Pasak jo, tarp aukų – 24 vaikai. „Tai nekalti civiliai, mes neatleisime jiems už nė vieną gyvybę!“ – „Telegram“ tinkle parašė jis.

Prasidėjus invazijai, Charkivas tapo vienu pagrindinių Rusijos kariuomenės taikinių. Čia nuolat vyksta bombardavimas.

Humanitariniais koridoriais evakuota 2 550 civilių

Ketvirtadienį Ukrainoje humanitariniais koridoriais pavyko evakuoti 2 550 civilių, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pasak jos, apie 2 300 žmonių, įskaitant 290 Mariupolio gyventojų, atvyko į Zaporižę, o dar 220 žmonių evakuota Luhansko srityje.

Artimiausiu metu numatomas didelio masto Rusijos puolimas Ukrainos rytuose.

Rusijos sukeltas karas prasidėjo vasario 24 dieną.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis padėkojo ukrainiečiams už 50 priešinimosi Rusijos invazijai dienų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo savo tautiečiams už 50 priešinimosi brutaliai Rusijos invazijai dienų.

„Ačiū Dievui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir mūsų žmonės apgynė didžiąją dalį mūsų šalies, – vėlų ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – 50 priešinimosi dienų yra pasiekimas. Milijonų ukrainiečių pasiekimas.“

Ačiū Dievui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir mūsų žmonės apgynė didžiąją dalį mūsų šalies.

Prezidentas nurodė prisimenantis pačią pirmąją Rusijos invazijos dieną. „Švelniai tariant, niekas nebuvo tikras, kad mes liksime gyvi“, – kalbėjo V. Zelenskis. Esą daugybė žmonių patarė jam išvykti iš šalies, tačiau jie nežinojo, kokie ukrainiečiai drąsūs ir kaip jie vertina laisvę „gyventi taip, kaip nori“.

Ukrainos lyderis kartu padėkojo ir visiems jo šalį palaikantiems žmonėms. Jis tikino, kad per šias 50 dienų pasikeitė jo požiūris į daugelį politinių lyderių. Pasak V. Zelenskio, nepasiturintieji buvo „labai dosnūs“, o tie, kurie kitų nebuvo vertinami rimtai, parodė savo ryžtą.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad buvo ir tokių politikų, kurie elgėsi taip, lyg neturėtų jokių įgaliojimų.

Prancūzija perkelia savo ambasadą Ukrainoje atgal į Kyjivą

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė, kad šalies ambasada Ukrainoje netrukus bus perkelta atgal į Kyjivą. Prasidėjus Rusijos invazijai, kovo pradžioje visa jos veikla buvo vykdoma vakariniame Lvivo mieste.

„Šis perkėlimas įvyks netrukus ir leis Prancūzijai pagilinti savo paramą Ukrainai visose srityse“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Apie tai Ukrainos užsienio reikalų minisrui Dmytro Kulebai ketvirtadienį per pokalbį telefonu pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yvesas Le Drianas.

Nepaisant ambasados perkėlimo, Prancūzija ir toliau rekomenduoja savo piliečiams nevykti į Ukrainą, įskaitant sostinę Kyjivą.

Pentagonas: karo laivo nuskendimas – „didelis smūgis“ rusų karinėms jūrų pajėgoms

Pentagonas ketvirtadienį pareiškė, kad karinio laivo „Moskva“ nuskendimas po to, kai jį apėmė liepsnos, yra „didelis smūgis“ Rusijos karinėms jūrų pajėgoms Juodojoje jūroje, Maskvai pripažinus, kad laivas nuskendo.

„Tai didelis smūgis Juodosios jūros laivynui, tai... pagrindinė jų pastangų užtikrinti tam tikrą dominavimą Juodojoje jūroje dalis“, – CNN sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Tai didelis smūgis Juodosios jūros laivynui, tai... pagrindinė jų pastangų užtikrinti tam tikrą dominavimą Juodojoje jūroje dalis.

„Tai turės įtakos jų galimybėms“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerija kiek anksčiau teigė, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, sprogo šaudmenys, ir pridūrė, kad dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą.

„Dėl neramios jūros laivas nuskendo“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo ministeriją.

Tuo metu Ukrainos Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas sakė, kad į laivą pataikė ukrainietiškos priešlaivinės raketos „Neptun“.

J. Kirby teigė negalįs patvirtinti nė vienos versijos.

„Mes taip pat negalime paneigti Ukrainos pozicijos, – kalbėjo jis. – Žinoma, tikėtina ir įmanoma, kad jie iš tikrųjų pataikė į šį objektą raketa „Neptun“, o gal ir daugiau.“

A. Navalnas ragina kovoti su Rusijos propaganda

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas ketvirtadienį paragino Vakarų technologijų milžines atverti „informacinį frontą“ ir rengti reklamos kampanijas, skirtas rusams.

„Raginu Jungtinių Valstijų prezidentą, [britų premjerą] Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną), Europos Komisiją, [EK pirmininkę] Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen), [„Meta“ vadovą] Marką Zuckerbergą (Marką Zakerbergą)... skubiai rasti sprendimą, kaip užgniaužti [Vladimiro] Putino propagandą, pasinaudojant viešumo galimybėmis socialinėje žiniasklaidoje“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Mums reikia viešumo. Daug viešumo“, – pridūrė A. Navalnas.

Kritikuodamas neseniai atliktas apklausas, rodančias, kad parama prezidentui V. Putinui pastaruoju metu išaugo, jis sakė manantis, kad tai „melas“.

„Tikrai beprotiškos propagandos derinys... per visus kanalus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, nepriklausomos žiniasklaidos ir portalų uždarymas, blokavimas pamažu daro savo“, – rašė jis.

„Faktas tas, kad dauguma Rusijos piliečių turi visiškai iškreiptą supratimą apie tai, kas vyksta Ukrainoje“, – pabrėžė A. Navalnas.

Vasario 24 dieną Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos užblokavo „Twitter“, „Instagram“ ir daugumą nepriklausomos žiniasklaidos priemonių.

JAV apkaltino Rusijos parlamentarą dėl antiukrainietiškos propagandos kampanijos

JAV Teisingumo departamentas ketvirtadienį apkaltino vieną Rusijos parlamentarą ir du darbuotojus daug metų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vykdžius Jungtinėse Valstijose antiukrainietišką propagandos kampaniją.

Parlamentaras Aleksandras Babakovas, kuriam jau buvo taikomos JAV sankcijos, apkaltintas drauge su dviem padėjėjais Aleksandru Vorobjovu ir Michailu Plisiuku. Visi trys gyvena Maskvoje, yra laisvėje, nurodė Teisingumo departamentas.

A. Babakovas, Rusijos Valstybės Dūmos narys, ir kiti du įtariamieji kaltinami tuo, kad viena rusų nevyriausybine organizacija naudojosi kaip priedanga nelegalioms operacijoms vykdyti nuo 2012 metų.

Šie trys asmenys, kaip įtariama, „režisavo slaptą rusų propagandos kampaniją JAV, kad stumtų Rusijos piktavališkus politinius planus prieš Ukrainą ir kitas šalis, įskaitant JAV“, sakė federalinis prokuroras Damianas Williamsas (Damianas Viljamsas).

„Šiandienos kaltinamasis aktas parodo, kad Rusijos neteisėti veiksmai prieš Ukrainą neapsiriboja mūšio lauku, nes Rusijos kontroliuojami politiniai nuomonės formuotojai, kaip įtariama, rezgė sąmokslą slaptomis ir neteisėtomis priemonėmis JAV ir kitur Vakaruose siekti geopolitinio pasikeitimo Rusijos naudai“, – pridūrė D. Williamsas.

Trys minimi rusai taip pat kaltinami bandymu užverbuoti mažiausiai vieną JAV pilietį padėti jiems įtraukti JAV ir Europos politikus į jų įtakos ir propagandos kampaniją siekiant Rusijos užsienio politikos tikslų.

Konkrečiai A. Babakovas ir jo padėjėjai kaltinami susimokymu priversti JAV piliečius veikti Jungtinėse Valstijoje kaip neįregistruotus Rusijos agentus, susimokymu pažeisi JAV sankcijas ir jų išvengti, susimokymu sukčiauti dėl vizų.

Ukraina praneša, kad ketvirtadienį humanitariniais koridoriais evakuota 2 550 civilių

Ketvirtadienį Ukrainoje humanitariniais koridoriais pavyko evakuoti 2 550 civilių, pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pasak jos, apie 2 300 žmonių, įskaitant 290 Mariupolio gyventojų, atvyko į Zaporižę, o dar 220 žmonių evakuota Luhansko srityje.

Artimiausiu metu numatomas didelio masto Rusijos puolimas Ukrainos rytuose.

Rusijos sukeltas karas prasidėjo vasario 24 dieną.

Prancūzija perkelia savo ambasadą Ukrainoje atgal į Kyjivą

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė, kad šalies ambasada Ukrainoje netrukus bus perkelta atgal į Kyjivą. Prasidėjus Rusijos invazijai, kovo pradžioje visa jos veikla buvo vykdoma vakariniame Lvivo mieste.

„Šis perkėlimas įvyks netrukus ir leis Prancūzijai pagilinti savo paramą Ukrainai visose srityse“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusijos Federacija yra teroristinė valstybė, vienas jos politinio režimo tikslų yra Ukrainos žmonių genocidas.

Apie tai Ukrainos užsienio reikalų minisrui Dmytro Kulebai ketvirtadienį per pokalbį telefonu pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yvesas Le Drianas.

Nepaisant ambasados perkėlimo, Prancūzija ir toliau rekomenduoja savo piliečiams nevykti į Ukrainą, įskaitant sostinę Kyjivą.

Ukrainos parlamentarai pripažino Rusiją teroristine valstybe

Ukrainos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe ir uždraudė šalyje naudoti su Maskvos pradėtu karu susijusius simbolius.

Ketvirtadienį atitinkamam įstatymui pritarė 354 parlamentarai, „Telegram“ tinkle pranešė parlamento narys Jaroslavas Želesniakas. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, buvo reikalingi tik 226 balsai.

„Rusijos Federacija yra teroristinė valstybė, vienas jos politinio režimo tikslų yra Ukrainos žmonių genocidas, fizinis Ukrainos piliečių naikinimas ir masinis jų žudymas“, – teigiama įstatyme.

Juo taip pat uždraudžiamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir kitų Rusijos valdžios institucijų simbolių naudojimas, o Rusijos režimas pripažįstamas „neonacistiniu totalitariniu režimu“.

V. Zelenskis paaiškino, kodėl nepalieka Kyjivo

V. Zelenskis interviu BBC papasakojo, kodėl nuo Rusijos įsiveržimo pradžios neišvyko į užsienį, nors gavo tokių pasiūlymų.

„Man ne vis tiek, kas vyksta mano šalyje. Man ne vis tiek, kas nutinka ukrainiečiams. Aš esu vienas iš jų. Kaip aš galiu juos palikti? Tai tiesiog neįmanoma, neįmanoma. Net tokios minties negalėjau turėti. Neturėčiau tokios minties, jei ir nebūčiau prezidentas. Būčiau Ukrainoje. Kaip aš galiu visa tai palikti? O dabar, kai jaučiu didelę atsakomybę, aš negalėjau to padaryti. Tai pirma“, – sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo išvykimas būtų buvęs naudingas priešui.

„O antra, tai būtų destabilizavę mūsų šalį. Tai būtų tikrai ją suskaldę. Ir tada nebūtų buvę tokios vieningos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, prezidento ir tautos pozicijos“, – paaiškino V. Zelenskis.

Atsakydamas į patikslinantį žurnalisto klausimą, prezidentas taip pat pareiškė, jog jis ne tikisi, o neabejoja Ukrainos pergale kare su Rusija.

Meras: ant beveik 85 proc. Bučoje žuvusių žmonių kūnų aptiktos šautinės žaizdos

Tai reiškia, kad Bučoje vyko sąmoningos, tyčinės žudynės.

Ant beveik 85 proc. Ukrainos Bučos miestelyje žuvusių žmonių kūnų aptiktos šautinės žaizdos. Tai, remdamasis miestelio meru Anatolijumi Fedoruku, praneša portalas „Ukrinform“.

„Ant beveik 85 proc. kūnų, kuriuos iki šiol iškėlėme iš masinių kapaviečių ar individualių kapų soduose, parkuose, aikštėse ir namų kiemuose, aptiktos šautinės žaizdos. Tai reiškia, kad Bučoje vyko sąmoningos, tyčinės žudynės“, – teigė A. Fedorukas.

Meras nurodė, kad kūnų iškėlimas iš masinės kapavietės Šv. Andriejaus bažnyčios teritorijoje veikiausiai bus užbaigtas penktadienį, balandžio 15 d.

Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai

Naktį į penktadienį Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai, praneša BBC.

Ukrainos parlamento narė Lesia Vasylenko tviteryje parašė, kad „vienas po kito“ pasigirdo trys sprogimai.

Vienas liudininkas sakė BBC korespondentui, kad jie įvyko sostinės pietvakariuose.

Vokietijos diplomatas pripažino savo šalies ir pasaulio kaltę dėl Rusijos karo prieš Ukrainą

Pasaulio bendrija, taip pat ir Vokietija, turėtų atsiprašyti Ukrainos už tai, kad prieš 6-8 metus nesuprato tikrųjų Rusijos kėslų ir nepakankamai ryžtingai reagavo į jau tada iškilusius iššūkius.

Tai pareiškė Vokietijos diplomatas, buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris, tuo būdu pripažindamas klaidingą Vakarų poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija siekia kur kas daugiau nei tik užkariauti Ukrainą. Rusija jaučia Europos Sąjungos, Vakarų Europos, Euroatlantinio aljanso, viso pasaulio iššūkį, nes šis iššūkis – tai fundamentalūs pasaulio tvarkos principai. Tad taikinys ne tik Ukraina, tai mes visi“, – cituoja diplomatą portalas „Segodnia“.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija siekia kur kas daugiau nei tik užkariauti Ukrainą.

W. Ischingeris taip pat priminė 2008 metus, kai Ukrainai nebuvo suteiktas NATO narystės veiksmų planas.

„NATO lyderiai susitiko 2008 metų pavasarį, dar prieš (Rusijos) įsiveržimą į Sakartvelą. Buvo manoma, kad galime sukurti kažkokią kompleksinę euroatlantinę struktūrą su Rusija. Žinoma, mes klydome, dabar tai aišku. Ir dabar turime apgailestauti, kad tada taip klydome, nes jūsų šalis tapo tokios įžūlios agresijos auka. Bet 2008 metų pavasarį ne taip jau lengva buvo numatyti šiuos įvykius“, – sakė Vokietijos diplomatas.

Paklaustas, kodėl po Krymo ir dalies Donbaso okupacijos Rusija nesulaukė ryžtingo atsako, W. Ischingeris pripažino, kad pasaulis neįvertino šių Kremliaus veiksmų masto ir padarinių.

„Mes manėme, kad galėsime vesti kažkokias derybas. Bet paaiškėjo, jog tai nelengva, gal net neįmanoma. Mes privalome jūsų atsiprašyti už tai, kad nesupratome tikrųjų Rusijos kėslų ir nepakankamai ryžtingai reagavome į iššūkius prieš 6-8 metus“, – apibendrino jis.

Ukraina: Rusijos karinių pajėgų smūgiai dabar daugiausiai nukreipti į miestus Luhansko srityje

Rusijos karinių pajėgų smūgiai dabar daugiausiai nukreipti į Rytų Ukrainą, siekiant užimti Luhansko srityje esančius Popasnos ir Rubižnės miestus. Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Tačiau, štabo duomenimis, jų pastangos iki šiol buvo bevaisės.

Kyjivas prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis Ukrainos rytuose įvyks didelio masto Rusijos puolimas.

Generalinis štabas taip pat pranešė, kad per pastarąją parą Luhansko ir Donecko srityse buvo atremtos atakos aštuoniose vietovėse. Jų metu sunaikinti keli rusų tankai ir viena artilerijos sistema.

JT: masinis pabėgėlių grįžimas į Ukrainą komplikuoja humanitarines problemas

Į Ukrainą jau grįžo 870 tūkst. pabėgėlių, palikusių šalį prasidėjus plataus masto karui su Rusija. Kasdien grįžta apie 30 tūkst. žmonių.

Tai pranešė JT, remdamosi Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis.

Pasak organizacijos atstovų, masinis pabėgėlių grįžimas komplikuoja humanitarines problemas Ukrainos teritorijoje.

JT duomenimis, nuo karo pradžios savo namus turėjo palikti mažiausiai 11,7 mln. ukrainiečių. Iš jų daugiau kaip 4,6 mln. išvyko į kitas šalis, o 7,1 mln. tapo perkeltaisiais asmenimis Ukrainoje.

JT prognozuoja, kad migracija atgal į Ukrainą toliau didės. „Tai neišvengiamai sukels naujų problemų humanitariniam reagavimui į krizę, kadangi žmonėms bus reikalinga parama reintegruojantis į savo bendruomenes arba ieškant priimančių bendruomenių, jeigu grįžti į savo namus yra neįmanoma arba netikslinga“, – sakoma JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pranešime.

UNIAN primena JT prognozes, jog devyni iš dešimties ukrainiečių gali susidurti su skurdu, jeigu karas su Rusija nesibaigs kitąmet.

Slovakijos gynybos ministras palygino V. Putiną su A. Hitleriu

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vadina savo šalį pafrontės valstybe, o Vladimirą Putiną lygina su Adolfu Hitleriu.

Jis tai pareiškė laikraščiui „The New York Times“.

Pasak ministro, anksčiau, iki Rusijos agresijos pradžios, buvo sunku įsivaizduoti jo šalį, siunčiančią per rytinę sieną net paprasčiausius ginklus, jau nekalbant apie senus, sovietinius, bet galingus.

„Bet tai nauja pasaulio tikrovė. Mes esame pafrontės valstybė. Karas vyksta prie mūsų sienos ir daugiau kaip 330 tūkst. ukrainiečių atvyko į mūsų šalį. Dabar visai kita paradigma“, – konstatavo jis.

Putinas, anot ministro, „prilygsta Hitleriui“ ir turi būti sustabdytas Ukrainoje, kol nepatraukė toliau, į Vakarus.

„Ukraina kovoja dėl mūsų ateities“, – pabrėžė J. Nadis.

Anksčiau buvo pranešta, kad Slovakija perdavė Ukrainai oro gynybos sistemą S-300. Be to, Slovakijos vyriausybė patvirtino informaciją apie Bratislavos ir Kyjivo derybas dėl savaeigių artilerijos pabūklų „Zuzana 2“ pardavimo.

Europos kosmoso agentūra nutraukė bendradarbiavimą su rusų misijomis į Mėnulį

Europos kosmoso agentūra (ESA), dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įšaldžiusi bendrą su Rusija Marso tyrimų misiją, trečiadienį taip pat nutraukė bendradarbiavimą su rusais dėl trijų misijų į Mėnulį.

ESA nurodė, kad „nebetęs bendradarbiavimo“ dėl Rusijos misijų į Mėnulį „Luna-25“, „Luna-26“ ir „Luna-27“, nors ketino per jas išbandyti savo naujų technologijų ir įrangos.

Kovo pabaigoje ESA sustabdė bendradarbiavimą dėl plano „ExoMars“ nuleisti Raudonojoje planetoje marsaeigį, turėjusį daryti grunto gręžinius ir ieškoti potencialių gyvybės pėdsakų. Misija turėjo prasidėti rugsėjį.

Ukraina kovoja dėl mūsų ateities.

„Kaip ir „ExoMars“ [atveju], Rusijos agresija prieš Ukrainą ir dėl to įvestos sankcijos reiškia esminį aplinkybių pasikeitimą, todėl ESA neįmanoma įgyvendinti planuoto bendradarbiavimo dėl Mėnulio [misijos]", – sakoma ESA pareiškime.

ESA planavo zonde „Luna-25“ įrengti navigacijos kamerą „Pilot-D“. Zondą ketinama paleisti šią vasarą.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris (Josefas Ašbacheris) spaudos konferencijoje sakė, kad kamera bus išmontuota ir per misiją nebus naudojama. Jis pridūrė, kad Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ apie tai jau informuota.

ESA ieško kitų galimybių ir partnerių šiai technologijai išbandyti, sakė jis ir pridūrė, kad kai kurių galimybių jau atsirado.

Alternatyvi misija „Pilot-D“ technologijai „jau įsigyjama iš vieno komercinio paslaugų teikėjo“, nurodė agentūra.

Įranga, įskaitant Mėnulio paviršiaus gręžimo prietaisą, iš pradžių numatyta misijai „Luna-27“, dabar bus panaudota per NASA vadovaujamą misiją.

Taip pat ieškoma naujų galimybių dėl „ExoMars“ komponentų, nurodė ESA.

Ukraina praneša, kad per naujus Rusijos antskrydžius šalies rytuose žuvo penki žmonės

Ukraina penktadienį pranešė, kad per naujus Rusijos kariuomenės antskrydžius šalies rytuose žuvo penki žmonės.

Penktadienį paskelbtoje prezidentūros ataskaitoje teigiama, kad du žmonės žuvo Luhansko, o dar trys – Donecko srityje. Joje priduriama, kad „mūšiai tęsiasi prie visos fronto linijos“ Donecke.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad sostinės Kyjivo srityje išsidėsčiusiame Vasilkivo mieste nugriaudėjo keli sprogimai ir buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos.

Rusijos karinės pajėgos anksčiau paskelbė, kad dabar visą savo dėmesį skirs Ukrainos rytams.

Maskva grasina suintensyvinti smūgius Kyjivui

Rusijos gynybos ministerija penktadienį įspėjo, kad suintensyvins atakas prieš Kyjivą, apkaltinusi Ukrainą, kad ji taikosi į Rusijos pasienio miestus.

„Atsakant į bet kokius teroristinius išpuolius ar sabotažą, kuriuos Kyjivo nacionalistinis režimas įvykdys Rusijos teritorijoje, padidės raketų smūgių taikiniams Kyjive skaičius ir mastas“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos pareigūnai ketvirtadienį apkaltino Ukrainos kariuomenę pasiuntus sraigtasparnius smogti vienam Rusijos miesteliui, esančiam pietvakarinėje Briansko srityje maždaug už 10 km nuo bendros sienos, bet nepateikė jokių priežasčių, kodėl Kyjivo pajėgos galėjo smogti šiam miesteliui.

Reaguodama į šiuos pranešimus Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) Kovos su dezinformacija centras pareiškė, kad Rusija pradėjo įgyvendinti planą rengti teroro aktus savo teritorijoje ir dėl jų kaltinti Ukrainą.

Rusija puolimą prieš Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną, tikėdamasi greitai užimti Kyjivą ir nuversti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.

Tačiau Ukrainos įnirtingas priešinimasis, taip pat rusų logistikos ir taktikos problemos sutrikdė Kremliaus planus. Tuo metu Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų, o daugybė tarptautinių bendrovių iš jos pasitraukė.

Rusija tvirtina Ukrainoje nukovusi iki 30 „samdinių“ iš Lenkijos

Rusija penktadienį pareiškė, kad jos kariuomenė Ukrainos Charkivo srityje nukovė iki 30 ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų gretose kovojusių „samdinių“ iš Lenkijos.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, Maskvos strateginės pajėgos per smūgį Iziumskoje kaimui netoli Charkivo miesto „eliminavo iki 30 samdinių iš Lenkijos“.

Ukraina praneša apie belaisvių mainus su Rusija

Ukraina penktadienį pranešė, kad apsikeitė su Rusija keliais paimtais į nelaisvę kariais karo apimtos šalies pietuose, kur įsiveržusios Maskvos pajėgos įtvirtino savo didžiausius laimėjimus.

„Po įtemptų derybų mums pavyko susitarti dėl apsikeitimo belaisviais netoli Posad-Pokrovskės kaimo, kur keturi Rusijos kariai buvo iškeisti į penkis mūsų karius“, – sakė Ukrainos gynybos ministerija.

Rusijos kariai užėmė Chersono miestą, kuris yra to paties pavadinimo regiono, kuriame penktadienį įvyko apsikeitimas, administracinė sostinė.

Ketvirtadienį Kyjivas buvo paskelbęs apie ketvirtą apsikeitimą kaliniais nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais su Rusija, surengtą V. Zelenskio nurodymu, į šalį grįžo 30 karo belaisvių.

V. Zelenskis šią savaitę pasiūlė į Rusijos suimtus ukrainiečius iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė jam pabėgus iš namų arešto.

JAV senatorius Taivane: Kinija „privalo sumokėti“ už Rusijos rėmimą

Kinija privalo mokėti didesnę kainą už Rusijos invazijos Ukrainoje rėmimą, penktadienį sakė įtakingas JAV senatorius lankydamasis Taivane, kur amerikiečių įstatymų leidėjų delegacija pažadėjo, kad Vašingtonas nepaliks šios salos.

Pekinas pagrasino „griežtomis priemonėmis“ atsakyti į „vanagišką“ poziciją Kinijos atžvilgiu užimančio Lindsey Grahamo (Lindsio Grejemo) vadovaujamos delegacijos dviejų dienų vizitą Taibėjuje.

Vizitas prasidėjo vėlai ketvirtadienį.

Kinija  niekada nekontroliavo savarankiško Taivano, bet vis tiek laiko jį savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Rusijos invazija Ukrainoje, kurią Pekinas atsisakė pasmerkti, taip pat pakurstė nuogąstavimus, kad Kinija vieną dieną gali įvykdyti savo grasinimus aneksuoti salą.

Per susitikimą su Taivano prezidente Tsai Ing-wen (Cai Ingven) L. Grahamas sakė, kad Jungtinės Valstijos „gins, ką mylime“, ir pridūrė: „Mes palaikysime jus“.

„Palikti Taivaną reikštų palikti demokratiją ir laisvę... Tai reikštų atlygį blogiausiems žmonijos [dalykams], – sakė jis. – Pradėsime versti Kiniją mokėti didesnę kainą už tai, ką jie daro visame pasaulyje. Parama [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui privalo turėti kainą.“

Taivano saugumas svarbus visam pasauliui, nes saloje pagaminama maždaug 90 proc. aukštos klasės puslaidininkių lustų, pridūrė JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas demokratas Bobas Menendezas (Bobas Menendesas).

„Tie, kas linki Taivanui bloga, privalo suprasti, jog pasaulinė bendrija žiūrės į tai ir sakys, kad negalime leisti neigiamai paveikti Taivano, nes su tuo susiję pasaulio interesai“, – sakė jis per kitą spaudos konferenciją.

Paklaustas, ar Vašingtonas turėtų atsiųsti karių, kad padėtų ginti Taivaną, jei jį užpultų Kinija, L. Grahamas atsakė, kad svarstomos „visos galimybės“.

„Turime stiprią kariuomenę – ne tam, kad atimtume kitų žmonių turtą, o tam, kad apsaugotume savo laisvę ir pasaulio laisvę“, – reporteriams sakė jis.

Kaip dauguma kitų valstybių, Jungtinės Valstijos diplomatiškai pripažįsta Pekiną, bet taip pat de facto palaiko ryšius su Taibėjumi ir yra Kongreso įpareigotos užtikrinti, kad Taivanas galėtų apsiginti.

Ir JAV ginklų pardavimas, ir diplomatiniai vizitai Taivane padažnėjo valdant ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). Tendencija tęsiasi valdant dabartiniam JAV lyderiui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Rusija perspėja dėl pasekmių, jei Suomija, Švedija taptų NATO narėmis

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį perspėjo dėl neįvardytų „pasekmių“, jei Suomija ir Švedija įstotų į JAV vadovaujamą NATO gynybos aljansą po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Dėl Maskvos karo Ukrainoje Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė visuomenių ir politikų nuomonė dėl ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

Šią savaitę Suomija pareiškė, kad per kelias savaites nuspręs, ar pateikti prašymą dėl narystės NATO, o Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso.

„Pasirinkimas priklauso nuo Švedijos ir Suomijos valdžios institucijų. Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Jos automatiškai atsidurs NATO fronto linijoje.

Ji pridūrė, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO „vargu ar prisidės prie jų tarptautinio prestižo stiprinimo“.

M. Zacharova sakė, kad abiejų šalių neprisijungimo politika „užtikrina patikimą saugumo lygį“, o narystė kariniame aljanse „negali sustiprinti jų nacionalinio saugumo“.

„Jos automatiškai atsidurs NATO fronto linijoje“, – pareiškė M. Zacharova.

Buvęs Rusijos prezidentas, Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

Ukraina: Rusijai atakavus evakuojamų civilių autobusus, žuvo septyni žmonės

Ukraina penktadienį pranešė, kad septyni žmonės žuvo, o daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti per Rusijos išpuolį prieš autobusus, vežusius civilius gyventojus iš karo draskomų šalies rytų.

„Balandžio 14 dieną Rusijos kariškiai apšaudė evakuacijos autobusus su civiliais gyventojais Iziumo rajono Borovos kaime. Preliminariais duomenimis, žuvo septyni žmonės. Dar 27 žmonės buvo sužeisti“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Ukrainos tarnybos ragino pietinių sričių ir Donbaso regiono gyventojus nedelsti evakuoti į šalies vakarus, gresiant naujam didelio masto Rusijos puolimui, per kurį tikriausiai bus siekiama galutinai užimti Luhansko ir Donecko sritis, dabar iš dalies kontroliuojamas prorusiškų separatistų.

Rusijos pajėgos praeitą savaitę buvo kaltinamos raketų smūgiu traukinių stočiai rytiniame Kramatorsko mieste, nusinešusiu daugiau kaip 50 žmonių gyvybių.

Ukrainos rytuose padėčiai darantis vis labiau įtemptai Kyjivas trečiadienį buvo priverstas sustabdyti visas evakuacijas ir pareiškė, kad padėtis humanitariniuose koridoriuose pernelyg nesaugi.

Rusijos pajėgos smogė raketų gamybos įmonei Ukrainoje

Rusijos pajėgos praeitą naktį smogė Ukrainos gynybos pramonės įmonei netoli Kyjivo, kurioje esą buvo pagamintos raketos, panaudotos nuskandinti rusų Juodosios jūros laivyno flagmanui, pranešė penktadienį įvykio vietoje apsilankęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Netoli Kyjivo tarptautinio Žulianų oro uosto esančios įmonės „Vizar“ vienas cechas ir administracinis pastatas buvo smarkiai apgadinti.

Rusija anksčiau pranešė smogusi šiai gamyklai.

Smūgis įvyko kitą dieną po Ukrainos pranešime, kad ji sunaikino Juodojoje jūroje plaukiojusi Rusijos raketinį kreiserį „Moskva“. Maskva vėliau pripažino, kad laivas nuskendo.

Kaip nurodoma Ukrainos valstybinio ginkluotės gamybos susivienijimo „Ukroboronprom“ tinklalapyje, fabrike „Vizar“ Vyšnevėje buvo gaminamos raketos „Neptun“.

47 metų Andrijus Sizovas, netoliese esančių medžio dirbtuvių savininkas, pasakojo, kad ginkluotės fabrikui buvo smogta naktį.

„Apie 1 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) mano sargas man paskambino, nes įvyko smūgis iš oro“, – vyras sakė AFP.

„Buvo penki pataikymai. Mano darbuotojas buvo biure ir buvo parblokštas sprogimo bangos“, – pridūrė A. Sizovas.

Jis pridūrė manąs, kad Rusija tokiu būdu keršijo už „Moskva“ nuskandinimą.

Pietinės Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė paleido į „Moskva“ dvi Ukrainoje sukurtas priešlaivines raketas „Neptun“.

„Moskva“ atliko vadovaujamą vaidmenį per jau septynias savaites besitęsiančio konflikto jūrines operacijas. Kreiserio, kurio ilgis – 186 metrai, nuskandinimo aplinkybės ir jo įgulos likimas tebėra neaiškūs.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad laivas buvo smarkiai apgadintas detonavus šaudmenims ir jį tempiant į uostą „prarado pusiausvyrą“.

Juodosios jūros laivynas dalyvavo blokuojant Ukrainos pietvakarinį Mariupolio uostamiestį. Rusija teigia dabar jau visiškai kontroliuojanti šio miesto uostą.

Rusijos pajėgos praeitą mėnesį pradėjo trauktis iš teritorijų aplink Ukrainos sostinę ir buvo perkeliamos ruošiantis suintensyvinti puolimą šalies rytuose. Tačiau Kyjivas išliko pažeidžiamas raketų smūgių.

„Raketų smūgių prieš taikinius Kyjive skaičius ir mastas didės, atsakant į bet kokias teroristines atakas ar diversijas, vykdomas Kyjivo nacionalistinio režimo Rusijos teritorijoje“ – perspėjo Gynybos ministerija.

„Per smūgį Žulianų mašinų gamybos įmonei „Vizar“ ilgo ir vidutinio nuotolio zenitinių raketų sistemų, taip pat priešlaivinių raketų gamybos ir remonto cechai buvo sunaikinti“, – teigė ministerija.

Karas Ukrainoje jau pražudė 198 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 198 vaikai. Tai penktadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar daugiau kaip 355 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko 20 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 15 d. jau neteko apie 20 tūkst. žmonių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 756 tankų, 1 976 šarvuotųjų kovos mašinų, 366 artilerijos sistemų, 122 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 66 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 163 lėktuvų, 144 sraigtasparnių, 1 443 automobilių, 8 laivų, 135 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusija tvirtina kontroliuojanti Mariupolyje esančią Iljičiaus vardo plieno gamyklą

Rusijos kariuomenė tvirtina visiškai perėmusi Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančios Iljičiaus vardo plieno gamyklos kontrolę.

„Mariupolio mieste per Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir Donecko liaudies respublikos dalinių atakas iš Ukrainos nacionalistų visiškai išlaisvinta Iljičiaus vardo plieno gamykla“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukraina šių pranešimų nepatvirtino, tačiau šalies jūrų pėstininkų 36-osios brigados vadas Serhijus Volyna sakė laikraščiui „Ukrainskaja Pravda“, kad situacija mieste šiuo metu „kritiška“. Pasak jo, Mariupolį pavyktų išlaisvinti tik įvykdžius sparčią karinę operaciją ar radus politinį sprendimą.

Ukrainos VRM: V. Medvedčukas yra patikimoje vietoje ir niekur nepabėgs

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka penktadienį pareiškė, kad neseniai sulaikytas oligarchas Viktoras Medvedčukas šiuo metu yra patikimoje vietoje ir niekur nepabėgs, praneša „Ukrinform“.

„Jei kalbėsime apie tai, ar jis patikimai slepiamas, – taip, niekur jis nedings, šįsyk jam nepavyks pasprukti, o praėjusį kartą, norėčiau priminti, jam pavyko pabėgti todėl, kad prieš Rusijos įsiveržimą teisėjas leido jam nusiimti apykoję“, – sakė patarėjas.

Vasario 27 d. buvo pranešta, kad V. Medvedčukas, įtariamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu, pabėgo iš namų arešto.

Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas.

V. Zelenskis siūlė iškeisti V. Medvedčuką į rusų nelaisvėje esančius Ukrainos karius.

JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 5 milijonus

Jau daugiau kaip 5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną, penktadienį parodė Jungtinių Tautų duomenys.

Ši pabėgėlių krizė Europoje jau dabar yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo ir toliau sparčiai vystosi.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad per minėtą laikotarpį iš Ukrainos pasitraukė 4 796 245 mln. šios šalies piliečių.

Palyginus su padėtimi ketvirtadienį, UNHCR paskelbtas ukrainiečių pabėgėlių skaičius išaugo 59 774 žmonėmis.

Daugiau kaip 2,7 mln. ukrainiečių išvyko į Lenkiją. Jie sudaro šešis dešimtadalius išvykusių nuo karo pradžios. Daugiau kaip 725 tūkst. žmonių atsidūrė Rumunijoje.

UNHCR duomenys rodo, kad beveik 645 tūkst. ukrainiečių pabėgo per kelias paskutines vasario dienas, dar beveik 3,4 mln. jų paliko šalį per kovo mėnesį, o nuo šio mėnesio pradžios iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 760 tūkst. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Savo namus buvo palikti beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų, įskaitant tebesančius savo šalyje.

Tuo metu JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) sako, kad į kaimynines šalis iš Ukrainos pabėgo dar beveik 215 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, kurie neturi nei Ukrainos, nei šalies, į kurią jie atvyko, pilietybės. Dauguma jų yra studentai ir migrantai darbininkai.

TMO vertinimais, 7,1 mln. žmonių yra palikę savo namus, bet neišvykę iš Ukrainos.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši dešimtadaliai ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 720 622 – kirto Lenkijos sieną.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Lenkija sergantiems ir sužeistiems žmonėms iš Ukrainos rezervavo 7 000 lovų ligoninėse ir kad 20 proc. jų šiuo metu yra naudojamos.

Nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvyko apie 652 tūkst. žmonių.

Prieš šią krizę Lenkijoje jau gyveno apie 1,5 mln. ukrainiečių, daugiausiai migrantų darbininkų.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 726 857 žmonės iš Ukrainos. Didelę dalį jų sudaro asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Rusija

Į Rusiją atvyko 484 725  pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 18–23 dienomis į Rusiją atvyko 105 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 447 053 ukrainiečių pabėgėliai.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos.

Šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto 419 499 ukrainiečiai.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas valstybes, bet maždaug 100 tūkst. pasiliko, įskaitant 50 tūkst. vaikų. Iš pastarųjų tik 1 800 sudaryta galimybė lankyti mokyklas.

„Pabėgėliai vaikai iš Ukrainos pasitraukė nuo žiauraus karo ir į Moldovą atvyko nieko neturėdami ir traumuoti. Jie labai pažeidžiami; jiems reikalinga nedelsiama pagalba“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Švietimas negali laukti“ direktorė Yasmine Sherif (Jasmin Šerif).

„Valstybinės mokyklos atviros pabėgėlių vaikams, bet pajėgumai yra viršyti, be to, skubiai reikalinga psichologinė pagalba, psichosocialinės paslaugos, higienos priemonės ir mokytojai“, – pridūrė ji.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 329 597 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos artimą sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 22 827 pabėgėliai.

Rusijoje užblokuotas Prancūzijos radijo RFI tinklalapis

Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ penktadienį užblokavo prieigą prie Prancūzijos radijo RFI tinklalapio, pareiškusi, kad šiame puslapyje buvo pažeidinėjamas įstatymas, draudžiantis platinti melagingą ar ekstremistinę informaciją.

RFI tinklalapis penktadienį buvo įtrauktas į „Roskomnadzor“ blokuojamų tinklalapių sąrašą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai Maskvoje sakė nebegalėję prieiti prie šio radijo svetainės versijų anglų, prancūzų ar rusų kalbomis.

 

Rusijoje dėl reportažų apie Ukrainą užblokuota „The Moscow Times“ svetainė rusų kalba

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija penktadienį dėl karo Ukrainoje nušvietimo užblokavo nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ tinklapį rusų kalba, dar labiau suvaržydama nepriklausomą žurnalistiką.

„The Moscow Times“, kurio originalią versiją anglų kalba 1992 metais pradėjo leisti olandų verslininkas Derkas Saueris, pareiškė, kad leidinio rusų redakcija buvo uždaryta dėl, teisėsaugos teigimu, „melagingo pranešimo apie riaušių policijos pareigūnus, atsisakančius kariauti Ukrainoje“.

Portalo svetainė anglų kalba nebuvo paveikta.

Valstybinės žiniasklaidos priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ paskelbtoje ribojamų interneto išteklių duomenų bazėje nurodyta, kad tinklapis užblokuotas antradienį generalinės prokuratūros priimtu įsakymu.

Nuo Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją, Rusija blokuoja vis daugiau nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, taip pat yra uždraudusi socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“.

Rusų parlamentarai taip pat neseniai priėmė pataisas, numatančias iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę asmenims, skelbiantiems informaciją apie ginkluotąsias pajėgas, vyriausybės laikomą melaginga.

Rusijoje užblokuotas Prancūzijos radijo RFI tinklalapis

Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ penktadienį užblokavo prieigą prie Prancūzijos radijo RFI tinklalapio, pareiškusi, kad šiame puslapyje buvo pažeidinėjamas įstatymas, draudžiantis platinti melagingą ar ekstremistinę informaciją.

RFI tinklalapis penktadienį buvo įtrauktas į „Roskomnadzor“ blokuojamų tinklalapių sąrašą. Naujienų agentūros AFP žurnalistai Maskvoje sakė nebegalėję prieiti prie šio radijo svetainės versijų anglų, prancūzų ar rusų kalbomis.

Vasario 24 dieną prasidėjus Maskvos įsiveržimui į Ukrainą, Rusija pradėjo aktyviau tildyti nepriklausomą žiniasklaidą ir vyriausybės oponentus.

Valdžia taip pat apribojo prieigą prie dešimčių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, taip pat užblokavo socialinių tinklų „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“ veikimą šalyje.

Penktadienį Rusijoje buvo užblokuota nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ svetainė rusų kalba dėl pranešimų apie karą Ukrainoje.

Vokietijos ministras ragina tautiečius „nervinti Putiną“ taupant dujas

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) penktadienį paskelbtame interviu paragino tautiečius taupyti energiją ir tokiu būdu „nervinti [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną“, šaliai siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų dėl karo Ukrainoje.

Duodamas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ ministras sakė, kad žmonės gali imtis „labai paprastų“ priemonių vartojimui sumažinti.

„Sakyčiau, kad paprastai visada galime sutaupyti 10 proc. [energijos]“, – teigė ministras.

Pasak jo, žmonės gali sutaupyti užtraukdami užuolaidas, kad naktį neprarastų šilumos, taip pat vienu laipsniu sumažindami temperatūros nustatymus.

„Raginu visus ir kiekvieną taupyti energiją jau dabar“, – kalbėjo Žaliųjų partijos narys R. Habeckas, taip pat turintis kovos su klimato kaita portfelį Vokietijos vyriausybėje.

„Taip pat būtų gerai, kad per Velykas galėtume važiuoti dviračiu ar traukiniu. Taip tausotume savo kišenę ir nervintume Putiną“, – pareiškė ministras.

Vokietija priešinasi kitų ES šalių raginimams uždrausti rusiškas dujas, o pirmaujantys ekonomikos institutai perspėja, kad tokiu atveju šalies ekonomiką ištiktų didžiulis nuosmukis.

Prasidėjus karui Vokietija sumažino rusiškų dujų importo dalį nuo 55 iki 40 procentų.

R. Habeckas praėjusią savaitę pareiškė, kad Europos didžiausia ekonomika galėtų visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo ne anksčiau kaip 2024 metų vidurį.

Vokietijos pareigūnai taip pat pradėjo įgyvendinti atsarginį planą, ruošdamiesi potencialiam gamtinių dujų stygiui, galinčiam nuvesti iki dujų normavimo namų ūkiams ir įmonėms.

Suomijos ministrė: „labai tikėtina“, kad Helsinkis pateiks paraišką stoti į NATO

Viena Suomijos ministrė penktadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog jos šalis pateiks prašymą įstoti į NATO, nors keliomis valandomis anksčiau Rusija perspėjo, kad Helsinkis ir Stokholmas sulauks neįvardytų „pasekmių“, jeigu prisijungs prie karinio aljanso.

Suomijos premjerė trečiadienį sakė, kad jos šalis gali „per kelias savaites“ apsispręsti dėl NATO narystės, o Švedijoje taip pat vyksta atitinkamos diskusijos.

„Šiuo metu galiu pasakyti, kad tai labai tikėtina, bet sprendimas dar nepriimtas“, – penktadienį sakė suomių Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen (Titi Tupurainen).

Vasario 24-ąją Maskvos pradėta invazija į Ukrainą iš pagrindų pakeitė Suomijos ir Švedijos visuomenės ir politikų požiūrį į karinio neutralumo politiką, kurios buvo laikomasi ilgą laiką.

„Suomijos žmonės atrodo jau apsisprendę, ir didžiulė dauguma palaiko NATO narystę“, – britų televizijai „Sky News“ sakė T. Tuppurainen.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau penktadienį sakė, kad Suomija ir Švedija turi teisę rinktis

Suomijos žmonės atrodo jau apsisprendę, ir didžiulė dauguma palaiko NATO narystę.

Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Suomijos istorija glaudžiai persipynusi su Rusijos; abi šalys turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną.

1917 metais Suomija paskelbė nepriklausomybę po 150 metų trukusio carinės Rusijos valdymo.

Per Antrąjį pasaulinį karą daug mažesnė suomių kariuomenė atrėmė Sovietų Sąjungos invaziją, bet pagal taikos sutartį perdavė Maskvai kai kurias pasienio teritorijas.

Per Šaltąjį karą Suomija išliko neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad nebus užpulta.

Suomijos vyriausybė tikisi artimiausiomis savaitėmis pasiekti bendrą poziciją parlamente NATO narystės klausimu. Įstatymų leidėjai dar ketina išklausyti saugumo ekspertų vertinimų.

Daugelis analitikų prognozuoja, kad Suomija paraišką dėl stojimo į NATO gali pateikti per Aljanso viršūnių susitikimą birželį.

Bet kurios naujos narės priėmimui turi pritarti visos 30 dabartinių NATO šalių. Šis procesas gali trukti nuo keturių mėnesių iki metų.

 

Rumunija stabdo sovietinių naikintuvų MiG-21 naudojimą

Rumunija stabdo visų savo sovietinių laikų naikintuvų „MiG-21 LanceR“ naudojimą dėl virtinės techninių problemų ir praėjusį mėnesį įvykusios aukų pareikalavusios avarijos, penktadienį informavo Gynybos ministerija.

Tokia žinia nuskambėjo rumunų kariuomenei išvakarėse pranešus, kad vienam naikintuvui MiG-21 sugedo važiuoklė.

„Priemonės imtasi dėl to, kad naudojant „MiG-21 LanceR“ pranešta apie daugybę incidentų ir aviacijos avarijų“, – nurodė ministerija.

Kovo 2 dieną MiG-21 dingo iš radarų ekranų, patruliuodamas prie Juodosios jūros. Vėliau orlaivis buvo rastas sudužęs, taip pat paaiškėjo, kad jo pilotas žuvo.

Naikintuvo ieškojęs sraigtasparnis „IAR 330 Puma“ sudužo esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Visi septyni jame buvę įgulos nariai taip pat žuvo.

Gynybos ministerija atlikusi preliminarų tyrimą nurodė, kad incidentus sukėlė „žmogiškųjų ir aplinkos veiksnių derinys“.

Tikslus naikintuvų MiG-21 skaičius yra įslaptintas. Neoficialiais skaičiavimais, šiuo metu Rumunijoje jų yra maždaug 25. Komunistinio režimo laikais šalis turėjo apie 400 MiG-21.

Atsižvelgiant į penktadienio pranešimą, ši NATO narė dabar yra priklausoma nuo neseniai iš Portugalijos įsigytos F-16 naikintuvų eskadrilės, taip pat nuo sąjungininkų oro policijos misijų.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą NATO sustiprino savo rytinį flangą, be kita ko, siųsdama papildomus karius ir įrangą į Rumuniją, besiribojančią su Ukraina.

Bukareštas taip pat teigia „paspartinęs“ pastangas iš Norvegijos įsigyti dar 32 naikintuvus F-16 ir tokiu būdu šalies oro pajėgas papildyti dar dviem eskadrilėmis.

Šiaurės Makedonija išsiunčia dar šešis Rusijos diplomatus

Šiaurės Makedonija išsiunčia dar šešis Rusijos diplomatus, nuo ankstesnio panašaus žingsnio nepraėjus nė mėnesiui, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Diplomatai „užsiėmė Vienos konvencijai prieštaraujančia veikla“,  sakoma ministerijos pranešime, turint omenyje tarptautinę sutartį, reglamentuojančią diplomatinio darbo protokolus.

Ministerija neatskleidė jokių detalių, bet sakė, kad Rusijos ambasadorius Sergejus Bazdnikinas buvo informuotas, jog diplomatai turės „palikti šalį per penkias dienas“.

Rusijos ambasada pareiškė, kad jos diplomatams mesti kaltinimai yra „visiškai nepagrįsti“, ir perspėjo „rimtomis pasekmėmis“.

„Rusijos pusė imsis priemonių – nebūtinai simetruškų, bet reikšmingų, atsakydama į šį žingsnį“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame atstovybės pranešime.

Mažytė Balkanų valstybė pastaraisiais metais jau keturis kartus anksčiau išsiuntė Rusijos diplomatų.

Vėliausias toks atvejis buvo kovo pabaigoje, kai buvo liepta išvykti penkiems rusų pasiuntiniams.

2020 metų kovą Šiaurės Makedonija, buvusi Jugoslavijos respublika, tapo naujausia NATO nare. Skopjė taip pat siekia įstoti į Europos Sąjungą.

Vasario pabaigoje Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą Šiaurės Makedonija pasekė ES pavyzdžiu ir įvedė sankcijų Maskvai. Skopjės pareigūnai taip pat pavadino Rusiją „priešiška valstybe“.

Rusija išsiunčia 18 ES misijos darbuotojų

Maskva penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje 18 darbuotojų buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo palikti šalį.

„ES delegacijos prie Rusijos 18 darbuotojų buvo paskelbti personae non gratae ir turės artimiausiu metu palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

CŽV: apimta desperacijos, Rusija gali panaudoti mažesnės galios branduolinį ginklą

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) įspėja, kad Rusija kare prieš Ukrainą gali panaudoti mažesnės galios branduolinius ginklus.

„Galima desperacija“ dėl karinių nesėkmių gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną panaudoti „taktinius atominius ginklus ar trumpojo nuotolio branduolinius ginklus“, sakė CŽV direktorius Williamas Burnsas. „Žinoma, kad mes labai sunerimę“, - sakė jis, tačiau pabrėžė, kad ko kas „nėra daug praktinių įrodymų“, kad rengiamasi šių ginklų panaudojimui.

Rusija turi arsenalą taktinių atominių ginklų, kurių galia mažesnė nei bombų, kurias JAV per Antrąjį pasaulinį karą numetė ant Hirošimos ir Nagasakio.

Latvijos prezidentas po vizito Kyjive: „Aš tai pavadinčiau genocidu“

Rusijos karių elgesys Ukrainoje prilygsta genocidui, pareiškė Latvijos prezidentas Egilis Levitas, grįžęs iš vizito Ukrainoje.

Vėlų ketvirtadienio vakarą kalbėdamas Rygoje, E. Levitas pasakojo apie tai, ką savo akimis matė vizito metu kartu su Lenkijos, Estijos ir Lietuvos prezidentais.

„Aš tai pavadinčiau genocidu“, – sakė buvęs Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, pridurdamas, kad šį klausimą teisiškai galėtų išspręsti vienas iš tarptautinių teismų.

Keturių Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių vadovai traukiniu atvyko į Kyjivą, taip išreikšdami solidarumą su Ukrainos pastangomis pasipriešinti Rusijos invazijai.

Prieš trečiadienį susitikdami su V. Zelenskiu jie aplankė smarkiai nuniokotas Kyjivo apylinkes.

Lėktuvų antskrydžių ir raketų atakų sugriautų Kyjivo priemiesčių vaizdas buvo „labai sukrečiantis“, sakė E. Levitas. „Buvo matyti, kad Rusijos kariai veikė ypač žiauriai, siekdami nužudyti kuo daugiau civilių gyventojų“, – sakė jis.

Pokalbiai su V. Zelenskiu vyko dėl paramos Ukrainai. „Ukrainai reikia ginklų – dabar. Ir ne tik lengvosios, bet ir sunkiosios ginkluotės“, – sakė E. Levitas.

Vadovai taip pat aptarė ekonominę ir finansinę pagalbą, įskaitant galimybę eksportuoti grūdus iš Ukrainos per Baltijos šalių ir Lenkijos uostus, sakė jis.

Maskva: ES neturi protingos alternatyvos rusiškai naftai ir dujoms

Rusijos energetikos ministrui Aleksandrui Novakui nedaro įspūdžio Europoje vykstančios diskusijos dėl galimo rusiškų dujų ir naftos importo draudimo. „Protingos alternatyvios šiems energijos ištekliams iš Rusijos praktiškai nėra. Turint omenyje Rusijos užimamą rinkos dalį, tampa akivaizdu, kad be rusiškų energijos resursų neįmanoma garantuoti Europos energetinio saugumo“, – rašė A. Novakas straipsnyje specializuotame žurnale „Energetičeskaja Politika“.

Pasak ministro, dar prireiks 5-10 metų, kol ES galės visiškai pakeisti rusišką naftą ir dujas. Nei JAV, nei OPEC šalys esą neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų gretai padėti europiečiams. „Todėl Europos pramonės likimas ir ES piliečių gerovė visiškai priklauso nuo ES lyderių priimamų sprendimų racionalumu“, – rašė A. Novakas. Kartu jis gynė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą už dujas mokėti rubliais.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarai paskelbė Maskvai sankcijas. Europa, be to, nori mažinti  priklausomybę nuo rusiškų dujų.

ES embargui rusiškai naftai ir dujoms įvesti prireiks „ne vieno mėnesio“

ES siekia išplėsti sankcijas Rusijai ir į jas įtraukti naftos ir dujų embargą, tačiau tokioms priemonėms prireiks „ne vieno mėnesio“, penktadienį AFP sakė Europos pareigūnai.

Praėjusią savaitę blokas paskelbė apie draudimą įvežti rusiškas anglis, taip žengdamas pirmą žingsnį link Rusijos energijos išteklių importo atsisakymo – t. y. to, kas Maskvai yra pagrindinis pajamų tvirta valiuta šaltinis.

Tačiau sankcijos anglims pradedamos taikyti tik nuo rugpjūčio vidurio, dėl jų Rusija kasmet neteks maždaug 8 mlrd. eurų iš pardavimų užsienyje.

Rusijos naftos ir dujų pardavimai į ES sudaro kur kas didesnę pajamų dalį: skirtingais vertinimais, nuo ketvirčio milijardo iki milijardo eurų per dieną.

Maskvai tęsiant karą Ukrainoje ir aiškėjant žiauriems jos nusikaltimams, ES visuomenės ir politikų nuomonė krypsta į visišką energijos tiekimo uždraudimą.

Vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis diskusijose dėl Rusijos energijos importo mažinimo, sakė, kad Europos Komisija „svarsto įvairias galimybes“. EK vadovė Ursula von der Leyen jau viešai pasisakė už tai, kad būtų imtasi priemonių dėl Rusijos naftos.

Tačiau, pasak pareigūno, „priimti priemones dėl naftos reiškia nutraukti galiojančias sutartis, rasti alternatyvas ir užkirsti kelią [sankcijų] apėjimui“.

„To negalima padaryti per vieną naktį. Tam reikia bent kelių mėnesių“, – sakė jis.

Pasipiktinimas dėl karo

Didėjantis ES pasipiktinimas dėl karo nustumia į šalį abejones, kurių iki šiol turėjo nuo Rusijos naftos ir dujų priklausomos valstybės – didžiausia bloko ekonomika Vokietija, Italija, Graikija ir Austrija.

Kai kurios ES šalys, kaip antai Lietuva, jau paskelbė nacionalinius draudimus pirkti rusišką naftą ir dujas.

Vienas iš variantų, kaip greitai sustabdyti įplaukų, skiriamų Rusijos karui, judėjimą, galėtų būti apmokėjimas už energijos importą per depozitinę sąskaitą, kurios Maskva negalėtų paliesti, kol nebūtų pasiektas pokarinis susitarimas dėl kompensacijų.

Tačiau taip pat yra galvojama, kokių atsakomųjų veiksmų galėtų imtis Rusija – sumažinti tiekimą į Europą arba, kaip šią savaitę pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, daugiau parduoti į Aziją.

Bet kuriuo atveju aišku, kad Europos pramonė ir vartotojai turės vartoti mažiau naftos ir dujų – ekonomistai tai vadina paklausos mažinimu.

„Paklausos mažinimas turės įtakos kainų kilimui“, – sakė kitas ES pareigūnas, pakartodamas kelių bloko ministrų pastabas.

Jie pažymėjo, kad pagrindinės ES sąjungininkės dėl sankcijų – JAV – prieš mėnesį pačios uždraudusios Rusijos energijos išteklių importą, dabar neramiai laukia benzino kainų kilimo Amerikos vairuotojams.

„Negana to, jei Rusija parduos europiečių ignoruojamą naftą kitiems pirkėjams, sankcijos neveiks“, – sakė vienas ES pareigūnas.

Europiečiai ir amerikiečiai siekia, kad sankcijų nesusilpnintų Kinija ir Indija.

Briuselis sako Pekinui ir Naujajam Deliui, kad ES būtų „sunku palankiai žiūrėti į  partnerius, kurie silpnina sankcijas“, sakė vienas ES diplomatas.

ES vienybė ir interesai

Tuo pat metu ES siekia išsaugoti 27 valstybių narių vienybę, kartu laviruodama tarp jautrių nacionalinių interesų energetikos srityje.

Tačiau ryžtas atsisakyti Rusijos energijos buvo akivaizdus per pastarąjį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą pirmadienį Liuksemburge.

„Europos Sąjunga išleidžia šimtus milijonų eurų naftos importui iš Rusijos – tai neabejotinai prisideda prie šio karo finansavimo, – tame susitikime sakė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney. – Mūsų nuomone, turime nutraukti šį karo finansavimą, net jei dėl to kyla didelių iššūkių ir problemų, kurias ES turi spręsti bendrai“.

Po susitikimo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad „niekas neatmetama, įskaitant sankcijas dėl naftos ir dujų“, tačiau joks sprendimas dar nepriimtas.

Pasak J. Borrellio, 2021 metais ES Rusijai už naftą sumokėjo 74 mlrd. eurų, o už dujas – apie 18,5 mlrd. eurų, t. y. vidutiniškai 250 mln. eurų per dieną.

Kiti Europos šaltiniai, įskaitant Europos Parlamento narius, kalba, kad Rusijos iškastinio kuro importo vertė siekia iki 700 mln. eurų per dieną.

Skaičiai skiriasi priklausomai nuo to, koks laikotarpis imamas, kokios yra sutartinės kainos, o kokios – neatidėliotinos rinkos kainos, taip pat ir nuo valiutų kursų.

Dėl energijos paklausos padidėjimo sušvelninus COVID-19 apribojimus, energijos kainos šoktelėjo dar iki karo Ukrainoje.

Tarptautinė energetikos agentūra nurodė, kad 2021 metais ES iš Rusijos importavo 155 mlrd. kubinių metrų dujų, t. y. jos sudarė 45 proc. viso dujų importo.

Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad ES iš Rusijos gauna daugiau kaip ketvirtadalį importuojamos žaliavinės naftos, tačiau pastarąjį dešimtmetį jos kiekiai mažėjo.

Ukraina: Rusija pirmą kartą atakavo Mariupolį tolimojo nuotolio bombonešiais

Rusija, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, pirmą kartą nuo invazijos pradžios panaudojo tolimojo nuotolio bombonešius Mariupolio uostamiesčiui pulti, praneša agentūra „Reuters“.

Rusija mėgina užimti ne tik daug savaičių apsiaustą uostamiestį, bet ir Rubižnės ir Popasnos vietoves, sakė ministerijos atstovas Oleksandras Motucianikas. Jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos iki šiol nėra visiškai užėmusios Mariupolio ir kad ten toliau vyksta gatvių mūšiai. Kovos, be kita ko, vyksta prie Iljičiaus plieno gamyklos ir uosto teritorijoje.

Rusija tuo tarpu paskelbė, kad visiškai užėmė plieno gamyklą.

Dauguma aukų Bučoje buvo nušautos

Dauguma žmonių, nužudytų Bučoje, mieste, esančiame netoli Ukrainos sostinės, neseniai atkovotame iš Rusijos pajėgų, mirė nuo šautinių žaizdų, penktadienį pranešė regiono policijos viršininkas.

„95 procentus žmonių nušovė snaiperiai arba jie buvo nušauti rankiniais ginklais“, – Kyjivo regiono policijos vadovo Andrijaus Nebitovo žodžius spaudos konferencijoje citavo naujienų agentūra „Interfax Ukraine“.

„Rusijos okupacijos metu žmonės buvo tiesiog šaudomi gatvėse. Tai užfiksuotas faktas. 21 amžiuje tokių nusikaltimų neįmanoma nuslėpti. Juos matė liudininkai, taip pat jie buvo užfiksuoti vaizdo kameromis“, – pridūrė jis.

Prancūzijos nacionalinės žandarmerijos teismo medicinos departamento ekspertų grupė jau kelias dienas dirba, kad ištirtų ir identifikuotų asmenis, palaidotus didžiausioje iki šiol aptiktoje masinėje kapavietėje nuniokotame mieste.

Pasaulį sukrėtė, kaip įtariama, Rusijos pajėgų smurtas Bučoje. Per kruviną, mėnesį trukusią Rusijos kariuomenės apgultį vietos gyventojai patys laidojo kūnus.

Rusams pasitraukus, civiliais drabužiais apsirengusių vyrų kūnai, kai kurie su surištomis rankomis, buvo rasti gulintys gatvėse.

Nuo to laiko buvo aptiktos kelios masinės kapavietės. Bučos meras Anatolijus Fedorukas sako, kad po Rusijos karių pasitraukimo rasta daugiau kaip 400 kūnų.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas, nagrinėjantis žmogaus teisių pažeidimus, turi savo tyrėjų Ukrainoje, o jo vadovas apibūdino šalį kaip „nusikaltimo vietą“.

Pentagonas: Rusijos kreiseris „Moskva“ paskendo dėl Ukrainos raketų smūgio

Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“ prieš nuskęstant smogė dvi Ukrainos raketos, penktadienį patvirtino vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas, ir pareiškė, kad šis incidentas yra „didelis smūgis“ invaziją į kaimyninę šalį surengusiai Maskvai.

„Vertiname, kad jie [ukrainiečiai] smogė jam dviem [priešlaivinėmis sparnuotosiomis raketomis] „Neptun“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Šis jo pareiškimas patvirtina Kyjivo pareigūnų pateikta incidento versiją. Rusija lig šiol tvirtino, kad laivo katastrofą sukėlė šaudmenų sprogimas, ir neįvardijo jo konkrečios priežasties.

Amerikiečių pareigūnas sakė, kad smūgis tikriausiai pareikalavo aukų, bet „sunku įvertinti, kiek“ įgulos narių žuvo ar buvo sužeisti. Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos stebėjo, kaip likusius gyvus įgulos narius gelbėja kiti aplink buvę Rusijos laivai.

Rusija virtino, kad „Moskva“ įgula buvo evakuota į šalimais buvusius laivus.

„Moskva“ atliko vadovaujamą vaidmenį per jau septynias savaites besitęsiančio konflikto jūrines operacijas, įskaitant Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio blokadą.

186 metrų ilgio laivas nuskendo ketvirtadienį po sprogimo ir gaisro, kuriuos, anot Ukrainos, sukėlė raketų smūgis.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad laivas buvo smarkiai apgadintas detonavus šaudmenims ir jį tempiant į uostą „prarado pusiausvyrą“.

„Simboliškai tai didelis smūgis, – sakė minėtas Pentagono pareigūnas. – Yra pasididžiavimo aspektas.“

Pareigūnas prognozavo, kad ši netektis pirmiausiai gali paskatinti Rusijos karines jūrų pajėgas labiau „vengti rizikos“.

Be to, „Moskva“, kuris buvo vienas iš trijų Rusijos turimų „Slava“ klasės kreiserių, netektis atveria Maskvos jūrinių pajėgų „pajėgumų spragą“ į pietus nuo Ukrainos.

Pareigūnas aiškino, kad remdamasi Montrė konvenciją Turkija konflikto metu nepraleis jokių karo laivų per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius. Tai reiškia, kad Maskva negalės pasiųsti į Juodąją jūrą pamainos nuskandintam kreiseriui.

Rusijoje už pranešimą apie karą Ukrainoje uždarytas į areštinę portalo redaktorius

Rusijos teismas penktadienį skyrė kardomąjį kalinimą vieno Sibiro naujienų portalo redaktoriui už teiginį, kad 11 riaušių policijos pareigūnų atsisakė dalyvauti Maskvos karinėje kampanijoje Ukrainoje.

Vasario 24 dieną prasidėjus Maskvos įsiveržimui į provakarietišką kaimyninę šalį, Rusija pradėjo įnirtingai tildyti Kremliaus karinės kampanijos kritikus.

Svarbias bylas nagrinėjantis Tyrimų komitetas informavo, kad Sibiro Chakasijos regione veikiančios naujienų svetainės vyriausiajam redaktoriui skirtas kardomasis kalinimas už „sąmoningai melagingos informacijos“ skleidimą.

Jei žurnalistas bus pripažintas kaltu, jam grės iki 10 metų nelaisvės, nurodė tyrėjai.

Anksčiau šią savaitę pareigūnai atliko kratą įtariamojo bute, kur konfiskavo 15 tūkst. JAV dolerių ir daugiau kaip 1,2 tūkst. eurų grynųjų, pranešė Tyrimų komitetas.

Komiteto skyrius Chakasijoje žurnalisto pavardės nepaskelbė, tačiau manoma, kad tai Michailas Afanasjevas – Chakasijoje veikiančio naujienų portalo „Novyj fokus“ redaktorius.

Balandžio pradžioje M. Afanasjevas remdamasis šaltiniais pranešė, kad 11 Rusijos riaušių policijos OMON narių, atsisakiusių vykti į Ukrainą, susidūrė su valdžios spaudimu.

M. Afanasjevo pranešimas buvo plačiai cituojamas socialinėje žiniasklaidoje, o penktadienį Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija užblokavo nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ tinklapį rusų kalba, leidiniui savo straipsnyje paminėjus šį pranešimą.

45 metų M. Afanasjevas anksčiau pareiškė, kad neplanuoja išvykti iš Rusijos.

„Nesiruošiu bėgti iš šalies, esu užsispyręs ir noriu stoti į kovą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP balandžio pradžioje.

M. Afanasjevas yra pripažinimą pelnęs redaktorius, žinomas už opių Chakasijos klausimų nušvietimą. Dėl savo nepriklausomos veiklos jis ne kartą buvo apkaltintas šmeižtu ir daugelį metų bylinėjosi.

Rusijoje numatyta iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė asmenims, skelbiantiems informaciją apie šalies ginkluotąsias pajėgas, vyriausybės laikomą melaginga.

Ukrainoje į saugią vietą evakuota dar 2 800 žmonių

 Ukrainos duomenimis, daugiau kaip 2 800 žmonių pavyko ištrūkti iš ypač apsiaustų teritorijų šalies rytuose. Apie 2 500 pabėgėlių penktadienį atvyko į Zaporižės miestą šalies pietuose. 363 jų buvo iš smarkiai sugriauto Mariupolio, „Telegram“ kanale rašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Prieš tai Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad apšaudžius pabėgėlių autobusus žuvo septyni žmonės. 27 asmenys per rusų karių ataką Borovos vietovėje buvo sužeisti. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti negalima.

Rusijos karas prieš kaimyninę šalį tęsiasi jau daugiau kaip septynias savaites. Jungtinės Tautos nuo tada patvirtino maždaug 2 000 civilių žūtį. Tačiau iš tikrųjų aukų skaičius gali būti daug didesnis.