„Manau, kad tos diskusijos, kurios vyko iki šiol, leidžia tikėtis, kad tam tikrą kompromisą pavyko surasti, kuris leidžia Seime bent jau pateikti šiuos įstatymų projektus“, – žurnalistams antradienį Seime teigė G. Skaistė.

„Man atrodo, labai svarbu, kad tos diskusijos pagaliau prasideda Seime, kuomet galima diskutuoti dėl atskirų projekto nuostatų, ieškoti konsensuso tarp visų Seimo frakcijų“, – teigė ji.

„Iki šiol būdavo tariamasi su socialiniais partneriais, ieškoma konsensuso, aiškinama visuomenei. Dabar jau prasidės politinės diskusijos Seime ir kiekvienas turbūt galės išsakyti savo argumentus“, – kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė tikisi, kad mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją dėl atskirų jos projektų bus rastas kompromisas. Vis dėlto, jos teigimu, svarbu, kad paketas liktų subalansuotas.

„Vėliau diskutuojant dėl atskirų projektų nuostatų tikėsimės, kad surasime tą kompromisą, kuris sutelkia plačiausią tiek pozicijos, tiek opozicijos palaikymą“, – teigė G. Skaistė.

„Esmė, kad paketas būtų išlaikytas kaip paketas, matant jame balansą. Turbūt yra sprendimų, kurie didina mokestines pajamas, yra sprendimų, kurie jas mažina, todėl jeigu mes išsirinksime tik razinkas, palikdami naujų lengvatų atvėrimą, man atrodo, kad toks modelis nėra tvarus“, – kalbėjo ministrė.

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad frakcija pateiks siūlymų mokesčių pertvarkai iki rudens

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog partijos frakcija parlamente po pateikimo turėtų pritarti mokesčių pertvarkai, tačiau turės konkrečių pasiūlymų paketui, kuriuos pateiks iki rudens.

Ji kartojo, kad mokesčių reformoje yra gerų dalykų, tačiau yra ir ką koreguoti, pavyzdžiui, individualios veiklos apmokestinimą, kovą su šešėliu.

„Po pateikimo, kaip ir planavome, ketiname pritarti, tačiau turėsime konkrečių pastabų po to, kai vasarą komitetai pasidarbuos. Turėsime pastabų dėl individualios veiklos apmokestinimo, taip pat nematome realių veiksmų, kurie galėtų padėti kovoti su šešėliu. Tai yra dar viena sritis, kurioje norėtume paryškinti pasiūlymus“, – Seime antradienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Iki rudens sesijos pasiūlysime konkrečius pasiūlymus“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad antradienį po pateikimo Seimui frakcija pritars Vyriausybės teikiamai mokesčių reformai ir yra pasirengusi ją remti vėlesnėse svarstymo fazėse.

„Mes traktuojame, kad yra produktas, kuriam po pateikimo reikia pritarti (...) Pritardami po pateikimo nereiškia, kad nematome problemų, ir būtume pasirengę tolesnėse fazėse taip pat remti šiuos įstatymų projektus“, – žurnalistams Seime sakė E. Gentvilas.

Anot jo, liberalai reformai dabartinėje stadijoje pritaria siekdami, kad nebūtų trukdoma Lietuvai gauti finansavimo iš Europos Komisijos ir įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF).

„Nebūsime tie, kurie užkirstų kelią projektų pajudėjimui iš nulinio taško, nes mes žinome, kad vien pateikus projektus ir praėjus pateikimo stadiją jau atpalaiduojama dalis RRF lėšų, tiesa, mažesnioji dalis. Tai vertiname tuos dalykus kaip labai svarbius, vedančius link mūsų pozicijos“, – sakė E. Gentvilas.

Anot jo, frakcija už reformą po svarstymo Seime rudenį galėtų balsuoti tik tuo atveju, jeigu būtų išpildytos trys papildomos sąlygos. Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau įvardintos priemonės, skirtos pinigų ištraukimui iš šešėlio, didinti taršos ir turto apmokestinimą bei keisti Vyriausybės suplanuotą individualios veiklos apmokestinimą.

„Tokiam individualios darbinės veiklos apmokestinimo modeliui, koks yra teikiamas šiandien, mes nepritarsime svarstymo stadijoje, mes prašysime ir reikalausime, kad darbinių pajamų apmokestinimas neturi būti didinamas“, – sakė E. Gentvilas.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis, nes didesni tarifai būtų taikomi tik uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus.

Frakcijos narė Edita Rudelienė teigia, kad liberalai taip pat sieks, kad būtų labiau reguliuojamas progresyvių mokesčių didinimas, taip pat kelia klausimų tarp artimų šeimos narių dovanojamų pinigų apmokestinimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte siūloma nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Vyriausybė nuo kitų metų siūlo apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

A. Armonaitė sako, kad Laisvės frakcijoje dėl mokesčių reformos yra „visokių nuomonių“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos partijos frakcijoje Seime yra „visokių nuomonių“ dėl antradienį parlamentui teikiamos mokesčių reformos.

„Laisvės frakcijoje yra visokių nuomonių ir tas balsavimas bus įvairus“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

„Vis dar tikimės, kad mokesčių reforma gali tapti ir galimybe gerai apmokamų darbo vietų kūrimui, vidurinės klasės stiprinimui, tačiau yra dalykų, kurie netenkina ir kuriems teiksime siūlymus“, – kalbėjo politikė.

„Visų pirma, kad žmonės, užsiimantys individualia veikla, kad nebūtų demotyvuoti veikti, kad jiems būtų daugiau laisvės, visgi jie ir rizikos daug prisiima rinkdamiesi šitą veiklos formą. Nekilnojamojo turto mokestis, jo bazė plečiama, nesinori žmonėms užkrauti didesnių mokesčių, kai ir taip palūkanos yra pakilusios į 15 metų aukštumas“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė teigė, kad mokesčių pertvarkos pakete yra ir gerų dalykų, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti pelno mokesčio pakeitimai, kurie, pasak ministrės, leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkių įmonių.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad Vyriausybės siūlomi pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio pakeitimai iš esmės yra tinkami, tuo metu gyventojų pajamų mokesčio siūlymus, anot jo, reikėtų keisti.

„Dėl gyventojų pajamų mokesčio, kadangi ten yra lengvatų, kurios reikalingos, bet taip pat yra papildomas apmokestinimas, kurį, mano nuomone, reikės keisti. O nekilnojamo turto mokesčio modelis yra toks, kurio taisyti, koreguoti nematau galimybių“, – Seime antradienį sakė V. Mitalas.

„Yra skirtingos nuomonės. Dabar balsuosime vieną kartą Seime, pasižiūrėsim. Bet kokiu atveju, kad ir kaip bus balsavimas, manau, gana greitai registruosime keletą ar keliolika pasiūlymų, kurie atitiks mūsų įsivaizduojamą tikslą, kad vidurinė klasė Lietuvoje turi stiprėti, o mokesčių sistema būtų aiški ir paprasta“, – kalbėjo jis.

V. Mitalas sakė nesutinkantis su siūlymu apmokestinti dovanas iš artimųjų numatant išimtį žemdirbiams.

„Tai man kelia klausimų, ar visas lengvatas, kurias skelbiamės naikinantys, ir panaikiname. Šita nuostata, tiek išimties darymas žemdirbiams, tiek apskritai dovanojimo apmokestinimas iš artimų asmenų, mano galva, turėtų būti išbraukti“, – teigė V. Mitalas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: mokesčių reformos projektą TS-LKD frakcija palaiko vienbalsiai

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.

„Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Niekada turbūt nėra taip, kad mokesčių tema būtų patraukli ar politikai labai norėtų kalbėti, ar tuo labiau veikti šioje srityje. Bet priimame tai kaip atsakomybę prieš valstybę ir mūsų frakcija vieningai šiandien palaikys“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Jos teigimu, mokesčių reforma reikalinga siekiant sutvarkyti ir išgryninti šalies mokesčių sistemą, taip pat būtina atsižvelgti į tarptautinių organizacijų pastabas bei turėti galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. 

„Palaikome tai, nes matome tai kaip reikalingumą valstybei, žiūrint į valstybės atsakingą valdymą ir mokesčių sistemos išgryninimą ir sutvarkymą, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas ir tai, kad išpildytume tam tikrus kriterijus, ir tai, kad galėtume pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas, kad sutartis pasirašyta trečiadienį, tačiau jos turinio jis nesutiko atskleisti dėl konfidencialumo.

„Dabar bus kreipiamasi į teismą dėl bylos nutraukimo“, – BNS sakė L. Radžiūnas.

VMI atstovė Rūta Asadauskaitė BNS sakė, kad inspekcija negali komentuoti sutarčių su fiziniais asmenimis be jų sutikimo.     

Kelią sutarties pasirašymui atvėrė Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl šio susitarimo. Į prokurorus kreipėsi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, tačiau gruodžio 9-ąją aukštesnysis prokuroras patvirtino, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.

R. Žemaitaičio skundas anksčiau sutrukdė Vilniaus apygardos administraciniam teismui galutinai patvirtinti VMI ir N. Numos susitarimą ir nutraukti bylą – teismui verslininkas yra apskundęs VMI nurodymą jam sumokėti GPM skolą.

Teismo posėdyje gruodžio 1-ąją VMI ir N. Numos atstovai sakė, jog susitarimas jau pasiektas, abi pusės yra pasirengusios jį pasirašyti, tačiau nori palaukti galutinio Generalinės prokuratūros sprendimo. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo dar kartą atidėtas iki sausio pabaigos. 

2017-aisiais mokestinį tyrimą pradėjusi VMI nurodė N. Numai sumokėti viešai neįvardijamą GPM skolą, tačiau verslininkas su tuo nesutiko.

L. Radžiūnas rugsėjį nepatvirtino neoficialių BNS žinių, kad skolos suma su delspinigiais ir bauda siekia apie 5 mln. eurų. BNS žiniomis, šalims susitarus taikiai ji būtų gerokai mažesnė.

BNS žiniomis, VMI ir N. Numos ginčijosi dėl daugiau nei 19 mln. eurų, išmokėtų N. Numai sumažinus jo valdomos Kipro bendrovės „Amarentio Holdings Limited“ įstatinį kapitalą. Bylą dėl su šia išmoka susijusių sandorių nagrinėja Nyderlandų teismas – Amsterdamo apeliacinis teismas balandį atmetė prašymą nutraukti jo pradėtą tyrimą.

Teismas spalį leido apklausti neįvardijamą liudytoją – tyrėjas prašė tai daryti uždarame posėdyje baiminantis, kad viešuose posėdžiuose nebūtų atskleista informacija kitoms tyrimo šalims ar būtų daroma įtaka liudytojui..

Teismui pateiktoje tyrėjo ataskaitos santraukoje nurodoma, kad apklausos metu liudytojas tvirtino neturintis nieko bendra su sandoriais, dėl kurių pradėtas tyrimas, o į dalį klausimų neatsakė.

„Liudytojas tikriausiai turi informacijos, kuri, tyrėjo nuomone, yra svarbi tyrimui“, – rašoma santraukoje.

BNS rašė, kad tyrimas vyksta dėl 2014 metais bendrovės „TAF Asset 11“ suteiktos 25,8 mln. eurų paskolos N. Numos kontroliuojamai Kipro įmonei „Bertona Holdings Limited“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai, kurių pagrindu 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista išmokant tokią sumą N. Numos įmonei „Miglione Investments“, o ši tokia pat suma sumažino įstatinį kapitalą ir laisvas lėšas išmokėjo privilegijuotų akcijų savininkei – Kipro bendrovei „Amarentio Holdings Limited“, kuri savo ruožtu sumažinusi kapitalą 19,264 mln. eurų išmokėjo jos akcininkui N. Numai.

Maždaug 26 mln. eurų, anot Nyderlandų teismo, į „TAF Asset 11“ sąskaitą iš N. Numos ir trijų brolių Marcinkevičių įmonių 2009 metais buvo pervesti „dėl mokestinių priežasčių“.

N. Numos atstovai anksčiau tvirtino, kad šiais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamų akcijų, o po metų paskola jam buvo grąžinta išpirkus akcijas.

L. Radžiūnas BNS ketvirtadienį dar kartą patvirtino, kad verslininkas „TAF Asset 11“ veiklos tyrime nedalyvauja ir nebuvo jame apklaustas. 

Savivaldybės įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis vadovas Andrius Samuilovas sako, kad apie aštuonių kilometrų ilgio maršrutas upe turėtų būti reguliarus.

„Miestas įrengs vandens kelią, o mes perkame vežimo paslaugą, kurią teiks Klaipėdos autobusų parkas – dviem vandens autobusais nustatytu tvarkaraščiu plukdys keleivius“, – BNS sakė jis.

Klaipėdos autobusų parkas buvo vienintelis dalyvavęs konkurse, 264 tūkst. eurų vertės sutartis su bendrove pasirašyta spalį.

Planuojama, kad vandens transporto sezonas Danės upėje prasidės gegužės 15-ąją ir truks iki spalio vidurio. Tarp miesto centro ir Tauralaukio penkis kartus per dieną kursuos „Popa LT“ sukurtas ir išbandytas 12 vietų elektrinis vandens autobusas, kainuojantis, anot jo kūrėjo, apie 130 tūkst. eurų.

Pasak Klaipėdos autobusų parko atstovės, įmonė yra pasirengusi maršruto aptarnavimui nuo pavasario.

„Vienas autobusas yra pagamintas, ištestuotas, pagal bandymų rezultatus padaryti patobulinimai, rasti optimalūs sprendiniai. Antrasis autobusas netrukus bus surenkamas, detalės supirktos. Iš autobusų parko pusės pasiruošta, turime sutartį, turime autobusus“, – BNS sakė Klaipėdos autobusų parko finansų direktorė Elida Mantulova.

Anot jos, maždaug 50 minučių trukmės kelionė vandens autobusu ilgainiui turėtų būti integruota į Klaipėdos viešojo transporto sistemą.

„Neabejoju, kad iš pradžių tai bus pažintinis, atraktyvus maršrutas gyventojams ir miesto svečiams, o per trejų metų bandomąjį laikotarpį įpročiai keisis ir žmonės supras, kad toks maršrutas gali būti reikalingas“, – kalbėjo E. Mantulova. 

Pagal sutartį autobusas turėtų stoti penkiose stotelėse. Pontonines prieplaukas įrengs savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“, darbai kainuos 67,5 tūkst. eurų.

„Pagal sutartį jos turėtų būti pagamintos iki metų pabaigos, tai iki gegužės tikrai viską suspėsime“, – BNS sakė „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Olegas Mariničius.

Klaipėdos savivaldybė yra atsakinga už prieigų prie prieplaukų įrengimą. Kaip BNS sakė savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė, rangovo konkursą tikimasi paskelbti dar šiais metais, jie turėtų būti atlikti iki gegužės 15-osios, jeigu procedūrų nestabdys teisiniai ginčai.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ECB pažadas liepą pradėti didinti palūkanų normas 25 punktais yra tik pradžia, – iki metų pabaigos jos gali būti padidintos 100 bazinių punktų. Anot jo, tai – bandymas stabdyti vartojimą, o kartu – ir infliaciją.

Šis normos kėlimas gali infliaciją mažinti tik vienu būdu: prikirpdamas perkamąją galią ir mažindamas paklausą.

„Tai nėra daug, bet dar vienas papildomas komponentas, kuris mažina vartotojų galimybes pirkti tiek, kiek jie norėtų. To ECB ir siekia, šis normos kėlimas gali infliaciją mažinti tik vienu būdu: prikirpdamas perkamąją galią ir mažindamas paklausą. Tai bandymas slopinti vartojimą, ypač skolintais pinigais. Tam ir reikia nusiteikti“, – BNS sakė N. Mačiulis.

„ECB tokiais labai aiškiais savo griežtėjančios pinigų politikos žingsnių įvardijamais apšildo rinką ir nebelieka erdvės spekuliacijoms. Tai yra tinkamas ženklas, nes neapibrėžtumas šiuo metu ir taip yra didelis“, – BNS sakė  bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Pasak jos, lūkesčiai dėl tokios ECB elgsenos jau vyravo – tai matyti iš pastarosiomis dienomis didėjančio euro zonos tarpbankinių palūkanų „Euribor“ normų.

„Rinka jau įskaičiuoja pinigų politikos griežtinimo žingsnius, tad toks žingsnis tikrai nenustebino“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

N. Mačiulio taip pat teigė, kad būsto paskolos jau kurį laiką teikiamos atsižvelgiant į paskutinio pusmečio „Euribor“ pokytį, o tai reiškia, kad už paskolas gyventojai mokės daugiau.

„Tokio sprendimo banga iki galutinio vartotojo atsirita anksčiau nei priimamas pats sprendimas, nes jeigu žiūrėtume šešių mėnesių Euribor, tai jis jau teigiamas ir didžioji dalis būsto paskolų jau susieta juo, trijų mėnesių Euribor netrukus bus teigiamas“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Šią savaitę paskelbtais Lietuvos banko skaičiavimais, vidutinė būsto paskolos įmoka šiuo metu yra 230 eurų. Palūkanų normai išaugus 0,5 procentinio punkto įmoka padidėtų 12 eurų, vienu punktu – 24 eurais, dviem punktais – apie 50 eurų.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, tai, kad palūkanos ištraukiamos iš neigiamos zonos, neturėtų labai atsiliepti paskolas su kintamomis palūkanomis pasiėmusiems gyventojams.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad dėl ECB sprendimo brangsianti būsto paskola neatrodo tragedija, tačiau bendrame kontekste tai būtų dar viena papildoma našta gyventojams. 

„Jeigu turime 100 tūkst. eurų paskolą, tai vienas procentas lemia, kad per metus už ją papildomai reikės mokėti tūkstantį eurų, per mėnesį – 83 eurus. Žmogui, kuris gali sau leisti tiek skolintis, toks padidėjimas nebus tragedija, bet įvertinus, kad už kurą mokame dvigubai, išlaidos maistui yra padidėjusios, tai pabrangusi paskola tampa dar viena papildoma našta“, –  BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas.

„Tai kol kas nėra reikšmingas padidėjimas, šiemet tai tikrai neturėtų būti didelis iššūkis. Daug kas priklausys nuo to, kiek bankas yra numatęs tokių žingsnių žengti toliau“, – aiškino analitikė.

I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad pirmuosius žingsnius įvardijęs ECB toliau elgsis labai atsargiai.

„Eurozonos ekonominė situacija nėra vienareikšmė, pavyzdžiui, tokios ekonomikos, kaip Baltijos valstybės, demonstravo perkaitimo ženklus, tačiau dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje šiuo metu išgyvena visai kitokias nuotaikas, nes gyventojai ir įmonės savo perspektyvas vertina santūriau, o importuota infliacija gniaužia ekonomikos plėtros perspektyvas“, – sakė  analitikė.

„Gali būti, kad rudenį vėl grįš priešingas dabartiniam naratyvas ir teks grįžti prie ekonomikos stimuliacijos ir reanimacijos dėl to, kad tam tikros euro zonos teritorijos nugrims į ekonominę recesiją“, – pridūrė ekonomistė.

Tuo metu M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad ECB pranešė apie liepos pradžioje nutraukiamą turto pirkimo programą, tai, anot jo, reiškia skolinamų pinigų brangimą.

„Pinigų spausdinimo era baigiasi, konstatuojama, kad daugiau pinigų į rinką nebus liejama, pinigai brangs“, – sakė M. Dubnikovas.

N. Mačiulis sako, kad galimas normos kėlimas vienu procentiniu punktu nesukels stipraus šoko ir neprimins 2007–2008 metų.

„Tai ne naujiena, buvo lūkestis, kad ji kils 50 bazinių punktų, o rinkose lūkestis šiuo metu yra toks, kad iki metų pabaigos bus didinama bent 1 procentiniu punktu. Kiekvienas gali suskaičiuoti, priklausomai nuo to, koks yra paskolos dydis, kiek padidės įmoka. Tai nebus didelis šokas, mes negrįšime į 2007–2008 metus, kai tarpbankinių palūkanų normos siekė 5–6 procentus“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.

ECB ketvirtadienį paskelbė, kad liepos 21 dieną pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį 25 baziniais punktais padidins bazines palūkanų normas. Pasak banko, palūkanų normos toliau bus didinamos rugsėjį, o kiek, – priklausys nuo ekonomikos perspektyvų.