Pasak šalies vadovo patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės, tarptautinei bendruomenei dabar svarbiausia telktis į humanitarinę paramą Gazos Ruožo gyventojams.

„Kol vyksta karas, turbūt nereikėtų griebtis tokių (pripažinimo – BNS) veiksmų“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Politinius žingsnius bus galima žiūrėti po to, kai aktyvioji karo fazė pasibaigs.

„Dabar svarbiausia humanitarinis aspektas, kad Gazos gyventojai galėtų tiesiog išgyventi, kad jiems būtų pristatomas maistas, medicininės paslaugos ir panašiai, – pridūrė ji. – Politinius žingsnius bus galima žiūrėti po to, kai aktyvioji karo fazė pasibaigs“.

Palestinos pripažinimo klausimą Vakaruose bene aktyviausiai svarsto Ispanija. Jos premjeras kovą pareiškė siūlysiantis tokį sprendimą parlamentui.

Kovo 22 dieną Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje metu Ispanija ir dar trys šalys – Airija, Malta ir Slovėnija – paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad yra „pasirengusios pripažinti Palestiną“, kai tik bus įvykdytos valstybės sukūrimo sąlygos.

A. Skaisgirytė sakė, kad nelabai aišku, kodėl būtent dabar svarstomas Palestinos pripažinimas.

Anot jos, Palestina „dar neatitinka valstybingumo kriterijų“.

Prezidento patarėja tvirtino, kad Palestina su „Hamas“ neturėtų būti tapatinama, tačiau pabrėžė, jog „Hamas“ operuoja palestiniečių teritorijose.

„Taip jau yra. Terorizmas neturi tautybės, tačiau operacijų laukas yra būtent šitas. Ir kol tas operacijų laukas bus Palestinoje, tol tas sunkins Palestinos pripažinimą“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Jau pusmetį tarp Izraelio ir „Hamas“ vykstantis karas nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių.

Izraelis puolimą Gazos ruože pradėjo atsakydamas į spalio pradžioje „Hamas“ įvykdytą išpuolį pačiame Izraelyje, per kurį nužudyta daugiau nei tūkstantis žmonių ir dar dalis paimta įkaitais.

Tarptautinė bendruomenė nesutaria, kokiu būdu galėtų pavykti išspręsti dešimtmečius trunkantį Izraelio ir palestiniečių konfliktą.

Vis tik dažniausiai akcentuojamas dviejų valstybių sprendinys, po kurio egzistuotų Izraelis ir nepriklausoma Palestinos valstybė.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) jau seniai atmetė palestiniečių teritorijų valstybingumo galimybę.

„Manau, jis (A. Anušauskas – BNS) negali tapti (komiteto pirmininku – BNS)“, – žurnalistams po koalicinės tarybos susitikimo sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.

„Laisviečių“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė žurnalistams sakė, kad A. Anušauskas „gal galėtų dirbti jau kitame komitete“.

„Jeigu ta veikla (krašto apsaugos srityje – BNS) ne visai tenkino iki galo, gal galima išbandyti save kitoje srityje“, – teigė A. Armonaitė.

„Neatmetame galimybės, kad gali įvykti Seime ir platesnė rokiruotė – komiteto vadovaujanti pozicija atitekti kažkam iš koalicijos partnerių. Jei tuo keliu nueitume, Laisvės partija galėtų prisiimti šitą atsakomybę“, – pridūrė ji.

Premjerė pirmadienį pareiškė, kad atsistatydinančiam ministrui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui būtų logiška susikeisti pareigomis.

A. Anušauskas praėjusią savaitę sakė būtent tokio pasiūlymo sulaukęs iš ministrės pirmininkės.

Seimo komiteto pirmininkus skiria Seimas paprastąja balsų dauguma, prieš tai kandidatūrą patvirtinus minimame komitete.

A. Armonaitė teigė besitikinti, kad po valdančiosios koalicijos partnerių abejonių konservatoriai nesiūlys A. Anušausko skirti NSGK pirmininku.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams sakė, kad dėl NSGK pirmininko galimi įvairūs variantai, o ir jos frakcijoje yra daugiau žmonių, šiuo metu dirbančių paprastais šio komiteto nariais ar apskritai įsitraukusių į krašto apsaugos reikalus.

„Palaukime dar keletą dienų. aš manau, kad čia situacija išsispręs vienaip ar kitaip“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ministras – premjerės pasirinkimas

I. Šimonytė teigia, kad A. Anušauskui pasiūlė trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais.

Ji žada naują kandidatą į ministrus pateikti antradienį, tačiau jo dar neįvardija, o prezidentas Gitanas Nausėda susitikti su L. Kasčiūnu planuoja trečiadienį.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad kritika dėl aktyvumo A. Anušauskui būnant ministru nereiškia, jog jis negalėtų dirbti už nacionalinį saugumą atsakingo Seimo komiteto pirmininku.

„Vykdomojoje valdžioje yra lūkestis tam tikro stiliaus ir jeigu premjerė renkasi poną Kasčiūną, ji, matyt, yra tą įvertinusi. Parlamentinės kontrolės dėmuo irgi yra svarbus, Anušauskas turi patirtį komitete ir pačioje gynybos ir saugumo sistemoje. Nematau čia jokios prieštaros“, – sakė konservatorė.

Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti L. Kasčiūną ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.

L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.

„Matau asmenikai L. Kasčiūną kaip labai energingą darbštų politiką, tik esu įpareigota Laisvės partijos frakcijos pasakyti kitą labai svarbų dalyką, kuris mus neramina: tai tie politinių pažiūrų skirtumai, kurie yra labai dažnai priešingi“, – sakė A. Armonaitė.

Visgi ji pabrėžė, kad „čia yra premjerės pasirinkimas ir ji prisiims už tai atsakomybę, jeigu pateiks tą kandidatūrą“.

E. Gentvilas teigė, kad L. Kasčiūno kandidatūra į krašto apsaugos ministrus kelia pasitikėjimą, nepaisant kai kurių nuomonių skirtumų. Anot jo, L. Kasčiūno kompetencija gynybos klausimais „nekelia jokių abejonių“.

Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas ministro pirmininko teikimu.

„Mūsų pozicija remiasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) išaiškinimu, diskutavom apie tai su VERT kolegomis, priėjome išvados, kad pasiūlytas „Perlo energijos“ sprendimas gali turėti tikrai įstatymo pažeidimo požymių, galutiniai teisiniai verdiktai bus pateikti šiek tiek vėliau“, – žurnalistams penktadienį sakė viceministras.

Energetikos ministerija kreipsis į VERT ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama įvertinti įmonės veiksmų teisėtumą.

Viceministras taip pat kalbėjo, kad visi signalai rodo, jog kol kas kiti nepriklausomi tiekėjai panašių pokyčių nenumato.

„Priešingai, jau turime signalų, kad netgi ir vartotojai, kurie atsisakys tęsti bendradarbiavimą su „Perlo energija“, turės naujus pasiūlymus, tam reikia šiek tiek laiko“, – sakė V. Zananavičius.

Viceministro teigimu, šiuo metu patvirtintos taisyklės neleidžia imtis tokių veiksmų, kurių ėmėsi „Perlo energija“, todėl teisės aktų keisti neplanuojama.

„Mes peržiūrime savo taisykles, kurios patvirtintos, jos tokių veiksmų, kurių ėmėsi minimas tiekėjas, neleidžia, tokia pat ir reguliuotojo nuomonė, todėl šiandien nematome, kodėl reikėtų keisti teisės aktus. Jei rasime dviprasmybių ar būdus, kaip reguliavimą padaryti aiškesnį, tai keisime“, – sakė jis.

„Nebejoju, kad vyks pakankamai daug diskusijų tarp tiekėjo ir VERT, mes diskusijoje dalyvausime, ir aišku, vartotojų pusėje“, – pridūrė viceministras.

„VERT turi visus instrumentus imtis sankcijų ir reguliuoti situaciją“, – sakė jis.

Paklaustas apie elektros kainų kompensavimą, viceministras kalbėjo, kad visi variantai svarstomi, tačiau sprendimai šiuo klausimu tikriausiai bus rudenį.

„Dabar kainos rodo vieną dalyką – panika. Amžinai panika tęstis negali, anksčiau ar vėliau kainos turės grįžti į realų lygį, tikėtina, kad jos bus pakankamai aukštos kurį laika, yra sutarimas specialistų, kad apie dvejus metus“, – kalbėjo viceministras.

Jis taip pat teigė, kad elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje sutapo su pakankamai sudėtinga situacija, tačiau liberalizavimo atidėjimas šiuo metu rimtai nėra svarstomas, nes tai sukeltų papildomą sumaištį.

„Atidėjimas nėra pati geriausia opcija, ji nieko neišsprendžia. Faktas, kad visus įmanomus variantus svarstysime, bet priimdami sprendimus turime aiškiai sau atsakyti, ko siekiame. Matome, kad vargu, ar situacija labai greitai išsispręs, valstybė toliau stengiasi padėti tiems, kam reikia tos pagalbos, manau, ši politika tęsis“, – sakė A. Zananavičius.

VERT perspėja laikytis sutarčių sąlygų

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas energija“ paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad rinkoje išaugus elektros energijos produkto kainai, tiekėjai gali teikti siūlymus keisti jau sudarytų sutarčių sąlygas, tačiau tam būtinas vartotojo sutikimas.

VERT teigimu, vartotojas, gavęs informaciją apie tiekėjo ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, turi teisę per 30 dienų raštu ar elektroniniu paštu atsakyti tiekėjui, ar pritaria sutarties pakeitimui ar ne ir nutraukti sutartį.

„Vartotojui išreiškus nepritarimą pasiūlytam sutarties pakeitimui, tačiau nenurodžius, kad pageidaujama nutraukti sutartį, lieka galioti tokios sutarties sąlygos, dėl kurių šalys jau yra sutarusios“, – pranešė VERT.

VERT ragina nepriklausomus tiekėjus laikytis sutarčių sąlygų keitimo ir sutarčių nutraukimo tvarkos, nepiktnaudžiauti verslininko kaip stipresniosios sutarties šalies padėtimi ir nediskredituoti elektros rinkos liberalizacijos proceso.

Taryba taip pat pranešė kontroliuosianti, kaip nepriklausomi elektros energijos tiekėjai vykdo sutartinius įsipareigojimus.

Kiti tiekėjai planų nekeičia, rengia pasiūlymus

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ penktadienį paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą, kiti tiekėjai sako, kad tokių veiksmų nesiims. Dalis jų teigia esantys pasirengę pateikti pasiūlymus į kintamos kainos planą perkeltiems „Perlas Energijos“ vartotojams.

Sąlygos klientams nebus keičiamos, penktadienį BNS sakė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

„Visada akcentavome savo patikimumą – mes nekeičiame sąlygų klientams, jie gali būti ramūs, jeigu jie pasirinko fiksuotą planą, jie tą planą ir turės“, – teigė jis.

„Ignitis“ žada kitos savaitės pradžioje pateikti alternatyvų „Perlas Energija“ klientams, kurie nuspręs nesutikti su sutarties sąlygų pakeitimu ir nutrauks sutartį.

„Per savaitgalį paruošime ir savaitės pradžioje paskelbsime, kokią alternatyvą siūlome nuviltiems „Perlas Energija“ klientams“, – feisbuke teigė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna BNS sakė, kad sutarčių keitimui nėra pagrindo, nes bendrovė įvertino galimas rizikas rinkoje.

„Kalbant apie sutartis su vartotojais – gerbiame savo klientus ir į sutartis žiūrime rimtai, priežasčių jas keisti ar koreguoti nematome, nes stengiamės apskaičiuoti rizikas rinkoje, nuo jų apsidrausti. Fiksuotų kainų sutartys yra dviejų arba šešių metų“, – kalbėjo V. Koryzna.

„Elektrum Lietuva“ atstovė BNS sakė, kad bendrovė vykdys klientams duotus įsipareigojimus ir jų nekeis.

„Tokių planų neturime, dirbame stabiliai ir vykdome savo įsipareigojimus klientams – kokia kaina fiksuota, už tokią ir tiekiame. Šiuo požiūriu pas mus niekas nesikeičia. Kurį laiką gyventojus informavome, kad reikia fiksuoti kainą, nes ji kils, tai dabar ir matome“, – teigė bendrovės komunikacijos projektų vadovė Jūratė Rupšienė.

„Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga vėliau išplatintame pranešime teigė, jog įmonė yra pasirengusi pateikti pasiūlymus į kintamos kainos planą perkeltiems „Perlas Energijos“ vartotojams.

„Esame pasiryžę skirti maksimalų dėmesį, pastangas ir tiek laiko, kiek jo reikės, kad padėtume vartotojams, kurie ne savo noru nuo rudens patenka į biržos kainų loteriją, sudaryti jiems palankiausias naujas elektros tiekimo sutartis“, – teigė M. Giga.

Birželio 26 dieną pasibaigus nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimui, bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, 85,7 proc, arba 634 tūkst. šio etapo vartotojų pasirašė sutartis su nepriklausomais tiekėjais.

Daugiausiai iš jų rinkosi „Ignitį“, su kuriuo iki šiol sudaryta 786,6 tūkst. sutarčių, „Perlas energija“ (178,5 tūkst. sutarčių), „Elektrum Lietuva“ (98,6 tūkst.), „Enefit“ (96 tūkst.).

Likę trečios grupės vartotojai tai turės padaryti iki gruodžio vidurio.

Ekspertas: „Perlas Energija“ iš esmės iškrenta iš elektros tiekėjų rinkos

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą, energetikos ekspertas Tomas Janeliūnas sako, jog įmonė iš esmės iškrenta iš šios rinkos.

„Perlas Energija“ kaip tiekėjas iš esmės iškrenta iš rinkos su tokiu pareiškimu“, – BNS penktadienį sakė Energetinių tyrimų instituto vadovas.

„Sunkiai įmanoma, kad klientai be niekur nieko, be jokių priekaištų rinktųsi tą variantą, kurį dabar siūlo „Perlas Energija“, – pridūrė jis.

„Ministerija irgi žada tikrinti šitą atvejį ir gali būti netgi labai priverstinių sankcijų bendrovei, kas, nori nenori, pašalins ją iš šito žaidimo ir privers ją mokėti baudas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Pasak jo, „Perlas Energijos“ sprendimas smogs ir pačiam elektros rinkos liberalizavimo procesui.

„Perlas Energija“ turėjo tikrai nemažai klientų, todėl toks sprendimas paveiks nemažai žmonių. Jų pyktis greičiausiai bus skirtas ne tik bendrovei, bet ir apskritai valdžiai, Energetikos ministerijai, Vyriausybei, kad ši nesugebėjo užtikrinti vartotojų interesų“, – sakė Energetinių tyrimų instituto vadovas.

Jo teigimu, „Perlo Energijos“ klientams perėjus prie naujo plano, elektros kainos jiems galėtų kilti nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų.

„Perlas Energija“: pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ penktadienį pranešė keičiantis visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“.

„Mes naikiname fiksuotos kainos planus esamiems ir būsimiems klientams ir visus perkeliame į tiesiogiai su birža susietą planą“, – spaudos konferencijoje sakė įmonės vadovas Vilius Juraitis.

„Tai reiškia, kad už elektros energiją klientai mokės pagal realias biržos kainas“, – pridūrė jis.

Anot jo, vartotojai pradėti informuoti prieš valandą, penktadienį numatoma informuoti visus klientus. Jie į biržos planą bus perkelti per mėnesį.

Mes naikiname fiksuotos kainos planus esamiems ir būsimiems klientams ir visus perkeliame į tiesiogiai su birža susietą planą.

V. Juraičio teigimu, tokius pokyčius lėmė tai, kad nuo praėjusių metų pabaigos nuolat auga energetinių resursų kainos, todėl teikti vartotojams fiksuotos kainos planus tampa nebeįmanoma.

„Šių metų liepą tiek dujų kaina paaugo 360 proc., tiek Lietuvos elektros biržos kaina pasiekė rekordines aukštumas ir tiesiog prie dabartinių rinkos sąlygų, kai kainos auga nebe po kelis procentus per mėnesį, o auga dešimtimis procentų arba netgi kai kuriomis dienomis kartais, teikti vartotojams fiksuotos kainos planus tampa nebelabai įmanoma“, – sakė V. Juraitis.

„Jeigu sakysime kad gal liepa buvo blogas mėnuo, nes buvo labai daug diskusijų ar atsinaujins dujų tiekimas „Nord Stream 1“ vamzdžiu, tai matome, kad rugpjūčio pirmos dienos indikuoja, kad 305 eurų už MW rekordas gali būti sumuštas visais 30 proc., kas veda į situaciją, kai nebelieka įrankių valdyti rizikas“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Juraičio, pirmosiomis rugpjūčio dienomis įmonė per dieną patirdavo šimtatūkstantinius nuostolius.

„Šio mėnesio pirmos dienos parodė, kad buvo dienų, kai mes patyrėme penkių nulių zonoje esantį nuostolį per vieną dieną“, – teigė jis.

Paklaustas, ar „Perlas Energijai“ negresia žlugimas, V. Juraitis teigė jog priimtu sprendimu perkelti vartotojus į kitą planą buvo panaikinta dalis įmonei bei vartotojams galinčių kilti rizikų. 

„Dalį rizikų, kurios galėtų privesti prie nenorimo rezultato, mes, tiesiog, panaikinome“, – teigė jis.

Vis dėlto „Perlas Energijos“ vadovas teigia, jog šis įmonės sprendimas nereiškia planuojamo pasitraukimo iš nepriklausomų tiekėjų rinkos.

„Perlas energija“ iki šiol turėjo biržos planus perkančius klientus. Mes žinome, kad ir kiti tiekėjai tokių klientų turi, ir matome, kad tų klientų dalis didėja. Mes manome, kad dalis klientų, kuriems nėra priimtini tokie planai, gali nutarti nutraukti sutartį, bet manome, kad daliai klientų tie planai bus priimtini, ir jie liks su mumis“, – kalbėjo V. Juraitis. 

V. Juraičio teigimu, vartotojai turės 30 dienų apsispręsti, ar likti įmonės klientais. Rugpjūtį jiems dar bus taikomi tarifai, kurie dabar numatyti sutartyse.

„Pagal sutartis, kurias šiuo metu turime su klientais, daug kartų akcentuodavom, kad vartotojai bet kada gali išeiti ir mes sutartyje visus vartotojus esame informavę, kad prieš 30 dienų juos informavę galime pateikti jiems naujos kainos sudarymo metodiką ir jie gali pasirinkti, ar jie nori su ta kaina toliau likti mūsų klientais arba pasinaudoti galimybe išeiti iš susitarimo“, – sakė jis.

V. Juraitis mano, kad sprendimas vartotojus perkelti į kintamosios kainos planą pasiteisins.

„Jis yra gyvuojantis daugelį metų Europoje, Estijoje yra labai populiarus, Skandinavijoje yra labai populiarus (...). Mes manome, kad tai yra veikiantis planas, kurį, tiesiog, reikia paimti ir pritaikyti Lietuvoje“, – teigė „Perlas Energijos“ vadovas. 

Jis pripažino, kad įmonės sprendimas perkelti vartotojus į kitą kainodaros planą turės neigiamų padarinių reputacijai.

„Turbūt suprantate, kad reputacijoje mes taškų nesusirinksime“, – teigė V. Juraitis.

Jo teigimu, elektros rinkai nuo praėjusių metų buvo suduoti trys smūgiai, lėmę didelius dujų, o kartu ir elektros kainų pokyčius.

„Praėjusių metų gruodžio mėnuo, kai iš esmės įsisiūbavo dujų krizė ir buvome pasiekę rekordą, kuomet tikėjomės, kad po gruodžio atėjus šiltesniems mėnesiams situacija stabilizuosis. Bet, kaip visi matėme ir matome, kai prasidėjo karas tarp Rusijos ir Ukrainos, kuris šovė tiek elektros, tiek dujų kainas į naujas aukštumas“, – teigė V. Juraitis.

„Deja, bet birželį-liepą įvyko trečiasis smūgis, kuris yra be galo didelis“, – sakė jis.

„Perlas Energija“ turi apie 180 tūkst. klientų.

Pasak jo, Rusija turi būti realiai federacinė valstybė, o aukščiausias valdžios įrankis turėtų būti parlamentas.

Opozicionieriaus teigimu, tik taip pavyktų užgniaužti Rusijos imperines ambicijas.

„Posto prezidento Rusijoje neturėtų būti, Rusijoje turi būti parlamentas ir šalis turi būti federalinė, o federaliniams centrams turi atstovauti regionai. Tik tokiu atveju, jei Rusija bus pertvarkyta į regionus, imperinė intencija praras galią“, – penktadienį po Vilniaus Rusijos forumo Trakų rajone sakė M. Chodorkovskis, vadovaujantis Atviros Rusijos fondui.

Jis tvirtino esantis tikras, kad V. Putinas praras valdžia Rusijoje.

„Aš tikras, kad to laukti reikės neilgai, užpuldamas Ukrainą jis padarė dramatišką klaidą“, – kalbėjo Rusijos opozicijos veikėjas.

Jo teigimu, tam įvykus, į gimtinę pakeisti šalies grįžtų šimtai tūkstančių rusų.

M. Chodorkovskio teigimu, su šiais žmonėmis, aktyviais V. Putino oponentais, „yra prasmės kalbėtis“ ir tai reikia daryti. Tai daryti nepaisant to, kad šalį palikę rusai kai kurių yra suprantami kaip režimo dalis, tvirtino aktyvistas.

„Aš dėkingas Lietuvai, kad jūs pasiruošę kalbėtis. Tai labai svarbu. Ta rolė, kurią turite Europos Sąjungoje, žmonės, kurie supranta, kas vyksta, žmonės, kurie susirūpinę tuo, kurie stuksena per galvas Europoje tiems, kurie mano, kad nevyksta niekas ypatinga, kad su Putinu vėl galima susitarti. Jūs šią temą primenate, tai labai svarbi rolė, kurią šiandien atliekate Europoje“, – teigė M. Chodorkovskis.

Gegužės pabaigoje vykęs Vilniaus Rusijos forumas buvo aštuntasis toks renginys.

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, ypač svarbus grūdų eksportui. Jo blokada kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui.

„Pirmiausia ieškome diplomatinio palaikymo, dėsime pastangas, kad formuotųsi tam tikra grupė valstybių, kuri galėtų Odesą atblokuoti pagal ukrainiečių matymą“, – BNS antradienį sakė Jungtinėje Karalystėje viešėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis Odesos uosto blokados klausimą aptarė su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Liz Truss (Liz Tras). Ji iš esmės palaiko tokią Lietuvos iniciatyvą.

„Turime spręsti šią pasaulinę apsirūpinimo maistu problemą ir Jungtinė Karalystė ieško skubaus sprendimo, kaip išgabenti grūdus iš Ukrainos“, – kalbėjo britų ministrė.

G. Landsbergio teigimu, Britanija turi karinės infrastruktūros, kurią galėtų siųsti į Juodąją jūrą lydėti laivų su grūdais, tačiau šalių atstovai kol kas sutarė apie konkrečius pajėgumus nekalbėti.

Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo.

Lietuvos ministro teigimu, jo buriama šalių koalicija nebūtų koordinuojama NATO lygiu, bet „tai nereiškia, kad negalėtų atskiros NATO valstybės dalyvauti šitoje operacijoje“.

„Svarbu, kad apie idėją tiksliai žinotų ne tik NATO, Europos Sąjungos valstybės, bet ir tos valstybės, kurioms grūdų šiandien reikia. Siekis yra pranešti Šiaurės Afrikos, Artimųjų rytų, Sahelio regiono valstybėms, kad jų gerovė ir galėjimas įsigyti maisto priklauso nuo Rusijos blokados ir jos panaikinimo“, – aiškino G. Landsbergis.

Turkijos vaidmuo

Šalies diplomatijos vadovas atmeta nuogąstavimus, jog NATO šalių dalyvavimas koalicijoje galėtų būti traktuojamas kaip Aljanso įsitraukimas į karą.

„Tai nebūtų eskalacija, įsitraukimas į karą. Šiuo atveju tai – užtikrinimas maisto tiekimo, ta koalicija būtų ne už karo baigtį atsakinga, bet už tai, kad Ukraina turėtų galimybę pamaitinti pasaulį“, – sakė politikas.

Susitarimas be Turkijos neįvyktų. Reikia nepamiršti, kad Turkija pati yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.

Vis dėlto šalims, nusprendusioms į Juodąją jūrą pasiųsti grūdus galinčių lydėti pajėgumų, greičiausiai kiltų logistinių iššūkių. Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu.

„Susitarimas be Turkijos neįvyktų, Turkija turi būti šios koalicijos dalyve, – teigė ministras. – Reikia nepamiršti, kad Turkija pati yra grūdų importuotoja, tarp jų – ir ukrainietiškų.“

Anot G. Landsbergio, šį klausimą prieš kelias savaites jis telefonu aptarė su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu): „Jis pripažino, kad tai yra labai svarbus klausimas ir reikia ieškoti būdų jį konkretizuoti.“

Uosto prieigų išminavimas

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog „būtų idealu, tik mažai realistiška“, jei grūdų išplukdymo klausimą imtųsi spręsti ir Jungtinės Tautos. Anot jo, tam reikia Saugumo Tarybos leidimo, o jame veto teisę turi Rusija.

Pasak jo, su šalimis kalbama ir apie Odesos uostų prieigų išminavimą, todėl „reikalinga koalicija su stipriomis jūrinėmis valstybėmis“.

„Plačiau šio klausimo sutarėme nekomentuoti, kol nėra aiškių sprendimų“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Odesos uosto blokada pastaruoju metu tapo ypač opiu klausimu, nes dėl to gali sutrikti maisto tiekimas įvairioms pasaulio šalims.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) praėjusią savaitę perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis.

Jis paragino Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus blokadą.

Ukrainoje jau daugiau kaip tris savaites vykstant įnirtingoms kovoms tarp ukrainiečių kariuomenės ir įsiveržusių rusų pajėgų, abi šalys derasi, bet per visus jau įvykusius šių derybų ratus pažangos buvo mažai, be to, nė vienas jų nevyko prezidentų lygiu. Abi šalys dėl nesėkmingų derybų kaltina viena kitą.

„Laikas susitikti, kalbėtis, laikas atstatyti teritorinį vientisumą ir teisingumą Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Antraip Rusijos nuostoliai bus tokie, kad neatsigaus kelios kartos“, – sakė jis.

Rusijos puolimas didele dalimi tebėra įstrigęs, rusų kariai yra už maždaug 30 km į rytus nuo sostinės Kyjivo ir susiduria su įnirtingu pasipriešinimu, sakė vienas JAV gynybos pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos daugiau nepasistūmėjo Ukrainos šiaurės rytuose esančiame apsuptame Charkive ir kad ukrainiečiai taip pat gina šiaurinį Černihivo miestą.

Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija sakė, kad Rusijai sunku aprūpinti savo priešakines pajėgas „net tokiais pagrindiniais dalykais kaip maistas ir degalai“, nes ukrainiečiai atakuoja jų tiekimo linijas.

Rusai Mariupolyje

Tačiau Rusijos Gynybos ministerija penktadienį paskelbė, kad jos armija ir Rytų Ukrainos separatistai pasiekė proveržį daug dienų rusų apšaudomame Mariupolyje ir dabar yra miesto centre.

Separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) pajėgos, „remiamos Rusijos ginkluotųjų pajėgų, veržia apsuptį ir kovoja... miesto centre“, sakoma ministerijos pareiškime.

Mariupolio meras britų transliuotojui BBC patvirtino, kad susišaudymai pasiekė miesto širdį.

Penktadienį gelbėtojai Mariupolyje vis dar ieškojo šimtų žmonių, įstrigusių po subombarduoto teatro griuvėsiais.

Per Rusijos trečiadienio smūgį teatrui, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto taryba.

Pasak merijos, „iki tūkstančio žmonių“ – daugiausia moterų ir vaikų – glaudėsi slėptuvėje po teatru, kai įvykdyta ataka.

V.  Zelenskis nurodė, kad pavyko išgelbėti 130 žmonių ir kad kai kurie jų „sunkiai sužeisti“. Jis pridūrė, kad iš Mariupolio evakuoti 9 tūkst. žmonių.

V. Putino sausumos puolimui susidūrus su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, Maskva vis dažniau rengia aviacijos smūgius ir apšaudymus iš didelio atstumo nesirinkdama taikinių.

„Sunki diena“

Ukrainos pietuose esančio Mykolajivo metas Oleksandras Senkevičius feisbuke pranešė, kad okupuoti keli regiono kaimai ir kad miestas intensyviai apšaudomas. Pasak jo, „diena buvo sunki“.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė didelį antskrydį Mykolajive ir kad žuvo mažiausiai 40 ukrainiečių karių, buvusių savo brigados štabe.

Anksčiau Rusijos raketos smogė aviacijos remonto įmonei netoli Lvivo oro uosto Ukrainos vakaruose netoli sienos su NATO nare Lenkija. Anksčiau šis regionas beveik išvengė Rusijos kariuomenės smūgių.

Kyjive vienas žmogus žuvo rusų raketai pataikius į daugiabutį miesto šiaurės vakaruose, pranešė pareigūnai. Pasak jų, taip pat smogta mokyklai ir žaidimų aikštelei.

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, nurodo Jungtinės Tautos.

V. Zelenskis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos teikimą „karštiesiems taškams“. Pasak prezidento, „jie turi griežtus nurodymus daryti visa, kad humanitarinė katastrofa Ukrainos miestuose taptų priežastimi ukrainiečiams dirbti su okupantais“.

„Tai – karo nusikaltimas“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) karo nusikaltimais apkaltino Kyjivą ir sakė, jog Maskva daro „visa, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių aukų.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Dar labiau izoliuota

Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai jos kare prieš kaimyninę Ukrainą „pasekmės“.

Šie komentarai nuskambėjo per beveik dvi valandas trukusį dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį telefonu.

JAV nuogąstauja, kad Kinija gali nuspręsti suteikti Maskvai finansinę ar karinę paramą, paversdama ir taip itin įtemptą transatlantinę priešpriešą pasauline konfrontacija.

Kinijos valstybinė televizija CCTV pranešė, jog Xi Jinpingas J. Bidenui pasakė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“ ir kad „valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją“.

Tačiau tiesioginės kritikos Kremliui nebuvo, o Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojami Xi Jinpingo žodžiai, kad „visos pusės“ turi remti Rusijos ir Ukrainos „dialogą“.

Vis dėlto Maskvos diplomatinė izoliacija padidėjo, Baltijos šalims paskelbus apie 10 išvaromų Rusijos diplomatų. Prieš tai panašų žingsnį žengė Bulgarija.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir kitos pasaulinės institucijos penktadienį įspėjo, kad „žmogiškoji katastrofa“ Ukrainoje gali smarkiai paveikti pasaulio ekonomiką.

„Visa pasaulinė ekonomika pajus šios krizės padarinius – lėtesnį augimą, prekybos sutrikimus, didesnę infliaciją“, – sakoma jų pareiškime.

Ukraina yra itin svarbi grūdų eksportuotoja.

Italija penktadienį paskelbė, kad dėl išaugusių kainų apmokestins energijos firmų papildomą pelną, o Belgija dėl tos pačios priežasties dešimtmečiui atidėjo planą, pagal kurį turėjo iki 2025 metų atsisakyti atominės energijos.

Nepaisydamas pranešimų apie karines nesėkmes ir tarptautinio pasmerkimo, V. Putinas penktadienį surengė didelį triumfališką mitingą viename Maskvos futbolo stadionų su daugybe Rusijos vėliavų, prokremliškų popmuzikos žvaigždžių ir skanduote „Rusija! Rusija! Rusija!“.

Mitingas surengtas Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos aštuntosioms metinėms paminėti. Jame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių; daug jų buvo užsirišę raiščius su raide „Z“ – šis ženklas yra ant rusų tankų, dalyvaujančių invazijoje Ukrainoje.

V. Putinas pareiškė, jog Rusijos kariuomenė Ukrainoje yra tam, kad „išvaduotų šiuos žmones nuo kančių ir genocido“.

Derybos įstrigo

Daugeliui ukrainiečių toks invazijos pateisinimas, kai rusai bombarduoja jų miestus, o taikos derybos yra įstrigusios, atrodo parodija.

Tačiau V. Putinas penktadienį per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) apkaltino Ukrainos pareigūnus, kad jie „vilkina derybas, pateikdamas vis daugiau nerealistiškų pasiūlymų“.

„Vis dėlto rusai yra pasirengę toliau ieškoti sprendimų pagal gerai žinomus savo principinius metodus“, – sakoma po pokalbio paskelbtame Kremliaus pranešime.

Rusija nori, kad Ukraina nusiginkluotų ir išsižadėtų visų Vakarų aljansų. Kyjivas sako, kad tokie žingsniai paverstų Ukrainą Maskvos vasale.

Vyriausiasis Rusijos derybininkas penktadienį pareiškė, kad Maskvos derybose su Kyjivu abi pusės „maksimaliai suartino savo pozicijas“ dėl pasiūlymo Ukrainai tapti neutralia valstybe.

Tačiau derybose dalyvaujantis V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad jo šalies pozicija nepasikeitė.

„Visais pareiškimais, be kita ko, siekiama išprovokuoti įtampą žiniasklaidoje“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

V. Zelenskis rusams: įsivaizduokite 14 tūkst. lavonų Maskvos stadione

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasiuntė niūrią žinutę Maskvos stadione penktadienį pasirodžiusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Penktadienį V. Putinas per patriotinį mitingą Maskvos Lužnikų stadione prieš dešimtis tūkstančių džiūgaujančių rusų gyrė „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje kaip „didvyrišką“ Rusijos kariuomenės misiją.

100 tūkst. žmonių priešais stadioną ir 95 tūkst. arenos viduje – tai maždaug tiek pat, kiek Rusijos karių įžengė į Ukrainą, šeštadienio rytą vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„O dabar įsivaizduokite 14 tūkst. lavonų šiame stadione, be to, dar dešimtys tūkstančių sužeistų ir suluošintų žmonių“, – sakė jis, remdamasis Ukrainos skaičiavimais apie Rusijos nuostolius nuo karo pradžios. Šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

V. Zelenskis dar kartą paragino nedelsiant nutraukti konfliktą. „Karas turi baigtis, Ukrainos pasiūlymai yra ant stalo“, – sakė jis, pasak laikraščio „Ukrayinska pravda“.

Ukrainos sostinės Kyjivo humanitarinio štabo vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad šeštadienį ryte iš mūšių zonų Kyjivo šiaurėje ir šiaurės vakaruose evakuota mažiausiai 50 tūkst. civilių gyventojų, o valdžios institucijos tęsia gelbėjimo darbus iš labiausiai pažeidžiamų teritorijų.

Buvo atidaryti humanitariniai koridoriai, kad civiliai gyventojai galėtų palikti apsuptus miestus ir miestelius, tačiau atitinkami susitarimai ne kartą buvo pažeisti.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius šeštadienio rytą sakė, kad vyksta mūšiai tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų prie Černobajevkos oro uosto netoli Chersono pietų Ukrainoje.

Scanpix nuotr.

Rusija skelbia Ukrainos vakaruose panaudojusi hipergarsinius ginklus

Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienį Ukrainos vakaruose pirmą kartą panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“.

„Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija“ Deliatyno kaime Ivano Frankivsko regione, sakoma ministerijos šeštadienio pareiškime.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, jog tai pirmas „Kinžal“ panaudojimas per Maskvos „specialia karine operacija“ vadinamą karą provakarietiškoje Ukrainoje.

Rusija anksčiau išvis niekada nepripažino, kad yra per kovos veiksmus panaudojusi šį tikslaus nutaikymo ginklą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas raketas „Kinžal“ yra pavadinęs „idealiu ginklu“, skriejančiu greičiu, 10 kartų viršijančiu garso greitį, ir galinčiu išvengti oro gynybos sistemų.

„Kinžal“ buvo tarp naujų Rusijos ginklų, V. Putino pristatytų per metinį pranešimą 2018-aisiais.

Deliatyno kaimas yra vaizdingose Karpatų prieškalnėse netoli Ivano Frankivsko miesto.

Regionas turi 50 km sieną su NATO nare Rumunija.

Karas Ukrainoje sutrikdė GPS Suomijoje, Viduržemio jūros regione

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) trikdžiai suintensyvėjo net tokiose tolimose vietose kaip Suomija, Viduržemio jūros regionas ar Irakas, priversdami lėktuvus keisti maršrutus ar kelionės tikslą, pranešė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA).

Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS), apimančios GPS, trikdžius lemia palydovų signalų slopinimas ar klastojimas.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „slopinimas ir/ar galimas klastojimas suintensyvėjo geografiniuose rajonuose aplink konflikto zoną, taip pat kituose rajonuose“, sakoma šią savaitę internete paskelbtame EASA biuletenyje.

EASA nurodė, kad problema pastebėta Rusijos Kaliningrado srityje, Baltijos valstybėse, Suomijos rytuose, Juodosios jūros regione, Viduržemio jūros regiono rytuose ir Irako šiaurėje.

Lėktuvai sutrikimus pastebėjo įvairiais savo skrydžių etapais ir kai kuriais atvejais turėjo keisti maršrutą ar net kelionės tikslą, nes buvo neįmanoma saugiai nutūpti, informavo agentūra.

Tačiau ji nurodė, jog mažai tikėtina, kad teks sustabdyti skrydžius.

EASA paprašė visų oro tranzito darbuotojų pranešti apie bet kokius GPS sutrikimus ir įspėjo, kad lėktuvų operatorės turėtų pasirengti prireikus pasinaudoti kitais navigacijos būdais.

Kyjivo meras prašo ginklų, kuriais patys ukrainiečiai galėtų uždaryti savo oro erdvę

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Vakarų sąjungininkes toliau tiekti ginklus Ukrainai jos kare prieš Rusiją.

„Prašome, paremkite mus“, – sakė 50 metų buvęs profesionalus boksininkas šeštadienį interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“.

Europos sąjungininkės ir NATO buvo paragintos siųsti būtiniausius ginklus oro erdvei virš Kyjivo ginti.

„Mes galime patys uždaryti savo oro erdvę, – tęsė V. Klyčko. – Tačiau mums būtinai reikia tinkamų ginklų“.

NATO ne kartą atmetė galimybę įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginę karinę Rusijos ir Vakarų konfrontaciją.

Pasak V. Klyčko, Kyjive jau žuvo 200 civilių gyventojų. Mieste pasiliko apie 2 mln. žmonių, sakė jis.

„Nepamirškite, kad mes giname savo šalį, bet kartu giname ir pagrindines Europos demokratijos vertybes“, – sakė V. Klyčko.

„Mano žinia aiški: prašau nutraukti bet kokius ekonominius santykius su Rusija, nes Putinas kiekvieną eurą naudoja savo kariuomenei, kuri žygiuoja mūsų link, stiprinti“, – sakė jis.

Vitalijus Klyčko. Scanpix nuotr.

B. Clintonas ir G. W. Bushas išreiškė solidarumą su Ukraina

Du buvę JAV prezidentai, demokratas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir respublikonas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), penktadienį pademonstravo savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir apsilankė ukrainiečių bažnyčioje Čikagoje.

Abu eksprezidentai, kurie buvo prisisegę mėlynos ir geltonos spalvų juosteles, priešais Šv. Volodymyro ir šv. Olhos katalikų bažnyčią padėjo saulėgrąžų puokštes ir minutei stabtelėjo.

Šia iniciatyva siekta parodyti „solidarumą su Ukrainos žmonėmis“ Rusijai praėjusį mėnesį užpuolus savo kaimynę, sakoma B. Clintono „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše.

„Amerika vienijasi su Ukrainos žmonėmis jų kovoje už laisvę, [kovoje] su priespauda“, – sakoma įraše.

Šiuo gestu 42-asis ir 43-iasis JAV prezidentai demonstruoja visai kitokią poziciją nei 45-asis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Pastarasis prieš pat invaziją Vladimiro Putino strategiją sutelkti pajėgas prie Ukrainos sienų ir pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistų teritorijų nepriklausomybę pavadino genialiais veiksmais.

JK baiminasi radikalesnių Rusijos veiksmų Ukrainoje

Taikos derybos karui Ukrainoje užbaigti gali būti „dūmų uždanga“ radikalesniems Rusijos kariniams manevrams, šeštadienį įspėjo britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

„Esu nusiteikusi labai skeptiškai, – interviu laikraščiui „The Times“ sakė L. Truss. – Matome bandymą padaryti erdvės rusams persigrupuoti. Jų invazija nevyksta pagal planą.“

„Baiminuosi, kad derybos yra dar vienas bandymas atitraukti dėmesį ir sukurti dūmų uždangą. Nemanau, kad jau esame pasiekę derybų tašką“, – pridūrė ji.

L. Truss komentarai atkartoja britų žvalgybos vertinimą, kad V. Putinas gali imtis „vis radikalesnių veiksmų“, nors ir taip jau buvo „pasibaisėtinų žiaurių nusikaltimų“.

„Kremlius kol kas nepasiekė savo pradinių tikslų. Jį nustebino Ukrainos pasipriešinimo mastas ir nuožmumas, sutrikdė jo paties sukeltos problemos“, – penktadienį sakė JK karinės žvalgybos vadovas Jamesas Hockenhullas (Džeimsas Hokenhalas).

„Rusija dabar vykdo sekinimo strategiją. Tai apims beatodairišką apšaudomosios galios naudojimą nesirenkant taikinių. Dėl to daugės civilių aukų, Ukrainos infrastruktūros nuostolių, didės humanitarinė krizė“, – pridūrė jis.

L. Truss sakė, kad Britanija galėtų būti laiduotoja, jei būtų pasiektas koks nors susitarimas.

Ukrainoje šeštadienį atverta 10 evakuacinių koridorių

Šeštadienį Ukrainos gyventojams, bandantiems pabėgti iš karo zonų, buvo atverta 10 evakuacinių koridorių, pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Vienas iš jų veda iš Mariupolio, pietinio uostamiesčio, kuriame vyko aršiausi šalyje  karo veiksmai.

Mariupolio pabėgėliai turėjo vykti į netoliese esantį Berdiansko miestą, kur jiems turi būti suteikta pagalba, o paskui jie bus susodinti į autobusus tolesnei kelionei.

I. Vereščuk vaizdo pranešime sakė, kad iš smarkiai puolamo Luhansko regiono šalies rytuose veda keturi koridoriai.

Kiti pabėgimo keliai buvo atverti iš kaimų ir miestų aplink sostinę Kijevą.

Maršrutai yra derinami su Rusija ir kiekvieną dieną skelbiami iš naujo.

Scanpix nuotr.

Liudininkai: Ukrainos pietuose per kareivinių apšaudymą žuvo dešimtys karių

Rusijos pajėgoms apšaudžius ukrainiečių kareivines pietiniame Mykolajivo mieste žuvo dešimtys karių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė liudininkai.

Anksti penktadienį, kai rusų pajėgos smogė kareivinėms, ten „miegojo ne mažiau kaip 200 karių“, AFP sakė įvykio vietoje esantis 22 metų ukrainiečių karys Maksymas, nenurodydamas savo pavardės.

Vyksta gelbėjimo operacija. „Paimta mažiausiai 50 lavonų, bet nežinome, kiek dar yra po griuvėsiais“, – sakė Maksymas.

Kitas karys sakė, jog galėjo žūti apie 100 žmonių. Iš griuvėsių taip pat ištrauktas vienas gyvas žmogus.

Pareigūnai kol kas oficialaus žuvusiųjų skaičiaus nepateikė.

Ukrainos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė didelį antskrydį Mykolajive ir kad žuvo mažiausiai 40 ukrainiečių karių.

Kelios raketos visiškai sugriovė kareivines miesto šiaurėje.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevyčius vietos žurnalistams sakė, kad mirstas, kur prieš karą gyveno beveik pusė milijono žmonių, buvo apšaudytas iš dabar rusų kontroliuojamo kaimyninio Chersono regiono.

Rusai jau daug dienų apšaudo Mykolajivą, esantį prie kelio į strateginę reikšmę turintį Odesos uostamiestį už maždaug 130 kilometrų.

Scanpix nuotr.

JT: iš Ukrainos pabėgo per 3,3 mln. žmonių, apie 6,5 mln. pabėgėlių – pačioje šalyje

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko jau daugiau kaip 3,3 mln. pabėgėlių, o dar beveik 6,5 mln. pabėgėlių, manoma, yra šalies viduje, šeštadienį pranešė Jungtinės Tautos.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko 3 328 692 žmonės. Per praėjusią parą šis skaičius padidėjo 58 030 žmonių.

„Žmonės ir toliau bėga, nes bijo bombų, antskrydžių ir beatodairiško naikinimo,“ – pažymėjo UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Pagalba yra gyvybiškai svarbi, bet ji negali sustabdyti baimės. Tai gali padaryti tik karo pabaiga,“ – pridūrė jis.

90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad iki trečiadienio iš Ukrainos taip pat išvyko 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Milijonai kitų žmonių paliko savo namus ir pasitraukė į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.

Remiantis TMO tyrimu, trečiadienį pačioje Ukrainoje buvo apie 6,48 mln. pabėgėlių.

Iš pradžių UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. gyventojų, tačiau praėjusią savaitę organizacija perspėjo, kad skaičius gali išaugti.

Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Scanpix nuotr.

JT: pristatyti paramą į apsiaustus Ukrainos miestus itin sudėtinga

Paramos agentūros mėgina pasiekti žmones, įstrigusius Rusijos pajėgų apsiaustuose Ukrainos miestuose, šeštadienį pranešė JT Pasaulio maisto programa, o tarp apsiaustųjų yra šimtai tūkstančių moterų ir vaikų.

„Patekti į miestus, kurie yra apsupti arba netrukus bus apsupti, labai sudėtinga,“ – naujienų agentūrai AFP teigė JT Pasaulio maisto programos ekstremalių situacijų koordinatorius Jakobas Kernas (Džeikobas Kernas), apibūdindamas situaciją kaip „baisią“.

Dėl prieigų trūkumo beveik neįmanoma pristatyti maisto atsargų į apgultą Mariupolį, Charkivą šiaurės rytuose ir Sumus šiaurės rytuose.

Tokia taktika „nepriimtina XXI amžiuje“, pabrėžė J. Kernas.

Romoje įsikūrusi organizacija planuoja pradėti Ukrainos sandėlių aprūpinimo misiją „nuo nulio“, tačiau nutrūkusių maisto tiekimo grandinių atnaujinimas vykstant įnirtingoms kovoms yra „itin sudėtinga užduotis“, teigė jis.

Agentūra tikisi pasiekti 3,1 mln. žmonių Ukrainoje, tačiau pastangas pristatyti tokių maisto produktų kaip makaronai, ryžiai ir mėsos konservai atsargas trukdo sunkumai ieškant pasirengusių krovinius pristatyti sunkvežimių vairuotojų.

„Kuo labiau artėjama prie šių miestų, tuo labiau jie nerimauja dėl savo saugumo“, – paaiškino J. Kernas.

„Ir tai reiškia, kad mes negalime pasiekti įstrigusių žmonių Mariupolyje, Sumuose, Charkive – miestuose, kurie yra beveik apsupti, arba visiškai apsupti, kaip Mariupolio atveju,“ – pridūrė jis.

Iš Ukrainos jau išvyko daugiau nei 3,25 mln. pabėgėlių, tačiau daug žmonių liko įstrigę, įskaitant „šimtus tūkstančių moterų ir vaikų. Jie negali išeiti, o mes negalime jų pasiekti“.

„Nepamiršti“

J. Kernas, per karą Sirijoje trejus metus dirbęs JT Pasaulio maisto programoje, teigė, kad Ukrainoje taikoma apsiausties taktika panaši, tačiau pasekmės buvo dar didesnės, nes apsiausti miestai yra didesni.

„Prieš dvi dienas vilkstinė su keliais sunkvežimiais pasiekė Sumus ir atgabeno maisto, kurio kelioms dienoms užtektų maždaug 3 tūkst. žmonių, tačiau tai nedidelė parama, o miestai dideli, todėl reikalinga reguliari prieiga ir daug didesnio masto parama,“ – pridūrė jis.

„Čia reikėtų po vilkstinės beveik kiekvieną dieną, kad pusė milijono ar milijono gyventojų būtų aprūpinti pagrindiniais maisto produktais. Tam iš esmės reikia nuolatinio humanitarinio koridoriaus į šiuos miestus,“ – pažymėjo J. Kernas.

Nepaisant to, Ukrainoje, kaip ir Sirijoje, net menka pagalba gali psichologiškai sustiprinti tuos, kurie yra įstrigę siaubingose ​​sąlygose, nes „ten likusiems žmonėms labai svarbu žinoti, kad jie nepamiršti“.

Istoriškai Ukraina yra svarbi pasaulinė grūdų eksportuotoja, o Pasaulio maisto programa prieš karą iš jos pirko beveik pusę pasaulinių kviečių atsargų.

Dabar, kai Ukrainos uostai uždaryti, o Rusijos grūdų sandoriai dėl sankcijų sustabdyti, Rusijoje ir Ukrainoje šiuo metu yra užšaldyta 13,5 mln. tonų kviečių ir 16 mln. tonų kukurūzų.

Augančių maisto ir energijos kainų derinys – paskatintas Kremliaus invazijos – pabrangino organizacijos pasaulinių operacijų kainą 70 mln. JAV dolerių (63,3 mln. eurų) per mėnesį, todėl skubiai ieškoma būdų surinkti daugiau lėšų.

Scanpix nuotr.

Lenkijos premjeras pasiūlė visiškai blokuoti prekybą su Rusija

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pasiūlė Europos Sąjungai visiškai blokuoti sausumos ir jūrų keliais vykdomą prekybą su Rusija, pranešė CNN.

„Jei visiškai nutrauksime prekybą su Rusija, tai privers ją dar labiau susimąstyti, ar ne verčiau sustabdyti šį negailestingą karą,“ – pareiškė Lenkijos premjeras.

Jis pasiūlė šį klausimą apsvarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Blokada galėtų apimti draudimą į ES uostus įplaukti Rusijos laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava ir gabenantiems rusiškas prekes, taip pat draudimą prekiauti sausumos keliais.

Ukraina: prie Kyjivo – septyni žuvę, Donecke – dešimtys žuvusių ir sužeistų civilių

Ukrainos policija Kyjivo regione pranešė, kad penktadienį per Rusijos apšaudymą Bučoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo sostinės, žuvo septyni civiliai gyventojai.

Ukrainos rytiniame Donecko regione regiono policijos vadovybė kalbėjo apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų taip pat per penktadienio atakas.

Ukrainos pusė teigė, kad praėjusią dieną vėl buvo apšaudomi gyvenamieji rajonai.

Kyjivas nuolat kaltina Maskvą, kad vasario 24 dieną prasidėjusiame kare ji taikosi į civilines vietoves. Rusija tai neigia, nors civilinės infrastruktūros naikinimas yra akivaizdus.

LNK vaizdo įrašas:

Ukraina paragino Kiniją pasmerkti Rusijos barbarizmą

Ukraina šeštadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų šalių ir pasmerkti „Rusijos barbarizmą“, JAV perspėjus Pekiną dėl pasekmių, jei jis apsispręstų paremti Maskvos puolimą.

„Kinija gali būti svarbiu pasaulinės saugumo sistemos elementu, jei priims teisingą sprendimą palaikyti civilizuotų šalių koaliciją ir pasmerkti Rusijos barbarizmą,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.

Kinija atsiribojo nuo tarptautinės reakcijos į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir atsisakė pasmerkti prezidento Vladimiro Putino invaziją.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį Kinijos lyderiui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pareiškė, kad bet kokia parama Rusijai kare Ukrainoje Kinijai brangiai brangiai.

Baltieji rūmai nurodė, kad J. Bidenas išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai „pasekmės ir padariniai, [lauksiantys], jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai, kuri vykdo žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus“.

Koks buvo Kinijos lyderio atsakymas, nepranešama.

Xi Jinpingas ir V. Putinas susitiko praėjusį mėnesį žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine, prieš pat Rusijos prezidentui pradedant invaziją į Ukrainą.

Zaporižioje įvedama komendanto valanda iki pirmadienio ryto

Centrinės Ukrainos Zaporižios mieste paskelbta komendanto valanda, kuri tęsis pusantros paros – iki pirmadienio 6 val. ryto (4 val. Grinvičo laiku).

Miesto geležinkelio stotyje iki to laiko taip pat bus sustabdytas traukinių eismas, pranešė Ukrainos nacionalinis geležinkelių operatorius.

Pastarosiomis dienomis daug žmonių bėgo į Zaporižią iš kitų šalies dalių, pavyzdžiui, iš apgulto Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros.

Komendanto valanda Zaporižioje įvesta po panašios priemonės Kyjive. Nuo praėjusio antradienio iki ketvirtadienio ryto sostinės gyventojams buvo leista palikti savo namus tik ieškant saugumo slėptuvėse arba bunkeriuose.

Scanpix nuotr.

Rusija: atitrūkusios ukrainiečių Juodojoje jūroje naudojamos minos gali dreifuoti tolyn

Rusija šeštadienį pareiškė, kad minos, kurias neva ukrainiečiai padėjo Juodojoje jūroje priešindamiesi Maskvos vykdomai „karinei operacijai“, gali atitrūkusios dreifuoti iki Bosforo sąsiaurio ir Viduržemio jūros.

„Prasidėjus Rusijos specialiajai karinei operacijai, Ukrainos karinės jūrų pajėgos padėjo minų užtvaras aplink Odesos, Očakivo, Čornomorsko ir Južnės uostus,“ – sakoma Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pranešime, kuriame priduriama, kad minos yra „pasenusios“ ir pagamintos XX amžiaus pirmoje pusėje.

Dėl audrų nutrūko kai kurių minų kabeliai ir jos dabar laisvai plūduriuoja vakarinėje Juodosios jūros dalyje, stumiamos vėjo ir srovių, sakoma pranešime.

Atsižvelgiant į srovių kryptį, „neatmetama galimybė, kad minos gali plaukti link Bosforo sąsiaurio, o tada į Viduržemio jūrą,“ – rašoma pranešime.

Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo puolimą, Rusija faktiškai blokavo Ukrainai prieigą prie Juodosios jūros.

V. Zelenskis kritikuoja Šveicarijos bankus, „Nestle“ dėl veiklos Rusijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį supeikė veiklą Rusijoje tęsiančias įmones, įskaitant šveicarų maisto gigantą „Nestle“, nepaisant „žūstančių mūsų vaikų“.

Taip jis kalbėjo nuotoliniu būdu kreipdamasis į Šveicarijos žmones, išėjusius į gatves protestuoti prieš Rusijos invaziją Ukrainoje.

V. Zelenskis paragino Šveicarijos įmonės nutraukti verslo santykius su Rusija ir prašė šalies bankų įšaldyti Kremliaus elitui priklausančias lėšas.

Devynių minučių trukmės V. Zelenskio kalbos, transliuotos netoli Šveicarijos parlamento, klausėsi tūkstančiai žmonių.

Ukrainos prezidentas kritikavo veiklą Rusijoje tęsiančias įmones, įskaitant „Nestle“.

„Verslas veikia Rusijoje nepaisant to, kad mūsų vaikai žūsta, o miestai yra naikinami“, – sakė V Zelenskis.

Politikas tvirtino, kad jam skauda dėl to, jog atsakingieji už konfliktą turtą laiko Šveicarijoje.

„Žmonių, sukėlusių šį karą, pinigai yra jūsų bankuose. Padėkite su tuo kovoti, kad jų lėšos būtų įšaldytos“, – kalbėjo V. Zelenskis, paragines žmones prisijungti prie „kovos su blogiu“.

Mitinge dalyvavo ir Šveicarijos prezidentas, scenoje buvęs kartu su Ukrainos ir kitais diplomatais.

„Aš esu labai sužavėtas, brangus Volodymyrai, dėl jūsų noro priešintis, dėl jūsų noro eiti į priekį ir dėl jūsų noro bei jūsų gyventojų noro įveikti šią siaubingą krizę“, – kalbėjo Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas).

Jis tvirtino besitikintis, kad karas netrukus liausis. Šveicarijos vadovas taip pat sakė, kad jo šalis yra pasiruošusi tarpininkauti arba priimti Rusijos ir Ukrainos atstovus į derybas.

I. Cassisas pirmadienį taip pat žada vykti prie Lenkijos sienos su Ukraina.

Anksčiau viename laikraščio straipsnyje I. Cassisas teigė, kad Rusijos karą Ukrainoje paskatino „niokojanti beprotybė“, o Šveicarija yra pasirengusi sumokėti kainą už laisvės ir demokratijos gynimą bei prisidėti įgyvendinant ES sankcijas Maskvai.

Popiežius Vatikano ligoninėje aplankė ukrainiečius vaikus

Popiežius Pranciškus šeštadienį Vaitkano pediatrinėje ligoninėje aplankė Ukrainos vaikus, pabėgusius iš šalies dėl Rusijos invazijos.

Besišypsantis pontifikas suėmė vaikų rankas, eidamas per palatą ligoninėje, šiuo metu priėmusioje 19 ukrainiečių.

Iš viso apie pusšimtis vaikų buvo laikinai įsikūrę Vatikano ligoninėje nuo karo pradžios.

Dalis jų sirgo onkologinėmis, neurologinėmis ir kitomis ligomis dar iki karo bei išvyko pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, nurodė „Bambino Gesu“ vaikų ligoninė.

Kita dalis vaikų buvo sunkiai sužeisti.

„Melskimės už juos, (...) per karą sužeistus vaikus, esančius „Bambino Gesu“, – anksčiau šeštadienį sakė Pranciškus, kalbėdamas vaikų chorui.

„Tai sudėtingas metas. Mes čia, Romoje, padėsime jiems atsigauti“, – pridūrė jis.

Popiežius Pranciškus. Scanpix nuotr.

Kazachstanas uždraudė Rusijos invaziją Ukrainoje smerkantį mitingą

Aktyvistai Kazachstane šeštadienį pranešė, kad jiems buvo neleista surengti surengti mitingo protestuojant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Kazachstanas siekia balansuoti tarp Rusijos ir Vakarų, stengdamasis atsiriboti nuo Kremliaus veiksmų Ukrainoje ir tuo pačiu siekdamas nesupykdyti savo sąjungininkės Maskvos.

Anksčiau kovą kazachų valdžia leido aktyvistams buvusioje sostinėje Almatoje surengti mitingą prieš invaziją. Į jį susirinko daugiau nei 2 tūkst. žmonių, skandavusių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įžeidžiančias skanduotes.

Tačiau aktyvistai šeštadienį AFP parodė laišką iš Almatos mero biuro, neleidžiančio jiems surengti antros demonstracijos. Jiems buvo paaiškinta, kad aikštė, kur planuota surengti mitingą, tuo metu turėjo būti naudojama demonstracijai, skirtai pareikšti paramą Kazachstano prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui (Kasymui Žomartui Tokajevui).

Filmuoti vaizdai socialiniuose tinkluose rodo, jog į pastarąjį mitingą susirinko keli šimtai žmonių.

Alnuras Iliaševas, aktyvistas, norėjęs surengti mitingą dėl taikos Ukrainoje, AFP sakė, jog prezidentui paremti skirto mitingo organizatorius užrezervavo aikštę visai dienai, nors jis vyko tik iki ankstyvos popietės.

„Realiai jie surengė (demonstraciją) tik tam, kad neleistų mums organizuoti prieš karą nukreipto mitingo“, – teigė A. Iliaševas.

Kazachstanas griežtai kontroliuoja viešas demonstracijas, kurios gali būti rengiamos tik tam skirtose vietose, gavus vietos valdžios palaiminimą.

Šalies Užsienio reikalų ministerija vasarį tvirtino, kad Kazachstanas yra neutrali valstybė, vertindama Rusijos invaziją į Ukrainą.

Mykolajive vienas po kito vyksta rusų oro antskrydžiai

Šeštadienį, praėjus dienai po mirtino smūgio į kareivines pietiniame Ukrainos mieste, Rusijos oro pajėgų antskrydžiai Mykolajive vyko vienas po kito, pranešė regiono pareigūnas.

Regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas sakė, kad net nebuvo pakankamai laiko paskelbti aliarmą dėl antskrydžių, „nes kol mes paskelbiame apie šį tornadą, jis jau būna čia“.

„(Perspėjimo) pranešimas ir bombardavimai prasideda tuo pačiu metu“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje.

Jis nepateikė jokių detalių apie žalos dydį ar galimas aukas.

Ankstų penktadienio rytą Rusijos kariams smogus į kareivines Mykolajive, žuvo dešimtys karių, šeštadienį AFP pasakojo liudininkai, vykstant gelbėjimo operacijai.

Valdžios institucijos kol kas nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad Mykolajivas, kurį jos vadina „skydu“ svarbiam strateginiam kariniam Odesos uostui, esančiam maždaug už 130 km į vakarus, priešinasi Rusijos atakoms ir atremia okupantų puolimus.

Maskva apkaltino Kyjivą atakų prieš Vakarų diplomatus rengimu

Šeštadienį vakare Maskva apkaltino Kyjivą planuojant apgaulingą ataką prieš Vakarų diplomatų objektus vakariniame Ukrainos Lvivo mieste.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas teigė, kad Ukrainos vadovybė ketino išpuolius prieš JAV ir kitų Vakarų šalių diplomatinius objektus pavaizduoti kaip „tikslingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų ataką“.

Taip esą būtų daromas spaudimas NATO, kad ši suteiktų daugiau ginklų ir sutiktų dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos.

Vėliau Maskva taip pat pareiškė, kad Kijevas planuoja chemines atakas prieš civilius Sumų ir Nikolajevo regionuose.

Šiems teiginiams pagrįsti nepateikiami jokie įrodymai. Ukraina ne kartą kaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją apie tariamas provokacijas, kad pateisintų pačios Maskvos išpuolius.

Kelios Vakarų valstybės perkėlė savo diplomatinį personalą iš Ukrainos sostinės Kyjivo į toliau vakaruose esantį Lvivą dar prieš Rusijai vasario 24 dieną įsiveržiant į Ukrainą. Praėjus daugiau nei trims savaitėms po karo pradžios, kelios šalys, įskaitant Prancūziją, vis dar turi diplomatų Lvive.

Italija šlykščiais vadina Rusijos grasinimus dėl sankcijų

Italija šeštadienį itin griežtai sureagavo į „šlykščius ir nepriimtus“ Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūno grasinimus, susijusius su Vakarų Maskvai paskelbtomis sankcijomis dėl invazijos į Ukrainą.

Rusijos URM Europos departamento vadovas Aleksejus Paramonovas apkaltino Italija tapus „antirusiškos isterijos“ auka.

Naujienų agentūrai „RIA Novosti“ jis sakė, kad Italija „per sekundę“ pamiršo šimtmečius trukusius santykius ir dvišalius susitarimus su Rusija.

A. Paramonovas tvirtino besitikintis, kad Prancūzijos finansų ministro Bruno Le Maire'o (Briuno Le Mero) pažadas „paskelbti totalinį ekonominį ir finansinį karą Rusijai“ nesulauks „pasekėjų Italijoje ir nesukels atitinkamų negrįžtamų pasekmių“.

Rusijos diplomatas tvirtino, kad Maskva suteikė Italijai reikšmingos paramos per pirmą koronaviruso bangą 2020 metais, kai to paprašė Italijos gynybos ministras Lorenzo Guerini (Lorensas Gerini).

Tačiau dabar jis tapo vienu pagrindiniu „antirusiškos kampanijos vanagų ir skatintojų“ Italijos Vyriausybėje, tvirtino A. Paramonovas.

Italijos užsienio reikalų ministerija pareiškė „griežtai atmetanti grasinančius (Maskvos) pareiškimus“.

Roma ir jos partneriai „toliau tęs visą įmanomą spaudimą“, kad sustabdytų Rusijos invaziją Ukrainoje“, pridūrė ji.

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) pasmerkė „invazijos į Ukrainą ir pandemijos krizės Italijoje palyginimą“ kaip „ypač šlykštų ir nepriimtiną“.

Į Italijos parlamentą antradienį nuotoliniu būdu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Scanpix nuotr.

Protesto dalyviai į renginį atėjo nešini Ukrainos vėliavomis, popierinėmis geltonai ir mėlynai nuspalvintomis gėlėmis, laiko plakatus šalį palaikančiais užrašais, taip pat – raginimais Kremliui atsitraukti.

Plakatus galima pasidaryti šalia įrengtose dirbtuvėse, taip pat lauko palapinėse renkama parama Ukrainai. Šalia liepsnoja laužai.

„Ši akcija – pati svarbiausia, ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims. Aš čia netoli gyvenu, todėl kiekvieną dieną ateinu, kai tik būna protestas“, – BNS sakė vilnietė Audronė.

Vyresnio amžiaus moteris laikė popierinę gėlę su užrašu „Šlovė Ukrainai“.

„Kai žmogus, būdamas namie, su savo šeima, neturi jokios ramybės, yra visiškas pragaras. O jei Putino nenukneckins savi, bus be galo sunki ir sudėtinga tiek mūsų, tiek ukrainiečių kova“, – sakė vilnietė.

Proteste dalyvaujantis Karolis iš Vilniaus laikė plakatą, kuriame kruvinas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvaizduotas kaip Hitleris.

„Palaikau Ukrainą, kurią užpuolė Rusija“, – teigė jis.

„Kremliaus režimas, kuriam vadovauja Putinas, jis nei kiek ne geresnis už Hitlerį ir kitus baisius žmones, baisiais darbais įsirašiusius į istoriją“, – pridūrė vilnietis.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Protestą „Laisvė šviečia | 4 dienų Rusijos ambasados apgultis“ žadama organizuoti iki ketvirtadienio, mitingo organizatoriai rengs žinomų atlikėjų koncertus.

„Puoškitės Ukrainos vėliavos spalvomis, pasiimkite vėliavas, megafonus, pieškite plakatus, smerkiančius Rusijos agresiją“, – feisbuke teigia organizatoriai.

„Su Ukraina iki pergalės!“, – rašė jie.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

„Mano žinutė jaunam žmogui būtų tokia: jeigu nori sėkmingos karjeros moksle, pasirink savo mėgstamą sritį ir tapk jos ekspertu. Būk numeris vienas šioje srityje“, – interviu BNS sakė šią savaitę Vilniuje viešėjęs 75-erių chemikas iš Izraelio.

Toks D. Shechtmano paraginimas susijęs ir su jo 30 metų menančiu atradimu. 1982 metais elektroniniu mikroskopu tyrinėdamas aliuminio ir magnio lydinio kristalus, mokslininkas pastebėjo, kad jų sandara atomų lygmenyje yra panaši į arabiškų mozaikų raštus ir nesikartoja.

Taip mokslininkas atrado kvazikristalus, kurie tuomet iš esmės prieštaravo per 70 metų nusistovėjusiems kristalografijos dėsniams, kad atomai juose yra simetriški ir kartojasi. Tuo metu D. Shechtmano atrastų kristalų struktūra buvo simetriška ir matematiškai taisyklinga, tačiau atomai juose išsidėstę itin margais raštais, būdingais arabų ir persų menui.

Ilgą laiką žydų mokslininkas mėgino įtikinti savo kolegas šiuo atradimu, tačiau šie atsisakė sutikti su nauja kristalo apibrėžimu. Galiausiai jo buvo paprašyta palikti savo tyrėjų grupę Vašingtone. Išradimo niekada nepripažino ir dviejų Nobelio premijų laureatas chemikas, žymus kristalografas Linusas Paulingas (Lainusas Polingas), vadinęs D. Shechtmaną „kvazimokslininku“. Tačiau galiausiai kvazikristalus pavyko sukurti laboratorijose, dar vėliau kai kurios bendrovės aptiko jų pliene, o 2009 metais kvazikristalai pirmą kartą buvo atrasti gyvojoje gamtoje.

„Kaip galėjo taip nutikti, kad vienas žymiausių pasaulio chemikų buvo neteisus, o aš – teisus? Labai paprastai. Aš atradau kvazikristalus elektroniniu mikroskopu. Aš buvau elektroninio mikroskopo ekspertas, o jis toks nebuvo. Todėl jis galėjo būti geriausias pasaulyje chemikas, bet aš geriausiai pasaulyje supratau elektroninio mikroskopo galią“, – Vilniuje kalbėjo D. Shechtmanas. „Todėl visiems sakau: kai tapsi vieno dalyko ekspertu, aš pažadu tau – susikursi nuostabią karjerą. Net jeigu tu dar mokaisi mokykloje, rask sritį, kuri tau patinka, ir tapk geriausiu jos ekspertu savo klasėje, geriausiu savo mokykloje“, – pridūrė Izraelio technologijos instituto „Technion“ profesorius.

D. Shechtmanas Nobelio premiją chemijos srityje už kvazikristalų atradimą gavo 2011 metais.

Šiandien profesorius jaunimui pataria rinktis gamtos mokslus. „Esu labai didelis biotechnologijų, bioinžinerijos propaguotojas. Manau, kad tai yra ateities sritis“, – sakė D. Shechtmanas.

„Būkite nuoširdūs ir klausykite kitų“

D. Shechtmanas gerai prisimena dieną, kai atrado kvazikristalus. „Kai Archimedas atrodo jėgos dėsnį, istorikai teigia, kad jis pašoko, sušukdamas „Eureka“. Mūsų laikų mokslininkai to nedaro ir aš to nedariau. Aš iš karto norėjau patikrinti, ar tai, ką pamačiau, yra tiesa“, – sakė chemikas.

„Kai tuo įsitikinau, įgavau drąsos. Nuo tada kiekvienam savo oponentui sakiau: „Gerai, aš klausau, bet prieš tai pakartok mano eksperimentus ir pasakyk, ką tiksliai padariau negerai. Nesakyk man, kad to nėra knygose, nes to nepakanka“. Jeigu mes tikėtumėme dalykais, kurie yra parašyti tik knygose, nebebūtų jokio progreso“, – kalbėjo mokslininkas.

Po gausios kritikos palikęs tyrėjų grupę Vašingtone D. Shechtmanas grįžo į Izraelį, kur rado vieną mokslininką, pasiruošusį kartu parašyti straipsnį apie kvazikristalus. Iš pradžių straipsnis buvo atmestas, bet 1984 metais buvo publikuotas viename mokslo žurnale, ir taip kvazikristalai sukėlė sąmyšį mokslo pasaulyje.

1987 metais D. Shechtmano draugams Prancūzijoje ir Japonijoje pavyko išauginti pakankamai stambius kristalus, kad juos būtų galima ištirti rentgeno difrakciniu mikroskopu ir gauti tokius pat rezultatus, kokius izraelietis kolega gavo tirdamas elektroniniu mikroskopu.

Tačiau vienas didžiausių kvazikristalų atradėjo oponentų, amerikiečių mokslininkas L. Paulingas niekada iki savo mirties 1994 metais nepripažino D. Shechtmano atradimo. „Atsimenu jį stovintį ant scenos ir sakantį, kad nėra jokių kvazikristalų, yra tik kvazimokslininkai. Bet jis buvo neteisus, todėl niekada nesakau apie jį nieko blogo. Aš vis dar gerbiu jį kaip vieną geriausių chemikų pasaulyje, bet jis darė klaidų. Jis nebuvo nuoširdus. Jis galvojo, kad supranta viską, bet iš tikrųjų taip nebuvo. O aš manau, kad geras mokslininkas yra tas, kuris yra nuoširdus ir klauso kitų“, – sakė D. Shechtmanas. „Tą ir noriu pabrėžti jauniesiems savo kolegoms – būkite nuoširdūs ir klausykite kitų žmonių“, – pridūrė jis.

Kvazikristalai – 3D spausdintuvuose

Nors D. Shechtmano išradimas yra labiau svarbus pačiai kristalografijos mokslo raidai, patys kvazikristalai taip pat yra panaudojami ir šiandieninėje pramonėje. Jie sutinkami kai kurių atmainų pliene, kurį jie sutvirtina tarsi armatūra. Todėl šie kristalai naudojami gaminant skutimosi peiliukus ar chirurgijai skiras labai plonas adatas.

Be to, kvazikristalai turi savybę greitai įkaisti ir atvėsti, kai yra veikiami infraraudonųjų spindulių, todėl jie panaudojami ir aukščiausiose technologijose. „Šiandien prekyboje esama tokių miltelių, kuriuose yra sumaišytas plastikas ir kvazikristalai, o šis produktas yra naudojamas kai kuriuose 3D spausdintuvuose“, – pasakojo D. Shechtmanas.

„Ar esate girdėję, kaip veikia 3D spausdintuvas? Reikia paskirstyti ploną tokių miltelių sluoksnį, po kurio seka spinduliacija. Kai ši spinduliuotė paliečia sluoksnio dalį, ji dėl kvazikristalų įkaista labai, labai greitai ir išlydo plastiką, esantį tuose milteliuose. Jam labai greitai atvėsus lydinys tampa kietu“, – kalbėjo mokslininkas. „Tada seka antras, trečias ir ketvirtas sluoksnis, ir galų gale mes turime trijų dimensijų daiktą, kuris yra pagamintas iš miltelių“, – pridūrė Nobelio premijos laureatas.

Kvazikristalais padengti paviršiai naudojami keptuvėse, taip pat izoliuojant variklių šilumą ir šviesos dioduose (LED).

Nepaisant stipraus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingų kritimo per pastaruosius metus, ekspertai teigia, kad ši prezidentą Vladimirą Putiną remianti politinė jėga vėl laimės rinkimus ir turės daugumą parlamente.

„Kadangi „Vieningoji Rusija“, visuomenės nuomone, yra stipriausia politinė jėga, esanti valdžioje ir turinti resursų priimti sprendimus, jos reitingas yra aukščiausias ir ji tikriausiai laimės rinkimus“, – sakė Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio centro sociologas Denisas Volkovas.

2011 metų Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose už „Vieningąją Rusiją“ balsavo kiek daugiau nei 49 proc. rusų.

Šio centro rugpjūčio pabaigoje paskelbti visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad už ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą „Vieningąją Rusiją“ balsuotų apie 31 proc. Rusijos gyventojų, maždaug 10 proc. palaikytų Genadijaus Ziuganovo Komunistų partiją, 9 proc. – Vladimiro Žirinovskio vadovaujamą Liberalų–demokratų partiją, o 5 proc. – socialistinę „Teisingos Rusijos“ partiją. Šios partijos pirmininkas yra Sergejus Mironovas.

Nors pastarosios trys partijos vadina save opozicinėmis, ekspertai sako, kad jų nuomonė neretai sutampa su valdančiųjų. Pagal apklausą, likusios Rusijos politinės jėgos rinkimuose surinks 1 proc. arba mažiau balsų.

„Šie rinkimai nepakeis Rusijos politikos. Ji pasikeis po prezidento rinkimų 2018 metais, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir juos laimės V. Putinas, – sakė D. Volkovas, kurio atstovaujamą organizaciją Rusijos valdžia neseniai pripažino užsienio agentu. – Prezidentui teks spręsti dabartines ekonomikos problemas, nes šiuo metu daroma labai daug, kad šių problemų sprendimas būtų nukeliamas po prezidento rinkimų“.

Rusiją pernai ištikus ekonominei krizei ir recesijai esant didžiausiai per 16 metų, šalyje pagilėjo socialinės problemos, tokios kaip pajamų nelygybė ar per mažos pensijos. Vienu metu nuvertėjant rubliui ir kylant vartojimo prekių kainoms, krito rusų pragyvenimo lygis.

Užsienio politikos kursas išliks

Ekspertai nesutaria dėl tikrųjų Rusijos ekonominių problemų priežasčių. Vieni analitikai teigia, kad krizę paskatino kritusios gamtinių išteklių, kurių pardavimai gyvybiškai svarbūs Rusijos ekonomikai, kainos.

Kiti stebėtojai sako, kad krizė Rusijoje kilo dėl Vakarų paskelbtų ekonominių sankcijų finansiniam, kariniam ir naftos sektoriams, kurios buvo įvestos dėl šalies vaidmens Ukrainos konflikte.

Krymo aneksija ir Rusijos parama prorusiškiems separatistams paskatino NATO priklausančias Baltijos šalis nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos. Pasak Lietuvos analitikų, agresyvi Rusijos užsienio politika nepasikeis ir po Valstybės Dūmos rinkimų.

„Rusijos politinė sistema šiandien yra labai stabili, Rusijos visuomenė taip pat stabili ta prasme, kad ji nėra linkusi ieškoti būdų situacijai užsienio politikoje pakeisti, o tai rodo, kad dabartinis Maskvos kursas, kuris mums, deja, nėra priimtinas, jis greičiausiai išliks“, – sakė Linas Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Visgi jis teigė, kad Lietuvos politikams svarbu stebėti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus. „Mums svarbu pajausti tam tikras emocijas šalies viduje, nes žinome, kad šalis išgyvena ekonominę krizę, todėl svarbu stebėti, kaip į tai reaguoja visuomenė. Rinkimai, matyt, nebus geriausias indikatorius vertinant šį aspektą, bet tam tikrą žinią jie mums pasiųs“, – teigė politologas.

L. Kojala pridūrė, kad pasikeitusi rinkimų sistema sudaro palankesnes galimybes į parlamentą patekti atskiriems opozicijos atstovams.

Pamokų neišmoko opozicija

Artėjančiuose 450 vietų turinčios Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose pirmą kartą po pusę parlamentarų bus išrinkta daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose.

J. Levados centro sociologas D. Volkovas antrino L. Kojalai sakydamas, kad tai atvers galimybes parlamentaro mandato vienmandatėse apygardose siekti opozicijos politikams. „Visgi greičiausiai jų bus nedaug, o daugiausiai žmonių, išrinktų vienmandatėse apygardose, vis tiek bus susiję su „Vieningąja Rusija“, – sakė D. Volkovas.

Rinkimus Rusijos opozicija ir vėl pasitinka susiskaldžiusi. 2015 metų balandį vienų Rusijos opozicijos lyderių Michailo Kasjanovo ir Aleksejaus Navalno vadovaujamos partijos „RPR PARNAS“ ir Pažangos partija paskelbė apie dalyvavimą rinkimuose bendroje koalicijoje, tačiau vėliau išsiskyrė, o tai dar labiau stiprina valdančiųjų pozicijas.

Valdančiosioms Rusijos partijoms palanki ir rinkėjų apatija. Paskutinės J. Levados centro apklausos duomenimis, 43 proc. rusų visiškai nesidomėjo parlamento rinkimų kampanija, o ją aktyviai sekė 9 proc. respondentų. Rinkimuose dalyvaus arba greičiausiai dalyvaus 48 proc. gyventojų.

Analitikų teigimu, susidomėjimą rinkimais sumažino ir jų atkėlimas iš žiemos į ankstyvą rudenį, nes tai yra pats pasyviausias laikas, ypač miestų gyventojams, kurie valdžią vertina labiau neigiamai. „Pati rinkimų kampanija nėra įdomi, yra trumpa ir jos metu įvyko nedaug“, - sakė D. Volkovas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai kritikavo 2011 metais vykusius paskutinius Rusijos parlamento rinkimus. Jie teigė, kad galimybė dalyvauti šiuose rinkimuose buvo apsunkinta opozicinėms partijoms, o pati rinkimų kampanija buvo iškreipta „Vieningosios Rusijos“ naudai.

Pilietiniams aktyvistams tuomet pranešus apie masiškai klastojamus rezultatus, dešimtys tūkstančių rusų išėjo į gatves, protestuodami prieš neskaidrius rinkimus.

J. Levados centro apklausos duomenimis, protestuose asmeniškai nusiteikę dalyvauti yra apie 10 proc. gyventojų, tačiau tokias akcijas visiškai tikėtinomis laiko tik 18 proc. respondentų.

Ekspertai tikina, kad rinkimai Rusijoje greičiausiai sulauks pastabų iš ESBO ir šiemet, bet apskritai Rusijos valdžia stengsis šiuos rinkimus parodyti kaip įmanoma skaidresnius.

„Valdžiai reikalingas legitimumas ir šiandien Rusijoje yra priežasčių manyti, kad pergalė bus pasiekta bet kokiu atveju, nes Rusijos visuomenė yra pasyvi, o opozicija – fragmentuota“, – sakė politologas L. Kojala.

Rinkimai į Rusijos parlamentą vyks sekmadienį.