-
Tarša Salantuose: kas į vandenį leidžia dyzeliną – neaišku, tačiau rastas neteisėtas vamzdis 4
Ieškojo iki nakties
Specialiosios tarnybos į įvykio vietą iškviestos dar pirmadienį vakare, taršos šaltinio ieškota iki vėlumų.
„Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos visą vakarą darbavosi Salantuose, kur bandė sustabdyti į Salantą betekančius teršalus – veikiausiai dyzeliną. Teršalai atiteka drenažo vamzdynais, tačiau vis dar nepavyksta nustatyti iš kur. Tad prašome salantiškių, galinčių žinoti, kur yra paslėpti dyzelino bakai, pagalbos. Kad teršalai nepasklistų, buvo sumontuotos boninės užtvaros. Taip pat papildomos užtvaros atvežtos iš savivaldybės. Užterštas vanduo pumpuojamas į specialias talpykles, kurių jau atgabenta papildomai“, – vėlyvą pirmadienio vakarą į gyventojus feisbuke kreipėsi Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Antradienį aplinkosaugininkai pasitelkė gausesnes pajėgas ir tęsė taršos šaltinio paieškas.
Kretingos savivaldybės nuotr.
„Preliminariais duomenimis, teka kuras, skirtas krosnims kūrenti. Įvykio vietoje budintys priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai prižiūri, kad teršalai nepatektų už boninių užtvarų, ir užterštą vandenį pumpuoja į specialias talpykles. Aplinkosaugininkams padeda seniūnijos darbuotojai“, – pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Taip pat buvo iškviesti Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos specialistai paimti mėginių.
Kretingos savivaldybės nuotr.
Tikrina drenažą
Kad būtų nustatytas taršos šaltinis, tyrimas tęsiamas ir toliau. Teršėjui gresia bauda, jis turės atlyginti aplinkai sukeltą žalą.
Aplinkos apsaugos departamento Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta tikino, kad labai sudėtinga surasti, iš kur į Salanto upę atitekėjo dyzelinas.
Kretingos savivaldybės nuotr.
„Pasitelkėme vandentiekininkus, jie specialia dūmų įranga gali padėti aptikti taršos šaltinį. Jei tai būtų lietaus arba nuotekų kanalizacijos vamzdynai, iš karto atrastume. O šiuo atveju dyzelinas atiteka drenažo sistemomis, kurios, pagal turimus planus ir schemas, neatitinka realios situacijos. Melioracijos trasomis teka, o jos yra giliai, po žeme“, – stebėjosi R.Kašėta.
Pirminiais duomenimis, į upę galėjo patekti apie du kubinius metrus dyzelino ar vandens sumaišyto su dyzelinu. Tikslūs teršalų kiekiai bus nustatyti vėliau.
Kelia versijas
Aplinkosaugininkai išvaikščiojo visą miestelį, patikrino visus drenažinius šulinius. Kol kas neaptikta, iš kur atiteka dyzelinas.
„Keliame versiją, kad atiteka iš už miestelio ribų. Net taip gali būti. Išnaršėme visą miestelį ir negalime nustatyti šaltinio. Iki nakties slampinėjome, net pagal kvapą ieškojome“, – patikino R.Kašėta.
Iš pradžių buvo kelta versija, kad prarūdijo po žeme užkastas metalinis bakas su jame buvusiu dyzelinu.
„Tačiau tokiu atveju būtų išbėgęs tik likutis teršalų, o čia nuolat teka. Teka užterštas vanduo. Todėl abejojame“, – garsiai svarstė R.Kašėta.
Vietiniai gyventojai kėlė versiją, ar tik dyzelinas į drenažo sistemą negalėjo patekti iš sovietmečiu Salantuose, už ligoninės buvusios degalinės teritorijos. Esą jos vietoje po žeme galėjo būti užkasta nemažai teršalų.
Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas tikino, kad kai kuriose vietose uždaros drenažo sistemos pasiekia net dviejų metrų gylį.
„Nelaimė. Labai sunku surasti. Įšalo neturime. Ne dėl jo čia. Savaime galėjo prakiurti kokia nors talpyklė. Gal žmogus net pats nežino, kad jo sklype taip nutiko“, – pastebėjo Salantų seniūnas.
Aptiktas schemose nepažymėtas vamzdis
Antradienį popiet pranešta, kad aplinkosaugininkai aptiko nepažymėtą vamzdį, nešantį teršalus. Departamento teigimu, vamzdį specialistai atrado nusprendę rankiniu būdu atkasti žemę, esančią maždaug 30 metrų atstumu nuo paskutinio užteršto šulinio.
„Kadangi turimi planai neatitinka realios situacijos, ieškoti taršos šaltinio yra vienas būdas – kasti pagal vamzdžio kryptį. Kasama kas keliasdešimt metrų“, – teigiama aplinkosaugininkų pranešime.
-
COVID-19 statistikoje – painiava: duomenys yra netikslūs, o NVSC nemoka priimti kritikos? 20
Pasak Statistikos departamento, vidutinis praėjusios savaitės dienos atvejų skaičius yra 2372.
Trečiadienį statistiniai duomenys vėlavo ir nebuvo pilnai pateikti – trūko pasveikusių ir šiuo metu sergančių asmenų skaičių, taip pat ir duomenų apie atliktų tyrimų skaičių.
Statistikos departamento vadovė tuomet Jūratė Petrauskienė BNS teigė nežinanti to priežasčių ir pasiūlė kreiptis į NVSC, kuris šiomis dienomis patyrė kibernetinę ataką. NVSC atstovė Justina Petravičienė sakė, kad pasveikusiųjų ir sergančiųjų asmenų statistika nepateikta, nes fiksuoti trikdžiai informacijos gavimo procese.
Nuosekliai stebint skelbiamus duomenis, tampa aišku – čia gana daug netvarkos.
Dviejų dienų duomenys apie susirgimus buvo sujungti dėl trikdžių NVSC sistemoje
Dėl sutrikimų NVSC duomenų priėmimo sistemoje dviejų dienų susirgimų COVID-19 statistika buvo sujungta į vieną, ketvirtadienį sako centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.
Kiek anksčiau ketvirtadienį centro atstovė tikino, kad duomenų neatitikimų būta dėl sutrikimų e. sveikatos sistemoje, tačiau Registrų centrui paneigus informaciją apie sutrikimus e. sveikatoje, centro atstovė vėliau BNS pripažino suklydusi.
„Sutrikimai buvo mūsų sistemoje tuo metu(...) į mūsų sistemą tiesiog negalėjo suplaukti duomenys, dėl tam tikrų filtrų, kurie pas mus yra uždėti“,– BNS sakė NVSC atstovė.
Pasak jos, centras suabejojo antradienio duomenų patikimumu, todėl trečiadienį jų neskelbė, o ketvirtadienį abiejų dienų duomenys buvo paskelbti kaip vienos.
A. Vžesniauskaitė pripažino suklydusi, kuomet anksčiau ketvirtadienį BNS teigė, kad statistikos neatitikimai atsirado dėl to, jog centras iš e. sveikatos sulaukė „labai didelio kiekio neapdorotų duomenų“, o ne dėl sutrikimų NVSC sistemoje.
Tai tikrai ne e. sveikatos sutrikimai, tai buvo sutrikimai mūsų sistemoje, kažkokios galbūt neatpažino informacijos ar buvo situacija mūsų sistemoje, kai ji informacijos nepaėmė.
„Tai tikrai ne e. sveikatos sutrikimai, tai buvo sutrikimai mūsų sistemoje, kažkokios galbūt neatpažino informacijos ar buvo situacija mūsų sistemoje, kai ji informacijos nepaėmė“,– sakė A. Vžesniauskaitė.
Ji taip pat patikino, kad šie sutrikimai nėra susiję su NVSC pašte išplitusiu virusu, kuris laikinai sutrikdė centro elektroninio pašto sistemą. Kibernetinio saugumo specialistų teigimu, virusas išplito kelioms dešimtims darbuotojų atsidarius užkrėstus zip priedus.
Su NVSC direktorium Robertu Petraičiu BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti.
Už e. sveikatos sistemos veiklą atsakingo Registrų centro komunikacijos vadovė Daiva Bumblytė BNS patvirtino, kad šioje sistemoje trečiadienį jokių sutrikimų nefiksuota. Pasak jos, buvo nustatytas tik laikinas sistemos sulėtėjimas, kuris operatyviai pašalintas.
Naujų COVID-19 atvejų skaičius pateikiantis Statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad dėl sutrikimų NVSC sistemoje dalis gruodžio 29 dienos atvejų buvo perkelti į gruodžio 30 dienos ataskaitą.
Šiuo metu viešai prieinamoje Statistikos departamento informacijoje apie paros COVID-19 atvejus rašoma, jog gruodžio 29 dieną buvo registruoti 625 koronaviruso atvejai, o gruodžio 30 dieną – 5668.
Vis dėlto paros ataskaitoje Statistikos departamentas skelbė, jog gruodžio 30 dieną nustatyti 2360 nauji COVID-19 atvejai.
Ekspertas: jeigu prastai dirbi, tai kritiką reikia priimti
„Gaila NVSC darbuotojų, bet, deja, jeigu prastai dirbi, tai kritiką reikia priimti. Tai, kad darbuotojai gina vadovą tik parodo, kad problemos organizacijoje yra didžiulės. Yra atviras klausimas, kiek NVSC padėjo suvaldyti epidemiją, o kiek prisidėjo prie jos plitimo, – ketvirtadienį feisbuke rašo prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius. – Nereikia užmiršti, kad NVSC su niekuo nesidalina savo surinktais duomenimis, o lapkritį jie pripažino, kad 50 proc. atvejų židinių jie tiesiog neidentifikuoja. Tai turime situaciją, kai duomenys yra renkami, bet jų niekas be pačios organizacijos netikrina ir jų vertė yra abejotina. Tai kam tada švaistyti laiką juos renkant?“
Gaila NVSC darbuotojų, bet, deja, jeigu prastai dirbi, tai kritiką reikia priimti.
Anot eksperto, liūdniausia, kad NVSC eilinį kartą nesugeba pripažinti savo klaidų ir visą kritiką nurašo kaip į nereikalingą jų puolimą. „Į konstruktyvią kritiką reikia reaguoti. Deja, neteko matyti jokių realių veiksmų ta linkme. SAM ir LRV dabar turi problemą, ar bandyti toliau spręsti problemas su šia organizacija, ar tiesiog pripažinti, kad ji visiškai nepajėgi ir visus jos darbus, susijusius su COVID-19, perduoti institucijoms, kurios pajėgios juos atlikti. Tai yra labai sunkus sprendimas, bet jį teks padaryti. Gaila, kad jį reikia priimti tokiomis aplinkybėmis, bet gal geriau praryti karčią piliulę, negu toliau tęsti agoniją?“ –sakė matematikas.
„Kas nepastebėjo, vakar buvo sutrikęs NVSC darbas. Tai šiandien jie „atsigavo“. Ir sukišo visus dviejų dienų atvejus į vieną dieną. Šiandien, pasirodo, yra „rekordas“ – 5668 atvejai. Kai mes turime instituciją, kuri net nesistengia duomenis tvarkyti, ką galima kalbėti apie jos analizių patikimumą? – savo feisbuko paskyroje rašė V. Zemlys-Balevičius. – Statistikos departamentas sugebėjo ir vakar, ir šiandien atskirti tuos duomenis, nes jie supranta, kad normaliai analizei tokių nesąmonių negalima leisti. Ir čia tik uogelės, jeigu NVSC leidžia sau tokius feilus daryti lygioje vietoje, kokių dar perlų mes sulauksim?“
V. Zemlys-Balevičius teigia, kad Vyriausybės sprendimas įgalinti Lietuvos statistikos departamentą tvarkyti visus su COVID-19 susijusius duomenis yra labai sveikintinas, nes, pasak jo, „NVSC nuo duomenų reikia laikyti per patrankos šūvį“.
„Neabejotinai yra dalykų, kuriuos NVSC vis dar turi kompetencijų daryti, ir SAM darbas yra išsiaiškinti, kas tai yra. Bet faktas yra tas, kad prie COVID-19 duomenų rinkimo ir skelbimo NVSC prileisti negalima. Nes praėjo 9 epidemijos mėnesiai, su COVID-19 mes gyvensim dar metus, jei ne ilgiau, ir valstybė negali sau leisti būti vienos nekompetentingos įstaigos įkaitė“, – sakė jis.
Mokslininkas Giedrius Vanagas teigia, kad valdžios atstovų kritika, skriejanti NVSC, „labai neskaniai kvepia“. „Kai girdisi tokie kaltinimai institucijai, kuri apsiginklavusi lazdomis, stojo kovoti prieš tankus. Kai tie patys, kurie dabar kaltina, dar prieš porą mėnesių sakė, kad tų tankų nereikia bijoti, kad reikia leisti jiems laisvai judėti. Labai gėda dėl tokių ministrės kaltinimų, kai kovojama raštais, liežuviais, o ne ieškoma sprendimų“, – taip mokslininkas sureagavo į Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pasakytus žodžius, kad NVSC yra silpnoji grandis.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat pažėrė kritikos NVSC darbui. „Visą krizės laikotarpį kartojosi netikslumai dėl įvairių statistinių dalykų, ypač susiję su NVSC veikla. Manęs kaip ministro tai netenkina. Todėl buvau susitikęs su institucijos vadovu ir kalbėjome apie įvairias praktines veiklos problemas. Susitikimo metu aš nebuvau įtikintas atsakymais, todėl paprašiau, kad institucijos vadovas man raštu pateiktų išsamų situacijos vertinimą dėl nustatytų 804 neapskaitytų mirčių. Kad pateiktų situacijos susidariusias aplinkybes ir priežastis“, – trečiadienį sakė A. Dulkys.
Išplatino viešą kreipimąsi
Sulaukęs gausios kritikos, NVSC savo ruožtu išplatino viešą kreipimąsi, kad toks puolimas demotyvuoja.
„Nuolatinė ir nepagrįsta kritika įstaigos ir jos vadovo atžvilgiu trikdo ir taip nepakeliamą krūvį velkančio NVSC darbą – kelia visuomenės nepasitikėjimą, kas ypatingai apsunkina NVSC darbuotojų darbą šiuo nelengvu laikotarpiu. Tai labai neigiamai veikia ir visus įstaigos darbuotojus, kurie šią kritiką priima asmeniškai, kadangi su vadovu dirbama išvien ir sprendimai priimami kartu“, – sakoma NVSC darbuotojų kreipimesi.
Pasak darbuotojų, be įstaigos direktoriaus nuolatinio palaikymo, operatyvių sprendimų perskirstant funkcijas ir optimizuojant procesus, įstaigos darbuotojams susidariusi situacija taptų nepakeliama.
„Mūsų įstaigos puolimas demotyvuoja bei neigiamai veikia NVSC darbuotojus, jų emocinę ir psichinę sveikatą. Spaudoje perskaitę nepagrįstų pasisakymų NVSC vadovo atžvilgiu darbuotojai sunerimę kreipėsi į personalo skyriaus vadovę ir prašė paaiškinti, kodėl vyksta tokie dalykai, kodėl niekas nenori sužinoti, kaip yra iš tikrųjų, juk tiek pastangų, jėgų, laiko, atimto iš šeimų, vaikų esame atidavę šios pandemijos valdymui. Neturime savaitgalių, nebešvenčiame švenčių. Tiek įstaigos vadovas, tiek visi darbuotojai neskaičiuodami darbo valandų jau beveik metus dirba ekstremaliomis sąlygomis. Pastaruoju metu dėl nepakeliamo darbo krūvio iš darbo išėjo daugybė specialistų“,– sakoma kreipimesi.
Visi įstaigos darbuotojai: teisininkai, buhalterija, personalo skyrius savo tiesiogines funkcijas priversti atidėti į šalį – visi dirba dėl vieno tikslo – pandemijos suvaldymo.
„Per dieną atsiliepiame į tūkstančius skambučių, atsakome į šimtus laiškų, atliekame šimtus epidemiologinių tyrimų – apklausiame tūkstančius gyventojų. Taip, mums padeda savanoriai, tačiau jie neprofesionalai, jiems viskas yra nauja, todėl kartais darbas vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Be to, kasdien sulaukiame ir daugybės trukdžių – reikalaujama įvairiausių ataskaitų, paaiškinimų, individualių atvejų tyrimų duomenų, kuriuos parengti atima daug jėgų ir laiko“, – apie NVSC susiklosčiusią sunkią padėtį rašo darbuotojai.
Atliktas darbuotojų emocinės būklės tyrimus parodė, kad NVSC darbuotojai jaučia begalinę įtampą ir yra perdegę, nes nuolat patiria stresą, nerimą, todėl nuolatinis puolimas eikvoja jų jėgas ir atima tikrai labai brangų laiką, pažymim kreipimesi į premjerę ir sveikatos apsaugos ministrą. Kiekviena minutė, pasak NVSC darbuotojų, yra neįkainojama, nes per ją galėtų būti pakonsultuotas gyventojas, kuriam reikia pagalbos, arba identifikuotas bei izoliuotas sąlytį turėjęs asmuo ir tai nuo užsikrėtimo apsaugotų dar bent keliolika žmonių.
„NVSC vadovas nuo pat savo kadencijos pradžios ėmėsi veiksmų dėl procesų optimizavimo ir skaitmenizavimo, nuolat kreipėsi (tiek raštu, tiek žodžiu) į Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitus valdžios atstovus pagalbos, informavo apie milžinišką darbuotojų darbo krūvį ir nepakankamus NVSC išteklius. Kad NVSC ištekliai nepakankami ir įstaiga neturi galimybių diegti modernių technologijų bei pasirengti grėsmių valdymui, Sveikatos apsaugos ministerija buvo informuojama daug metų, deja, bet reikiamų veiksmų imtasi nebuvo. Apie šią problemą tiek direktorius, tiek kiti NVSC atstovai kalbėjo ir viešai. Pandemijos metu darbo krūvis išaugo dešimteriopai, o ištekliai padidėjo vos keliais procentais“, – sakoma NVSC darbuotojų kreipimesi.
Darbuotojai teigia pasigendantys telkiančios lyderystės, nes šiuo metu, anot jų, nėra tinkamiausias metas ieškoti kaltų ir diskutuoti apie nepakankamą pasirengimą antrajai bangai. Akivaizdu, kad visas pasaulis nėra tam tinkamai pasirengęs. Dabar metas telkti ir susitelkti bei kartu ieškoti efektyviausių sprendimų, įsitikinę NVSC specialistai.
„Sutinkame, kad bendri šalies rezultatai valdant pandemiją nėra geri, bet reikia suprasti, kad viena įstaiga, turinti ribotus išteklius, negali suvaldyti tokio lygio ekstremalios situacijos. Tai turėtų būti bendro visų kompetentingų institucijų darbo rezultatas“, – pabrėžiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų kreipimesi.
-
Kolegos prisimena G. Balandytę: išskirtinė, aristokratiško humoro jausmo asmenybė 6
Klaipėdos jaunimo teatro vadovas ir režisierius Valentinas Masalskis, ilgus metus kartu su G. Balandyte dirbęs Kauno dramos teatre, aktorę sako buvus kompanijos siela, visuomet su šypsena.
„Su ja labai ilgą laiką dirbau Kauno dramos teatre. Mano ir pirmieji žingsniai buvo ten, tai Gražina man tokia yra – ne tik man, bet ir visiems turbūt buvo teatro nuotykis, teatro pokštas, teatro širdis, teatro linksmybė, teatro netikėtumas, teatro staigmena“, – BNS sakė V. Masalskis.
„Tai buvo šypsena, kompanijos žmogus – visos premjeros pasibaigdavo dažniausiai pas ją namuose“, – pridūrė jis.
Labiausiai norėčiau išskirti jos aristokratinį humoro jausmą – labai subtilų, labai aštrų.
Jo teigimu, aktorė G. Balandytė scenoje buvo ypač paslanki, žaisminga, imli.
„Būtent tokią aš ją prisimenu ir tai yra mums didžiulė netektis, bet mes visi po truputį išeiname ir tai turbūt natūralu“, – tvirtino teatro režisierius.
V. Masalskis taip pat pažymėjo, kad su aktore visuomet buvo galima kalbėtis apie rimtas profesines problemas, be kita ko, išskyrė ir kelis jos labiausiai įsiminusius vaidmenis.
„Biografija: vaidinimas“ jos vaidmuo buvo didžiulis (...) Man jos ir kine darbai patiko – labai grakšti, labai fotogeniška ji buvo“, – kolegę prisiminė V. Masalskis.
Režisierius Aidas Giniotis išskiria G. Balandytę kaip ypatingo reiklumo sau pačiai, aristokratiško humoro jausmo aktorę.
„Labiausiai norėčiau išskirti jos aristokratinį humoro jausmą – labai subtilų, labai aštrų. Bendraudama su pasauliu ji turėjo tai, ką mes vadindavom, mėlynojo kraujo lygiu. Kai kartu repetuodavom, prie jos visada reikėdavo pasitempti, turėdavai truputėlį sureguliuoti savo kalbą ir mintis, kad jos būtų tauresnės, tikslesnės“, – BNS sakė režisierius Aidas Giniotis.
Prisimindamas G. Balandytę režisierius taip pat minėjo jos išskirtinį teisingumo jausmą, ypatybę lengvai pastebėti netikrumą.
Artistė labai gera, be abejo, labai gera, čia jau nekvestionuojama tai. Rami, gili, graži ir aistringa.
„Ji buvo kaip lakmuso popierėlis, ar nėra falšo, nėra neteisybės. Ji turėjo labai gerą teisybės pojūtį, jei tik kas ne taip, viena akim žiūrėdamas į Gražiną galėjai suprast, kad reikia dar pasistengt, padirbėt ties sprendimais“, – kalbėjo A. Giniotis.
Režisierius Raimundas Banionis, kurio režisuotuose filmuose „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ ir „Mano mažytė žmona“ vaidino G. Balandytė, aktorę prisimena kaip artistišką, šiltą ir betarpišką asmenybę.
„Artistė labai gera, be abejo, labai gera, čia jau nekvestionuojama tai. Rami, gili, graži ir aistringa. Čia ne pagyrimai, čia konstatavimas fakto, kad buvo tikrai neeilinė asmenybė mūsų teatro ir kino pasaulyje“, – BNS sakė R. Banionis.
„Visada labai artistiška, labai miela, labai geras, šiltas ir betarpiškas žmogus buvo. Neatsakydavo niekada, su didžiausiu noru ir pagalba, net ir nedideliems vaidmenims sutikdavo“, – teigė režisierius.
Apie išskirtinį aktorės humoro jausmą kalbėjo ir teatro režisierius Gintaras Varnas, jis Gražiną Balandytę atsimena, kaip itin charizmatišką ir šmaikščią asmenybę.
Ji tikrai buvo žavinga savo charakteriu, savo charizma.
„Gražina buvo, jei taip trumpai, visko siela. Teatro, spektaklio, baliuko, ji visada buvo visko centras. Tryško entuziazmu, visada su puikiu humoro jausmu, labai šmaikšti – bet kokioje situacijoje ji suras frazę, kad situacija taptų juokinga“, – BNS sakė jis.
„Ji tikrai buvo žavinga savo charakteriu, savo charizma. Visada besišypsanti, kad ir kas ten bebūtų. Net ir po insulto, ji vis tiek šypsodavosi, vis tiek juokaudavo. Ji tokia nenustygstanti, nenuorama, padauža gal net“, – sakė G. Varnas.
Kino ir teatro aktorė G. Balandytė po ligos mirė pirmadienį, jai buvo 83 metai.