Neretai klientai pokštauja, jog lyginti ir vertinti norimo automobilio charakteristikas yra daug maloniau, nei gilintis į būdus, kaip jį galima įsigyti. Tai tiesa ir dėl to neverta ginčytis. Tačiau kita vertus, pagrindinių automobilio finansavimo principų žinojimas jau pradinių svarstymų etape paieškas padės nukreipti teisinga linkme. Tad nuo ko pradėti, ir kaip atsirinkti, kuris finansavimo būdas tinkamiausias – lizingas ar paskola?

Vienas iš kriterijų, lemiančių automobilio finansavimo būdą, yra automobilio amžius ir kaina. Lizingo paslauga teikiama perkant tiek naują, tiek naudotą automobilį, tačiau finansavimo bendrovės nustato, kokio maksimalaus amžiaus transporto priemonę galima rinktis. Be to, automobilį tenka apdrausti kasko draudimu ir užtikrinti tinkamą techninę jo priežiūrą.

Dar vienas dažnas lizingo bruožas – lizingo būdu automobilį galima įsigyti tik iš oficialių pardavėjų sąrašo, kurį jums pateikia lizingo bendrovė. Neretai taip daroma todėl, kad lizingo būdu finansuojami automobiliai yra registruojami lizingo bendrovės vardu, ir tik pasibaigus sutarčiai bei sumokėjus visas įmokas transporto priemonė yra perregistruojama jį įsigijusio asmens vardu.

Jei norite iškart turėti visas nuosavybės teises į įsigytą automobilį, rekomenduotina rinktis paskolą automobiliui. Pasirašius paskolos automobiliui sutartį jokie apribojimai nėra taikomi – automobilį galima pirkti iš bet kurio pardavėjo. Be to, priešingai nei lizingo atveju, nereikia mokėti pradinės įmokos ir nėra nustatomas maksimalus automobilio amžius.

Kita vertus, automobilio paskolos palūkanų dydis, tikėtina, bus didesnis, nes lizingo atveju bendrovės gaunamas užstatas yra pats automobilis, o paskolos atveju joks turtas nėra įkeičiamas.

Bendro universalaus atsakymo dėl tinkamiausio finansavimo būdo nėra ir reiktų vertinti kiekvieną konkrečią situaciją. Lizingas patrauklus norint pirkti neseną automobilį ir turint savų lėšų. Paskolą automobiliui verta rinktis tuo atveju, jeigu nusprendėte pirkti senesnį ar pigesnį automobilį.

Bet kuriuo atveju, renkantis automobilį vertėtų pradėti nuo savo finansinių galimybių įvertinimo, svarbiausių kriterijų norimam automobiliui įvardinimo ir realistiško finansinių įsipareigojimų įvykdymo planavimo.

„Swedbank“ duomenimis, iš naujų įsigyjamų automobilių populiariausi yra „Škoda“ modeliai, o naudotų automobilių grupėje gyventojai dažniausiai renkasi „Volkswagen“ automobilius.

Kokio būsto iš tiesų norime?

Pirmasis žingsnis, kurį turėtume atlikti, yra tinkamas savo poreikių įvertinimas. Nors daugiau kaip pusė (65 proc.) „Swedbank“ tyrimo dalyvių reikšmingiausiu būsto pasirinkimo kriterijumi įvardina kainą, pradiniame svarstymų etape atsiribokime nuo konkrečių pasiūlymų. Išsigryninkime esminius reikalavimus naujam būstui.

Kas mums naujame būste būtų svarbiausia – būsto vieta, gyvenamosios erdvės plotas, būsto ekonomiškumas ar kaimynystė? Planuojant įsigyti gyvenimui skirtą nekilnojamą turtą, nederėtų nuvertinti ir emocinių argumentų. Ko labiausiai trūksta dabartiniame būste? Gal, pavyzdžiui, nenorėtume gyventi bute be balkono arba neįsivaizduojame kokybiško gyvenimo bute, kuriame įrengtas tik dušas, bet nėra vonios, gal būsto langai neturėtų žvelgti į šiaurinę pusę?

Būsto keitimui – alternatyvos

Apsvarstę pageidaujamo būsto charakteristikas galime pereiti prie finansinių galimybių įvertinimo. Lėšų trūkumas daugelio įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, sulaikantis nuo būsto keitimo. Tačiau net ir tiems, kurie dar tebemoka paskolą už dabartinį savo būstą, yra alternatyvų.

Pavyzdžiui, šeima, gyvenanti bute, įsigytame iš banko skolintomis lėšomis, ir tebeturinti neišmokėtą paskolos likutį, nusprendžia įsigyti didesnio ploto butą. Pirma parduoti turimą butą ir tik tada ieškoti naujo gali būti per daug keblu. Įvertinus šeimos pajamas ir kitus kriterijus, šeimai gali būti suteikta galimybė su būsto paskola įsigyti naują erdvesnį butą, o senąjį per protingą laikotarpį parduoti. Jau persikrausčius į naujus namus už gautas lėšas būtų padengtas senosios paskolos likutis ir naujojo būsto pradinio įnašo dalis.

Kaip išvengti streso?

Gyventojų nuomonės tyrime dalyvavę šalies gyventojai būsto keitimo procesą streso intensyvumo skalėje prilygino 3,5 balo iš 5 maksimalių. Tam, kad būsto keitimas netaptų stresine patirtimi, prieš atliekant konkretaus būsto paiešką, patartina išsamiau pasidomėti būsto rinkos tendencijomis ir kainomis. Informacijos paieškoms ir alternatyvų įsivertinimui reiktų skirti iki pusmečio.

Į pagalbą galima pasitelkti viešojoje erdvėje išsakomas ekspertų nuomones, pateikiamas būsto rinkos apžvalgas ir rinkos kainų analizę. Toks pasiruošimas yra būtinas, tačiau nebūtina viską atlikti savarankiškai. 41 proc. „Swedbank“ tyrimo respondentų manymu, sklandų būsto keitimo procesą užtikrina specialistų konsultacijos.

Specialistų patarimai padės praplėsti būsto paieškos galimybes, o atradus svarstytiną variantą – įsivertinti jo kokybę ir „nenudegti“. Be to, svarbu numatyti, kiek papildomai kainuos išsirinkto būsto „pavertimas“ namais – būsto įrengimas ar remontas. Patartina pasikalbėti ir su kaimynystėje įsikūrusiais gyventojais, nepamiršti pasidomėti mokamais mokesčiais, paieškoti informacijos apie galimus teritorijos plėtros planus.

Šiandien palūkanos džiugina, o rytoj?

Profesionalų konsultacijos padės apsisaugoti ir nuo nepamatuoto finansinio optimizmo. Šiuo metu, kai palūkanų normos siekia rekordines žemumas, nederėtų pamiršti, kad būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas vienam ar keliems dešimtmečiams.

Istorinė patirtis rodo, jog palūkanos anksčiau ar vėliau turės didėti, todėl šeimos finansams tai neturėtų būti šokas. Ketindami būsto keitimui skolintis lėšų, turime tam pasiruošti ir atlikti namų darbus – kad gerindami vieną kokybiško gyvenimo dėmenį neapribotume kitų.

Apklausti būstą įsigiję gyventojai įvardija, kad jei tektų pakartoti nuosavų namų pasirinkimo ir pirkimo procesą, jie labiau domėtųsi nekilnojamojo turto tendencijomis, ilgiau svarstytų skirtingus būsto variantus ir sukauptų didesnį pradinį įnašą.

Nuosavų namų pirkimas yra labai svarbus sprendimas, susijęs su ilgalaikiu šeimos gyvenimo komfortu bei rimtais finansiniais įsipareigojimais, galinčiais daryti lemiamą įtaką visos šeimos gyvenimo kokybei artimiausius 20 ar net 30 metų. Dėl to šį sprendimą reikėtų priimti tik kruopščiai atlikus visus namų darbus, o mokytis geriau ne iš savo, bet iš kitų klaidų.

Būsto įsigijimo sandorių vasarą paprastai sumažėja, tačiau turint omenyje, kad nuosavų namų paieškos ir pirkimo procesas vidutiniškai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių, vasara yra bene geriausia proga susirinkti visus argumentus, prielaidas ir sąlygas būstui įsigyti. Kai dienos ilgesnės, o darbo krūvis tradiciškai mažesnis, galima daugiau laiko skirti įvairių būsto variantų apžiūrai, be to, paprasčiau įvertinti galimų būsimų namų kaimynystę. Geriau keliais mėnesiais ar net pusmečiu prailginti būsto įsigijimo procesą, nei vėliau gailėtis kelis dešimtmečius.

Pirmiausia ir turbūt svarbiausia užduotis yra savo ir šeimos poreikių apibrėžimas ir įvertinimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuosaviems namams keliami reikalavimai kinta, keičiantis šeimos situacijai, didėjant pajamoms arba su amžiumi. Pavyzdžiui, kuo jaunesni žmonės iš mažesnių šeimų renkasi būstą, tuo jiems aktualesnis yra miesto centras, pramogų ir paslaugų koncentracija.

Tuo tarpu šeimai, auginančiai vieną ar keletą vaikų, svarbu daugiau erdvės, saugi kaimynystė, vaikų darželių ir kitų ugdymo įstaigų infrastruktūra. Suprantama, kad mažiau patirties turintiems gyventojams gali būti sunku prognozuoti būsimus poreikius, tačiau apie juos galima pakalbėti su specialistais, vyresniais draugais ar kolegomis – vasara yra puikus metas juos aplankyti ir pramogas suderinti su vertingos informacijos dalybomis.

Labai svarbu ir realiai įvertinti savo galimybes: ar esama finansinė situacija leidžia įsigyti poreikius atitinkantį būstą? Kiek santaupų reikia būti sukaupus, kokią dalį reikėtų skolintis? Kokios turėtų būti šeimos pajamos, mokant būsto paskolą ir atsiradus šeimos pagausėjimui, iš kokių pajamų ir kiek laiko šeima galėtų išgyventi, jei vienas iš sutuoktinių netektų pajamų šaltinio? Šiuos klausimus reikėtų aptarti, sprendžiant asmeninių ir šeimos poreikių bei finansinių galimybių atitikimą įsigijus nuosavus namus. Tiesa, svarbu ne tik aptarti, bet ir atlikti bent preliminarius skaičiavimus. Tai galima padaryti bendradarbiaujant su specialistais ar pasitelkus įvairias finansinių institucijų pateikiamas skaičiuokles, savo išlaidų istoriją.

Kai poreikiai ir galimybės aiškios, kita labai svarbi dalis yra paties būsto įvertinimas, nes jis susijęs su galimu mažesniu ar didesniu turto nuvertėjimu ateityje, jo likvidumu, atsiradus poreikiui būstą parduoti. Taip pat su būsimų būsto išlaikymo kaštų dydžiu.

Vertėtų pasidomėti planuojamo pirkti būsto statybos kokybe, pavyzdžiui, kokia yra projektą plėtojusios bendrovės reputacija, kokią patirtį turi name jau gyvenantys kaimynai. Jei būstas senos statybos, verta išsiaiškinti apie vamzdynų, elektros instaliacijos, stogo atnaujinimo darbus, namo renovacijos galimybes ar planus, įvertinti gyventojų bendrijos aktyvumą ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio net ir nedideli niuansai vėliau gali virsti nenumatytomis išlaidomis, nemalonumais ar netgi finansiniu nuostoliu.

Nemažiau svarbi visų laikų būsto likvidumo sudedamųjų dalių visada buvo ir yra vieta, todėl išsirinkus nuosavus namus patartina pasidomėti numatyta miesto plėtra ir planais aplinkui. Pavyzdžiui, jei jums svarbiau ne miesto šurmulys, o ramybė ir planuojate pirkti būstą kvartalo pakraštyje su didesne neužstatyta erdve matoma pro langus, turėtumėte įsitikinti, ar po metų kitų ten nebus pastatytas populiarus prekybos centras, nutiestas aplinkkelis ir panašiai.

Labai panašius namų darbus reikėtų atlikti ir ketinantiems įsigyti antrąjį būstą, sodo sklypą ar sodybą poilsiui.

Vienas iš trijų svarbiausių žingsnių, kuriuos imant būsto paskolą Lietuvos gyventojai keistų, yra pradinio įnašo dydis – antrą kartą pirkdami būstą jie sukauptų daugiau nuosavų lėšų. Galbūt vasarą verta išnaudoti papildomas galimybes užsidirbti ar brangias šeimos atostogas užsienyje kūrybiškai iškeisti į lėtą vasarojimą Lietuvos kaime pas tėvus ar senelius ir tokiu būdu padidinti santaupų sumą?