V. Zelenskis: Ukraina nusipelno kandidatės statuso

V. Zelenskis naktį feisbuke paskelbė vaizdo įraše, kuriame padėkojo Ukrainos Aukščiausiajai Radai, kad parėmė Ukrainos integraciją į Europą. Vakar Radoje lankėsi Europos Sąjungos deputatai.

„Dažnai juos labai stipriai kritikuojame, bet šiandien jie gerai padirbėjo. Esu dėkingas visiems parlamentarams, kurie parėmė mūsų integraciją į Europą. Tikiuosi, kad Aukščiausioji Rada ir toliau sieks tokių pat svarbių rezultatų“, – sakė jis.

„Žingsnis po žingsnio, žengiame per gyvybiškai mums svarbią savaitę ir darome viską, ką galime, kad niekas neturėtų jokių abejonių, jog Ukraina nusipelno kandidatės statuso suteikimo“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Jis kalbėjo, kad ukrainiečiai kasdien įrodo, kad yra vieningos Europos dalis.

„Judame pagrindinio Europos Tarybos sprendimo link, kuris bus priimtas penktadienį“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Vis dėlto jis pripažino, kad tokie veiksmai labai pykdo Rusiją – ši suintensyvino savo veiksmus. Apšaudė Charkivą, Odesą, ruošia puolimą Donbase.

„Kaip ir prognozavau, Rusija labai susinervinusi dėl mūsų veiklos. Tai yra blogis, kuris gali būti numalšintas tik mūšio lauke. Bet mūsų stiprūs vyrai ir moterys yra ten. Okupantai gaus atsaką į savo veiksmus prieš mus. Ir už tai esu dėkingas kariuomenei ir žvalgybai, kad jie tą atsaką duoda“, – šnekėjo V. Zelenskis.

Kremlius: Ukrainoje į nelaisvę paimti JAV piliečiai padarė nusikaltimų

Ukrainoje į nelaisvę paimti du JAV piliečiai, kovoję Kyjivo pusėje, kėlė pavojų Rusijos kariams ir turėtų būti patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus, pirmadienį interviu televizijai NBC pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak televizijos, Kremlius per šį interviu pirmą kartą komentavo JAV kariuomenės veteranų Alexander'o Drueke'o (Aleksandro Driuko) ir Andy Huynho (Endžio Hvino) bylas.

„Jie yra samdiniai, dalyvavę neteisėtoje veikloje Ukrainos teritorijoje. Jie prisidėjo apšaudant ir bombarduojant mūsų karius. Jie kėlė pavojų jų gyvybei“, – interviu anglų kalba sakė D. Peskovas.

Atidžiai stebime situaciją ir šiuo sunkiu metu nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas.

„Jie turėtų būti patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kuriuos įvykdė, – pridūrė jis, remiantis pirmosiomis paviešintomis interviu ištraukomis. – Tie nusikaltimai turi būti ištirti.“

Paklaustas, kokius neteisėtus veiksmus atliko abu JAV piliečiai, D. Peskovas pripažino, kad konkretūs jų nusikaltimai dar nenustatyti. Vis tik rusų pareigūnas pabrėžė, kad šiems amerikiečiams nebus taikomos Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais.

„Jie nėra [Ukrainos] kariuomenėje, todėl jiems netaikytinos Ženevos konvencijos“, – pareiškė D. Peskovas.

Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė televizija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti A. Drueke'as ir A. Huynhas.

Aplinkybės, kuriomis jiedu buvo paimti į nelaisvę, nėra aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko. D. Peskovas pirmadienį tepasakė, kad abu vyrus sulaikė „valdžios institucijos“.

Komentuodamas galimybę, kad amerikiečiams bus paskirta mirties bausmė, Rusijos prezidento atstovas spaudai pabrėžė: „Tai priklauso nuo tyrimo.“

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pareiškė nežinąs, kur yra A. Drueke'as ir A. Huynhas. Manoma, kad abudu buvo prisijungę prie kitų užsieniečių, savanoriškai tarnaujančių drauge su Ukrainos kariais.

JAV Valstybės departamentas šeštadienį patvirtino, kad amerikiečių pareigūnai matė abiejų į nelaisvę paimtų vyrų nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Atidžiai stebime situaciją ir šiuo sunkiu metu nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Departamento atstovas.

Dėl Rusijos keliamo pavojaus Danija nusprendė dar nenurašyti pasenusių naikintuvų

Dėl Rusijos keliamo pavojaus Danija nusprendė dar trejiems metams pratęsti turimų naikintuvų F-16 eksploatavimą. Tai pranešė „Reuters“, remdamasi šalies gynybos ministru Mortenu Bødskovu.

„Danija naudos savo naikintuvus F-16 trejais metais ilgiau negu buvo planuota, atsižvelgdama į tai, kad Rusija kelia vis didesnį pavojų saugumui“, – sakoma publikacijoje.

Rusija kelia vis didesnį pavojų saugumui.

Agentūra primena, kad Danija 2016 metais nusprendė įsigyti iš kompanijos „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35, planuodama turimus F-16 nurašyti 2024 metais.

Dabar šalis išleis 156 mln. dolerių, kad šie orlaiviai būtų tinkami naudoti iki 2027 metų.

Pasak M. Bødskovo, NATO rytinių teritorijų gynyba „dabar turi didžiausią reikšmę per visą naujausią istoriją“. „Putino agresija Ukrainoje pakeitė Europą“, – pabrėžė ministras.

Jis pridūrė, jog sprendimas pratęsti ankstesnės kartos naikintuvų eksploatavimą prisidės prie Danijos gynybos stiprinimo ir leis šaliai dalyvauti įvairiose NATO operacijose, įskaitant Baltijos šalių oro erdvės patruliavimą.

Kanados žvalgyba: Rusija stengsis gauti Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijas

Rusija dės aktyvias pastangas, kad gautų Vakarų karinių technologijų, apeidama sankcijas. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai tviteryje rašo Kanados saugumo ir žvalgybos tarnyba (CSIS).

„CSIS įspėja Kanados įmones, kad Rusija aktyviai ieškos būdų, kaip apeiti naujas sankcijas“, – pabrėžė specialiosios tarnybos atstovai.

Kaip pažymi Kanados pareigūnai, Rusijos karinė pramonė yra labai priklausoma nuo užsienyje gaminamų komponentų ir technologijų.

„Rusijos mėginimai apeiti sankcijas ir neteisėtai gauti ribotos arba dvejopos paskirties Vakarų technologijų nesiliaus ir tikriausiai aktyvės“, – įspėjo CSIS.

Ukrainos pareigūnas: pusė sužeistų okupantų neišgyvena

Pusė sužeistų okupantų neišgyvena, kadangi jiems nesuteikiama kvalifikuota medicinos pagalba. Tai pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, praneša UNIAN.

„Įprastinė rusų statistika: 50 proc. sužeistųjų neišgyvena, nes ligoninės perpildytos, juos reikia toli vežti, kad būtų galima suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą“, – sakė pareigūnas.

Anot jo, okupantai išveža iš užgrobtų teritorijų visą brangią medicinos įrangą.

„Jie net iš ligoninių ką tik užimtose teritorijose išgabeno gerą brangiai kainuojančią įrangą. Neaišku, kodėl, bet išvežė į Luhanską. Tad dabar sunkiai sužeistus rusų kareivius reikia toli vežti. Dauguma tiesiog nepasiekia kelionės tikslo“, – teigė S. Haidajus.

UNIAN primena, kad nuo plataus masto įsiveržimo pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 33 tūkst. 800 Rusijos kareivių.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 34 100 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki birželio 21 d. jau neteko apie 34 100 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 496 tankų, 3 606 šarvuotųjų kovos mašinų, 752 artilerijos sistemų, 239 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 98 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 216 lėktuvų, 181 sraigtasparnio, 611 dronų, 137 sparnuotųjų raketų, 14 laivų, 2 537 automobilių, 59 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ch. Michelis ragina ES lyderius suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmadienį sakė, kad vėliau šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime paragins Bendrijos lyderius suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES nares statusą. 

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies buvo nuspręstą rekomenduoti suteikti jai kandidatės statusą po to, kai Tbilisis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

„Dabar atėjo laikas pripažinti, kad Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo ateitis yra ES. Kviesiu jus suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą“, – rašė Ch. Michelis kvietime Europos Vadovų Tarybos nariams į ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Ir toliau teiksime Ukrainai tvirtą humanitarinę, karinę, ekonominę ir finansinę paramą“, – pridūrė jis.

Gautinį sprendimą dėl kandidačių statuso suteikimo turi vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai.

Penktadienį paskelbdama Europos Komisijos rekomendaciją, jos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) aiškiai išreiškė savo poziciją vilkėdama Ukrainos nacionalinių spalvų švarkelį ir marškinius.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už europinę perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų su mumis europietiškos svajonės labui“, – sakė ji.

Holivudo žvaigždė B. Stilleris – V. Zelenskiui: „Esate mano didvyris“

Holivudo žvaigždė Benas Stilleris (Benas Stileris) pirmadienį Kyjive susitiko su V. Zelenskiu, kurį pavadino „didvyriu“ už tai, kad jis sutelkė pasaulio paramą savo šaliai Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Man tai didžiulė garbė... Jūs esate mano didvyris!“ – sakė B. Stilleris, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorius, susitikęs su Ukrainos vadovu minint Pasaulinę pabėgėlių dieną.

„Tai, ką jūs padarėte, tai, kaip sutelkėte šalį, pasaulį, tikrai įkvepia“, – kalbėjo 56 metų amerikiečių komikas, turėdamas omenyje daugybę V. Zelenskio kalbų, pasakytų auditorijoms visame pasaulyje, siekiant sutelkti paramą karo draskomai šaliai.

Vaizdo įrašą iš jųdviejų susitikimo paskelbė Ukrainos prezidentūra.

Anksčiau pirmadienį B. Stilleris apsilankė netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, kur brutalaus karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai ir Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius.

„Manau, sunku suvokti, kas iš tiesų čia vyksta, jei nesi čia buvęs“, – V. Zelenskiui sakė B. Stilleris.

„Šį rytą buvau Irpinėje... Tikrąjį nuniokojimo mastą matome per televiziją, matome socialiniuose tinkluose, bet visai kas kita tai pamatyti gyvai, pajusti ir pasikalbėti su žmonėmis“, – sakė aktorius.

Manau, sunku suvokti, kas iš tiesų čia vyksta, jei nesi čia buvęs.

V. Zelenskis angliškai padėkojo B. Stilleriui už vizitą ir sakė, kad jam svarbu nuolat priminti žmonėms, kas vyksta Ukrainoje.

„Mums labai svarbu, kad žmonės nepamirštų. Neįdomu kasdien kalbėti apie karą,.. bet mums tai labai svarbu“, – svečiui sakė ukrainiečių lyderis.

V. Zelenskis ir B. Stilleris taip pat pripažino, kad turi ši tą bendro – vienas jų pasuko į politiką baigęs komiko karjerą, o kitas ją vis dar tęsia.  

„Jūs baigėte puikią aktoriaus karjerą“, – sakė B. Stilleris, geriausiai žinomas dėl savo vaidmenų komedijose „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (Meet the Parents) ir „Naktis muziejuje“ (Night at the Museum).

V. Zelenskis, kuris iki išrinkimo prezidentu 2019 metais buvo komiško televizijos serialo „Liaudies tarnas“ (Sluha narodu) žvaigždė, juokdamasis atsakė: „Ne tokią puikią, kaip jūsų.“

Ukrainos Chersono srityje pradėti transliuoti rusiški televizijos kanalai

Ukrainos pietinėje Chersono srityje pradėti transliuoti Rusijos televizijos kanalai, antradienį pranešė Rusijos kariuomenė.

Anksčiau Maskva šiame užimtame Ukrainos regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą ir pradėjo dalyti rusiškus pasus.

Rusijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad jų specialistai „rekonfigūravo paskutinį iš septynių televizijos bokštų Chersono srityje, kad būtų galima nemokamai transliuoti Rusijos televizijos kanalus“.

Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju vasario pabaigoje prasidėjusios invazijos etapu.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad ši Ukrainos sritis „iki metų pabaigos“ gali būti prijungta prie Rusijos.

Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos ES paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti

Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos Europos Sąjungos paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti.

Kaip antradienį informavo Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu tokį prašymą pateikė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘ui Micheliui (Šarliui Mišeliui), Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) bei ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui).

Baltijos šalių lyderiai bendrame laiške paragino Europos Komisiją artimiausiu metu pateikti pasiūlymus dėl naujos finansinės priemonės sukūrimo, kuri būtų finansuojama iš ES biudžeto.

Bendrame laiške Baltijos šalių lyderiai teigia, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą sukėlė „precedento neturinčią grėsmę ir pasekmes žmonių gyvybėms“, taip pat žmogaus teisėms ir laisvėms. Todėl, kaip pabrėžiama, humanitarinė krizė susidarė ne tik Ukrainoje, bet ir valstybėse narėse, kuriose priimami karo pabėgėliai, daugiausiai – ES pasienio su Ukraina valstybėms ir Baltijos šalims.

Anot Baltijos šalių lyderių, finansavimas būtų panaudotas teikiant paramą pabėgėliams tose valstybėse narėse, kur registruotų Ukrainos pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. visų gyventojų.

Pasak Prezidentūros, nors Europos Komisijos ankstesni pateikti siūlymai dėl galimos ES biudžeto paramos pabėgėlius priimančioms šalims yra sveikintini bei svarbūs valstybėms narėms, kurios vis dar turi nepanaudotų ES fondų lėšų, jų nepakanka, kad būtų galima susidoroti su šiandien trims Baltijos valstybėms tenkančiu iššūkiu.

„Karas Ukrainoje vyksta ir pabėgėlių srautai bei atitinkami finansiniai poreikiai, susiję su jų priėmimu, kasdien auga. Šios išlaidos šiuo metu didžiąja dalimi dengiamos iš nacionalinių biudžetų“, – pranešime teigė G. Nausėda.

„Turime dalytis finansine našta, kuri šiuo metu neproporcingai tenka nacionaliniams biudžetams. ES solidarumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos“, – sakė prezidentas.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, po Rusijos invazijos Ukrainoje vasario 24-ąją į kitas Europos šalis nuo karo pabėgo apie 5 mln. žmonių, dar per 8 mln. buvo priversti palikti savo namus pačioje Ukrainoje.

JT teigimu, apie 1,15 mln. ukrainiečių registravosi pabėgėliais kaimyninėje Lenkijoje, apie 780 tūkst. – Vokietijoje, beveik 370 tūkst. – Čekijoje, dar beveik 120 tūkst. – Ispanijoje. Lietuvoje registravosi 57 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.

Ukraina: Rusijos pajėgos intensyviai apšaudo Lysyčanską

Ukraina antradienį pranešė, kad Rusija smarkiai apšaudo rytinį pramoninį Lysyčansko miestą Donbaso regione, kur jau kelias savaites vyksta intensyviausi mūšiai tarp ukrainiečių ir rusų pajėgų.

„Kautynės Sjevjerodonecko pramoninėje zonoje ir katastrofiškas niokojimas Lysyčanske“, – sakoma Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Remiantis pareiškimu, Lysyčanskas ankstesnę dieną buvo intensyviai bombarduojamas Rusijos pajėgų.

S. Haidajaus duomenimis, patvirtinta, kad pirmadienį per visą dieną trukusį „smarkų apšaudymą“ žuvo vienas žmogus, taip pat buvo sugriauta dešimt gyvenamųjų pastatų ir policijos nuovada.

„Dar tiksliname galutinį aukų skaičių, nes vakar buvo beveik neįmanoma saugiai judėti mieste“, – sakė S. Haidajus.

Lysyčanskas, prieš karą turėjęs apie 100 tūkst. gyventojų, yra šalia Sjevjerodonecko. Dėl pastarojo miesto kontrolės šiuo metu įnirtingai kaunasi Rusijos ir Ukrainos pajėgos.

Užėmusi Sjeverodonecką – didžiausią Ukrainos dar kontroliuojamą Luhansko srities miestą – ir jo miestą dvynį Lysyčanską, Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.

Pasak S. Haidajaus, „įnirtingos kautynės“ vyksta šalia Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“, kur, kaip manoma, slepiasi šimtai gyventojų.

S. Haudajus nedetalizuodamas nurodė, kad Rusijos pajėgoms pavesta iki birželio 26-osios užimti visą Luhansko sritį, tačiau pabrėžė, kad jos „per penkias dienas to nepadarys“.

Maskva kaltina ES „eskalacija“ dėl sankcionuotų prekių tranzito į Karaliaučių draudimo

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Europos Sąjungos ambasadorių Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį. 

„Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.

Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). 

Maskva: Ukrainos atakuota gręžimo platforma Juodojoje jūroje tebedega

Gaisras, kilęs Ukrainai atakavus naftos gręžimo platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie gręžinio, antradienį pareiškė viena Rusijos aukšto rango įstatymų leidėja.

Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.

„Kalbant apie platformoje kilusį gaisrą, jis nesiliauja. Naktį ugnis priartėjo prie naftos gręžinio“, – antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – narė Olga Kovitidi.

Anot jos, tebeieškoma septynių dingusių žmonių, o trys sužeistieji gydomi ligoninėje, jų būklė nėra kritinė.

Pirminiais duomenimis, ne visus pavyko išgelbėti, bet vilties dar yra.

„Pirminiais duomenimis, ne visus pavyko išgelbėti, bet vilties dar yra“, – platformoje „Telegram“ nurodė Krymo pareigūnas Olegas Kriučkovas.

Tai buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.

Sergejus Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.

Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“; jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.

Ukraina: rusai užėmė prie fronto esantį Toškivkos kaimą Donbase

Rusijos pajėgos antradienį veržėsi gilyn į Donbasą, o Ukraina paskelbė, kad buvo užimtas prie fronto esantis Toškivkos kaimas, įsikūręs netoli miestų dvynių Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingi mūšiai.

„Mūsų duomenimis, šiandien Toškivką visiškai kontroliuoja rusai“, – Ukrainos televizijai sakė Sjevjerodonecko rajono vadovas Romanas Vlasenka ir pridūrė, kad mūšis dėl Donbaso „dabar vyksta pilnu tempu“.

„Visa Luhansko sritis dabar yra Ukrainos ir Rusijos kariuomenės kovų epicentras“, – teigė jis.

Toškivka, kur prieš karą gyveno apie 5 tūkst. žmonių, yra maždaug už 25 km į pietus nuo Sjevjerodonecko, kur Rusijos kariai jau kelias savaites kaunasi su Ukrainos kariuomene.

Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo Rusijos agentus valdžios struktūrose

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) demaskavo Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus.

Tai „Telegram“ kanale pranešė UST spaudos tarnyba.

Per kelių etapų specialiąją operaciją Kyjive buvo sulaikyti Ministrų kabineto sekretoriato skyriaus vedėjas ir vienos iš Prekybos ir pramonės rūmų direkcijų vadovas.

„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, – sakoma UST pranešime.

Pasak Ukrainos pareigūnų, „kuratoriai“ mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos.

Abiem sulaikytiesiems pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą Ukrainos baudžiamojo kodekso 111-ajame straipsnyje (valstybės išdavimas).

Jiems paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Apklausa: daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių tiki pergale prieš Rusiją

93 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų įsitikinę, kad jų šalis įstengs atremti Rusijos puolimą. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo rezultatais.

Apklausos duomenimis, 67 proc. ukrainiečių mano, kad pergalei pasiekti reikės ne mažiau kaip pusės metų, 18 proc. pareiškė, kad tam prireiks daugiau kaip metų.

Pergale per kelis mėnesius tiki 25 proc. apklaustųjų, per kelias savaites – apie 6 proc.

Kovo mėnesį dauguma ukrainiečių manė, kad pergalės prieš Rusiją teks laukti kelias savaites ar mėnesius.

Apklausa buvo surengta birželio 18-19 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1 200 respondentų.

„rbc.ua“ primena, kad, prasidėjus karui, ukrainiečiai ėmė kur kas geriau vertinti savo šalies plėtros perspektyvas. Šių metų gegužę palyginti su praėjusių metų pabaiga optimistų skaičius Ukrainoje išaugo šešis kartus – nuo 13 proc. iki 76 proc.

Liuksemburgo premjeras pasmerkė „beprasmišką žiaurumą“

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pareiškė, kad karo nuniokotas Kyjivo priemiestis Borodianka yra „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simbolis.

Borodianka „dėl Rusijos agresijos nukentėjo iki visiško sunaikinimo ir šiandien yra beprasmiško žiaurumo ir smurto simbolis. Niekas negali perteikti čia buvusių įvykių siaubo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė X. Bettelis.

Niekas negali perteikti čia buvusių įvykių siaubo.

Jis pasidalijo savo vizito nuotraukomis, kuriose buvo užfiksuotas kalbantis su gyventojais prie sugriautų namų ir apkabinęs moterį juodu galvos apdangalu.

Anksčiau X. Bettelis paskelbė, kad atvyko į Kyjivą parodyti „Liuksemburgo solidarumo su Ukrainos žmonėmis“.

„Nes kol tęsis Rusijos karas, tol Liuksemburgas palaikys Ukrainą“ – rašė jis.

12.30 Grinvičo laiku X. Bettelis turėtų surengti spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Buča, Borodianka, Irpinė ir kiti Kyjivo priemiesčiai tapo Rusijos žiaurumų simboliu. Po Maskvos kariuomenės atsitraukimo balandžio pradžioje paaiškėjo, kad okupantai sugriovė ištisus gyvenamuosius kvartalus ir nužudė šimtus civilių gyventojų.

Kyjivo srities policijos viršininkas antradienį pareiškė, kad ir toliau randama Rusijos bandymo užimti miestą aukų: iki šiol aptikti 1 333 civilių kūnai, o 300 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.

V. Zelenskis: Ukrainoje fronto linija nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų

Ukrainoje fronto linija jau nusidriekė daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė šalies prezidentas V. Zelenskis.

„Mes susidūrėme su absoliučiu blogiu. Ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip žengti į priekį. Išvaduoti visą mūsų teritoriją. Išmušti okupantus iš visų mūsų sričių. Ir nors dabar mūsų fronto plotis – jau daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų, jaučiasi, kad strateginė iniciatyva vis dėlto priklauso mums“, – pabrėžė jis.

UNIAN primena, jog anksčiau birželį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas informavo, kad fronto plotis sudaro 2 450 kilometrų, o 1 105 kilometrų ruožuose vyksta aktyvūs karo veiksmai.

Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas pranešė, kad Zaporižios kryptimi fronto linija pasistūmėjo 10 kilometrų.

„Esu įsitikinęs, kad artimiausiomis savaitėmis mūsų kariai išvaduos Chersoną. Tokia pat situacija ir Melitopolio kryptimi. Mūsų ginkluotosios pajėgos nuo Zaporižios link Melitopolio jau pasistūmėjo daugiau kaip 10 kilometrų“, – teigė jis.

„Azovo“ dalinio vadas Rodionas Kudriašovas patvirtino, kad Zaporižios srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pereina prie puolamųjų veiksmų.

Užsienio lyderių reitingas: kaip pasiskirstė ukrainiečių simpatijos

Birželio viduryje ukrainiečių simpatijų užsienio šalių vadovams reitingo lyderiai yra Andrzejus Duda, Borisas Johnsonas ir Joe Bidenas. Lenkijos prezidentą teigiamai vertina 92 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų, Didžiosios Britanijos premjerą – 90 proc., JAV prezidentą – 89 proc.

Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo rezultatais.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą teigiamai vertina 73 proc. ukrainiečių, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen – 71 proc., Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną – 59 proc., Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – 58 proc., Rumunijos prezidentą Klausą Iohannisą – 50 proc., Italijos ministrą pirmininką Mario Draghį – 45 proc., Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą – 41 proc.

Apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną neigiamą nuomonę susidarė 53 proc. ukrainiečių. Teigiamai apie jį atsiliepia 20 proc.

Absoliuti respondentų dauguma neigiamai žiūri į Baltarusijos ir Rusijos vadovus Aliaksandrą Lukašenką (95 proc.) ir Vladimirą Putiną (98 proc.).

Apklausa buvo surengta birželio 18-19 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas teritorijas. Joje dalyvavo 1 200 respondentų.

ES atvers duris Ukrainai suteikdama kandidatės statusą

ES pareigūnai antradienį pareiškė, kad 27 valstybių bloke niekas neprieštarauja „kandidatės statuso“ suteikimui karo draskomai Ukrainai. Tikimasi, kad per viršūnių susitikimą šiam žingsniui bus pritarta.

Bloko vykdomoji valdžia praėjusią savaitę pasiūlė žengti pirmąjį simbolinį žingsnį, kad nukreiptų Ukrainą keliu ES narystės link, nors tai gali trukti daugelį metų. Tai – tvirtas paramos ženklas Kyjivui, atremiančiam Rusijos karinį puolimą.

Panašu, kad ketvirtadienį vyksiančiame dviejų dienų viršūnių susitikime Ukraina ir kaimyninė Moldova bus oficialiai įvardytos „kandidatėmis“ ir galės pradėti stojimo derybas. „Nėra nei vienos šalies, kuri keltų problemų dėl pasiūlymo“, – sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas per susitikimą su ES kolegomis savo šalies sostinėje. „Mes parodysime didelę vienybę“.

Manoma, kad prieš pradėdama oficialias derybas dėl stojimo ES iškels Ukrainai ir Moldovai sąlygas dėl teismų reformų ir kovos su korupcija, be kitų klausimų. Tada prireiktų metų, o gal net dešimtmečių, kruopščių vertinimų, kol Ukraina priartės prie tikros narystės.

Sakartvelui, kuris taip pat pateikė paraišką dėl narystės, greičiausiai bus pasakyta, kad norėdama tapti kandidate šalis turi toliau vykdyti reformas.

ES atveria duris Ukrainai po sunkiasvorių Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderių apsilankymo Kyjive praėjusią savaitę. Trys ES diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmadienį vykusiame bloko ambasadorių susitikime nė viena šalis nepareiškė prieštaravimų. Skeptiškesnės šalys, tokios kaip Nyderlandai ir Danija, sakė pritarsiančios šiam žingsniui, jei bus aiškiai pasakyta, kad reformos būtinos. „Norime padėti ukrainiečiams pasiekti Europos svajonę, o kandidatės statuso suteikimas yra žingsnis į priekį ir paskatinimas tai padaryti“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. „Taip pat tiesa, kad reikia įvykdyti daug įsipareigojimų“.

Danijos pavyzdžiu pasekusi Švedija taip pat skelbia ansktyvąjį perspėjimą

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus.

Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija.

„Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

„Todėl Švedijos energetikos agentūra nusprendė atkartoti Danijos sprendimą krizės lygmeniu“, – pridūrė agentūra.

Todėl Švedijos energetikos agentūra nusprendė atkartoti Danijos sprendimą krizės lygmeniu.

Europos Sąjunga (ES) sukūrė sistemą, leidžiančią valstybėms narėms pranešti apie artėjančius energijos tiekimo sunkumus naudojant tris stiprėjančio perspėjimo lygius: „ankstyvasis perspėjimas“, „įspėjimas apie pavojų“ ir „ekstremalioji padėtis“.

Sistema leidžia ne tik gauti abipusę pagalbą iš kitų ES šalių, bet taip pat gali reikšti tiekimo normavimo pradžią.

Kartu Švedijos energetikos agentūra pažymėjo, kad „dujų tiekimo padėtis Švedijoje vis dar tvirta“, o sukauptos atsargos Švedijoje, Danijoje ir Europoje „pakankamos artėjant rudeniui“.

Gegužės pabaigoje Danijos energetikos bendrovė „Orsted“ pranešė, kad rusiškų dujų tiekimas Skandinavijos šaliai bus sustabdytas nuo birželio 1 dienos, įmonei atsisakius atsiskaityti rubliais.

Tuo metu Nyderlandai pirmadienį prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos, jau nusprendusių panaikinti energijos gamybos iš akmens anglių apribojimus, kilus Rusijos invazijos į Ukrainą išprovokuotai energetinei krizei.

JAV generalinis prokuroras vieši Ukrainoje

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) antradienį vieši Ukrainoje, kad aptartų baudžiamąjį persekiojimą asmenų, susijusių su karo nusikaltimais šioje valstybėje, į kurią vasario pabaigoje įsiveržė Rusija, pranešė vienas Teisingumo departamento pareigūnas.

M. Garlandas susitiks su ukrainiečių generaline prokurore Iryna Venediktova prie Lenkijos ir Ukrainos sienos.

Jiedu aptars JAV ir tarptautines pastangas padėti Ukrainai „nustatyti, sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvavusius karo nusikaltimuose ir kituose žiaurumuose Ukrainoje“, sakė pareigūnas.

M. Garlandas atvyko į Ukrainą prieš Paryžiuje vyksiantį JAV ir ES pareigūnų susitikimą.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas teigia nustatęs tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų.

Didžiausio atgarsio sulaukė kaltinimai dešimčių civilių gyventojų nužudymu Bučoje, esančioje netoli Ukrainos sostinės.

Gegužę JAV valstybės departamentas paskelbė apie naujo padalinio sukūrimą, kurio paskirtis – tirti, dokumentuoti ir viešinti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Rusija žada rimtas pasekmes Lietuvai dėl tranzito geležinkeliais ribojimo

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį įspėjo Europos Sąjungos ir NATO narę Lietuvą dėl „rimtų pasekmių“, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

Maskva apkaltino Vilnių dėl prekių, kurioms ES po Rusijos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas, tranzito draudimo.

„Rusija tikrai atsakys į tokius priešiškus veiksmus“, – sakė N. Patruševas per regiono saugumo susitikimą Karaliaučiaus srityje.

Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.

„Jų pasekmės padarys rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Jų pasekmės padarys rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams.

Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį taip pat iškvietė ES ambasadorių Maskvoje Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

„Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

M. Edereris po susitikimo sakė paraginęs Rusiją „išlaikyti ramybę“ ir „išspręsti šį klausimą diplomatinėmis priemonėmis“, pranešė naujienų agentūra TASS.

Tarp ES ir NATO narių Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusi smarkiai militarizuota Karaliaučiaus sritis neturi sausumos sienos su Rusija.

Karaliaučiaus srityje prie Baltijos jūros yra įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas, be to, Maskva sako, kad šiame regione yra dislokavusi raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines galvutes.

Prancūzijos ministras: pasiektas visiškas sutarimas dėl kandidatės į ES statuso Ukrainai

ES ministrai antradienį pritarė, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į bloką statusas, artėjant viršūnių susitikimui, per kurį, kaip tikimasi, vėliau šią savaitę bus oficialiai pritarta šiam žingsniui, sakė Prancūzijos Europos ministras.

Po susitikimo su kolegomis Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) informavo, kad buvo „pasiektas visiškas sutarimas dėl šių klausimų sprendimo, ypač dėl galimybės kuo greičiau patvirtinti Ukrainos kandidatės statusą“.

Ukraina: Rusija riboja dujų tiekimą ES dėl „neteisėtų“ priežasčių

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą.

„Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

„Toks „Gazprom“ elgesys yra nesąžiningas“, – pridūrė jis.

Kyjivas: Ukrainoje dislokuota pažangi Vokietijos artilerijos sistema

Ukraina antradienį pranešė, kad „pagaliau“ dislokavo pažangią Vokietijos artilerijos sistemą, sulaukusi seniai prašytos ilgojo nuotolio ir tikslaus nutaikymo ginklų siuntos.

„Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jis taip pat padėkojo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).

Praėjusį mėnesį Vokietija pranešė, kad siųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas ir padidins sunkiosios ginkluotės tiekimą, kad padėtų Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.

Vokietijos kariuomenė savo arsenale turi maždaug 100 haubicų „2000“, bet tik 40 iš jų yra parengtos koviniams veiksmams.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės pažadėjo toliau tiekti sunkiąją ginkluotę Kyjivui. Vašingtono siunta Ukrainą turėtų pasiekti šį mėnesį.

Vakarai tiekia ginklų Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su rusų pajėgomis, tačiau Kyjivas skundžiasi, kad gauna tik nedidelę dalį to, ko jam reikia, ir prašo sunkiosios ginkluotės.

JAV patvirtino antro savo piliečio mirtį Ukrainos kare

JAV antradienį patvirtino, kad žuvo antras amerikietis, kovojęs Ukrainos pusėje, ir perspėjo apie gresiančius pavojus, kartu nerimaujama dėl dar dviejų JAV piliečių, kovojusių prieš Rusiją ir paimtų į nelaisvę.

Valstybės departamentas pranešė, kad 52 metų Stephenas Zabielskis žuvo Ukrainoje ir kad teikia jo šeimai konsulinę pagalbą.

„Dar kartą kartojame, kad JAV piliečiai neturėtų vykti į Ukrainą dėl aktyvaus ginkluoto konflikto ir dėl to, kad Rusijos vyriausybės saugumo pareigūnai skiria ypatingą dėmesį JAV piliečiams Ukrainoje“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.

Jis paragino Ukrainoje esančius JAV piliečius „nedelsiant išvykti, jei tai saugu, naudojantis komercinėmis ar kitomis privačiomis antžeminio transporto priemonėmis“.

S. Zabielskis yra antrasis žinomas amerikietis, žuvęs kovose už Ukrainą nuo vasario mėnesio, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.

Balandžio pabaigoje buvo patvirtinta, kad 22 metų buvęs jūrų pėstininkas Willy Josephas Cancelis – pirmasis amerikietis, žuvęs Ukrainos kare.

Dar du JAV karo veteranai, išvykę į Ukrainą kaip savanoriai, anksčiau šį mėnesį buvo paimti į nelaisvę karo draskomos šalies rytuose.

Alabamoje gyvenę Alexanderis Drueke ir Andy Huynh buvo matomi Rusijos valstybinės žiniasklaidos transliuotuose vaizdo įrašuose, tačiau nebuvo aišku, kur jie laikomi.

Valstybės departamentas pareiškė, kad Rusija privalo su savanoriais elgtis humaniškai, kaip ir su kitais karo belaisviais, pagal Ženevos konvencijas.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį paskelbtame interviu televizijos kanalui „NBC News“ pavadino juos „kareiviais už pinigus“ ir sakė, kad jie turėtų būti „patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kuriuos įvykdė“.

D. Peskovas taip pat sakė, kad Ženevos konvencijos abiems savanoriams nebus taikomos.

Ukraina pripažino atakavusi Rusijos karių naudojamą gręžimo platformą Juodojoje jūroje

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą.

Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.

Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas per spaudos konferenciją sakė, kad Rusija šią platformą naudoja kaip karinį objektą, kuriame saugoma „oro gynybos, radiolokacinės kovos ir žvalgybos įranga, padedanti rusams pasiekti visišką šiaurės vakarinės Juodosios jūros dalies kontrolę“.

Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.

Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“; jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.

S. Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.

Bent vieną smūgį patvirtino S. Bratčukas, kuris sakė, kad tokios platformos yra „teisėti Ukrainos kariniai taikiniai“.

„Tai nedidelis garnizonas. Tai ne tik platforma dujoms išgauti“, – sakė jis savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše.

S. Bratčukas taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos „sudavė didelį smūgį Rusijos garnizonui“ strategiškai svarbioje Gyvačių saloje Juodojoje jūroje, anksčiau užimtoje Rusijos pajėgų.

Tačiau jis pripažino, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas vis dar dominuoja šioje teritorijoje.

„Jie yra už 80–100 km nuo pakrantės, o priešo taktika – raketos, raketos ir dar kartą raketos“, – sakė jis.

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo 15 žmonių

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje antradienį žuvo 15 žmonių, įskaitant aštuonerių metų vaiką, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

„Penkiolika žmonių žuvo ir 16 buvo sužeisti. Tokie siaubingi Rusijos dieninio apšaudymo Charkivo srityje padariniai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė O. Synjehubovas.

Jis nurodė, kad žmonės žuvo ir buvo sužeisti per keturis atskirus incidentus.

A. Duda: Lenkija pristatė Ukrainai per 240 tankų

Lenkija pristatė Ukrainai daugiau kaip 240 tankų ir 100 šarvuočių, antradienį pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Varšuva taip pat atsiuntė raketų sistemų, kulkosvaidžių ir šaudmenų, sakė A. Duda per susitikimą su ambasadoriais.

Iš viso Lenkija suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių vertės karinės paramos, kurios tikslas – sustabdyti karą ir užtikrinti, kad jis neišplistų į Lenkijos teritoriją.

Rostovo srityje sudužo Rusijos šturmo lėktuvas Su-25

Rostovo srityje antradienį sudužo Rusijos šturmo lėktuvas Su-25, pilotas mirė. „Preliminariais duomenimis, incidento priežastimi galėjo būti techninis gedimas“, – informavo Rusijos pietų karinės apygardos spaudos tarnyba.

V. Zelenskis: mūsų pajėgos stiprina Luhansko gynybą

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienio vakarą pranešė, kad Ukrainos kariuomenė stiprina gynybą Luhansko srityje ir pamažu išvaduoja Chersono sritį.

„Situacija fronto linijoje be esminių pokyčių. Ukrainos kariuomenė stiprina gynybą Luhansko srityje. Dabar tai yra pats sunkiausias dalykas. Okupantai daro didelį spaudimą. Jie taip pat veržiasi Donecko kryptimi, Charkivo srityje“, – vaizdo įraše pasakojo V.Zelenskis.

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

„Rusija strategiškai jau pralaimėjo. NATO yra stipresnė, Suomija ir Švedija siekia prisijungti“, – pabrėžė T. Radakinas britų naujienų agentūrai „Press Association“.

Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos.

„Prezidentas Putinas jau panaudojo apie 25 proc. savo kariuomenės galios, kad užimtų mažytę teritorijos dalį, žuvo ar buvo sužeista 50 tūkst. žmonių“, – pažymėjo jis.

T. Radakinas išreiškė pagarbą ukrainiečių drąsai ir pažadėjo, kad JK toliau rems Kyjivą ginklais.

„Tiekiame prieštankinius ginklus, tiekiame kitų elementų ir tai tęsis“, – sakė jis.

Kremlius ketvirtadienį įspėjo nesiųsti Ukrainai naujų vakarietiškų ginklų, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui), Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) ir Italijos premjerui Mario Draghi (Marijui Dragiui) lankantis Kyjive.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tai būtų „absoliučiai nenaudinga ir dar labiau pakenktų šaliai“.

ES pagreitinta tvarka pateiks nuomonę dėl Ukrainos narystės siekio

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive.

Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

Nuomonė pasitarnaus kaip pamatas diskusijoms per kitos savaitės ES viršūnių susitikimą, kai lyderiai turėtų patvirtinti Ukrainos, kaip šalies kandidatės, statusą. Tačiau šis statusas bus susietas su griežtomis sąlygomis, o Ukrainos stojimas gali užtrukti ne vienus metus ar net dešimtmečius.

Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pritaria tam, kad Ukrainai skubiai būtų suteiktas kandidatės statusas, ketvirtadienį Kyjive sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

E. Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis), atvykę į Ukrainą traukiniu, apsilankė netoli Kyjivo esančioje Irpinėje, kur brutalaus karo pradžioje vyko įnirtingi mūšiai.

Vėliau, prie jų prisidėjus Rumunijos prezidentui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui), jie susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, raginančiu sąjungininkes greičiau siųsti daugiau ginklų ir pažadėti jo šaliai ateitį Europoje.

„Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos Europos Sąjungoje“, – spaudos konferencijoje po lyderių susitikimo sakė M. Draghi.

O. Scholzas savo ruožtu pareiškė, kad Vokietija padarys viską, ką gali, kad Ukraina gautų ES kandidatės statusą. Jis pabrėžė, kad ši šalis „priklauso Europos šeimai“, ir pažadėjo siųsti Kyjivui ginklų, „kol to reikės“.

Po susitikimo su vizito atvykusiais lyderiais V. Zelenskis sakė paaiškinęs Ukrainos „esminius poreikius gynybos srityje“.

„Tikimės naujų siuntų, visų pirma sunkiųjų ginklų, modernios artilerijos, priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – sakė jis, E. Macronui paskelbus, kad Paryžius perduos Ukrainai dar šešias ilgojo nuotolio savaeiges haubicas CAESAR, be jau pristatytų 12.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi dirbti ir tapti ES nare.

„Ukraina yra labiausiai per savo nepriklausomybės istoriją priartėjusi prie ES“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi.

LNK reportažas:

„Baisi klaida“

Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto direktorius sakė, jog tikisi teigiamos nuomonės dėl Ukrainos statuso, bet su sąlygomis ir terminais.

„Tai labai delikatu Komisijai, nes ji negali iš Ukrainos reikalauti mažiau nei iš kitų šalių, dėl kurių yra anksčiau pateikusi palankias nuomones. Dėl savo patikimumo ji turi išlaikyti aukštus standartus“, – sakė Sebastienas Maillard'as (Sebastjanas Majaras).

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas).

„Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės.

Pasak admirolo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiomis savaitėmis gali pasiekti „taktinių laimėjimų“, bet jau paaukojo ketvirtadalį savo šalies kariuomenės galios dėl „mažyčių“ pergalių, jam pradeda trūkti karių ir aukštųjų technologijų raketų.

Degalų ir maisto kainos

Maskvai didinant spaudimą Europai energijos srityje, Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį teisino tiekimo sumažinimą smarkiai kylant kainoms.

ES šalys skuba mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos, bet nesutaria dėl embargo rusiškoms gamtinėms dujoms, nes kelios šalys narės yra nuo jų labai priklausomos.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris sakė, kad bendrovė, anksčiau šią savaitę sumažinusi gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Italijai, žais pagal savo pačios taisykles.

M. Draghi ir V. Zelenskis apkaltino Rusiją tyčia mažinant tiekimą. Italijos lyderis apkaltino „Gazprom“ melu ir naudojimusi dominuojančia padėtimi energijos srityje politiniais tikslais.

„Matome politinį naudojimąsi dujomis, visai kaip matėme politinį naudojimąsi kviečiais“, – sakė jis, turėdamas galvoje milijonus tonų kviečių, įstrigusių Ukrainos uostuose.

M. Draghi kalbėjo Jungtinėms Valstijoms paraginus Maskvą atverti uostus ir leisti Ukrainai eksportuoti grūdus.

„Neturėtume maistu naudotis kaip ginklu“, – Jungtinėse Tautose reporteriams sakė JAV žemės ūkio sekretorius Tomas Vilsackas (Tomas Vilsakas).

Kylant pasaulinėms grūdų kainoms, o importuotojams Viduriniuose Rytuose bei Afrikoje susiduriant su grūdų stygiumi, Maskva pareikalavo mainais į leidimą eksportuoti ukrainietiškus grūdus panaikinti jai įvestas ekonomines sankcijas.

Rytų Ukrainoje intensyviausios kovos ir toliau vyksta dėl pramoninio Sjevjerodonecko miesto, kur, kaip ketvirtadienį sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių. Prieš karą šiame mieste gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių.

Vašingtonas ketvirtadienį paragino Rusiją bet kokius Ukrainoje sučiuptus amerikiečius savanorius laikyti karo belaisviais, užtikrinant žmonišką elgesį su jais.

Valstybės departamentas taip pat nurodė, jog Ukrainoje tikriausiai dingo trečias amerikietis. Du JAV kariuomenės veteranus, kaip pranešta, Rusijos pajėgos į nelaisvę paėmė praėjusią savaitę.

Tuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nurodė Rusijai neleisti įvykdyti mirties bausmės marokiečiui, drauge su dviem britais nuteistam už kovojimą ukrainiečių karių gretose.

JAV ragina Rusiją humaniškai elgtis su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją užtikrinti, kad su Ukrainoje į nelaisvę paimtais amerikiečiais savanoriais būtų elgiamasi kaip su karo belaisviais.  

Valstybės departamentas taip pat nurodė, kad Ukrainoje, kaip manoma, dingo trečias amerikietis. Anksčiau skelbta, kad praėjusią savaitę Rusijos pajėgos per mūšį paėmė į nelaisvę du JAV kariuomenės veteranus, kovojusius ukrainiečių pusėje. 

„Rusai turi tam tikrų įsipareigojimų, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, įskaitant savanorius, kurie gali būti trečiųjų šalių piliečiai, įtraukti į ginkluotąsias pajėgas, turėtų būti laikomi karo belaisviais pagal Ženevos konvencijas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Karo belaisviams „turi būti užtikrintas tokį statusą atitinkantis elgesys ir apsauga, įskaitant humanišką elgesį [su jais] ir teisingo teismo garantijas“, – nurodė jis.

Trečiadienį keli Kongreso nariai ir dviejų dingusių savanorių artimieji pranešė, kad Alexander'as Drueke'as (Aleksandras Driukas) ir Andy Huynhas (Endis Hvinas), Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado praėjusią savaitę, kai su ukrainiečių kariais dalyvavo kautynėse prie Rusijos sienos.

Pasak N. Price'o, Jungtinės Valstijos negali patvirtinti informacijos apie A. Drueke'ą ir A. Huynhą, taip pat pranešimų apie trečią dingusį JAV pilietį, su kuriuo ryšis, kaip skelbiama, nutrūko „pastarosiomis savaitėmis“.

Ženevos konvencijos apibrėžia karo belaisvių teises, įskaitant draudimą juos kankinti ir reikalavimą užtikrinti jiems būtiną medicininę pagalbą.

Prezidento pareigas einant George'ui W. Bushui (Džordžui V. Bušui), Jungtinės Valstijos per „karą su terorizmu“ sulaikytus kovotojus traktavo kaip „priešo kombatantus“, o ne karo belaisvius, kad išvengtų Ženevos konvencijų numatytų apsaugos reikalavimų.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija siunčia Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę ir ekonominę pagalbą, tačiau tvirtina, kad JAV tiesiogiai nekovoja su Rusija ir neskatina amerikiečių vykti į karo zoną.

Ukrainiečiai grasina sugriauti Rusijos statytą tiltą į Krymą

Ketvirtadienį paskelbusi išsamią informaciją apie  Rusijos tilto per Kerčės sąsiaurį į okupuotą Krymą konstrukciją, Ukraina, panašu, pagrasino jį paversti savo taikiniu.

Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, jos teigimu, oficialią Rusijos informaciją apie tilto konstrukcijas, nors iš karto nebuvo įmanoma nustatyti beveik 300 puslapių dokumento autentiškumo.

Ji buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos generolas Dmytro Marčenka pareiškė, kad tiltas būtų „taikinys numeris vienas“, jei Kyjivas gautų reikiamų ginklų. Jis sakė, kad Maskva naudoja tiltą tiekimams į Krymą ir pietų Ukrainą.

18 km ilgio tilto statyba kainavo milijardus, nuo 2018 metų jis jungia Krymą su Rusijos žemynine dalimi.

Rusijos vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad imtasi visų atsargumo priemonių Krymo saugumui užtikrinti. Jis sakė, kad Kremlius žino apie naujausius Kyjivo grasinimus tiltą paversti taikiniu.

Maskva pagrasino subombarduoti Kyjivą, jei tiltas būtų atakuojamas.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad D. Marčenkos grasinimas prieštarauja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Vakarų partneriams duotiems pažadams nenaudoti tolimojo nuotolio ginklų atakuojant Rusijos teritoriją. Tačiau Kyjivas okupuotą Krymą laiko Ukrainos dalimi.

E. Macronas neatmeta galimybės tam tikromis sąlygomis vykti į Maskvą

Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasirengęs tam tikromis sąlygomis Maskvoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Manau, kad kelionei į Rusiją reikia išankstinių sąlygų, tai yra prezidento V. Putino gestų. Nevyksiu ten tiesiog šiaip“, – pareiškė E. Macronas ketvirtadienio vakarą stočiai TF1 Kyjive.

Ji steigė toliau su V. Putinu kalbėsiąs apie humanitarinius reikalus, belaisvių apsaugą ar maisto krizę, kad būtų rastas sprendimas. „Aš neatmetu nieko, tačiau tai visada darysiu skaidriai su Ukrainos prezidentu ir kada tai bus reikalinga“, – pažymėjo E. Macronas.

Paklaustas apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas Rusijai, jis sakė, kad dėl to turi spręsti Ukraina. „Manau, kad šiandien mūsų pareiga yra stovėti savo vertybių, tarptautinės teisės, o tai reiškia – Ukrainos pusėje“, – kalbėjo E. Macronas. Ukrainai esą būtina padėti atsilaikyti.

„Bet mūsų uždavinys nėra vietoj Ukrainos spręsti dėl karo nutraukimo sąlygų. Ir kažkada arba bus pasiekta karinė pergalė, arba turės būti pradėtos derybos“, – tęsė prezidentas. Sprendimus dėl teritorijų turi priimti Ukrainos vadovybė, kaip ir dėto to, ar galimos nuolaidos, ar ne.

UNICEF: beveik 37 mln. vaikų pasaulyje yra pabėgėliai

Dėl konfliktų, smurto ir kitų krizių rekordinis skaičius vaikų pasaulyje priversti palikti savo namus. JT Vaikų fondas UNICEF penktadienį pranešė, kad 2021-ųjų pabaigoje tokių vaikų buvo 36,5 mln. Tai didžiausias skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo.

13,7 mln. vaikų išvyko iš savo šalies, beveik 22,8 mln. – tapo pabėgėliais savo šalyse.

Lyginant su 2020-aisiais, pabėgėlių vaikų skaičius išaugo 2,22 mln. Rekordinis skaičius yra tiesioginis ilgų konfliktų Afganistane ar Jemene padarinys. Apie 7,3 mln. vaikų 2021-aisiais liko be namų dėl gamtos katastrofų. UNICEF paragino vyriausybes visame pasaulyje stiprinti pabėgėlių, migrantų ir vaikų apsaugą.

Į minėtą statistiką dar nepateko namus praradę Ukrainos vaikai. Dėl Rusijos invazijos nuo vasario 2 mln. vaikų paliko šalį, 3 mln. tapo pabėgėliais pačioje Ukrainoje.

Be to, vaikus ir jų šeimas iš gimtųjų vietų veja ekstremalūs orai, pavyzdžiui, sausra Somalio pusiasalyje ir potvyniai – Indijoje, Bangladeše ir Pietų Afrikoje.

Daugiau kaip trečdalis išvarytų vaikų gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos (3,9 mln. arba 36 proc.), ketvirtadalis Europoje ir Centrinėje Azijoje (2,6 mln. arba 25 proc.), 13 proc. (1,4 mln.) – Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Chemijos gamykla Sjeverodonecke praktiškai sugriauta

Per Rusijos pajėgų vykdomas artilerijos ir raketų atakas „Azot“ chemijos gamykla Sjeverodonecke, Ukrainos duomenimis, beveik visiškai sugriauta. „Chemijos milžinės teritorijoje nebeliko nė vieno nesugriauto administracinio pastato“, – „Telegram“ kanale rašė Luhansko srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Tačiau mūšiai dėl miesto esą tęsiasi toliau.

Panašiai kalbėjo Generalinis štabas. „Mūšiai dėl visiškos Sjeverodonecko kontrolės tęsiasi“, – teigiama pranešime. Priešas į teritoriją esą perkelia daugiau raketinės artilerijos. Ir Generalinis štabas, ir S. Haidajus pranešė, kad atremta sausumos ataka prieš Sjeverodonecko Zolotės priemiestį.

Rusijos daliniai jau užėmę visus Sjeverodonecko gyvenamuosius kvartalus. Ukrainos gynėjai įsitvirtino pramoninėje zonoje aplink chemijos gamyklą. Mėginimai evakuoti civilius, kurie glaudžiasi komplekse, iki šiol žlugo.

JT: humanitarinė padėtis rytų Ukrainoje kelia didžiulį nerimą

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė padėtis Rytų Ukrainoje „kelia didžiulį nerimą“ ir blogėja toliau, praėjus keturiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios.

„Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios, humanitarinė padėtis visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbaso regione, kelia didžiulį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA pareiškime.

Ukrainos kariuomenės sąraše – laimėjimas: pataikė į dar vieną Rusijos laivą

Tai savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje paskelbė Odesos regiono karinės administracijos pirmininkas Maksimas Marčenko.

„Šį rytą Juodojoje jūroje raketos „Harpoon“ pataikė į Juodosios jūros laivyno vilkiką „Vasilij Bech, gabenantį amuniciją, ginklus, personalą ir oro gynybos sistemą „TOR“ į „Gyvačių“ salą. Perduokite linkėjimus kreiserio „Moskva“ įgulai!“ – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas „Facebook“ puslapyje patvirtino smūgį vilkikui.

„Juodojoje jūroje nukentėjo vilkikas „Vasilij Bech“, gabenantis amuniciją, ginklus ir Juodosios jūros laivyno personalą į „Gyvačių salą“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad net priešlėktuvinės raketų sistemos „TOR“ buvimas laive netapo tam kliūtimi Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms „demilitarizuoti“ Rusijos įsibrovėlių.

JAV areštuota rusų oligarcho superjachta „Amadea“ iš Fidžio atplaukė į Honolulu

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su vienu rusų oligarchu, ketvirtadienį su Amerikos vėliava atplaukė į Honolulu uostą.

Praėjusią savaitę JAV Fidžyje laimėjo teisinę kovą dėl šios superjachtos arešto ir iškart perėmė 325 mln. JAV dolerių (303 mln. eurų) vertės laivą bei išplukdė jį į Havajus.

Šis teismo sprendimas yra reikšminga pergalė Jungtinėms Valstijoms, susiduriančioms su kliūtimis bandant areštuoti Rusijos oligarchų turtą visame pasaulyje. Nors šias pastangas palankiai vertina daugelis karo Ukrainoje priešininkų, kai kuriais veiksmais išbandomos Amerikos jurisdikcijos užsienyje ribos.

„Amadea“ Federalinis tyrimų biuras (FTB) sieja su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu. JAV nurodo, kad jis su Kaimanų Salų vėliava plaukiojusią superjachtą slapta nupirko pernai, per įvairias priedangos bendroves.

Laivas tapo kovo mėnesį kelių agentūrų suformuotos darbo grupės „KleptoCapture“ („Kleptokratų gaudyklė“), kuriai pavesta ieškoti ir areštuoti rusų oligarchų turtą, kad būtų daromas spaudimas Maskvai nutraukti karą Ukrainoje, taikiniu.

FTB nurodė, kad kratos orderyje Fidžyje buvo pateikta elektroninių laiškų, rodančių, kad šiemet laive lankėsi S. Kerimovo vaikai ir kad įgula naudojo kodinius pavadinimus – G0 S. Kerimovui, G1 – jo žmonai, G2 – dukteriai ir taip toliau.

Prieš penkerius metus pagamintoje 106 metrų – maždaug futbolo aikštės ilgio – jachtoje „Amadea“ yra gyvų omarų rezervuaras, pianinas, plaukimo baseinas ir didelė sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.

Advokatas Feizalas Haniffas (Feizalas Hanifas), atstovaujantis bendrovei „Millemarin Investment“, kuri dokumentuose įvardijama kaip „Amadea“ savininkė, tvirtino, kad laivas priklauso kitam turtingam rusui, kuriam, kitaip nei S. Kerimovui, sankcijos netaikomos.

Latvijoje uždrausta Rusijos ir Baltarusijos atstovams valdyti svarbias įmones

Latvijos parlamentas (Saeima) galutiniu svarstymu priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.

Naujos redakcijos įstatymas skelbia, kad Rusija ir Baltarusija, jos piliečiai ar juridiniai asmenys negali įgyti reikšmingos dalies ar lemiamo balso teisės Latvijos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, taip pat negalė tapti tokios įmonės nariais ar faktiniais naudos gavėjais.

Tais atvejais, kai Rusijos ar Baltarusijos rezidentai jau turi reikšmingą akcijų dalį ar lemiamą įtaką tokiose įmonėse, jie praranda jose balso teisę, o veiksmai, atlikti pažeidžiant šią nuostatą, bus pripažinti negaliojančiais.

Pataisas inicijavusi Ekonomikos ministerija, pagrįsdama jų poreikį, paaiškino, kad Rusijos karinė invazija į suverenią Ukrainos valstybę šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir kelia esminę grėsmę Europos Sąjungos, įskaitant Latvijos, saugumui ir stabilumui.

Savo ruožtu Baltarusija, kuri remia Rusijos veiksmus, gali būti laikoma sąjungininke ir yra lygiai taip pat atsakinga už Rusijos invaziją į Ukrainą, o abi šios valstybės, pasinaudodamos savo piliečiais ar įmonėmis, gali daryti įtaką kitoms šalims per dalyvavimą strategiškai svarbių įmonių valdyme, taip pat per investicijas į kritiškai svarbią infrastruktūra, paaiškino ministerija.

E. Macronas, O. Scholzas, M. Draghi po vizito Kyjive sugrįžo į Lenkiją

E. Macronas, O. Scholzas, M. Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Netrukus po to, kai traukinys ketvirtadienį išvyko iš Kyjivo, E. Macronas taip pat surengė derybas su O. Scholzu.

Lankydamiesi Ukrainoje šie trys lyderiai, prie kurių buvo prisidėjęs Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas), sakė, kad yra pasirengę nedelsiant suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.

V. Zelenskis sveikino šį pareiškimą ir išreiškė viltį, kad kitos ES narės prieš birželio 23–24 dienomis įvyksiantį bloko viršūnių susitikimą su tuo sutiks.

Kiekvienai delegacijai buvo skirta po keturis specialaus traukinio, kurį organizavo ukrainiečiai, vagonus.

Su lyderiais traukiniu važiavo diplomatų ir žurnalistų, taip pat maždaug 80 prancūzų, vokiečių, italų ir ukrainiečių apsaugos pareigūnų.

Prancūzija pranešė nebegaunanti dujų iš Rusijos dujotiekiais

Prancūzija nuo birželio 15 dienos nebegauna gamtinių dujų iš Rusijos dujotiekiais, penktadienį pranešė tinklo operatorė „GRTgaz“, Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ šią savaitę įspėjus apie planus smarkiai sumažinti tiekimą Europai.

„Gazprom“ teigimu, tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ mažinamas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva keršija Ukrainos sąjungininkėms.

Prancūzija apie 17 proc. dujų gauna iš Rusijos per tinklo jungtis su Vokietija, kuri labai priklauso nuo Rusijos tiekimo ir sukritikavo „Gazprom“ žingsnį kaip „politinį“.

Nuo šių metų pradžios tiekimas jau sumažintas 60 proc., todėl kainos išaugo.

Tačiau „GRTgaz“ pažymėjo, kad šiuo metu Prancūzijos jokios grėsmės nėra, o atsargos sudaro 56 proc. pajėgumų, palyginti su birželiui įprastu 50 proc. kiekiu.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Prancūzija ir kitos šalys padidino dujų importą iš Ispanijos vamzdynais, taip pat laivais atgabenamų suaktyvino suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirkimą.

Didžioji dalis SGD vis dar tiekiama iš Rusijos, o Prancūzija šiuo metu yra viena didžiausių pirkėjų, teigiama šią savaitę paskelbtoje Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje.

EK remia Ukrainos „europietišką svajonę“, Rusija mažina dujų tiekimą Vakarams

Europos Komisija penktadienį pasiuntė stiprų solidarumo su Ukraina simbolį, paskelbusi, kad siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą.

Toks pareiškimas nuskambėjo Rusijai apšaudžius pasienio Ukrainos miestus ir smarkiai mažinant dujų tiekimą į Vakarus.

EK rekomendacija reiškia, kad Ukraina gali būti įtraukta į šalių, siekiančių narystės ES, sąrašą jau kitą savaitę, kai Bendrijos valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje.

Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai, tačiau didžiausių Bendrijos narių – Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos – lyderiai jau ketvirtadienį per kelionę į karo nuniokotą Kyjivo priemiestį išreiškė visokeriopą paramą šiai idėjai.

Penktadienį Europos Komisija oficialiai išsakė oficialų palaikymą šiam pasiūlymui, o EK vadovė U. von der Leyen aiškiai išreiškė savo poziciją vilkėdama Ukrainos nacionalinių spalvų švarkelį ir marškinius.

„Komisija rekomenduoja Tarybai suteikti Ukrainai europinę perspektyvą ir kandidatės statusą. Visa tai daroma suprantant, kad šalis vykdys svarbias reformas. (...) Moldovai galioja tokia pati rekomendacija kaip ir Ukrainai“, – žurnalistams pranešė U. von der Leyen.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už Europos perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų su mumis europietiškos svajonės labui“, – sakė ji.

„Istorinis sprendimas“

V. Zelenskis netrukus pasveikino EK rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į ES statusą.

„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas EK vadovei ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Jis sakė, kad tikisi, jog birželio 23–24 dienomis įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai duos Ukrainai „teigiamą rezultatą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Briuselį „manipuliavimu“ Ukraina po minimo EK pareiškimo.

„Matome, kaip daugelį metų Vakarų bendruomenė manipuliuoja idėja apie tam tikrą Ukrainos dalyvavimą jų integracijos struktūrose“, – sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

Tačiau Ukrainoje darosi „vis blogiau ir blogiau“, pridūrė ji.

Kai Ukraina bus įtraukta į ES kandidačių sąrašą, kuriame jau yra kelios Vakarų Balkanų šalys, Kyjivui gali prireikti ne vienerių metų, kad įvykdytų visus oficialius narystės reikalavimus, net jei laimės karą.

„Taip, Ukraina turėtų būti pasveikinta kaip šalis kandidatė, tačiau tai grindžiama supratimu, kad gerai padirbėta, tačiau taip pat dar reikia atlikti svarbių darbų“, – sakė U. von der Leyen.

Tuo metu karas Ukrainoje tęsiasi: Rusijos pajėgos bombarduoja ukrainiečių pasipriešinimo židinius Sjevjerodonecke, įskaitant civilius gyventojus, pasislėpusius chemijos gamykloje šiame Rytų Ukrainos mieste.

Be to, Maskva padidino spaudimą Vakarų sąjungininkėms, smarkiai sumažindama gamtinių dujų srautus dujotiekiais į Vakarų Europą, ir taip išaugo energijos kainos.

Mažinamas dujų tiekimas

Kelios Europos šalys, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo rusiškų dujų, o Vakarams stojus į Ukrainos pusę, Maskva mažina jų tiekimą.

Prancūzijos tinklo operatorė teigė, kad nuo birželio 15 dienos iš Rusijos per tinklo jungtis su Vokietija negauna jokių rusiškų dujų, o Italijos „Eni“ pareiškė, kad Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom“ penktadienį perpus sumažins tiekimą.

Berlynas ir Roma atmetė Rusijos argumentus, kad tiekimas sumažėjo dėl techninių priežasčių, ir teigė, kad „Gazprom“ žingsnis yra politinis.

Tačiau Vakarų Europą alina karščio banga, o energijos kainos jau šoktelėjo į viršų, prisidėdamos prie sparčiai augančios infliacijos ir streikų keliose šalyse.

Be abejo, padėtis Ukrainoje, kur Rusijos kariai jau beveik keturis mėnesius trunkantį karą užėmė nemažai šalies pietinių ir rytinių teritorijų, įskaitant didžiąją dalį Donbaso regiono, yra dar aštresnė.

„Humanitarinė padėtis visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia didžiulį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – teigė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos agentūra OCHA.

Pareiškime teigiama, kad padėtis „ypač neramina Sjevjerodonecke ir jo apylinkėse“, kur jau kelias savaites vyksta kruvini susirėmimai.

„Dievo valia“

Sjevjerodoneckas yra Luhansko srityje, kurios gubernatorius Serhijus Haidajus paragino nutraukti ugnį, teigdamas, kad šimtai civilių gyventojų yra įstrigę apsiaustoje miesto chemijos gamykloje „Azot“.

„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga išeiti iš gamyklos. Ten glaudžiasi 568 žmonės, iš jų 38 vaikai“, – sakė jis.

Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad mieste, kurį daugiausia kontroliuoja Rusijos pajėgos, liko apie 10 000 civilių gyventojų.

Donbaso fronto linijoje esančiame Adamivkos kaime netoli Slovjansko miesto stačiatikių vienuolių bendruomenė pranešė, kad raketa pramušė skylę jų prižiūrimo sodo sienoje.

Beveik nuolat Rusijos pajėgų bombarduojamoje vietovėje sesuo Anastasija ir grupė vienuolių bei piligrimų kasdien meldžiasi už išsigelbėjimą.

„Taip, mes visi esame gyvi. Niekas neišvyko. Tai mūsų namai, – tyliai kalbėjo sesuo Anastasija, tolumoje griaudėjant apšaudymams. – Mes pasitikime Dievo valia, Dievo pagalba, visų šventųjų ir Švenčiausiosios Mergelės pagalba. Tai mūsų namai, mes neturime kur kitur eiti.“

Pasak vietos gubernatoriaus, per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai du žmonės ir 20 buvo sužeisti.

V. Zelenskis giria EK rekomendaciją Ukrainai suteikti ES kandidatės statusą

V. Zelenskis penktadienį pasveikino Europos Komisijos rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

„Tai pirmas žingsnis narystės ES kelyje, kuris neabejotinai priartins mūsų pergalę“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad yra dėkingas“ U. von der Leyen ir „kiekvienai EK narei už istorinį sprendimą“.

Ukraina: civiliams iš gamyklos „Azot“ evakuoti reikia visiško ugnies nutraukimo

Ukraina penktadienį pareiškė, kad tik „visiškai nutraukus ugnį“ būtų įmanoma evakuoti šimtus civilių iš Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“.

„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.

Sjevjerodonecke Ukrainos rytuose – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame Luhansko srities mieste – ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis.

Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje, atsitraukusios iš rajonų aplink Kyjivą ir Ukrainos šiaurės.

Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad Sjevjerodonecke, kurio didžiąją dalį jau yra užėmę rusai, yra likę maždaug 10 tūkst. civilių.

Per Rusijos smūgį Pietų Ukrainoje žuvo du, sužeista dar 20 žmonių

Mažiausiai du žmonės žuvo, o dar 20 buvo sužeisti per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui pietiniame Ukrainos mieste Mykolajive, penktadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

„Per raketų smūgį gyvenamajam rajonui žuvo du ir buvo sužeista dar 20 žmonių“, – socialiniuose tinkluose pranešė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Anksčiau jis sakė, kad tarp sužeistųjų yra vaikas.

„Per ryte suduotą smūgį Mykolajive buvo apgadinti keturi gyvenamieji daugiaaukščiai ir vienas infrastruktūros objektas, – sakė V. Kimas. – Vyksta gelbėjimo darbai.“

Rusijos pajėgos nuo pat invazijos pradžios vasario 24-ąją reguliariai taikosi į Mykolajivą.

Šis miestas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą.

Mykolajivas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.

Kovo mėnesį Rusijos pajėgos smogė srities administraciniam pastatui, tuomet žuvo keliolika žmonių.

Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė: po karo kai kuriuos rusų agresijos įkalčius paversime lankytinais objektais

Kai kurie Rusijos invazijos ženklai karui pasibaigus taps lankytinais objektais, sako Ukrainos Turizmo plėtros agentūros vadovė Mariana Oleskiv. Anot jos, turistų iš užsienio šalis lauks, kai į Ukrainą bus galima atskristi.

„Ukraina bus atvira turistams iš užsienio tuomet, kai atsivers Ukrainos oro erdvė, susidomėjimas Ukraina bus. Tačiau šiuo metu siekiame, kad šalies svečiai nematytų vien griuvėsių, bet ir jos grožį. Taip pat skatinsime aplankyti vietoves, kur vyksta karas, vietas, kurios kels prisiminimus“, – penktadienį Vilniuje, pasirašius bendrą Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą bendradarbiauti turizmo srityje žurnalistams sakė M. Oleskiv.

Šiuo metu, anot jos, Ukrainoje rengiami keli turizmo skatinimo projektai, kuriais bus prisimenama Rusijos invazija ir jos aukos.

„Bus steigiami karo memorialai, pavyzdžiui tiltas Irpinėje, po kuriuo slėpėsi žmonės – šie kadrai žinomi visame pasaulyje, buvo spausdinti ant žurnalų viršelių. Ten bus memorialas, o šalia bus statomas naujas tiltas“, – pasakojo M. Oleskiv.

„Taip yra daug kitų vietovių – Buča, Borodijanka – kuriose žmonės nori prisiminti tuos, kurie žuvo nuo karo žiaurumų, ukrainiečių tautos genocido. Atminimo paminklai bus ir ten, kadangi sieksime, kad pasaulis nepamirštų šio karo pamokų“, – tęsė ji.

Taip pat šalies svečiams, pasak Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovės, bus planuojamos nuotraukų parodos, kuriose bus siekiama pavaizduoti net tik kadrus iš karo, bet ir Ukrainos grožį.

„Kad žmonės matytų ir nepamirštų Ukrainos, nes jau nemažai kalbama, kad žmonės nuo šio karo pradeda pavargti. Tačiau žinios iš Ukrainos pirmuosiuose puslapiuose privalo išlikti ir toliau – karas vis dar vyksta“, – teigė M. Oleskiv.

Aptardama dabartinę Ukrainos turizmo būklę ji pažymėjo, kad pirmuosius du karo mėnesius Vakarų Ukrainos viešbučiai buvo pilnai rezervuoti iš pavojingų šalies regionų vykusių gyventojų, vėliau kelionių paklausa krito.

„Nedaug žmonių tam turi pinigų, be to, ne visiems atrodo normalu šiuo metu keliauti ir ilsėtis, kadangi šalyje vyksta karas. Yra tokia moralinė dilema, kad dabar ne laikas keliauti“, – sakė ji.

Anot jos, Ukrainos turizmo srityje dirbo apie 1 mln. žmonių, o prasidėjus karui didelė dalis jų neteko darbo.

„Jaučiame didelius nuostolius, nes turizmo sezonas jau prasidėjęs. Pietų Ukrainoje turizmas neegzistuoja, kadangi Ukrainos pajūryje nėra saugu“, – teigė M. Oleskiv.

Italijos dujų bendrovė: „Gazprom“ penktadienį sumažino tiekimą 50 procentų

Italijos dujų bendrovė „Eni“ pranešė, kad iš „Gazprom“ gaus tik 50 proc. penktadienį prašomo dujų kiekio, po to, kai Roma apkaltino Rusijos valstybinę bendrovę, kad ši „meluoja“ dėl dujų tiekimo sumažinimo priežasčių.

„Gazprom“ paskelbė, kad tieks tik 50 proc. prašomo kiekio (faktiškai pristatytas kiekis beveik nepasikeitė, palyginti su vakar pristatytu kiekiu)“, ir jau trečią dieną iš eilės mažina tiekimą, sakoma „Eni“ pareiškime.

Didėjant įtampai santykiuose su Vakarais dėl karo Ukrainoje, Rusija padidino energetinį spaudimą ir sumažino dujų tiekimą žemynui, o Italija ir Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“.

„Gazprom“ pareiškė, kad tiekimas dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažintas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva taip baudžia Ukrainos, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario mėnesį, sąjungininkus.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis ketvirtadienį atmetė „Gazprom“ pasiteisinimus, sakydamas, kad priežastys, „kaip mums sakė, yra techninės. Tačiau mes, Vokietija ir kiti, manome, kad tai yra melas“.

M. Draghis sakė, kad valstybinė bendrovė „Gazprom“, – pareiškusi, kad Maskva turi teisę laikytis savo taisyklių dėl dujų tiekimo mažinimo – naudoja dujų tiekimą „politiniams“ tikslams.

Italija siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, pasitelkdama alternatyvius šaltinius, taip pat žada daugiau investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Dujų tiekimo mažinimas, dėl kurio kyla kainos, „turi pasekmių ne iš karto vartojimui, o atsargų kaupimui“, – sakė M. Draghis.

ES šalys stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos energijos, tačiau nesutaria dėl gamtinių dujų embargo įvedimo, nes kai kurios valstybės narės yra labai priklausomos nuo tiekimo iš Rusijos.

U. von der Leyen: ukrainiečiai „pasirengę mirti“ dėl „europietiškos svajonės“

Europos Komisijos vadovė U. von der Leyen penktadienį, parėmusi Ukrainos kandidatūrą į ES nares, sakė, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už galimybę sustiprinti savo ryšius su Europos Sąjunga.

„Visi žinome, kad ukrainiečiai pasirengę mirti už Europos perspektyvą. Mes norime, kad jie gyventų kartu su mumis dėl Europos svajonės“, – sakė U. von der Leyen žurnalistams, paskelbusi EK rekomendaciją Ukrainai suteikti kandidatės statusą.

V. Zelenskis: Ukraina nuo liepos 1-osios įves vizas Rusijos piliečiams

V. Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas ketina nuo liepos 1 dienos įvesti vizas Rusijos piliečiams, praėjus keturiems mėnesiams nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios.

„Ukraina įveda vizų režimą Rusijos Federacijos piliečiams“, – sakė V. Zelenskis savo „Telegram“ paskyroje.

Pasak prezidento, šis reikalavimas įsigalios „2022 metų liepos 1-ąją“, remiantis vyriausybės sprendimu, kurio jis tikisi „dar šiandien“.

Šiuo žingsniu Rusijos piliečiams bus atšauktas bevizis režimas, įsigaliojęs 1991 metais Ukrainai tapus nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos.

V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad tokios priemonės imamasi dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir siekiant sustiprinti užpultos šalies gynybos potencialą.

„Dėl Rusijos Federacijos pradėto visuotinio karo turime sustiprinti Rusijos piliečių atvykimo į mūsų teritoriją kontrolę. Saugumas yra prioritetas“, – pabrėžė A. Jermakas.

Abi kaimynės turi beveik 2,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną, o daug jų gyventojų sieja giminystės ryšiai.

Tačiau rusų apsilankymų Ukrainoje smarkiai sumažėjo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, nulėmusios karą su Kremliaus remiamais prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.

2013-aisiais Ukrainoje apsilankė 10,8 mln. Rusijos piliečių, tačiau po metų šis skaičius sumažėjo iki 2,5 milijono. 2015–2019 metais apsilankymų užregistruota net mažiau – maždaug po 1,5 mln. per metus, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka.

Pasak jo, 2020 ir 2021 metais įsibėgėjus COVID-19 pandemijai, Rusijos keliautojų atvykdavo po 500 tūkst. per metus.

Ukraina, kur plačiai vartojama rusų kalba ir nuo 2004-ųjų įvyko dvi provakarietiškos revoliucijos, pastaraisiais metais taip pat pritraukia daug liberalių pažiūrų rusų, bėgančių nuo Vladimiro Putino režimo.

Sausio pabaigoje beveik 175 tūkst. Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Ukrainoje, AFP pranešė migracijos pareigūnai.

Tačiau tikėtina, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis, nes iki šiol Ukraina niekada neturėjo vizų režimo su Rusija.

EBU: „Eurovizijos“ nugalėtoja Ukraina negalės surengti kitų metų konkurso

Karo nuniokota „Eurovizijos“ nugalėtoja Ukraina negalės surengti kitų metų konkurso, penktadienį pranešė Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir pridūrė, kad svarstoma, ar antroje vietoje likusi Britanija galėtų surengti šį renginį.

Ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ praėjusį mėnesį laimėjo dainų konkursą, o pagal taisykles šalis nugalėtoja turėtų surengti kitų metų renginį.

Tačiau EBU nusprendė, kad „Eurovizija“ negalės vykti Ukrainoje, „atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą“, prasidėjusį nuo Rusijos invazijos vasario 24-ąją.

„Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, Ukrainos transliuotojas UA:PBC negali užtikrinti saugumo ir veiklos garantijų, kurių reikia, kad transliuotojas galėtų priimti, organizuoti ir prodiusuoti „Eurovizijos“ dainų konkursą“, – sakoma EBU pareiškime.

Vis dėlto „dabar prasidės diskusijos su BBC“, Jungtinės Karalystės kuri šiemet užėmė „Eurovizijoje“ antrąją vietą, visuomeniniu transliuotoju, dėl galimo 2023 metų dainų konkurso surengimo, priduriama pareiškime.

„Ketiname pasirūpinti, kad Ukrainos pergalė atsispindėtų kitų metų laidose, – pabrėžė EBU. – Toks bus mūsų prioritetas per diskusijas su būsimais šeimininkais.“

JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) biuras pasveikino šį žingsnį.

„Žinoma, džiaugtumės galimybe surengti [Euroviziją] čia, Jungtinėje Karalystėje, glaudžiai bendradarbiaudami su Ukraina ir BBC“, – sakė premjero atstovas.

„Būtume pasiryžę užtikrinti, kad ji visokeriopai atspindėtų turtingą Ukrainos kultūrą, paveldą ir kūrybiškumą, taip pat stiprinti besitęsiančią abiejų mūsų šalių partnerystę“, – pridūrė jis.

Sulaukusi didžiulio visuomenės palaikymo, grupė „Kalush Orchestra“ įveikė 24 varžovus per kasmet rengiamą konkursą. Ukrainiečiai atliko dainą „Stefania“ – repo stiliaus lopšinę, kurioje liaudiški motyvai susipina su moderniais hiphopo ritmais.

Ši pergalė pakėlė dvasią Rusijos invazijai besipriešinančiai tautai.

Nors tolesnė karo eiga lieka neaiški, EBU pareiškė, kad buvo būtina iš anksto perkelti renginio vietą.

„Eurovizijos“ dainų konkursas yra vienas sudėtingiausių televizijos renginių pasaulyje: prie jo dirba ir jame dalyvauja tūkstančiai žmonių, o pasiruošimas užtrunka 12 mėnesių“, – pabrėžė organizatoriai.

Rusiškų dujų trūkumas kelia grėsmę Europos atsargų kaupimo planams

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini.

Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Kelios Europos valstybės, įskaitant Italiją ir Vokietiją, yra labai priklausomos nuo dujų iš Rusijos, todėl Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) atvirai apkaltino Kremliaus kontroliuojamą dujų gigantą „Gazprom“, kad šis meluoja dėl tiekimo Europai mažinimo priežasčių.

Vasaros mėnesiais dujų vartojimas Europoje gerokai sumažėja, nes nereikia šildyti pastatų, tad ji skuba papildyti savo atsargas kitai žiemai. Europos Sąjunga tikisi, kad iki lapkričio mėnesio jos valstybių narių dujų saugyklų infrastruktūra būtų užpildyta bent 80 procentų.

Dujų trūkumas, dėl kurio kyla kainos, „dabar atsiliepia ne vartotojams, o atsargų kaupimui“, sakė M. Draghi ir pridūrė, kad saugyklos Italijoje dabar užpildytos 52 procentais.

Dujos kaip ginklas

Rusiškų dujų tiekimo sumažėjimas taip pat skaudžiai smogs pramonės vartotojams, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, kur chemijos, plieno, cemento ir trąšų pramonės įmonės sudegina daug vjų.

„Rusai jau seniai naudoja dujas kaip ginklą“, – sakė Paryžiaus politikos studijų instituto profesorius Thierry Brosas (Tjeri Brosas).

„Kremlius naudojasi neapibrėžtumo principu – vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip – kad... sukeltų įtampą žaliavų rinkose ir pakeltų kainas“, – prabrėžė jis.

Kremlius naudojasi neapibrėžtumo principu – vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip – kad... sukeltų įtampą žaliavų rinkose ir pakeltų kainas.

Maskva jau nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos valstybėms, įskaitant Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams, atsisakiusioms paklusti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimui už jas mokėti rubliais, kuris pažeidžia sutarčių sąlygas. Kai kurios kitos ES narės, tokios kaip Lietuva ir Estija, rusiškų dujų atsisakė pačios, o jų poreikį patenkins suskystintų gamtinių dujų importu.

Naujausio smūgio sulaukė Prancūzija, kurios operatorė „GRTgaz“ penktadienį paskelbė, kad nuo birželio 15-osios vamzdynais nebegauna rusiškų dujų.

Europos vienybės laužymas

Prancūzija rusiškomis patenkino 17 proc. savo gamtinių dujų poreikio, kurių didžioji dalis ją pasiekdavo vamzdynais, o mažesnė – laivais suskystintų pavidalu.

Šią savaitę Rusija du kartus skelbė apie dujų tiekimo Europai mažinimą vamzdynu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ – iš viso 60 proc., o tai paaiškino sunkumais dėl dujotiekio įrangos remonto. Savo ruožtu Vokietija šį žingsnį pavadino „politiniu“, siekiu dar labiau kilstelėti dujų kainas.

Italijos energetikos milžinė „Eni“, ketvirtadienį skelbusi, kad antrąją sumažinto tiekimo dieną gavo 65 proc. įprasto rusiško dujų kiekio, penktadienį pranešė, jog ši dalis sieks jau tik 50 procentų.

„Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – sakė Italijos ministras pirmininkas.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) dujų tiekimo mažinimą apibūdino kaip  „Putino priešpriešos demonstravimą“.

„Tai sprendimas, kurį jis priima savavališkai – taip elgiasi diktatoriai ir despotai“, – pabrėžė Vokietijos ministras.

Tuo tarpu „Gazprom“ pareiškė, kad turi pilną teisę žaisti pagal savo taisykles dėl dujų tiekimo – „mūsų produktas, mūsų taisyklės“.

„Gazprom“ nereikalingas joks pateisinimas dėl to. Tai diferencijuotas būdas sugriauti Europos vienybę“, – akcentavo T. Brosas.

Kremlius atidžiai stebės Ukrainos žingsnius narystės Europos Sąjungoje link

Kremlius atsargiai reagavo į Ukrainos žingsnius narystės Europos Sąjungoje (ES) link, kai Europos Komisija rekomendavo oficialiai suteikti Ukrainai kandidatės statusą.

„Vyksta kelios transformacijos, kurias, žinoma, labai atidžiai stebime“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, praneša agentūra „Interfax“.

Jis sakė, kad Maskva žino apie „Europos Sąjungos gynybos komponento stiprinimą“. Praeityje Maskva kaltino ES, kad ji iš ekonominio aljanso virsta „agresyvia karine veikėja“.

Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą

Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą. Vienas iš jo koordinatorių buvo Rusijos okupuoto Krymo vadinamojo vadovo Sergejaus Aksionovo patarėjas.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).

Per specialią operaciją Kyjive, Charkive, Odesoje, Zaporižioje, taip pat Dnipropetrovsko ir Vinicos srityse buvo sulaikyta 19 Rusijos agentų.

Šnipai koregavo apšaudymus raketomis, rinko duomenis apie Ukrainos karių pozicijas ir informaciją apie belaisvių rusų laikymo vietas.

Agentūra taip pat stengėsi sužinoti Ukrainos partizanų, kurie pogrindžio sąlygomis priešinasi Rusijos kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose šalies pietuose, duomenis.

UST nustatė, kad grupei vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentas Chersono srityje. Gautus duomenis jis perduodavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams, tarp kurių – Krymo „vadovo“ S. Aksionovo patarėjas.

Dabar ruošiamasi pateikti įtarimus sulaikytiesiems. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos.

Apklausa: dauguma vokiečių – už Ukrainos prisijungimą prie ES per kelerius artimiausius metus

Daugiau kaip pusė balso teisę turinčių Vokietijos gyventojų pritaria Ukrainos priėmimui į Europos Sąjungą per kelerius artimiausius metus.

Tai rodo apklausos, kurią televizijos kanalo ZDF užsakymu atliko tyrimų grupė „Politbarometer“, rezultatai, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

Už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje pasisakė 60 proc. apklaustųjų. Ukrainos priėmimą į ES palankiai vertinančių vokiečių skaičius iš esmės nesikeičia nuo kovo mėnesio.

Maždaug trečdalis – 31 proc. – tyrimo dalyvių nenorėtų, kad Rusijos užpulta šalis būtų priimta į ES artimiausiais metais.

Kaip jau buvo pranešta, penktadienį Europos Komisija oficialiai rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.

Įvairiatautė grupuotė planavo sunkius nusikaltimus Ukrainos sostinėje

Įvairiatautė penkių žmonių grupuotė, vadovaujama Rusijos piliečio, kuris šiuo metu yra RF teritorijoje, planavo itin sunkius nusikaltimus Ukrainos sostinėje. Gauja dėjosi Kyjivo teritorinės gynybos savanorių formuote.

Tai penktadienį pranešė Kyjivo prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

Per kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose pareigūnai rado daug šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų.

„Per sankcionuotas kratas paimti 29 automatai „AK-74“, 32 jų dėtuvės, trys kulkosvaidžiai, trys pistoletai, 1,2 kilogramo trotilo. Ieškoma ginklų kilmės šaltinių, tikrinamos šių asmenų sąsajos su kitais nusikaltimais“, – sakoma prokuratūros pranešime.

A. Lukašenka įspėja Ukrainą neatakuoti Rusijos miestų

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka įspėjo Ukrainos valdžią neatakuoti Rusijos miestų.

„Ukrainiečiai, Zelenskis prašo toliašaudės ginkluotės, kad galėtų smogti Rusijos miestams: Kurskui, Rostovui, Oriolui, Belgorodui – kaimyniniams miestams. Bet aš viešai jau esu sakęs, kad jokiu būdu to daryti negalima. Nes tada Rusija panaudos jau naujo lygmens ginkluotę. Ir smogs Kyjivui, tiems, kurie priima šiuos sprendimus“, – pareiškė A. Lukašenka, penktadienį lankydamasis Bobruiske.

Jį cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Pasak A. Lukašenkos, Rusija kol kas naudoja įprastinę ginkluotę. Bet Rusija, priminė jis, pakankamai turi ir kitokios ginkluotės. „Todėl jie (ukrainiečiai) dar šiek tiek prisibijo. Bet ne nuo jų priklauso – viskas priklauso nuo to, kiek amerikiečiai juos ragins kariauti šį karą“, – teigė Baltarusijos vadovas.

„Vakar Bidenas pareiškė, kad kas mėnesį perves Ukrainai po pusantro milijardo dolerių. Kam? Karui. Todėl tai dar tik pradžia“, – sakė A. Lukašenka.

Kyjive uždrausta pirotechnika ir garsi muzika

Kyjivo karinės administracijos pirmininkas Mykola Žirnovas uždraudė Ukrainos sostinėje naudoti pirotechnikos gaminius ir garsiai leisti muziką. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“.

Generolo majoro M. Žirnovo potvarkyje dėl tylos režimo, be kita ko, draudžiama organizuoti sostinėje renginius, per kuriuos naudojama pirotechnika, garsiai dainuoti, transliuoti pramoginę muziką naudojant garso aparatūrą ir t. t.

Kaip sakoma dokumente, Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą sąlygomis, laukiant raketų smūgių, tylos režimo pažeidimai neigiamai veikia Kyjivo gyventojų psichinę ir emocinę būseną.

Kopenhaga: Rusijos korvetė įplaukė į Danijos teritorinius vandenis

Rusijos korvetė penktadienį du kartus įplaukė į Danijos teritorinius vandenis Baltijos jūroje, pranešė danų ginkluotosios pajėgos.

Pirmą kartą rusų laivas įplaukė į šiuos vandenis šiauriau Kristiansės salos, esančios į pietus nuo Švedijos, 2.30 val. vietos (3.30 val. Lietuvos) laiku.

„Po kelių valandų ta pati korvetė vėl kirto teritorinių vandenų liniją, irgi šiauriau Kristiansės“, – teigiama danų kariuomenės pareiškime.

„Gavęs signalą iš karinių jūrų pajėgų jūrų operacijų padalinio civiliniu VHF radijo ryšiu, Rusijos laivas nedelsdamas paliko Danijos teritorinius vandenis“, – priduriama pareiškime.

Kariuomenė nurodė, kad „daugiau neturi ką pridurti“.

Vėliau Danijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad aptaria šį incidentą su Rusijos ambasadoriumi. Pasak Kopenhagos, įsibrovimas įvyko po to, kai balandžio pabaigoje Rusijos karinis šnipinėjimo lėktuvas pažeidė Danijos oro erdvę.

„Nepaisydama sienų Rusija vėl ignoruoja tarptautines taisykles. Rusijos ambasadoriui buvo labai aiškiai iškomunikuota, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini“, – atskirame pareiškime pabrėžė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

Danija yra NATO narė ir nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį perdavė Kyjivui prieštankinių raketų bei priešlaivinių raketų sistemą.

Kristiansės sala yra maždaug už 300 km nuo Rusijos Kaliningrado eksklavo.

JK premjeras vėl atvyko vizito į Kyjivą

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį grįžo į Kyjivą su antruoju vizitu per kiek daugiau nei du mėnesius, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pagyręs „ryžtingą“ Britanijos paramą jo šaliai.

„Daugybė šio karo dienų įrodė, kad Didžiosios Britanijos parama Ukrainai yra tvirta ir ryžtinga. Džiaugiuosi vėl matydamas didį mūsų šalies draugą Borisą Johnsoną Kyjive“, – rašė jis „Telegram“ ir pasidalijo vaizdo įrašu iš lyderių susitikimo.

Prancūzija siunčia Ukrainai 31 toną sėklų

Prancūzija išsiuntė Ukrainai 31 toną sėklų siekdama išvengti maisto krizės, kurią kelia Rusijos invazija, penktadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Prancūzijos, didžiausios Europos Sąjungos žemės ūkio gamintojos, pagalba siekiama sušvelninti „pragaištingą Rusijos invazijos poveikį Ukrainos aprūpinimo maistu saugumui“, tai leis nuimti 260 tūkst. tonų maisto derlių, nurodė ministerija. Siuntoje yra burokėlių, morkų, kopūstų ir pomidorų sėklos.

Balandį ir gegužę Prancūzija suteikė Ukrainai 600 tonų sėklinių bulvių, siekdama sumažinti sodinimo trikdžius vykstant mūšiams. Rusijos karinio jūrų laivyno vykdoma Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada neleidžia išvežti grūdų iš ketvirtos pagal dydį kviečių ir kukurūzų eksportuotojos pasaulyje, o tai didina stygių ir grasina badu mažas pajamas gaunančiose šalyse. Grūdų kainos pasaulinėse rinkose išaugo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija padeda sunkvežimiais per Rumuniją transportuoti Ukrainos grūdus.

Ukrainos vyriausybė teigia, kad šiuo metu užblokuota 20–25 mln. tonų grūdų, jie gali pradėti pūti, jei nebus greitai išvežti. Jungtinės Tautos perspėjo apie „bado uraganą“ – daugiausia Afrikos šalyse, kurios daugiau nei pusę savo kviečių importuoja iš Ukrainos arba Rusijos, kuri taip pat yra pagrindinė jų gamintoja.

V. Putinas sako, kad Vakarų „ekonominis žaibiškas karas“ žlugo

Pasak prezidento V. Putino, Rusijai įvestos Vakarų sankcijos neturėjo jokio poveikio.

„Ekonominis žaibiškas karas nuo pat pradžių neturėjo galimybės būti sėkmingas“, – penktadienį Sankt Peterburge vykusiame Tarptautiniame ekonomikos forume sakė V. Putinas. „Esame stiprūs žmonės ir galime susidoroti su bet kokiu iššūkiu.“

Vakarų sankcijas, įvestas reaguojant į Rusijos pradėtą Ukrainos puolimą, V. Putinas pavadino „beprotiškomis“ ir „neapgalvotomis“. Jis sakė, kad baudžiamosios priemonės skaudžiai smogia Europos Sąjungai. Žalą Europai jis įvertino 400 mlrd. JAV dolerių.

Savo kalboje verslo atstovams V. Putinas toliau kritikavo Vakarus. JAV elgiasi kaip „Dievo pasiuntinys Žemėje“, sakė jis. Pasak jo, Vakarai nori kolonizuoti kitas pasaulio dalis.

Vokietijos kancleris: su V. Putinu reikia kalbėtis

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad palaikyti ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtina, net Maskvai tęsiant karą su kaimyne Ukraina.

„Visiškai būtina kalbėtis su V. Putinu ir aš toliau tai darysiu, kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – išskirtiniame interviu dpa sakė O. Scholzas.

Vakarų lyderiai tęsia diplomatines pastangas užbaigti vasario 24 d. prasidėjusį konfliktą. O. Scholzo komentarai paskelbti kitą dieną, kai jis grįžo iš vizito Kyjive kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu ir Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.

„Kai kalbu su V. Putinu, sakau, pavyzdžiui, tuos pačius dalykus, kuriuos sakiau jums“, – sakė O. Scholzas. Jo teigimu, svarbu suprasti, kad Rusija negali diktuoti taikos su Ukraina sąlygų. O. Scholzas teigė pasakysiąs V. Putinui, kad jis klysta, „jei tikrai tiki, jog gali apiplėšti kokią nors žemę, o tada tikėtis, jog laikai pasikeis ir vėl viskas bus normalu“.

Rusija sako, kad vykdo „specialią operaciją“, kuria siekia užimti dalį Ukrainos rytų. „Turite išvesti savo kariuomenę ir rasti susitarimą su Ukraina, kuris būtų priimtinas ir teisingas Ukrainos žmonėms“, – Kremliui adresuotuose komentaruose sakė O. Scholzas.

J. Bidenas sako esąs informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pranešė, kad buvo informuotas apie Ukrainoje dingusius du amerikiečius, ir paragino JAV piliečius susilaikyti nuo kelionių į karo draskomą šalį.

Paklaustas apie Ukrainoje dingusius du savanorius kovotojus, kuriuos, kaip nuogąstaujama, į nelaisvę paėmė Rusijos pajėgos, J. Bidenas atsakė: „Buvau informuotas.“

Prezidentas žurnalistams sakė nežinąs, kur yra šie vyrai, ir perspėjo, kad „amerikiečiai neturėtų vykti į Ukrainą“.

Slovėnija patiekė Ukrainai automatų, šalmų ir 35 pėstininkų kovos mašinas

Slovėnija patiekė Ukrainai Kalašnikovo automatų, šalmų, šarvuotųjų liemenių ir 35 pėstininkų kovos mašinas. Tai pranešė Slovėnijos gynybos ministras Marjanas Šarecas, informuoja portalas „eurointegration.com.ua“.

Pasak ministro, ginklų tiekimas Ukrainai šiomis dienomis dar tęsiamas.

Bet, kalbėdamas apie naujas ginklų siuntas, M. Šarecas pažymėjo, kad Slovėnija iš savo arsenalų jau perdavė Ukrainai visa, ką galėjo.

Anot ministro, ateityje Slovėnija gali pasiūlyti Ukrainai pagalbą atliekant išminavimo darbus arba Ukrainos karių rengimą Slovėnijos teritorijoje.

O. Scholzas žada, kad mūšiui Donbase vokiečių ginklai bus pristatyti laiku

 Vokietijos kancleris Olafas Scholzas žada, kad vokiški ginklai, kurių Ukraina prašo kovai su Rusijos pajėgomis, atvyks laiku.

Vokietija kartais sulaukia aštrios Kyjivo vadovybės kritikos dėl ginklų tiekimo tempo ir pristatytų ginklų tipo. Ukraina ne kartą ragino iš Vokietijos kariuomenės atsargų atsiųsti puolamųjų tankų ir reaktyvinių lėktuvų, tačiau tokios įrangos Berlynas neatsiuntė. Vokietija leido pristatyti priešlėktuvinius tankus.

Išskirtiniame interviu dpa, paklaustas, ar sunkioji ginkluotė „atvyks laiku, kad pakeistų padėtį Donbase“, O. Scholzas atsakė: „Ji atvyks laiku“. Jis atkreipė dėmesį, kad turi būti pakeistas prioritetas, kas pirmas gaus vokiškus ginklus. „Žinote, kad jau yra ilgas sąrašas klientų, kurie laukia, kol gaus ginklus po dvejų ir trejų metų“, – sakė jis, turėdamas galvoje, jog reikia pakeisti pristatymo protokolą, kad Ukraina gautų ginklus greičiau. „Dabar dirbama, kad tai įvyktų“, – pridūrė jis.

„Konkretūs dalykai, kuriuos galime pristatyti dabar, bus pristatyti po mokymų (...) be mokymų šių ginklų negalima naudoti“. „Pateiksime antibalistinę sistemą, galinčią išgelbėti Odesą ar Kyjivą, – sakė jis. – Kartu su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis taip pat nusprendėme pristatyti kelis raketų paleidimo įrenginius“.