„Šiandien jau gavau komisijos išvadą ir dėl informatikos egzamino. Tikriausiai praeis 5 darbo dienos kol komisijos išvadų rezultatai atsispindės vaikų galutiniame rezultate“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu teigė M. Navickienė.

Kaip skelbta anksčiau, reaguojant į kritiką dėl tarpinių patikrinimų užduočių, ŠMSM ekspertų komisijai pavedė įvertinti dalyje jų pateiktus uždavinius.

Anot M, Navickienės, ministerija intensyviai ruošiasi ir likusiems trims tarpiniams patikrinimams.

„Ateinantiems patikrinimams ruošiamės intensyviai, susitikimai yra ne tik su NŠA, bet ir su mokyklų vadovų asociacijomis, susitiksiu su moksleiviais. Kitą savaitę planuojami dalykininkų atstovų susitikimai“, – kalbėjo ji.

Informatikos patikrinimo vertinimai didės

Kaip skelbiama ŠMSM pranešime spaudai, po ekspertų komisijos išvados, informatikos tarpinio patikrinimo vertinimai turėtų didėti.

„Informatikos tarpinio patikrinimo užduotis atitiko programą ir netgi buvo lengvesnė, nei reikalauja užduoties aprašas, tačiau kai kurie uždaviniai neturėjo būti įtraukti į patikrinimą, nes mokiniai tų temų mokysis vėliau. Taip pat pasitaikė neaiškių formuluočių užduočių atsakymų variantuose. Už nekorektiškai pateiktas užduotis mokiniams bus skiriama taškų, mokinių vertinimai nuo to nenukentės – atvirkščiai, jie padidės“, – skelbia ŠMSM.

ELTA primena, kad praėjusią savaitė premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto prašymą atsistatydinti. Susitikusi su šalies vadovu Gitanu Nausėda Vyriausybės vadovė taip pat pateikė dekreto projektą, kuriame numatoma, jog laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

Kovą prasidėjus tarpiniams patikrinimams, likusieji chemijos, inžinerinių technologijų ir istorijos žinių įvertinimai bus laikomi gegužę.

Dėl kelių tarpinių patikrinimų ministras buvo sudaręs ekspertines komisijas.

Šiais metais pradėti tarpiniai patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

 „Tai yra milžiniškas atgrasymo efektas, tai kelia mus į kitą saugumo lygį ir tai yra pavyzdys kitoms Rytų flango šalims, kad jos savo viduje irgi kurtų tokias gynybos ir atgrasymo architektūras“, – pirmadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, iki 2027 m. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje kartu su karių ir jų šeimų apgyvendinimu šaliai atsieis apie 800 mln. eurų.

„Bendra suma yra apie 800 mln. eurų per tuos kelis metus. Suma yra to verta. Tai yra gynybos, saugumo ir atgrasymo efektas, kurį mes įgysime Vokietijos brigadai persikėlus čia. Tai yra daroma palaipsniui, išsiskaido laike. Mes esame pajėgūs tą padaryti“, – kalbėjo ministras.

„Visi, ir kairė, ir dešinė, sutaria, kad Vokietijos brigados atvykimas yra prioritetas nacionaliniam saugumui, tad nesvarbu, kas bus valdžioje – šis projektas eis sklandžiai“, – pridūrė jis.

Anot L. Kasčiūno, brigados dislokavimo darbai vyksta pagal planą.

Berlynas 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Po ilgą laiką trukusių diskusijų, praėjusių metų gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, šiuo metu dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, esantį Augustdorfe vakarų Vokietijoje.

Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 m.