Giedriaus Kadziausko teigimu, planuojami reidai bus skirti vairuotojų prevencijai, o baudos kol kas baudos nebus taikomos siekiant paskatinti vairuotojus sutvarkyti taršius automobilius.

„Rengsime reidus, kurių metu vairuotojai turės galimybę pasitikrinti. Kažkurį laiką vairuotojams netaikysime atsakomybės, paskatindami juos susitvarkyti. Tam, kad parodytumėm vairuotojams, visuomenei, kaip veikia šita sistema, kad ji yra draugiška“, – pirmadienį bendrame Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų posėdyje sakė G. Kadziauskas.

Kažkurį laiką vairuotojams netaikysime atsakomybės, paskatindami juos susitvarkyti. 

Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad taršių automobilių vairuotojus tik įspėjant  apie pažeidimą ir neskiriant baudos reikėtų keisti teisės aktus.

„Jei neturime teisės aktų bazėje galimybės paleisti, pagauti pažeidėją, jis turėtų gauti baudą. Bet galbūt čia yra kelias į tai, kad turėtume turėti šiokias tokias pataisas dėl įspėjimo galimybės“, – posėdyje teigė A. Gedvilienė.

G. Kadziausko teigimu, galimybė reidų metu taikyti įspėjimą ne tik prevencinių akcijų, bet ir patikrinimų metu turėtų būti numatyta  Administracinių nusižengimų kodekse: „Kad greta tų šiandien numatytų sankcijų būtų ir įspėjimas“.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus įstatymo pakeitimams, aplinkosaugininkai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti transporto priemonių taršos matavimus. Vis tik dėl šaltų orų patikrinimai dar nebuvo atliekami.

Pasak G. Kadziausko, patikra nebus atliekama tamsiu paros metu, transporto priemones stabdys tik uniformuoti pareigūnai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas posėdyje kalbėjo, kad gyventojams trūksta patikimos informacijos apie patikrą, internete skleidžiamos melagienos, esą AAD reidus vykdys naktimis, be uniformų, konfiskuos automobilius ir panašiai.

„Tai nėra visuotinė kontrolė, tai yra proporcinga kontrolė (...). Kviečiu matyti tą taršos prevencijos užduotį, kurią turime išspręsti““, – teigė ministras.

Kaip anksčiau skelbė AAD, už transporto priemonių, kurių į orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, naudojimą gresia 100-300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300-500 eurų bauda.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais asmenims užtraukia 60-120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150-300 eurų baudą.

Per metus AAD planuoja patikrinti nuo 9 iki 15 tūkst. automobilių.

Tuo metu kibernetinio saugumo ekspertas siūlo svarstyti galimybę Lietuvą apsaugoti kibernetiniu pasieniu.

„Nieko neįprasto nėra“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Aleknavičius.

Pasak jo, 2023 metais centras užregistravo 2378 incidentus, iš kurių 37 laikomi vidutinio pavojingumo – keliais daugiau nei 2022 metais, o mažesnio pavojingumo incidentų pernai registruota mažiau.

Pasak NKSC atstovo, apie mažesnes kibernetines atakas kol kas neprivalu pranešti, tačiau nuo šių metų spalio įsigaliojus naujai Kibernetinio saugumo įstatymo redakcijai tikimasi, kad pranešimų padaugės.

„Raportavimas, matyt, bus kur kas didesnis ir matysime platesnį vaizdą apie tai, kas vyksta Lietuvoje“, – teigė A. Aleknavičius.

Jo teigimu, vartotojai Lietuvoje neskiria pakankamo dėmesio asmeniniam ar verslo saugumui, nepasirūpina paskyrų sauga.

Kibernetinio saugumo ekspertas, buvęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza teigė, kad kibernetinių sukčių metodams tobulėjant, trūksta naujų priemonių kibernetinėms grėsmėms užkardyti.

Nusikaltėliai pradėjo pirkti įrankius ir tiesiog agresyviai daryti iš kibernetinių nusikaltimų verslą.

„Vis dar girdžiu tą pačią nuomonę, kaip ir prieš 8 metus, kad turi žmogus, organizacija apsisaugoti“, – LRT radijui sakė E. Kerza.

„Nusikaltėliai pradėjo pirkti įrankius ir tiesiog agresyviai daryti iš kibernetinių nusikaltimų verslą: samdydami žmones, netgi helpdeskus (pagalbos centrus – BNS) įkurdami“, – teigė analitikas.

Pasak jo, Lietuva turėtų būti apsaugota vadinamuoju kibernetiniu pasieniu. Jo teigimu, šiuo metu intensyvūs priešiškų šalių kibernetiniai išpuoliai, vagiamos technologijos, vėliau naudojamos kare Ukrainoje.

„Skaitmeninėje erdvėje tikrai nėra ribų ir tam tikros valstybių atsakomybės ir netgi techninių priemonių kartu su tais paslaugų tiekėjais, kurie užtikrina internetą. Manau, kad čia turime neišnaudotų galimybių, kaip pakelti į aukštesnį valstybės ir pagrindinių operatorių bendradarbiavimo lygį ir jau pirmoje gynybos linijoje dalį tų incidentų užkardyti“, – kalbėjo E. Kerza.

„Yra priežasčių, kodėl reikia, kad labiau ir atidžiau žiūrėtume, ar nedraugiškų valstybių grupuotės nežvalgo, neieško“, – kalbėjo jis.

Tuo metu NKSC atstovas teigė, kad dėl kibernetinio pasienio kūrimo reikalingas Europos Sąjungos (ES) sutarimas.

„Tokio pobūdžio siena reiškia didesnį duomenų matomumą iš valstybės pusės, reiškia ir didesnį laisvių, teisių apribojimą. Kita vertus, pasienį turime ir su ES. Panašios idėjos, ko gero, efektyvesnės ES mastu“, – sakė A. Aleknavičius.

„Reiktų diskutuoti apie saugumo proporcingumą, kad tai nereikštų duomenų užsidarymo pačioje Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojami kibernetiniai išpuoliai prieš šalies institucijas, įmones ir asmenis.

Balandžio pradžioje JAV Teisingumo departamentas nurodė, kad programišiai paveikti bandė visus Europos Sąjungos šalių Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos (IPAC) atstovus, tarpų jų ir Lietuvos parlamentarus Dovilę Šakalienę bei Žygimantą Povilionį.

Vasarį Lietuvos kariuomenė fiksavo įtartiną prisijungimą prie kariuomenės nuotolinio mokymosi informacinės sistemos ILIAS naudotojo paskyros, gruodį nusikaltėliai per kibernetinę ataką buvo užšifravę Vilniaus rajono savivaldybės duomenis, taip pat ir naujausias rezervines duomenų kopijas.

Praėjusių metų gegužę didelę paskirstytą paslaugos trikdymo ataką (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) patyrė ne viena didelė Lietuvos bendrovė.

Pernai spalį NKSC vykdė kibernetinio saugumo pratybas „Kibernetinis skydas OpEx“, po kurių pranešta apie gerėjančią  viešojo ir privataus sektoriaus įmonių reakciją į kibernetinius incidentus.

„Šalčininkuose situacija viena paprasčiausių per visą savaitę nuo to laiko, kai kiti du punktai, Lavoriškių ir Raigardo, uždaryti“, – sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Anot jo, antradienį 8 val. ryto Šalčininkuose eilėje laukė apie aštuoniolika vilkikų, dar apie 260 – aikštelėje. Jų laukimo laikas – apie 29 valandos. Vidutinis vilkikų laukimo pasienyje laikas sumažėjo nuo 42 iki 29 valandų.

„Panašiai ir su lengvaisiais automobiliais. Paskutiniam vairuotojui eilėje reikėjo užtrukti tik valandą“, – teigė G. Mišutis.

Lengvųjų automobilių eilėje ryte buvo vienuolika. 

Tuo metu Medininkų punkte lengvieji automobiliai antradienį ryte galėjo važiuoti be eilės: „Šįryt eilės visai nebuvo, be jokio laukimo galima išvykti į Baltarusiją per Medininkus“.

Medininkuose laukė apie 40 vilkikų, dar 355 stovėjo laukimo aikštelėje. Laukti eilėje vairuotojams tenka apie 40 valandų, tiek pat, kaip pirmadienį.

G. Mišučio teigimu, padėtis pasienyje su Baltarusija išlieka stabili.

„Matosi bendra tendencija, kad nuo kovo pirmos dienos, kai buvo uždaryti du punktai, srautas išlikęs gana didelis, eilės gal ir didesnės nei buvo, tačiau nėra rekordinės, nes buvo ir daug didesnių“, – teigė VSAT atstovas.

Anot jo, kur kas ilgesnės eilės išlieka Baltarusijos pusėje – Šalčininkų punkte įvažiavimo į Lietuvą laukė apie 1030 vilkikų ir 70 lengvųjų automobilių, ties Medininkais – atitinkamai 1090 ir 30.

Kovo pirmą dieną Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus punktus. Šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Lietuvos institucijos teigia, kad juos uždarant siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

Pasak jos, ministerija siūlo atlaisvinti šios pramonės šakos reguliavimą ir taip didinti lietuviškos produkcijos gamybą.

„Kad būtume saugesni, kad sukurtume daugiau gerų apmokamų darbo vietų ir turėtume apskritai daugiau savarankiškumo kai kalbame apie savo saugumą, gynybos pajėgumus“. – antradienį spaudos konferencijoje Seime teigė A. Armonaitė.

„Iš kovido esame pasimokę, kaip svarbu turėti savo resursų, savo pajėgumų ir savo žinias. Turėdami šiuos pakeitimus tikiuosi, kad padėsime pramonei augti. Tikiuosi, kad tai tik pradžia“, – sakė ministrė.

Anot jos, siūlomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų pataisas ketinama įregistruoti jau antradienį.

A. Armonaitės teigimu, ministerija siūlo nereikalauti ginklo komponentų licencijavimo Lietuvoje, jei detalės gaminamos jau licencijuotiems gamintojams. Taip pat bus siūloma palengvinti galimybes testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius.

„Leisti juos lengviau išvežti, testuoti ten, kur tai leidžiama padaryti“, – sakė A. Armonaitė.

Be to, bus siūloma sumažinti, ministrės teigimu, perteklinę gynybos pramonės įmonių darbuotojų patikrą, reikalauti tik Lietuvoje atlikti gynybos produktų techninę ar garantinę apžiūrą.

„Įdedame reikalavimą tą daryti Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui. Tą galės daryti lietuviškos įmonės, galbūt tie patys tiekėjai, kurie turės Lietuvoje įkurti darbo vietų“, – teigė A. Armonaitė.

Verslas siūlymus palaiko

Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinasis generalinis direktorius Tomas Garuolis sakė, kad reguliavimo pokyčiai verslui – būtini, o kuo daugiau Lietuvos gynybos poreikių turi patenkinti vietos pramonė.

„Įgalindami savo pramonę taip pat trumpiname tiekimo grandines. Svarbu turėti savo gamybos šaltinius Lietuvoje. Čia atsiveria galimybės greičiau ir kokybiškiau suteikti įrangos remonto ir aptarnavimo paslaugas“, – spaudos konferencijoje sakė T. Garuolis.

T. Garuolio teigimu, vystant vietinę gynybos pramonę Lietuva kartu turėtų siekti technologijų pranašumo prieš priešiškas valstybes: „Kad galėtume savo ginkluotę, amuniciją, gynybines priemones gamintis ir tobulinti, taikyti naujausias inovacijas čia, Lietuvoje.“

T. Garuolis dar teigė, jog pramonės įmonėms trūksta aiškumo, kokios ir kiek ginkluotės reikia kariuomenei.

„Reikia aiškumo koks užsakymas, kokie reikalavimai saugumui, kad įmonės galėtų labai aiškiai suprasti, apsispręsti ir įgyvendinti tuos reikalavimus. Su tuo nesusidūrusioms įmonėms čia – tikrai sudėtinga“,  – sakė pramonininkų atstovas.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas akcentavo, kad ministerijos pasiūlyti pakeitimai – pirmas žingsnis sudarant nediskriminuojančias sąlygas Lietuvos gynybos pramonei.

„Verslui sudaryti labai dideli apribojimai verstis gynybos pramone, todėl neturime tokios gynybos pramonės, kokia ji galėtų būti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Sabaliauskas.

Jo teigimu, Lietuvos gynybos pramonė taip pat galėtų patenkinti Ukrainai skirtos ginkluotės užsakymus, pirmiausia – dronų.

„Galėtume būti nuolatiniais dronų tiekėjais Ukrainai. Tuo pačiu, išlaikytume aukštą technologinį lygį, padėtume Ukrainai, išlaikytume savo verslą“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Paramą Ukrainai tiekiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas žurnalistams sakė, kad tiek Ukrainai, tiek Lietuvai reikia daugiau šaudmenų ir sprogmenų, o jų gamybai taikomi dideli apribojimai.

Pasak jo, Ukrainos įmonės svarsto galimybę perkelti kai kurių karinių komponentų gamybą į Lietuvą, tačiau susiduria su biurokratinėmis kliūtimis.

J. Ohmano teigimu, Lietuvos gynybos pramonė „yra labai aukštame lygyje“, be to, lietuviška karinė įranga plačiai naudojama ir ištestuojama Ukrainoje.

A. Armonaitė kalbėjo, kad šiuo metu šalies gynybos pramonė gamina daug įvairių komponentų, pavyzdžiui, optiką, dronų komponentus. Daugiausia, pasak ministrės, įmonės koncentruojasi į dronų gamybą.

Anot ministrės, Lietuvos gynybos pramonės gamybos apimtys auga  – per ketverius metus jos padidėjo iki 46 proc., o didžioji dalis pagamintų produktų eksportuojama.