„Užpildžiau deklaraciją taip, kaip reikalauja Lietuvos įstatymai ir teisės aktai“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams teigė G. Nausėda.

Žurnalistams paklausus, ar gali būti, kad šalies vadovo deklaruoto turto vertė yra kelis kartus mažesnė nei Pavilnių regioniniame parke esančios rezidencijos, prezidentas atsakė, kad ne nuo jo priklauso turto vertinimo metodika.

„Visa tai yra daroma masinio vertinimo būdu, dalinama tarp sutuoktinių. Nieko naujo neatsitiko, ta pati vertė išliko. Ne aš nustatau vertės nustatymo metodiką. Ir manau, kad čia neturėtų kilti jokių klausimų“, – atsakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad VRK praeitą penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, kad turtingiausias yra advokatas Ignas Vėgėlė, kurio turtas siekia daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

Dabartinis šalies vadovas G. Nausėda sąraše užimą trečią vietą. Anot VRK, jo deklaruotas turtas siekia 359 tūkst. eurų. Taip pat jis nurodo gavęs per 27 tūkst. eurų paskolų, o jo turimos piniginės lėšos šiuo metu siekia 20 tūkst. eurų.

Pirmuosius prezidentinius debatus praleidęs G. Nausėda pasigenda konkurentų idėjų: norėčiau išgirsti ne tik skundų

Pirmuosius prezidentinius debatus praleidęs šalies vadovas G. Nausėda teigia iš savo konkurentų pasigendantis siūlomų idėjų. Pasak jo, rinkiminės kampanijos metu iš oponentų norėtųsi išgirsti ne tik skundų ir priekaištų.

„Labai norėčiau išgirsti iš tų kandidatų ne tik skundų, ne tik priekaištų, bet taip pat ir išgirsti, kokias idėjas jie siūlo Lietuvai. Šito labai pasigendu. (...) Ketinu kaip kandidatas dalyvauti visuose televiziniuose debatuose, kurie artimiausioje ateityje įvyks ir galėsime diskutuoti su visais kandidatais“, – žurnalistams antradienį teigė prezidentas.

Todėl, leidžia suprasti G. Nausėda, jis nesureikšmina ir konkurento Igno Vėgėlės antradienį išplatinto asmeninio kvietimo judviejų pokalbiui.

„Ponas Vėgėlė yra lygiai toks pat kandidatas kaip visi kiti, nedarau skirtumo tarp kandidatų“, – sakė G. Nausėda.

Sprendimą nedalyvauti pirmadienį Eltos organizuotuose debatuose jis teisino tuo, kad buvo iš anksto suplanavęs prezidentinį vizitą į Šakius.

„Vakarykščiuose debatuose negalėjau dalyvauti dėl to, kad turiu įsipareigojimų kaip prezidentas ir mano regioniniai vizitai yra planuojami iš anksto“, – sakė G. Nausėda.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir I. Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas G. Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.

„Šių metų tarpinių patikrinimų sesiją laikysime pilotine – vienuoliktokų pasiekti rezultatai šiemet bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į brandos egzamino galutinį balą“, – žurnalistams ministerijoje antradienį teigė G. Jakštas.

„Noriu pabrėžti, kad švietimo bendruomenė pritaria pačiai idėjai, kad valstybinis egzaminas turi būti laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis. Tokio modelio panaikinimas, manau, būtų didelis žingsnis atgal. Todėl šalindami trūkumus, privalome išlaikyti principus, padedančius siekti tikslo“, – pridūrė ministras.

Atšaukiami antros dalies lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimai

Taip pat, pasak G. Jakšto, ministerija siūlys atšaukti ir anksčiau suplanuotus antros dalies lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimus.

„Mūsų siūlymas, kodėl turėtų nebūti antros dalies patikrinimų, gimė iš bendravimo su pačiais dalykų mokytojais. Matome, kad yra kelios problemos – kai patikrinimas vyksta ugdymo proceso metu, tai sukuria iššūkius pačioms mokykloms suorganizuoti ir mokiniams sukuria papildomas įtampas, kai pamokas jie kartais baigia vėlai vakare, o anksti ryte turi būti tarpiniame patikrinime ir vėl eiti į pamokas (...) Taip pat įvertinome, kad ta dalis, numatyta antrajame matematikos tarpiniame patikrinime, vis tiek yra galutiniame egzamine. Tad jokios prasmės turėti antrą tarpinį patikrinimą nematome“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Nesiūlome, kad vienam dalykui būtų du tarpiniai patikrinimai. Mūsų siūlymas, (...) būtų – po 11 klasės, išėjus kursą, birželio mėnesį turėti sesiją, kuri būtų neprivaloma vienuoliktokams. Bet jei mokinys nori 12 klasėje turėti trumpesnius egzaminus ir atsiskaityti tik iš likusios dalies, dalį gali atsiskaityti 11 klasėje“, – teigė ministras.

Šių metų tarpinių patikrinimų sesiją laikysime pilotine – vienuoliktokų pasiekti rezultatai šiemet bus neprivalomi ir tik jų pačių pageidavimu galės būti įskaityti į brandos egzamino galutinį balą.

Be to, šiemet tarpinius patikrinimus praleidusiems mokiniams, bus sudaryta galimybė dalyvauti valstybiniame brandos egzamine pilna apimtimi kitąmet, atkreipia dėmesį ministro patarėja bendrojo ugdymo klausimais Agnė Liucilė Grickevičė.

Tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimo, švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį ketina premjerei Ingridai Šimonytei pateikti atsistatydinimo pareiškimą.

Be to, ministras taip pat pranešė priėmęs už tarpinių patikrinimo įgyvendinimą atsakingo viceministro Ramūno Skaudžiaus atsistatydinimo raštą.

ELTA primena, kad kilus nepasitenkinimui dėl netinkamai parengtų tarpinių vienuoliktokų patikrinimų užduočių, ministras G. Jakštas buvo įteikęs premjerei I. Šimonytei atsistatydinimo raštą. Visgi, Vyriausybės vadovė nutarė jo kol kas netenkinti.

Dėl kelių tarpinių patikrinimų ministras buvo sudaręs ekspertines komisijas.

Šiais metais pradėti tarpiniai patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

G. Jakštas: siūlymai dėl tautinių mažumų ugdymo iš esmės suformuluoti, yra mažai pakitę

Švietimo ministras G. Jakštas sako, kad siūlymai dėl ugdymo tautinių mažumų mokyklose iš esmės suformuluoti, jie mažai skiriasi nuo pradinių.

„Bus matyt, kiek pavyks jų užbaigt. Siūlymai iš esmės yra suformuoti, jie daug nesikeičia nuo to, ką buvome pateikę diskusijai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.

Jis taip pat pridūrė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pokyčių gavo palaikymo iš savivaldybių, tautinių mažumų mokyklų ir mokinių.

Ministerija vasarį pasiūlė palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, o dėl konkrečių valandų žadėjo tartis su visuomene.

Paklaustas, ar mato galimybę įgyvendinti siūlymus, ministras atsakė, kad „bus matyt“.

G. Jakštas anksčiau yra sakęs, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.

Be to, anot jo, rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai – Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.

„Kolegos nežinau, kodėl taip sureagavo, pradėjo kalbėti apie kažkokius boikotus. Nieko panašaus nėra. Tiesiog labai logiškas sprendimas yra nedaryti greito sprendimo, kol nebus patikrintos tos aplinkybės“, – NSGK posėdyje kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Pasak jo, šią savaitę prokuratūra turėtų pateikti atsakymą ir komitetas pratęs darbą bei svarstys valdančiųjų siūlomą kandidatą į komiteto pirmininko postą.

„Valdantieji balsų dauguma gali pasiskirti komiteto pirmininką, o jei bus kandidatūra, kuri atlieps opozicijos lūkesčius – mes nematome jokio politikavimo, esame linkę palaikyti tą būsimą vadovą, kuris tęs tas geras komiteto tradicijas“, – teigė S. Skvernelis.

„Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais“, – pridūrė jis.

Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad „konstruktyvus darbas būtų sudėtingas esant nepasitikėjimo šešėliui“.

„Skaidrumas ir pasitikėjimas yra svarbiausi dalykai priimant sprendimus, ypač tokioje jautrioje srityje kaip valstybės saugumas“, – sakė D. Šakalienė.

Ji taip pat tikėjosi, kad greitai bus pateikti atsakymai dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

„Labai laukiam tų atsakymų“, – teigė D. Šakalienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pritarė, kad komitetas negali tęsti darbo, kol nebus išsklaidyti „ant jo mesti šešėliai“.

„Kuriuos uždėjo ne tik (Arvydas – BNS) Anušauskas, bet ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Nes jis būtent įvardijo, kad tie asmenys, kurie nerado priėjimo į Krašto apsaugos ministeriją, bet rado priėjimą Seime ir būtent pas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius“, – dėstė D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad reikia laukti atsakymų iš prezidento ir Generalinės prokuratūros, S. Skvernelis ir D. Šakalienė laikėsi nuomonės, kad atsakymo iš Prezidentūros laukti nereikia, juos pateiks prokuratūra.

„Kol nėra aiškumo, mūsų komitetas darbotvarkės netvirtina ir tiek žinių“ – sakė D. Gaižauskas.

NSGK posėdyje nedalyvavo valdančiosios koalicijos atstovai.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimą korupciją krašto apsaugoje.

Buvęs ministras teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Tikslindama aplinkybes, STT kaip liudytojus jau apklausė dabartinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

A. Anušauskas NSGK vadovo kėdėje matytų buvusį kariuomenės vadą A. Pocių

NSGK pirmininkui Laurynui Kasčiūnui tapus krašto apsaugos ministru, jo pirmtakas Arvydas Anušauskas NSGK vadovu matytų bendrapartietį, buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Komiteto pirmininkas, tikiuosi, neužilgo bus išrinktas. Pats siūliau atsargos generolą Arvydą Pocių. Girdėjau, kad ir kiti jį siūlo ir palaiko“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad L. Kasčiūnas oficialiai krašto apsaugos ministro pareigas iš A. Anušausko perėmė antradienį.

Atsistatydinimo raštą Vyriausybės vadovei A. Anušauskas įteikė kovo viduryje. Vėliau, susitikęs su prezidentu, A. Anušauskas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Tą pačią dieną daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

L. Kasčiūnas iki šiol ėjo Seimo NSGK pirmininko pareigas. Jam tapus ministru, Seimas turės paskirti naują komiteto vadovą. Kol kas realiausiu kandidatu įvardijamas konservatorius, buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.

„Internetu surinkome nepilnai 22 tūkstančius, gyvai, ranka, pasirašė beveik 17 tūkstančių Lietuvos piliečių. Bendras parašų skaičius yra apie 38,5 tūkstančių parašų. Parašai rinkti visoje Lietuvoje, turėjome apie 200 savanorių komandą, kurie talkino“, – Eltai pirmadienį teigė G. Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis.

„Rezultatu džiaugiamės. Mums padėjo ir Lietuvos socialdemokratų bei Regionų partijos, kurios turi skyrius visoje Lietuvoje“, – nurodė P. Mačiulis.

L. Petronienė: kilus įtarimų, parašus tikrins rašysenos ekspertai

Parašus priėmusi VRK pirmininkė Lina Petronienė pažymėjo, kad tikrinant fizinius kandidatų parašus, pirmiausia tikrinamas gyventojų duomenų autentiškumas, taip pat nustatinėjama, ar vienas asmuo už tą patį kandidatą nepasirašė kelis kartus.

„Tikriname, ar yra tikrai po 100 lapų visose bylose, kadangi parašus iškart atiduosime skenavimui, patikrinsime, ar juos pasirašė rinkėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Tikrinsime, ar atitinka nurodytas dokumento numeris, gimimo data ir pavardės pradžia. Taip pat bus tikrinama, ar tas pats rinkėjas nėra pasirašęs kelis kartus“, – sakė L. Petronienė, pabrėždama, kad nustačius, jog vienas rinkėjas už tą patį kandidatą pasirašė kelis kartus, visi jo parašai yra anuliuojami.

Rezultatu džiaugiamės. Mums padėjo ir Lietuvos socialdemokratų bei Regionų partijos, kurios turi skyrius visoje Lietuvoje.

„Taip pat bus atliekama vizuali patikra, ar nėra parašų, kurie galėtų būti padėti vieno asmens, viena rašysena. Jei reikės, pasitelksime rašysenos ekspertus ir tokiu būdu įsivertinsime, ar iš tiesų už kandidatą pasirašė 20 tūkst. rinkėjų“, – sakė VRK pirmininkė.

L. Petronienė taip pat pažymėjo, kad kilus įtarimų dėl parašų rinkimo teisėtumo, VRK gali kreiptis ir į teismo ekspertizės specialistus. Už kandidatą pasirašantis rinkėjas pats turi užpildyti parašų rinkimo lapą. Kitu atveju, pabrėžia komisijos pirmininkė, būtina nurodyti, koks asmuo jam padėjo tai padaryti.

„Rinkėjas lapą turi užpildyti pats. Jei jis negali lapo užpildyti, jis gali paprašyti pagalbos kito asmens. Bet tuomet būtina nurodyti, kas jam padėjo užpildyti parašų lapą. Kitaip tariant, parašus renkantis asmuo negali užpildyti viso parašų lapo ir duoti rinkėjams tik padėti parašo. Tie ekspertai tam ir pasitelkiami, kad būtų nustatyta, jei visą lapą pildė vienas asmuo. Jei tai būtų nustatyta, vėlgi, būtų vertinama, ar parašai surinkti teisėtai ir ar jų nereikia išbrokuoti“, – sakė L. Petronienė.

VRK duomenimis, G. Nausėdos rinkimų štabo atstovai komisijai pristatė iš viso 10 bylų su parašų rinkimo lapais deklaruodami, kad juose surinko 16 538  balsavimo teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių parašus.

Užbaigus popierinių parašų rinkimo lapų priėmimo procedūrą, buvo konstatuota, kad 2024 m. kovo 25 d. 15.30 val. duomenimis, VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale rinkejopuslapis.lt už G. Nausėdą elektroniniu būdu pasirašė 21 892 rinkėjai.

Pažymima, kad parašų rinkimo lapus VRK patikrins per 10 dienų nuo gavimo dienos ir konstatuos galutinį surinktų parašų skaičių.

Prieš penkerius metus G. Nausėdos kandidatūrą parėmė per 40 tūkst. rinkėjų.

Štabo vadovo teigimu, parašų rinkimas šiemet nelabai skyrėsi nuo 2019 metų.

„Galbūt kuo toliau, tuo labiau žmonės nenori rašytis gyvai, nes tai susiję su asmens duomenimis ir vis labiau žmonės tuos duomenis saugo“, – pirmadienį BNS sakė P. Mačiulis.

Jei reikės, pasitelksime rašysenos ekspertus ir tokiu būdu įsivertinsime, ar iš tiesų už kandidatą pasirašė 20 tūkst. rinkėjų.

„Kitas dalykas, mes 2019 metais turėjome labai didelę savanorių komandą, tada vienam žmogui tenkantis lapų skaičius buvo santykinai mažesnis. Šį kartą mūsų štabas ne toks didelis, talkino iki 200 savanorių, taip pat Lietuvos socialdemokratų ir Regionų partijų nariai. Prieš penkerius metus turėjome per 500 savanorių“, – teigė jis.

G. Nausėda bus antrasis pretendentas į prezidentus, VRK pateikęs rinkėjų parašus. Pirmoji tai padarė premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją rinkėjai galėjo pasirašyti tik elektroniniu būdu, iš viso surinkta 33 tūkst. 722 parašai, įskaitytas 33 tūkst. 701 parašas.

Rinkimų kodeksas numato, kad į prezidentus norintys kandidatuoti asmenys privalo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. jų kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos.

Parašų rinkimų lapus VRK yra išdavusi 12 politikų.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Ji jau nusileido, ji nusileido visu sunkumu 2022 metų vasario 24 dieną“, – ketvirtadienį Prienuose žurnalistams į klausimą, ar pralaidumo per sieną su Baltarusija mažinimas rodo, jog leidžiasi nauja geležinė uždanga, atsakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad net ir po karo pradžios kai kurie Vakarų lyderiai „dar turėjo tam tikrą laiką iliuzijų“ dėl dialogo tarp Vakarų ir Rytų galimybės, bet jos išsisklaidė po Bučos skerdynių.

„Net ir prasidėjus karui kai kurie mano kolegos Europos Vadovų Taryboje dar ir tada turėjo iliuzijų, bet kai kurie iš jų iš karto atsisakė tų iliuzijų, kai sužinojo, kokį žvėriškumą Rusija pademonstravo Bučoje. Taip, kad geležinė uždanga jau yra, ko gero, ji nusileido ilgam, aš nesiimsiu vertinti, ar dešimtmečiams, ar metams, tai labai priklausys nuo Rusijos režimo ateities“, – kalbėjo G. Nausėda.

Gitanas Nausėda (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

Jis taip pat teigė, kad „šitos geležinės uždangos egzistavimas“ kelia iššūkių tiek visam NATO, tiek Lietuvai, kuri turi „daug darbų pasidaryti ir padaryti juos greitai“.

„Lėtas darbas šiandien neįmanomas, ypatingai gynybos srityje turime suktis greitai, kad pasiruoštume iššūkiams, kokie jie bekiltų“, – pažymėjo šalies vadovas.

Gynybos srityje turime suktis greitai, kad pasiruoštume iššūkiams, kokie jie bekiltų.

Nacionalinio saugumo komisija antradienį pasiūlė stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo punktus, taip pat palaipsniui mažinti reguliariai į Baltarusiją vykstančių keleivių vežimo autobusų reisų. Sprendimą dėl to priimti turi Vyriausybė.

Dar vienas siūlymas – riboti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą Kenos (Kybartų) geležinkelio pasienio kontrolės punkte. Šiuo siūlymu siekiama spręsti problemą, kai tranzitiniais traukiniais į Kaliningradą vykstantys asmenys išlipa Lietuvoje turėdami bet kokios Europos Sąjungos narės išduotus keliavimui Bendrijoje reikalingus dokumentus. Kenoje išlipa arba įlipa apie 13 tūkst. asmenų per metus.

Lietuvos institucijos teigia, kad minėtomis iniciatyvomis siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Uždarius Lavoriškių ir Raigardo punktus, pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų.

S. Cichanouskaja neigiamai vertina planus uždaryti dar du postus su Baltarusija

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja neigiamai vertina Lietuvos ketinimus uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.

„Pasienio kontrolės punktų uždarymas labiausiai paveiks baltarusius, kurių dauguma prieštarauja Lukašenkos režimui ir palaiko Ukrainą. Nereikia statyti geležinės uždangos. Nuo baltarusių izoliacijos geriau bus tik Putinui ir Lukašenkai“, – teigiama Eltai perduotame S. Cichanouskajos komentare.

„Punktų uždarymas yra simptomų, ne pačios problemos gydymas. (...) Izoliuotas turi būti Lukašenkos režimas, ne baltarusiai. Būtina kontroliuoti krovinius ir sankcionuotas prekes. Tačiau gyventojų judėjimas turi būti užtikrintas“, – nurodo S. Cichanouskaja.

„Kalbant apie Rusijos pasirengimus mūsų regione, visi pastebi, kad Rusija visą savo sausumos pajėgų potencialą skyrė Ukrainai, į frontą permetė. Tai šiuo atveju, mūsų pašonėje ji turi kitas pajėgas – aviaciją, raketas, taktinį branduolinį ginklą, laivyną, tačiau didelės dalies sausumos pajėgų potencialo neturi, o su tomis nuotolinėmis priemonėmis pilnavertiškai įvykdyti kokių nors provokacijų negali. Tai yra faktas“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Anušauskas.

Taip jis reagavo Vokietijos leidiniui „Bild“ šią savaitę paviešinus karinių pratybų scenarijų, kuriame Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange.

Šiame plane sudėliotas išsamus galimo karinio konflikto scenarijus, pradedant nuo vasario, kai Kremlius neva pradeda mobilizacijos bangą ir pašaukia 200 tūkst. karių, toliau puola Ukrainą, skina pergales ir vasarop pradeda hibridinį karą prieš Baltijos šalis. Vyksta susirėmimai, padėtis aštrėja.

Tuo metu praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kartojo, kad jeigu Rusijai pavyks įveikti Ukrainą, kitas Maskvos taikinys gali būti Baltijos šalys.

„(...) Šiuo atveju raktas iš šitos situacijos yra kiekvienos paribio šalies karinio gynybinio potencialo didinimas“, – teigė A. Anušauskas.

Anot A. Anušausko, tikimybė, kad Ukrainos dangų dar šįmet pradės ginti amerikiečių gamybos naikintuvai F-16, yra itin didelė.

„Ukrainiečiai turės keleriopai didesnes galimybes apsiginti nuo sparnuotųjų raketų, nuo aviacijos pafrontėje, nuvejant ją į šalį, dar toliau nuo fronto“, – kalbėjo jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas.

Įvairios NATO šalys šiuo metu apmoko Ukrainos pilotus naudotis amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šį mėnesį Danija pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį perduos ukrainiečiams 19 šių naikintuvų.

Anksčiau Vašingtonas nesiryžo suteikti kitoms šalims leidimo perduoti Kyjivui F-16, baiminantis, kad tai paverstų JAV tiesiogine dalyve Maskvos kare Ukrainoje.

A. Anušauskas ragina V. Blinkevičiūtę atsisakyti rinkiminės retorikos: į krašto gynybos dalykus reikia žiūrėti rimtai

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei valdančiųjų iniciatyvas šalies gynybos srityje vadinant „rinkiminiu triuku“, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tvirtina, kad politikė pati užsiima priešrinkimine retorika. Konservatoriams priklausantis politikas pabrėžia, kad tvaraus lėšų pritraukimo į gynybos sektorių paieškos turėtų būti visų politinių partijų atsakomybė.

„Tai yra bendras partijų reikalas. Siūlyčiau ir kolegei Blinkevičiūtei atsisakyti tos rinkiminės retorikos ir rimtai žiūrėti į šiuos dalykus“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.

„Ne visi socialdemokratai laikosi tokios nuomonės. (...) Bet šita retorika – grynai rinkiminė“, – pridūrė jis.

Sausio pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo. Visgi praėjusią savaitę LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė tokį Ministrės Pirmininkės kvietimą pavadino rinkiminiu triuku. Anot jos, papildomomis lėšomis gynybai susirūpinta per vėlai.

Partijų, verslo ir profsąjungų susitikimas dėl gynybos finansavimo vyks sausio 29 d. Nepaisant kai kurių politikų kritikos šiam formatui, atsisakiusių dalyvauti I. Šimonytės rengiamame susitikime kol kas nėra, skelbia premjerės atstovai.

ELTA primena, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP. Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 m. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tikino, jog toks mokestis reikalingas.

„Mano vadovė yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė – aš tikiu, kad ji turi, gauna ir vertina visą informaciją. Tuomet, kai ministrė priims sprendimus, ir aš, atsižvelgiant į jos nuomonę, priimsiu kartu su ja sprendimą“, – Seime žurnalistams kalbėjo I. Skuodienė.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje paplitus vaizdo įrašui, kuriame matomas jėga iš mamos paimamas vaikas, imta diskutuoti, ar vaiko teisių tarnybos ir policijos darbuotojai dirba tinkamai tokiose situacijose.

Abejonių dėl savo kaip institucijos vadovės darbo susilaukusi I. Skuodienė trečiadienį viešai pareiškė, kad, jei reikės, nebijo prisiimti atsakomybės dėl situacijos.

Darbuotojų patikrinimo išvados – per mėnesį

Tuo metu kalbėdama apie viešojoje erdvėje pasirodžiusiame vaizdo įraše užfiksuotą atvejį, I.Skuodienė pažymėjo, kad tądien dirbusios vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, dėl kurių darbo yra pradėtas vidinis patikrinimas, kol kas tęsia darbus tarnyboje.

„Taip, šiandien jos dirba. Kol kas nebuvo pagrindo jų nušalinti. Neturėjau iki tol informacijos apie tai, kad kolegės dirba netinkamai, pažeidžia vaiko interesus ar kitokių pranešimų“, – teigė I. Skuodienė.

„Spalio 19 d. teismas yra susipažinęs su visa šita informacija, šitie vaizdai yra įvertinti ir teismas nenustatė konkretaus veikimo tarnybos darbuotojų vaiko interesams. Todėl neskubėjau nuvertinti, bet inicijavau komisiją visų aplinkybių įvertinimui“, – pridūrė tarnybos vadovė.

Tyrimo išvadas, kaip sako I. Skuodienė, planuojama pateikti per artimiausią mėnesį.

„Tikiuosi, kad mėnesio, gal truputį daugiau, bėgyje. Kaip minėjau – siekis yra įvertinti 21 d., bet man, kaip įstaigos vadovei, labai svarbu įvertinti visus metus – veikimą ar neveikimą, ką galėjome daryti geriau, kaip geriau“, – teigė I. Skuodienė.

„Besiskiriančių tėvų situacijos yra išties sudėtingos ir gali būti, kad tas rekomendacijas (po įvykio – ELTA) teiksime plačiąja apimtimi“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje paplitus vaizdo įrašui, kuriame matomas jėga iš mamos paimamas vaikas, Seime ketvirtadienį inicijuota diskusija dėl susiklosčiusios situacijos. Pasisakyti pakviestos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė.

Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“. Darbuotojai vaiką ramino, teigdami, kad „tavo mamytė niekur nedingo“. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė dėl atvejo pradėjo tyrimą.

Tuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė I. Skuodienė teigė, jog vaizdo įraše užfiksuotas momentas yra tik dalis institucijų darbo su šeima proceso. Vėliau portalui lrt.lt tarnybos vadovė akcentavo, kad nuo 2018-ųjų tarnybos iš viso gavo 46 pranešimus apie galimus šio vaiko teisių pažeidimus. I. Skuodienė taip pat nurodė, jog mama su vaiku slapstėsi ir nevykdė teismo sprendimo.

Nepaisant institucijų vadovų paaiškinimų, situacija susilaukė įvairių politikų reakcijų. Bene pirmasis tarnybų darbą viešai sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, pabrėždamas, kad tarnybos savo veiksmais neturėtų vaikui kelti traumuojančios patirties.

„Aš nepalaikau suvienodinimo, tai yra laikausi tos nuomonės, kurios laikiausi ir anksčiau, kad suvienodinimas siųstų labai blogą signalą čia gyvenančiai Baltarusijos opozicijai, visiems tiems, kuriuos Lietuva kvietė, sakydama, kad mums yra svarbu padėti žmonėms, kuriuos persekioja Lukašenkos režimas“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo vadovė sako girdinti Valstybės saugumo departamento (VSD) įspėjimus apie Baltarusijos keliamas grėsmes. Vis dėlto, pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen, kovoje su šiomis grėsmėmis siūlomas sankcijų suvienodinimas neduos teigiamo rezultato.

„Aš girdžiu VSD perspėjimus apie tai, kad skaičiai yra išties dideli ir manau, kad juos reikia girdėti. Reikia galvoti, kokių priemonių reikėtų imtis, galbūt stiprinant institucijas, suteikiant daugiau resursų, daugiau lėšų, viso to, ko reikia, kad būtų suvaldyti žmonių srautai“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Tai yra daugiau, mano galva, žingsnis parodant, kad kažkas yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą.

„Tačiau teikiamas įstatymo projektas, man atrodo, nei vieno iš tų tikslų nepasiekia, nes yra išimčių nemažai numatyta. Tai yra daugiau, mano galva, žingsnis parodant, kad kažkas yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

I. Šimonytė: reikalinga gilesnė diskusija

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad reikalinga gilesnė diskusija dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo. Pasak jos, reikėtų įvertinti platesnį kontekstą – tiek šalies politinę laikyseną, tiek galimą darbo imigrantų srautų iš Baltarusijos sumažėjimą. I. Šimonytė tikisi, kad bus pasiūlyti geriausi sprendimai, atliepiantys visus valstybės saugumo tikslus.

„Manau, kad reikalinga gilesnė diskusija, kokią problemą bandome spręsti. Nes čia yra ne tik institucijų darbo krūvio klausimas, (...) bet yra ir platesnio konteksto klausimai“, – į Seimą grįžtantį klausimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo sureagavo premjerė.

Anot jos, diskutuojant dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo reikėtų atsižvelgti tiek į politinius, tiek į ekonominius argumentus.

„Pirmiausia, tai mūsų, kaip valstybės, tam tikros politinės laikysenos Baltarusijos visuomenės atžvilgiu, klausimas. Turint minty, kad iki šiol mes stengdavomės atskirti Baltarusijos žmones nuo Baltarusijos režimo – būtent dėl to tos išlygos įstatyme yra numatytos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Kitas dalykas, kurį reikia turėti minty – labai didelė dalis tų žmonių, kurie yra gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, yra ne politiniai pabėgėliai, (...) bet žmonės, kurie dirba tokiuose sektoriuose kaip statybos ir transportas. Tai reiškia, kad tai yra darbo jėga, žmonės, kurie yra darbo imigrantai. Tai akivaizdu, jeigu darbo imigrantų darbo rinkoje neliks, tai turbūt turėsime labai ilgą ir sunkią diskusiją su mūsų verslo asociacijomis, kurių įsivaizdavimu migraciją kaip tik reikėtų lengvinti, nes trūksta darbo jėgos“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

Todėl, anot jos, išdiskutavus šį klausimą turėtų būti pateikti sprendimai, leisiantys atliepti visus tikslus.

„Akivaizdu, kad čia yra keletas kontekstų, manau, kad tikrai turėsime galimybę padiskutuoti ir padiskutavę pasiūlyti geriausius sprendimus, kokių reikėtų, kad būtų atlieptas ne vienas tikslas, o maksimaliai keli tikslai vienu metu“, – reziumavo I. Šimonytė.

G. Landsbergis siūlymą laiko nervine reakcija

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bendrapartiečių šią savaitę registruotą siūlymą dėl ribojamųjų priemonių rusams ir baltarusiams suvienodinimo laiko nervine reakcija į VSD išreikštas grėsmes. Pasak politiko, grėsmės dėl iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių asmenų yra kompleksinės, todėl dėl efektyvių priemonių joms užkardyti dar reikalingos diskusijos, pažymėjo G. Landsbergis.

Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes.

„Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes. Reikia tai daryti, tik noriu pasakyti, kad greičiausiai diskusija ir pokalbis yra daug sudėtingesni nei vienas atsakas“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.

Jis pažymėjo, kad jei Lietuva ir panaikintų arba nuspręstų nebesuteikti naujų leidimų gyventi, sienos pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą vis vien išliktų toks pat.

„Kitaip tariant, žmonės, gavę Šengeno erdvės vizas – ne Lietuvos, bet Lenkijos, Ispanijos (...) vizas, vis tiek turi galimybę atvažiuoti ir čia būti 90 dienų. Tai tos registruotos pataisos šitos problemos, deja, nesprendžia. Pradėsime diskusiją, į tą reikia žiūrėti rimtai, atsakingai, bet sprendimų tokių, kad na užklijuosime pleistrelį, galbūt nereikėtų“, – pabrėžė politikas.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad iš esmės didžiausia problema kyla ne dėl tų asmenų, kurie į Lietuvą iš Baltarusijos atvyksta gyventi ir dirbti, bet dėl tų, kurie nuolat juda iš vienos valstybės į kitą.

„Ko gero viena didžiausių problemų yra asmenys, kurie nuolat kursuoja. (...) Šis klausimas yra, ko gero, ir VSD ataskaitose matomas kaip vienas didžiausių rizikos faktorių“, – sakė politikas.

„Tai galima užkardyti. (...) Vienas būdas – suteikiant didesnę atsakomybę saugumo institucijoms“, – pridūrė konservatorius.

Visgi čia jis atkreipė dėmesį, jog saugumo institucijoms tampa vis sunkiau tinkamai įvertinti į Lietuvą atvykstančius asmenis, nes tokių – labai daug.

„(Saugumo institucijų – ELTA) problema darosi tai, kad skaičiai darosi per dideli. Netgi turint infrastruktūrą, pakankamą kiekį žmonių, kurie galėtų tuos tyrimus atlikti, vis dėlto, turime labai didelę grupę žmonių, dėl kurių turime būti įsitikinę, kad viskas saugu“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, būtent dėl to VSD vadovas prakalbo apie artėjimą prie „raudonos linijos“.

„Manau, kad jo susirūpinimas kyla iš to, kad saugumo institucijoms paprasčiausiai neužtenka resursų užtikrinti, jog jie gali adekvačiai garantuoti, kad visi asmenys, atvykstantys į Lietuvą, yra pilnai patikrinti, saugūs“, – sakė konservatorių pirmininkas.

„Noriu pabrėžti, kad greitų, pigių ir paprastų atradimų valstybėje retai būna. Tema yra rimta ir analizuosime pasiūlymus ir sieksime subalansuoto sprendimo, kuris leistų ir užtikrinti jo saugumą pirmiausia, bet ir nesukurti spragų dėl ateities“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.

Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.

Opozicijoje nuotaikos išsiskiria

Opozicijoje nuomonės dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo išsiskiria. „Valstiečių“ frakcija sako siūlymą tikrai palaikysianti, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai dėl poreikio dar linkę diskutuoti, tačiau socialdemokratai, panašu, laikysis tokios pat pozicijos kaip ir anksčiau ir siūlymui nepritars.

„Taip, didžioji dalis frakcijos pritarsime, nes nuosekliai palaikėme tai ir pavasarį. Ir prezidento siūlymą, ir veto palaikėme ir manome, kad išimčių neturi būti. Matau, kad diskusija grįžta į Seimą. Iš klaidų reikia mokytis“, – sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis kiek santūresnis. Jis pažymi, kad dar nežino, ar reikėtų siūlymui pritarti, tačiau sako esąs atviras diskusijoms šia tema.

„Mane įtikino VSD vadovo atviras pasakymas – jei srautas dar didės, jie nebegalės nei patikrinti tų atvykstančių asmenų, nei kontroliuoti jų esančių čia, šalyje ir tokiu atveju tai būtų grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai mane įtikina, kad šituo klausimu tikrai vėl galime diskutuoti plenariniame posėdyje“, – pažymėjo politikas.

Visgi socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas sako siūlymui tikrai nepritarsiantis. Nors kaip elgsis visa frakcija, kol kas neaišku, pažymi politikas.

„Nepritarsiu. Tai, pirmiausia, yra mūsų kaimynai. Mums reikės ir toliau su jais gyventi. Nematau didelių grėsmių iš Baltarusijos pusės, kad ten galbūt ir patenka koks vienas kitas šnipas, bet tam mes turime struktūras – jos paprasčiausiai turi dirbti. Netgi finansavimas joms skirtas didesnis. Tai nemanau, kad vėl reikėtų dėti tą lygybės ženklą, kurį bandė uždėti tarp rusų ir baltarusių“, – sakė politikas.

Tai, pirmiausia, yra mūsų kaimynai. Mums reikės ir toliau su jais gyventi.

„Frakcijoje apie tai dar nekalbėjome, bet praėjusį kartą frakcija tokiam sprendimui nepritarė“, – pridūrė jis.

A. Syso teigimu, jo neįtikina VSD vadovo teiginiai apie Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes dėl į šalį vis dar galinčių patekti priešiškos valstybės piliečių.

„Direktoriaus paaiškinimai manęs neįtikina, nes galbūt reikėtų iš vidinių resursų pažiūrėti – gal lėšos ne ten naudojamos, sprendžiant iš kai kurių knygų ir istorijų, kad tie pinigai ne ten naudojami. Gal reikėtų susikoncentruoti į šnipų gaudymą ir tada viskas bus gerai“, – teigė A. Sysas.