Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.

Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad Rusija intensyvina atakas Ukrainoje, todėl naujos sankcijos yra „absoliučiai būtinos“.

„Turime panaudoti savo ekonominius ir finansinius pajėgumus, kad priverstume Rusiją sumokėti už tai, ką ji daro“, – kalbėjo jis.

Pasak šaltinių, Europos Komisija siūlys draudimą įvesti per 6–8 mėnesius, kad šalys turėtų laiko diversifikuoti apsirūpinimą.

Draudimui būtinas vienbalsis pritarimas, todėl šis planas dar gali žlugti, nes prognozuojama, kad embargui smarkiai priešinsis Vengrija – dėl savo priklausomybės nuo rusiškos naftos ir glaudžių ryšių su Maskva. Vis dėlto Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais ES šaltiniais, sekmadienį pranešė, kad Vengrija, Austrija ir Slovakija potencialių rusiškos naftos importo suvaržymų nusprendė nebeblokuoti.

Kitos šalys taip pat nerimauja, kad uždraudus rusišką naftą dar labiau pašoktų dėl karo ir taip jai gerokai pakilusios mažmeninės degalų kainos.

„Turime labai atidžiai stebėti rinkos reakciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Sprendimų yra ir galiausiai juos pasieksime, tačiau turime veikti labai atsargiai“, – kalbėjo jis.

„Menkas poveikis“

Nors Rusija du trečdalius savo naftos eksportuoja į ES, Jungtinės Valstijos išreiškė abejonių dėl visiško draudimo.

Iždo sekretorė Jenet Yellen (Džanet Jelen) įspėjo, kad tai gali daryti menką poveikį Rusijai, nes šis žingsnis padidins jos likusio eksporto kainas.

ES energetikos ministrai pirmadienį per derybas Briuselyje aptars šią priemonę, tačiau sprendimo nepriims.

Šeštuoju sankcijų paketu taip pat bus smogta didžiausiam Rusijos komerciniam bankui „Sberbank“, kuris bus pašalintas iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

ES jau uždraudė rusiškos anglies importą, tačiau Lenkija ir Baltijos valstybės ragino įvesti ir naftos embargą.

Dujų importas iš Rusijos liks nepaliestas, o nuo jo labai priklausoma Vokietija pažadėjo iki 2024-ųjų vidurio atsisakyti rusiškų dujų.

Didžiausios Europos ekonomikos priklausomybė nuo rusiškos energijos tapo Achilo kulnu, Vakarų sąjungininkėms stengiantis nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už jo pradėtą karą prieš Ukrainą.

A. Baerbock: Vokietija palaiko rusiškos naftos embargą

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pakartojo, kad Berlynas palaiko galimybę įvesti embargą naftos importui iš Rusijos.

A. Baerbock sakė visuomeniniam transliuotojui ARD, kad Vokietija yra pasirengusi kelerius metus išgyventi be rusiškos naftos. Pasak ministrės, pastaruoju metu buvo sudarytos naujos sutartys dėl naftos tiekimo, kurios gerokai sumažino Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

Vyriausybės Berlyne duomenimis, per kelias savaites Vokietija sumažino savo priklausomybę nuo rusiškos naftos nuo 35 proc. iki 12 proc.

Vokietijai tarus pritariamąjį žodį naftos embargui, didėja spaudimas atitinkamą sprendimą delsiančioms priimti likusioms Europos Sąjungos (ES) šalims. Vėliau pirmadienį Briuselyje vyks ES energetikos ministrų susitikimas, kuriame, be kita ko, bus kalbama apie Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

Pasak jos, su Rusijos kariuomene susitarta dėl maršrutų Donecko, Luhansko ir Zaporižės srityse.

Ketvirtadienį humanitariniais koridoriais iš viso evakuota 2 550 civilių.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 4,7 mln. žmonių.

Per autobusų ataką žuvo septyni žmonės

Ukraina penktadienį pranešė, kad septyni žmonės žuvo, o daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti per Rusijos išpuolį prieš autobusus, vežusius civilius gyventojus iš karo draskomų šalies rytų.

„Balandžio 14 dieną Rusijos kariškiai apšaudė evakuacijos autobusus su civiliais gyventojais Iziumo rajono Borovos kaime. Preliminariais duomenimis, žuvo septyni žmonės. Dar 27 žmonės buvo sužeisti“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kreiseris „Moskva“ – nuskandintas

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos kreiseris „Moskva“ – nuskandintas.

„Kur yra „Moskva“? Ji nuskandinta“, – tviteryje parašė O. Arestovyčius. Nors Ukrainos vadovybė to oficialiai dar nepatvirtino, O. Arestovyčiaus įrašu tviteryje pasidalino šalies nacionalinė televizija.

Kur yra „Moskva“? Ji nuskandinta.

Remiantis Kyjivo pranešimais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienio vakarą smogė kreiseriui „Moskva“ dviem „Neptun“ raketomis. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad laivas buvo apgadintas, o jo įgula evakuota, ji pareiškė, esą ten būta tik gaisro.

Rusijos pareigūnai: „Moskva“ tebeplūduriuoja

Tuo tarpu, Rusijos pareigūnai tikina, kad Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“, dalyvavęs Maskvos kare prieš Ukrainą, nenuskendo, o tebeplūduriuoja vandens paviršiuje, nors buvo „rimtai apgadintas“ per jame įvykusį sprogimą, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi. Kreiseris „Maskva“ tebeplūduriuoja“, – sakoma ministerijos pranešime.

Atviros ugnies nebėra. Šaudmenų sprogimai liovėsi. Kreiseris „Maskva“ tebeplūduriuoja.

Ministerija teigia, kad šio karo laivo pagrindinę ginkluotę sudarančios raketos per incidentą nebuvo pažeistos ir kad įgula, kurią paprastai sudaro apie 500 jūreivių, buvo evakuota į netoliese Juodojoje jūroje netoliese buvusius laivus.

„Imamasi priemonių kreiseriui nutempti į uostą“, – pridūrė ministerija.

Ankstesniame Rusijos gynybos ministerijos pranešime buvo sakoma, kad „dėl gaisro kreiseryje „Moskva“ sprogo šaudmenys. Laivas buvo rimtai apgadintas“. Jame priduriama, kad gaisro priežastis tiriama.

Nepripažino, kad tapo taikiniu

Bendrovės „Planet Labs PBC“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kad „Moskva“ sekmadienį išplaukė iš Sevastopolio uosto Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Rusija nepripažino, kad „Moskva“ tapo kokios nors atakos taikiniu. Tačiau jau pats faktas, kad šis incidentas buvo oficialiai pripažintas, taps rimtu smūgiu Rusijos prestižui, jau 50 dienų tęsiantis karui, kuris plačiai laikomas Kremliaus istorine klaida.

„Moskva“ buvo pastatytas sovietiniais laikais Ukrainos Mykolajivo mieste ir buvo pradėtas eksploatuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, nurodo Rusijos žiniasklaida.

510 narių įgulą turintis laivas anksčiau dalyvavo Sirijos konflikte, kur iš jūros saugojo rusų pajėgų Hmeimimo oro bazę.

Kreiseris „Moskva“ yra apginkluotas priešlaivinėmis raketomis „16 P-1000 Vulkan“, ginklais prieš povandeninius laivus, minomis, torpedomis, sakoma pranešimuose.

„Moskva“ pastaruoju metu kartu su kitais Rusijos karo laivais dalyvavo Ukrainos pietrytinio Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio blokados operacijoje. Šis laivas karo pradžioje pagarsėjo, kai kreipėsi į Ukrainos pasieniečius, gynusius strateginę reikšmę turinčią Gyvačių salą, ir pareikalavo jų pasiduoti, bet kaip atsako sulaukė garsiosios šio karo frazės.

Iš pradžių manyta, kad Rusijos karo laivą pasiuntę ukrainiečių kariai žuvo, bet vėliau paaiškėjo, kad jie buvo paimti į nelaisvę.

Kovo pabaigoje jie buvo paleisti per apsikeitimą belaisviais, nurodo Ukrainos parlamentas.

Pasak Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kariai sakė, kad buvo nuvežti į nežinomą vietą ir laikomi šaltyje, patyrė nušalimų.

Tokia žinia socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo „Azovo“ pulkas.

„Asmenų, nukentėjusių nuo neaiškios kilmės nuodingos medžiagos išplitimo Mariupolio mieste, būklė yra gana patenkinama. Civilių gyventojų kontaktas su medžiaga buvo minimalus, nes pažeidimo epicentras buvo tam tikru atstumu. nuo žmonių gyvenamosios vietos“, – rašoma pranešime.

Pasak Mariupolio miesto tarybos, tuo tarpu, kariškiai buvo šiek tiek arčiau nuodingos medžiagos plitimo. Kaip teigiama, dabar įvykio vietos apžiūrėti visiškai neįmanoma per agresoriaus šalies atidengtą ugnį, nes Rusijos kariai ir toliau vadovaujasi savo nusikaltimų slėpimo taktika.

Pasak UNIAN, prasčiausios būklės yra pagyvenusi moteris. Pagrindiniai simptomai, su kuriais susiduria aukos, yra veido paraudimas, padidėjęs kraujospūdis, sausumas ir deginimas burnos bei ryklės srityje, akių gleivinėje.

„Priešas naudojo nuodingas medžiagas, turinčias dusinantį poveikį. Pagrindinė užduotis dabar – stebėti. nukentėjusiųjų būklę ir galimas apsinuodijimo pasekmes“, – teigė miesto taryba.

Prorusiški separatistai neigia Mariupolyje panaudoję nuodingas dujas

Prorusiški separatistai atmeta Ukrainos kariuomenės kaltinimus, kad jie Mariupolio uostamiestyje panaudojo nuodingas dujas.

Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas antradienį pareiškė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, kad „Donecko liaudies respublikos ginkluotosios pajėgos Mariupolyje nenaudojo cheminių ginklų“.

Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azov“ pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo pasitelktas toks ginklas.

„Preliminaria informacija, manoma, kad ten veikiausiai panaudotas fosforas“, – antradienio rytą teigė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Malyar. Pasak jos, galutinės išvados bus padarytos vėliau. H. Malyar nepatikslino, kokie konkrečiai ginklai buvo panaudoti, tačiau pabrėžė, kad esama didelės rizikos, jog Rusija gali imtis cheminių ginklų.

Puolimo metu Rusija sieks užimti apsiaustą Mariupolį ir nedidelį Popasnos miestą Luhansko srityje, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ir pridūrė, kad iš ten veikiausiai bus puolamas Kurachovo miestas. Štabas kartu nurodė, kad Maskva šiuo metu baigia karių dislokavimą Belgorodo ir Voronežo srityse prie Ukrainos sienų.

Vėlų pirmadienį Ukrainos „Azovo“ pulkas pranešė, kad Mariupolyje galimai buvo panaudotas cheminis ginklas. Ši informacija nepriklausomai dar nepatvirtinta. Tačiau Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas prieš tai buvo užsiminęs apie galimą tokio ginklo pasitelkimą.

JK gynybos ministerija savo ruožtu nurodė prognozuojanti, kad karo veiksmai Rytų Ukrainoje suintensyvės per artimiausias 2–3 savaites. Pasak ministerijos, Rusijos atakos šiuo metu tebėra sutelktos į Ukrainos pozicijas netoli Donecko ir Luhansko.

JK tiria pranešimus dėl Rusijos cheminės atakos Ukrainoje

Jungtinė Karalystė mėgina patikrinti pranešimus, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą per ataką apgultame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį pranešė britų diplomatijos vadovė.

Vakarų pareigūnai anksčiau yra išreiškę susirūpinimą, kad Rusija, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, gali griebtis kraštutinių priemonių, įskaitant cheminius ginklus.

„Pranešimai, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti chemines medžiagas per ataką prieš Mariupolio gyventojus. Skubiai dirbame su partneriais, kad patikrintume informaciją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – pridūrė ji.

Ukrainos įstatymų leidėja Ivana Klympuš sakė, kad Rusija Mariupolyje panaudojo „nežinomą medžiagą“ ir kad žmonėms sutriko kvėpavimas.

„Greičiausiai cheminiai ginklai!“ – parašė ji tviteryje.

Tuo metu Mariupolio mero padėjėjas platformoje „Telegram“ parašė, kad cheminė ataka „šiuo metu nėra patvirtinta“.

„Laukiame oficialios informacijos iš kariuomenės“, – rašė Petro Andriuščenka.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos batalionas „Azov“ pareiškė, kad Rusijos dronas ant karių ir civilių Mariupolyje numetė „nuodingą medžiagą“.

Pajėgos taip pat teigė, kad žmonės patyrė kvėpavimo ir neurologinių problemų.

„Trys žmonės turi aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino rusus panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.

Naujienų agentūra AFP negali patvirtinti šių pranešimų.

Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apgultas, o Ukrainos pajėgos įspėja apie jo kritimą.

JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti.

„Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.

Separatistų bastiono Donecko aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje.

Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.

Rusija teigia, kad jos kariuomenė naktį į antradienį Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams

Rusija pareiškė, esą naktį į antradienį jos kariuomenė Ukrainoje smūgiavo 32 kariniams objektams.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovo spaudai Igorio Konašenkovo, be kita ko, sunaikinta Ukrainai priklausiusi raketų sistema „Buk-M1“, amunicijos sandėlis ir lėktuvų angaras. Be to, Mariupolio uostamiestyje vyko intensyvios kautynės ir neva nukauta maždaug 50 Iljičiaus geležies ir plieno gamyklos teritorijoje prieš tai įstrigusių ir iš miesto mėginusių ištrūkti ukrainiečių karių, pridūrė I. Konašenkovas.

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima.

Rusija anksčiau jau skelbė, kad beveik visiškai užėmė Mariupolį. Likusios Ukrainos pajėgos yra įsitvirtinusios kitoje plieno gamykloje „Azovstal“. Donecko srities prorusiškų separatistų atstovas Eduardas Basurinas pirmadienį pareiškė, kad prieš ten esančius ukrainiečius, ypač „Azov“ pulko narius, reikėtų panaudoti cheminį ginklą.

„Azov“ vėliau pranešė, kad mieste buvo panaudotos nuodingos dujos, tačiau to Ukrainos vadovybė oficialiai dar nepatvirtino.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija neteko 19,6 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 19,6 tūkst. žmonių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 732 tankų, 1 946 šarvuotųjų kovos mašinų, 349 artilerijos sistemų, 111 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 63 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 157 lėktuvų, 140 sraigtasparnių, 1 406 automobilių, 7 laivų, 124 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Vicepremjerė Iryna Vereščiuk „Telegram“ tinkle pranešė, kad, be kita ko, suplanuoti maršrutai iš Mariupolio, Berdiansko ir ginčijamų teritorijų Luhansko srityje.

Pasak I. Vereščiuk, sekmadienį iš mūšių apimtų vietovių pavyko evakuoti maždaug 2 800 civilių.

Rusija ir Ukraina nuolat kaltina viena kitą sabotuojant bandymus evakuoti žmones. Apie naujausius evakuacinius koridorius pranešta, kai Maskva kiek anksčiau pareiškė, kad jos kariuomenė dabar daugiausiai dėmesio skirs Ukrainos rytams.

Austrijos lyderis vyksta į Maskvą aptarti „humanitarinių koridorių“ Ukrainoje klausimą

Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio (Karlo Nehamerio) vizito į Maskvą metu pirmadienį bus siekiama sušvelninti „humanitarinį pragarą Ukrainoje“, ypač prašoma suformuoti „humanitarinius koridorius“, pranešė šalies užsienio reikalų ministras.

K. Nehammeris turėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Nors tai „nėra kelionė su ES mandatu“, K. Nehammeris iš anksto apie ją informavo ES lyderius, žurnalistams Liuksemburge sakė Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas).

Pasak jo, K. Nehammerio nuomone,  bandant palengvinti žiaurias ukrainiečių gyvenimo sąlygas, būtina „išbandyti visas galimybes“.

Austrų ministras kalbėjo eidamas į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta situacijai Ukrainoje ir galimoms tolesnėms sankcijoms Rusijai.

K. Nehammeris nusprendė vykti į Maskvą po šeštadienio vizito Kijeve ir pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis yra įsitikinęs, kad „jeigu galime padaryti ką nors, kad sustabdytume šį humanitarinį pragarą, vykstantį Ukrainoje, mes tai padarysime“, sakė A. Schallenbergas.

„Nė vienas balsas, kuris prezidentui Putinui aiškiai parodo, kokia yra tikrovė už Kremliaus sienų, nėra prarastas', – nurodė ministras.

A .Schallenbergas sakė, kad K. Nehammeris perduos „labai aiškią politinę žinutę“, jog V. Putinas „izoliuoja Rusiją, kad jis morališkai pralaimės šį kartą ir kad jis daro blogai viską, ką tik galima padaryti blogai“.

Jis taip pat ragins atidaryti „humanitarinių koridorių“ civilių gyventojų evakavimui iš tokių vietų kaip Rusijos pajėgų apsuptas Mariupolio miestas, ir sudaryti galimybę „tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms atlikti savo darbą“, kalbėjo Austrijos diplomatijos vadovas.

K. Nehammeris taip pat turėtų kalbėti apie įtariamus karo nusikaltimus Bučoje ir kituose nuniokotuose prie Kyjivo esančiuose miestuose, kur pasak ukrainiečių pareigūnų, pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugiau nei 1 200 lavonų.

Maskva neigia kaltinimus, kad jos kariai vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje.

Tačiau aukščiausio rango Austrijos diplomatas sakė esąs „labai sukrėstas“ nusikaltimų, atskleistų Ukrainoje.

Jis ir kiti užsienio reikalų ministrai anksčiau pirmadienį susitiko su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu). Pasak K. Nehammerio, prokuroras pabrėžė, kad būtina patraukti atsakomybėn tuos, kurie yra atsakingi už nusikaltimus Ukrainoje.

„Negali būti nieko, kas būtų aukščiau įstatymo arba už jo ribų. Tai taikoma ir prezidentui“, – pareiškė jis.

V. Klyčko įspėjo ir dėl tolesnių raketų atakų. „Todėl prašau žmonių kiek palaukti ir negrįžti“, – sakė jis.

Rusijos ginkluotosios pajėgos praėjusią savaitę paskelbė, kad smarkiai sumažins savo karinį aktyvumą aplink sostinę. Ukrainos kariuomenė tuo tarpu įspėja, kad tai gali būti apgaulingas manevras. Po rusų karių pasitraukimo iš kelių Kyjivo priemiesčių rasta daug nužudytų civilių, ypač – Bučoje.

Dėl to Vakarų šalys kaltina rusus karo nusikaltimais. Maskva kaltinimus neigia.

Fžfiksuota daugiau kaip 7 tūkst. karo nusikaltimų

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Kyjivo srityje rusų kariai iki šiol galimai įvykdė daugiau kaip 7 tūkst. karo nusikaltimų.

Daugiausiai žmonių pražudyta į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Borodiankoje, naujienų agentūra UNIAN cituoja generalinę prokurorę Iryną Venediktovą. Pasak jos, prokuratūra jau pradėjo tyrimus dėl karo nusikaltimų Irpinėje, Bučoje ir Vorzelyje.

Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pažadėjo, kad žiaurumai Bučoje bus skubiai ištirti ir dokumentuoti. „Kai bus sutvarkyti tiltai, kuriuos rusai traukdamiesi susprogdino, ekspertai turės prieigą“, – ministras sakė Vokietijos dienraščiui „Tagesspiel“.

Pasak D. Monastyrskio, renkant įkalčius jau talkina Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK), o prie tyrimo netrukus prisijungs ir daugiau tarptautinių ekspertų.

V. Zelenskis: Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu,, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.

„Ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos tiesą apie tai, kas iš jo bendrapiliečių žudė (Ukrainoje). Kas davė įsakymus. Kas žudant užmerkė akis“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pakvietė žurnalistus iš viso pasaulio apžiūrėti sugriautus miestus. „Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija“, – sakė jis.

Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

V. Zelenskis vaizdo kreipimesi papasakojo apie savo apsilankymą Bučoje ir Irpinėje. „Miestai tiesiog sugriauti“, - teigė jis. Lavonai iš daugumos gatvių jau surinkti. Tačiau kiemuose ir namuose vis dar guli žuvusiųjų kūnai.

Anot prezidento, jam skauda širdį, kad jis tik dabar „iš visų aukštų pasaulio politikų girdi tai, kas turėjo būti pasakyta jau seniai, kai viskas buvo aišku“. Jis dar kartą pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai. „Bet ar tikrai reikėjo laukti (...) Ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti kankinančia mirtimi?“ – klausė V. Zelenskis.

Rusijos ambasadorius JT: žiaurumai Bučoje „inscenizuoti“

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste pavadino „inscenizuota provokacija“. Tai „bjauri režimo Kyjive provokacija“, - sakė jis pirmadienį spaudos konferencijoje Niujorke. Rusų kariai, anot jo, nepadarė to, kuo yra kaltinami, jie nevykdė žiaurumų prieš civilius Ukrainoje. „To nėra, to nebuvo ir to niekada nebus“, – pažymėjo ambasadorius.

Rusija turi visa tai patvirtinančių įrodymų, kuriuos kuo greičiau pateiks JT Saugumo Tarybai, kalbėjo V. Nebenzia. Rusija, anot jo, jau pirmadienį paprašė surengti specialų JT Saugumo Tarybos posėdį. Tačiau šiuo metu pirmininkaujanti Didžioji Britanija nusprendė tai palikti jau paskirtam posėdžiui antradienį – tai N. Nebenzia griežtai sukritikavo.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė esąs „labai šokiruotas“ ir pareikalavo nepriklausomo tyrimo.

Palydovinės nuotraukos duoda atkirtį Rusijos pareiškimams

Palydovų padarytos nuotraukos veikiausiai paneigia Maskvos pareiškimus, kad netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste gatvėse gulintys lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.

Pirmadienį paskelbtoje kovo viduryje padarytoje nuotraukoje matyti, kad Bučos gatvėse keletas civilių lavonų guli gatvėje tose pačiose vietose, kur, anot Ukrainos pareigūnų, jie buvo rasti atsitraukus Rusijos pajėgoms, kelias savaites kontroliavusioms tą teritoriją į šiaurės vakarus nuo sostinės.

„Didelės raiškos „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos virš Bučos Ukrainoje (į šiaurės vakarus nuo Kyjivo), patvirtina ir pagrindžia pastaruosius socialinių tinklų vaizdo įrašus ir nuotraukas, rodančias kūnus, gulinčius gatvėse ir paliktus atvirose vietose ištisas savaites“, – sakoma pirmadienį bendrovės „Maxar Technologies“ atstovo Stepheno Woodo (Stiveno Vudo) paskelbtame pranešime.

JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriama analizuojama padėtis, užfiksuota Bučos Obelų gatvėje. Balandžio 1–2 dienomis nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad šioje gatvėje guli virtinės žmonių kūnai, o palyginus su vaizdu, matomu anksčiau padarytose palydovinėse, nuotraukose daroma išvada, kad lavonai ten gulėjo mažiausiai prieš tris savaites, kai miestą tebekontroliavo Rusijos pajėgos.

Naujienų agentūros AFP fotografai į Bučą atvyko šeštadienį ir tiesiogiai patvirtino, jog miesto gatvėse gulėjo apie 20 lavonų. Visos šios aukos vilkėjo civilius drabužius, kai kurioms buvo surištos rankos.

Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus dėl karo nusikaltimų.

Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu Maskvos atsakomybę neigė. Anot jos, visi Rusijos daliniai „visiškai pasitraukė iš Bučos jau kovo 30 dieną“, o Kremlius tvirtino, kad tame mieste padarytos šiurpios nuotraukos ir vaizdo įrašai yra Ukrainos inscenizuotos „klastotės“.

Tokią pačią poziciją Rusija pirmadienį išsakė Jungtinėse Tautose. Maskvos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia per spaudos konferenciją teigė, kad Bučoje nufilmuotų ir nufotografuoti lavonų nebuvo iki Rusijos pajėgoms atsitraukiant iš miesto.

Staiga jie atsirado gatvėse, gulintys ant kelio vienas po kito, kairėje ir dešinėje. Kai kurie jų juda, kai kurie rodo gyvybės ženklus.

„Staiga jie atsirado gatvėse, gulintys ant kelio vienas po kito, kairėje ir dešinėje. Kai kurie jų juda, kai kurie rodo gyvybės ženklus“, – kalbėjo diplomatas ir tvirtino, kad šios scenos buvo „surežisuotos ukrainiečių informacinio karo mašinos“.

Tačiau „Maxar“ palydovo nuotraukos, padarytos kovo 19 ir 21 dienomis, rodo, kad Bučos Obelų gatvėje daug lavonų gulėjo jau tuo metu.

Kaip rodo „The New York Times“ analizė, „Maxar“ nuotraukose matomi tamsūs objektai, kurie yra panašaus dydžio kaip žmonių kūnai, toje gatvėje atsi rado kažkuriuo metu tarp kovo 9 ir 11 dienos.

Daugelis palydovinėse nuotraukose matomų lavonų atrodo gulintys lygiai tose pačiose vietose, kaip ir matomi vaizdo įraše, padarytame toje pačioje gatvėje vieno ukrainiečio vietos savivaldos nario, taip pat nuotraukose, paskelbtose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.

Pavyzdžiui, gretindamas palydovinių nuotraukų ir socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbto vaizdo įrašo vaizdus, dienraštis atkreipia dėmesį į vieną kūną, gulintį šalia dviejų automobilių. Kovo 21 dieną iš palydovo padarytoje nuotraukoje matyti, kad lavonas ir abu automobiliai buvo toje pačioje vietoje.

Maskva kaltina Ukrainą sufalsifikavus naują vaizdo įrašą su nužudytais civiliais

Rusija antradienį apkaltino Ukrainą, kad ši sufalsifikavo naujos vaizdo medžiagos su tariamais civilių lavonais keliose šalies vietovėse, siekdama suversti kaltę Maskvai. 

Rusijos gynybos ministerija tai paskelbė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareikalavus imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, išprovokavusių įtūžį visame pasaulyje.

Ministerija antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė sufalsifikavo vaizdo įrašą, siekdama įtikinti, kad ten matomi „Rusijos ginkluotųjų pajėgų tariamai nužudyti taikūs civiliai“.   

Anot Maskvos, vaizdo įrašas buvo nufilmuotas pirmadienio vakarą už maždaug 20 km į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Moščuno gyvenvietėje ir buvo skirtas platinti per Vakarų žiniasklaidą.

„Panašius dalykus Ukrainos specialiosios tarnybos dabar organizuoja Sumuose, Konotope ir kituose miestuose“, – sakė Rusijos gynybos ministerija, paminėdama Ukrainos šiaurės rytuose esančius miestus.

Ministerija savo pranešime nenurodė, kaip ji gavo šią informaciją.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos tęsia specialiąją karinę operaciją“, – Rusijos gynybos ministerijos atstovą Igorį Konašenkovą cituoja naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jo, nuo pirmadienio per Rusijos antskrydžius esą sunaikinti 68 ukrainiečiams priklausę kariniai objektai, tarp jų – priešlėktuvinės gynybos sistemos, du amunicijos ir trys degalų sandėliai bei trys dronai.

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Rusijos gynybos ministerija kartu patvirtino, kad vėlų pirmadienį raketomis buvo smogta degalų saugyklai Rivnės srityje. Ministerijos teigimu, ten laikyti degalai buvo skirti Ukrainos karinei technikai Kyjivo priemiesčiuose.

Rusija „atideda“ karinę tarnybą IT specialistams

Rusija antradienį laikinai atleido jaunus IT darbuotojus nuo karinės tarnybos, kai Maskvai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje iš šalies išvyko daug programuotojų.

Karinė tarnyba Rusijoje privaloma vyrams nuo 18 iki 27 metų. Daugelis bando išvengti tarnybos naudodamiesi medicininėmis ar švietimo išimtimis, o kai kurie tiesiog ignoruoja šaukimą.

27 metų ir jaunesni vyrai, dirbantys IT įmonėse, gali gauti karinės tarnybos „atidėjimą“, teigiama viename vyriausybės portale paskelbtame potvarkyje. Jie taip pat turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bent vienerius metus būti išdirbę IT įmonėje.

Dekrete sakoma, kad įmonės, siekiančios atidėti karinę tarnybą savo darbuotojams, iki gegužės 1 d. turi išsiųsti jų sąrašą atitinkamoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad studentai, turintys daugiau nei 60 dalykų universitetinį išsilavinimą, gali prašyti tos pačios išimties. Tai liečia, be kitų, matematikos, taikomosios informatikos ir radijo inžinerijos studijas.

„Svarbu, kad IT sektoriaus plėtros tempai mūsų šalyje nelėtėtų net ir taikant sankcijas“, – sakoma Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino pranešime.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 17,2 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 17,2 tūkst. žmonių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 597 tankų, 1 710 šarvuotųjų kovos mašinų, 303 artilerijos sistemų, 96 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 54 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 127 lėktuvų, 129 sraigtasparnių, 1 178 automobilių, 7 laivų, 71 drono.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos premjeras: šalies ekonomika dėl karo susitraukė daugiau nei trečdaliu

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais.

„Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis.

Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

„Toliau viskas priklausys nuo to, kaip atsigaus ekonomika ir verslas, nuo eksporto sektorių, kurių produkcijos tiekimą į Europą perorientuojame iš jūros į geležinkelių transportą. Visa tai taip pat turės įtakos BVP“, – pabrėžė D. Šmyhalis.

Praėjusią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji direktorė Kristalina Georgieva pareiškė, kad Ukrainos ekonomika dėl karo gali sunykti trečdaliu, palyginti su lygiu, buvusiu prieš Rusijos invazijos pradžią.

Anot TVF, duomenys apie BVP kritimą karo metu (Irake, Libane, Sirijoje, Jemene) rodo, kad metinis nuosmukis gali siekti 25-35 procentus.

Ukrainos nacionalinės statistikos tarnybos negalutiniais duomenimis, 2021-aisiais BVP padidėjo 3,4 procento.

Japonija paskelbė Rusijai naujas sankcijas

Japonija paskelbė Rusijai naujas sankcijas ir įšaldė dar daugiau šios šalies piliečių ir organizacijų turtą, remdamasi vyriausybe Tokijuje, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.

Tarp nubaustųjų – Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU vadovas ir ginklų eksporto įmonė „Rosoboronexport“.

Dabar Japonija jau taiko sankcijas 95 Rusijos piliečiams ir grupėms. Baudžiamųjų priemonių imtasi dėl Maskvos sukelto karo Ukrainoje.

Be kita ko, įšaldytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, šalies centrinio banko ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos turtas.

Švedijos uostų darbuotojai paskelbė su Rusija susijusių laivų blokadą

Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga nusprendė pradėti Rusijos ir su ja susijusių laivų blokadą, skelbia Švedijos visuomeninė transliuotoja SVT.

Ji pažymi, kad prieš dvi savaites Švedijos uostų darbuotojų profesinė sąjunga paragino infrastruktūros ministrą Tomą Enerotą stabdyti Rusijos ir su Rusija susijusių laivų aptarnavimą Švedijos uostuose, antraip jie patys inicijuotų tokią blokadą. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje profesinės sąjungos vadovybė nusprendė įgyvendinti savo iniciatyvą.

„Informavome darbdavių organizaciją ir tarpininkavimo instituciją, kad bus įvesta blokada“, – sakė Švedijos uostų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Ericas Helgesonas (Erikas Helgesonas).

Pasak jo, blokada bus taikoma laivams, vykstantiems į Rusiją ir atvykstantiems iš jos, laivams, gabenantiems rusiškus krovinius, taip pat Rusijai priklausantiems laivams. Tai reiškia, kad Švedijos uostuose tokie laivai nebus pakraunami ar iškraunami, buksiruojami ar švartuojami.

E. Helgesonas sakė, kad blokada prasidės kovo 28-ąją, tačiau ji gali prasidėti ir anksčiau, jei prireiks.

Savo ruožtu Švedijos uostų darbdavių organizacija pareiškė, kad ji taip pat yra susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, tačiau mananti, kad tokie apribojimai gali būti įvedami tik visos Europos Sąjungos mastu.

„Mus pasiekė žinia, kad Uostų darbuotojų profesinė sąjunga įspėjo apie paramos Ukrainai priemones. Turėsime tai išnagrinėti vadovaudamiesi Švedijos įstatymais“, – sakė Švedijos uostų darbdavių organizacijos vadovas Markusas Dahlstenas.

Jis paragino šalies vyriausybę pateikti aiškias rekomendacijas.

„Norime, kad vyriausybė priimtų aiškesnius sprendimus dėl to, kaip Rusijos kontroliuojami laivai turėtų būti aptarnaujami Švedijos uostuose – tai padaryti vyriausybę mes jau raginome“, – pridūrė M.  Dahlstenas.

Didžioji Britanija atšaukė Rusijos propagandinės televizijos RT licenciją

Jungtinė Karalystė atšaukė licenciją transliuoti šalyje Rusijos valstybinei televizijai RT, plečiant atsakomąsias priemones Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Britanijos transliuotojų priežiūros institucija „Ofcom“ „šiandien atšaukė RT licenciją transliuoti JK. Sprendimas įsigalioja nedelsiant“, sakoma agentūros pranešime. „Ofcom“ pridūrė nemanant, jog RT, laikomai Kremliaus propagandos ruporu, toliau veikti šalyje būtų „derama ir teisinga“.

Panašus draudimas anksčiau šį mėnesį buvo įvestas Europos Sąjungoje, Vakarų valstybėms siekiant nubausti Rusiją už karą Ukrainoje.

Prokremliško kanalo transliacijos Britanijoje pastarosiomis savaitėmis nutrūko dėl ES veiksmų, nes Britanijos kabelinės televizijos tinklai RT signalą gauna per Europoje įsikūrusias ryšių palydovų bendroves.

Tačiau „Ofcom“ RT licenciją panaikino tik penktadienį.

Priežiūros tarnybos pranešime sakoma, kad šis sprendimas buvo priimtas vykdant 29 tyrimus dėl „nešališkumo RT žiniose ir nušviečiant aktualias naujienas apie Rusijos invaziją Ukrainoje“.

„Mūsų nuomone, problemų, iškilusių per labai trumpą laiką, apimtis ir potencialiai rimtas pobūdis kelia didelį susirūpinimą“, – pridūrė „Ofcom“ ir atkreipė dėmesį, kad RT ir anksčiau ne kartą buvo iškilę problemų dėl transliuotojams keliamų reikalavimų nesilaikymo.

Už ankstesnius nešališkumo principo pažeidimus „Ofcom“ skyrė RT 200 tūkst. svarų (238 tūkst. eurų) baudą.

Tačiau kai kurie baiminasi, kad atšaukus RT licenciją Kremlius gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusijoje tebeveikiančius Britanijos transliuotojus, įskaitant BBC ir „Sky News“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusį mėnesį pareiškė, kad į bet kokį RT licencijos sustabdymą bus reaguojama atsakomosiomis priemonėmis.

Kai Vokietija vasario pradžioje uždraudė RT transliacijas vokiečių kalba, šalies visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ buvo priverstas uždaryti savo biurą Maskvoje.

„Žiniasklaidos slopinimas“

Reaguodama į „Ofcom“ sprendimą RT vyriausiosios redaktorės pavaduotoja Ana Belkina pareiškė, kad reguliuotojas tik „iš išorės yra nepriklausomas“ bet iš tiesų yra „ne kas kita, kaip vyriausybės įrankis, paklūstantis jos valiai slopinant žiniasklaidą“.

Ji pridūrė, kad reguliuotojas savo sprendimą, „atėmusį iš JK visuomenės prieigą prie informacijos“, aiškino „grynai politinėmis priežastimis, tiesiogiai susijusiomis su padėtimi Ukrainoje“.

2014 metais JK skirtą tarnybą atidariusi televizija RT buvo nuolat kaltinama Rusijos vyriausybės propagandos platinimu.

Britų politikai ir kiti visuomenės veikėjai dažnai sulaukdavo kritikos dėl savo pasirodymų RT.

Škotijos buvęs pirmasis ministras Alexas Salmondas (Aleksas Salmondas)  praėjusį mėnesį paskelbė, kad sustabdo savo laidą RT, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Tuo pat metu JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) parlamentui pranešė, kad kultūros sekretorė Nadine Dorries (Nadin Doris) paprašė „Ofcom“ peržiūrėti kanalo transliavimo licenciją.

Laiške JK transliuotojų priežiūros institucijai sekretorė paragino ją imtis „savalaikių ir skaidrių“ veiksmų prieš šią Rusijos televiziją, kuri skleidžia „žalingą informaciją“.

Paaiškindama savo sprendimą „Ofcom“ nurodė, kad įvertino įvairius faktorius, taip pat ir televizijos ryšius su Rusijos vyriausybe.

Institucijos atliktas tyrimas patvirtino, kad „RT finansuoja Rusijos valstybė, neseniai surengusi invaziją į kaimyninę suverenią valstybę“, sakoma „Ofcom“ pranešime.

Transliuotojų priežiūros institucija taip pat pabrėžė, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija priėmė naujų įstatymų, „veiksmingai kriminalizuojančių bet kokią nepriklausomą žurnalistiką, kuri nukrypsta nuo Rusijos valdžios oficialaus naujienų naratyvo“.

„Priėjome išvados, jog mūsų neįtikina, kad RT būtų atsakingas transliuotojas dabartinėmis aplinkybėmis“, – nurodė „Ofcom“.

S. Lavrovas žiniasklaidos grupei RBK sakė manąs, kad jau yra pozicijų, dėl kurių abi pusės „artėja prie susitarimo“. Pasak jo, nors derybos yra sudėtingos, „yra vilčių pasiekti kompromisą“.

S. Lavrovas pridūrė, esą šiuo metu „rimtai disktuojama“ apie Ukrainos politinį ir karinį neutralumą mainais į saugumo garantijas šaliai iš Maskvos.

Abi pusės trečiadienį turėtų tęsti derybas nuotoliniu būdu.

Švedija ir Austrija galėtų būti pavyzdžiai

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimybė Ukrainai tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus kaip Švedijos ir Austrijos, yra aptariama derybose su Kijevu ir būtų „kompromisas“.

„Tai yra variantas, apie kurį dabar diskutuojama ir kurį galima laikyti kompromisu“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.