir daug pažangų technologijų ir inovacijų lyderiai. Galėčiau paminėti tokias įmones, kaip „Teltonika“, „Aconitum“, „Baltymas“ arba „Imunodiagnostika“, – vardijo MITA vadovas.

Anot jo, nemažai produktų gali pasiekti rinką jau po poros mėnesių.

„Tai yra prototipai, idėjos, kurios nėra komercializuotos. Bet nemažai produktų yra tokioj stadijoje, kur poros mėnesių bėgyje gali pasiekti rinką, ypač kalbant apie apsaugines priemones“, – teigė G. Kimtys.

Pasak G. Kimčio, daugiausiai idėjų konkursui – 72 – pateikė įmonės, o 49 – fiziniai asmenys.

„COVID-19 viruso aplinkoje kuriasi nauji verslai, steigiasi naujos įmonės ir kuriamos naujos darbo vietos“, – pridūrė jis.

Geriausioms idėjoms MITA siūlo pasinaudoti ES priemonės „Inostartas“ finansavimu. Kiekviena įmonė savo idėjos išvystymui gali gauti iki 52 tūkst. eurų.

Idėjų konkursui laukiama iki balandžio 17 dienos.

„Per šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, kuomet policijos pareigūnai patruliuos, tiek prižiūrėdami, kaip yra laikomasi karantino sąlygų, tiek prižiūrėdami judėjimą į miestus ir miestelius, jie išdalins apie 120 tūkst. veido kaukių gyventojams, kurie kažkur keliaus, judės, kurie tokių priemonių tiesiog neturės“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot jo, nors kiekis ir nėra didelis, tai bus „apčiuopiama pagalba tiems, kuriems tų priemonių įsigyti yra sudėtinga“.

„Nors vaistinės ir skelbia, kad jas pasiekia jau tikrai nemaži kiekiai veido apsaugos priemonių, matyt, šitos pagalbos nebus per daug“, – sakė ministras.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo penktadienio Lietuvoje viešose vietose bus privalu dėvėti veido apsaugos priemones.

Pagal Ministrų kabineto priimtą karantino sąlygų pakeitimą, viešosiose vietose reikia „dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones)“.

Iki šiol galiojo rekomendacija dėvėti šias priemones.

Seimui padidinus baudas, asmenims už karantino sąlygų pažeidimus gresia bauda nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Džiaugiasi verslų pagalba

„Noriu pasidžiaugti gera žinia, kad mūsų Lietuvos gamintojai, verslai prisijungia prie šitos sudėtingos situacijos, susijusios su COVID–19 sprendimu, ir pradeda gaminti produkciją, skirtą medikams. Beveik 30 tūkst. vienkartinių chalatų ir beveik 1,3 mln. apsauginių prijuosčių bus pagamintos ir pasieks Lietuvos medikus“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Konferencijos vaizdo įrašas: