2014 metais įvykdydama aneksiją, Rusija esą pavertė Krymą viena pavojingiausių vietų. „Juodosios jūros regionas negali būti saugus, kol Krymas yra okupuotas, – pažymėjo V. Zelenskis. – Šis Rusijos karas prieš Ukrainą, prieš visą laisvą Europą prasidėjo Krymu ir turi baigtis Krymu, jo išlaisvinimu“.
Didelių sprogimų pusiasalyje priežastis nėra aiški. Vyriausybė Kyjive neprisiėmė atsakomybės dėl jų. Anot „The New York Times“ pranešimo, ukrainiečių pajėgos svarbiausią Rusijos oro pajėgų bazę atakavo neįvardijamu, pačių sukurtu ginklu.
Latvija siekia prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją EŽTT
Latvija oficialiai paprašė prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl Maskvos invazijos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Birželį EŽTT pranešė, kad užregistravo oficialią Ukrainos paraišką prieš Rusiją. Tai reta procedūra, kuria siekiama nustatyti žmogaus teisių pažeidimus, Maskvos įvykdytus po to, kai vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę šalį.
Kyjivo paraišką susijusi su „Ukrainos vyriausybės įtarimais dėl masinių ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos nuo 2022 metų vasario 24 dienos per savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje įvykdė Rusijos Federacija“, tuo metu teigė teismas.
Jei teismas priims pirmadienį pateiktą Rygos prašymą, Latvijai bus suteiktas trečiosios šalies statusas.
„Tai pirmas kartas, kai Latvija pasinaudojo Žmogaus teisių konvencijos 36 straipsnio 2 dalyje numatyta teise įstoti į vykstančią tarptautinę teisminę bylą kaip trečioji šalis“, – sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Ministerija teigė, kad ši priemonė taikoma tik „labai retais atvejais“.
Tai „paprastai būna situacijos, kai kyla rimtas susirūpinimas dėl sistemingų ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant masinius žiaurumus ir žmogaus teisių pažeidimus ginkluotų konfliktų metu“.
Kovo 15-ąją Latvijos saugumo tarnyba pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, remdamasi šalies įstatymų dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui straipsniais, neturinčiais teritorinio apribojimo.
Į Latviją atvykstantiems ukrainiečių pabėgėliams pranešama apie jų teisę duoti parodymus apie tai, ką jie matė Rusijos invazijos metu, jei jų patirtis yra svarbi baudžiamajam tyrimui.
Per pirmuosius keturis tyrimo mėnesius mažiausiai 49 pabėgėliai davė parodymus ir du Ukrainos piliečiai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
TATENA: po Zaporižios jėgainės apšaudymo tiesioginės grėsmės branduolinei saugai nėra
Po Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės apšaudymo savaitgalį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nemato tiesioginės grėsmės branduolinei saugai. Tai antradienį organizacijos būstinėje Vienoje pareiškė TATENA vadovas Rafaelis Marianas Grossis. Ukrainos institucijos esą informavo TATENA, kad nors padaryta žalos, tačiau radiacijos matavimo rodikliai išlieka įprastame lygyje.
Enerhodaro mieste esanti Zaporižios elektrinė praėjusį savaitgalį buvo kelis kartus apšaudyta ir iš dalies apgadinta. Tačiau kritinė infrastruktūra nenukentėjo.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą elektrinės apšaudymu. Nepriklausomai patvirtinti kaltinimų nėra galimybės. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas jėgainės apšaudymą pavadino „savižudišku“ ir pareikalavo leisti tarptautiniams ekspertams patekti į kompleksą.
G7: tai, kad Rusija kontroliuoja Ukrainos atominę elektrinę, kelia pavojų regionui
Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių grupė trečiadienį pasmerkė Rusijos vykdomą Zaporižios atominės elektrinės okupaciją ir paragino Maskvą nedelsiant grąžinti Ukrainai visišką atominės elektrinės kontrolę.
Jėgainę eksploatuojantys Ukrainos darbuotojai "turi turėti galimybę atlikti savo pareigas be grasinimų ir spaudimo. Tai, kad Rusija ir toliau kontroliuoja jėgainę, kelia pavojų regionui", sakoma G7 užsienio reikalų ministrų pareiškime.
Ukraina neprisiima atsakomybės už sprogimus Kryme
Ukraina, pasak prezidento patarėjo Mychailo Podoliako, neprisiima atsakomybės už sprogimus Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Kryme antradienį, praneša agentūra „Reuters“.
Atsakydamas į nepriklausomos rusų televizijos stoties „Dožd“ klausimą, ar Kyjivui tenka atsakomybė dėl sprogimų, jis sakė: „Žinoma, kad ne. Ką mes turime su tuo bendro?“ M. Podoliakas davė suprasti, kad galbūt su sprogimais susiję partizanai.
Sprogimų Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje priežastis lieka neaiški.
Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo 13 civilių
Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo 13 civilių gyventojų, trečiadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.
„Tai buvo baisi naktis. Žuvo 11 žmonių“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Rezničenka. Vėliau jis pranešė, kad nuo sužalojimų mirė dar du žmonės.
Dvylika žmonių žuvo per smūgius Marhanecyje, esančiame kitame Dnipro upės krante nuo Zaporižios atominės elektrinės, sakė regiono tarybos vadovas Mykola Lukašukas.
„Nukentėjo administraciniai pastatai: daugiaaukščiai, mokykla, kultūros rūmai, miesto tarybos pastatas“, – sakė jis.
„Mieste nutraukta elektros linija. Keli tūkstančiai žmonių neturi elektros“, – pridūrė M. Lukašukas.
V. Rezničenka paragino gyventojus paisyti oro pavojaus sirenų ir esant reikalui eiti į slėptuves.
„Aš prašau ir maldauju... Neleiskite rusams jūsų nužudyti“, – sakė jis.
Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudymais netoli elektrinės, o Kyjivas teigia, kad Maskva naudoja ją kaip bazę savo kariams ir amunicijai.
Ukraina: Rusija planuoja sujungti atominę elektrinę su Krymu
Rusijos pajėgos, okupavusios Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, rengiasi sujungti ją su Krymo, kurį Maskva aneksavo 2014 m., elektros tinklais ir pavojingai perorientuoja elektros gamybą, antradienį perspėjo Ukrainos operatorė „Energoatom“.
Rusija invazijos pradžioje okupavo didžiausią Europoje atominę elektrinę. „Rusijos kariuomenė Zaporižios atominėje elektrinėje įgyvendina (Rusijos operatorės) „Rosatom“ programą, kuria siekiama prijungti elektrinę prie Krymo elektros tinklų“, – Ukrainos televizijai sakė „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas.
"Norint tai padaryti, pirmiausia reikia nutraukti elektros linijas, prijungtas prie Ukrainos energetikos sistemos,. Nuo rugpjūčio 7 iki 9 dienos rusai jau sugadino tris elektros linijas. Šiuo metu elektrinėje veikia tik viena gamybos linija, o tai labai pavojingas darbo būdas“, – pridūrė jis. "Kai bus atjungta paskutinė gamybos linija, jėgainė bus maitinama dyzelinu varomų generatorių. Tada viskas priklausys nuo jų patikimumo ir kuro atsargų", – perspėjo P. Kotinas.
Netoli nuo Krymo pusiasalio esančioje jėgainėje yra šeši iš 15 Ukrainos reaktorių, jie gali tiekti energiją keturiems milijonams namų. Dėl pastarojo meto kovų aplink elektrinę Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) perspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.
Londonas: Rusija verbuoja savanorius į naują dalinį
Rusija, norėdama sustiprinti savo puolimą Ukrainoje, anot britų žvalgybos, verbuoja savanorius naujam kariniam daliniui. Iki 50 metų amžiaus vyrams, turintiems vidurinį išsilavinimą, siūlomos patrauklios premijos, teigiama britų Gynybos ministerijos pranešime. Naujojo dalinio, kurį britai įvardija kaip 3-ąjį armijos korpusą (3AC), būstinė esą bus Mulinas, gyvenvietė Žemutinio Naugardo srityje į rytus nuo Maskvos.
Tačiau esą mažai tikėtina, kad tai reikšmingai pakreiptų karo eigą. Rusams greičiausiai nepavyks naujajam korpusui suburti 15 000-20 000 vyrų – toks yra įprastas dalinio dydis.
Po didelių nuostolių rusai Ukrainoje šiuo metu, viena vertus, mėgina tęsti savo puolimą Donbase, antra vertus, stengiasi atremti ukrainiečių kontratakas pietuose.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale britų vyriausybė reguliariai skelbia žvalgybinę informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną tikslinga dezinformacijos kampanija.
Danija prisidės prie Ukrainos karių rengimo Didžiojoje Britanijoje
Danija nusiųs į Didžiąją Britaniją karinių instruktorių, kurie padės rengti Ukrainos kariškius.
Tai trečiadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Jyllands-Posten“ pareiškė Danijos gynybos ministras Mortenas Bødskovas.
„Artimiausiu metu Danija nusiųs 130 karinių instruktorių, kurie dalyvaus Jungtinėje Karalystėje realizuojamame projekte“, - sakė žinybos vadovas.
Portalas „rbc.ua“ primena, kad anksčiau savo instruktorius, rengiančius Ukrainos karius, į Didžiąją Britaniją nusiuntė Švedija, Kanada, Nyderlandai, Suomija. Mokymo procesas vyksta pagal NATO standartus.
Rugpjūčio 11 d. Kopenhagoje įvyks sąjungininkų konferencija Ukrainai remti. Joje dalyvaus Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, taip pat laukiama jo kolegų iš JAV, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Čekijos ir kitų šalių.
Kyjivas: per sprogimus Kryme sunaikinta mažiausiai dešimt lėktuvų
Per sprogimus karinių oro pajėgų bazėje Rusijos aneksuotame Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, Ukrainos duomenimis, sunaikinta mažiausiai dešimt lėktuvų.
„Po sprogimo, kurį matėme, akivaizdu, kad smogta karinių oro pajėgų kontingentui“, - per televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų štabo atstovas Jurijus Ihnatas. Anot jo, ten dislokuoti „Suchoi Su-30M“ ir „ Su-24“ koviniai lėktuvai bei „Iljuschin Il-76“ transportiniai orlaiviai.
Filipinai atšaukė sandorį įsigyti Rusijos sraigtasparnių dėl JAV sankcijų
Filipinai atsisakė sandorio įsigyti 16 Rusijos karinių sraigtasparnių, trečiadienį patvirtino pareigūnas. Prieš tai pranešta, kad buvęs prezidentas Rodrigo Duterte nusprendė jį atšaukti dėl JAV sankcijų Maskvai.
Ilgametė Vašingtono sąjungininkė Manila, siekianti modernizuoti savo karinę įrangą, lapkritį sutiko sumokėti 12,7 mlrd. pesų (228 mln. JAV dolerių) už sraigtasparnius Mi-17. Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės įvedė Maskvai plataus masto sankcijas, jomis siekiama atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir sumažinti Maskvos galimybes finansuoti karą.
Filipinų gynybos departamentas „formalizuoja sutarties nutraukimą“, trečiadienį sakė atstovas spaudai Arsenio Andolongas. Pasak jo, „keisti prioritetus privertė pasaulinių politinių įvykių raida, tai lėmė, kad ankstesnė administracija atšaukė projektą“.
Pasak gynybos departamento atstovų, Filipinai sumokėjo užstatą už transporto sraigtasparnius prieš prasidedant karui Ukrainoje ir sandoris buvo vykdomas. Tačiau paskutinėmis savo valdymo dienomis R. Duterte nusprendė atšaukti sandorį dėl sankcijų grėsmės. Kol kas Filipinai nežino, ar dar galės atgauti pinigus, „nes mes buvome tie, kurie nutraukėme sutartį“, sakė Delfinas Lorenzana, valdant R. Dutertei buvęs Filipinų nacionalinės gynybos sekretorius.
Susisiekti su Rusijos ambasados Maniloje pareigūnais trečiadienį nepavyko.
Filipinų ambasadorius Vašingtone Jose Romualdezas neseniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad sprendimą atšaukti sandorį paskatino „karas Ukrainoje“. Pasak J. Romualdezo, Manila nerimauja ir dėl to, kad nepažeistų 2017 m. priimto JAV įstatymo, numatančio sankcijas už verslo ryšius su Rusijos žvalgybos ar gynybos sektoriais. Jungtinės Valstijos siūlo „alternatyvius sraigtasparnius mūsų poreikiams patenkinti“, pridūrė jis.
2012 m. Manila pradėjo kuklią kariuomenės modernizavimo programą. Iki šiol jos įranga buvo Vietnamo karo laikų sraigtasparniai ir per Antrąjį pasaulinį karą JAV naudoti laivai. Birželio 30 d. į valdžią atėjus prezidentui Ferdinandui Marcosui jaunesniajam, naujoji vyriausybė peržiūrėjo susitarimą su Rusija ir priėmė tokį patį sprendimą, kaip ir R. Duterte.
Uzbekistanas įspėjo savo piliečius nedalyvauti kare Ukrainoje
Uzbekistano ambasada Rusijoje įspėjo savo piliečius nedalyvauti kare užsienio valstybių, taip pat ir Ukrainos, teritorijoje. Už tokią veiklą uzbekams gresia kalėjimas.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“.
Portalas primena, kad antradienį „Permės krašto Vidurinės Azijos uzbekų draugijos“ lyderis Džachongiras Džalolovas paskelbė, kad steigiamas uzbekų savanorių batalionas, kuris, pasak jo, turi paremti Rusiją kare prieš Ukrainą.
Bet Uzbekistano ambasados Rusijoje atstovas pareiškė, kad, pagal šalies baudžiamąjį kodeksą, neteisėtas dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose ar karo veiksmuose užsienio valstybės teritorijoje yra nusikaltimas. Už tai Uzbekistane gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.
„Uzbekistano ambasada ragina šalies piliečius vengti provokacijų ir apdairiai elgtis“, – pabrėžė uzbekų diplomatas.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijoje prasidėjo kampanija, per kurią kiekvienas iš 83 šalies regionų turi sudaryti ir finansuoti bent po vieną naują batalioną karui prieš Ukrainą.
Dėl skandalingos „Amnesty International“ ataskaitos apie Ukrainą organizaciją paliko vienas iš jos biuro Švedijoje steigėjų
Vienas iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ Švedijos skyriaus steigėjų Peras Vestbergas paskelbė paliekąs organizaciją, kadangi nesutinka su jos ataskaita apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Tai pranešė Švedijos laikraštis „Svenska Dagbladet“.
„Aš priklausau organizacijai jau beveik 60 metų. Apgailestaudamas užbaigiu savo ilgą ir vaisingą bendradarbiavimą su „Amnesty International“ dėl jos pareiškimų apie karą Ukrainoje“, - sakė P. Vestbergas.
Dėl skandalingos „Amnesty International“ ataskaitos apie Ukrainą organizaciją paliko vienas iš jos biuro Švedijoje steigėjų
„Amnesty International“ Švedijos biurą P. Vestbergas įkūrė 1963 metais. 1976-1982 metais jis buvo didžiausio Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ vyriausiasis redaktorius. P. Vestbergas taip pat yra Nobelio literatūros premijos komiteto narys.
Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose.
Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Pareigūnas: Ukrainos vizų prašo 112 Rusijos piliečių
Prašymus išduoti Ukrainos vizas yra pateikę 112 Rusijos piliečių. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka, praneša UNIAN.
„Rugpjūčio 10 d. duomenimis, Ukrainos ambasados užsienyje gavo 112 Rusijos piliečių prašymus dėl vizų. Šie Rusijos Federacijos piliečiai gyvena Europos Sąjungos šalyse. Jų prašymai svarstomi. Atliekama šių piliečių patikra, kol kas neišduota nė viena viza“, - sakė O. Nikolenka.
Jis priminė, kad Rusijos teritorijoje nėra Ukrainos diplomatinių atstovybių.
„Rusijoje gyvenantys šios šalies piliečiai negali prašyti Ukrainos vizos. Tai gali daryti tik kitose pasaulio šalyse gyvenantys Rusijos piliečiai“, - pažymėjo O. Nikolenka.
UNIAN primena, kad Ukraina nuo liepos 1 d. įvedė vizų režimą Rusijos piliečiams.
Ukraina: eilėje kontrolės poste mirė 10 žmonių, norėjusių evakuotis
Laikinai okupuotos Zaporižios srities Vasiljevkos gyvenvietėje Rusijos kariuomenės kontrolės poste mirė 10 žmonių. Jie stovėjo eilėje, laukdami, kada galės evakuotis į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Melitopolio meru Ivanu Fiodorovu.
„Mirusiųjų skaičius padidėjo iki 10. Tai žmonės, kurie nesulaukė evakuacijos“, - sakė miesto vadovas.
Anot pareigūno, Vasiljevkos kontrolės poste tebėra daugiau kaip tūkstantis automobilių, kurie laukia savo eilės.
Kaip papasakojo I. Fiodorovas, neseniai į vietos ligoninę buvo nugabentas kūdikis, kurį ištiko saulės smūgis, kadangi okupantai dvi dienas nepraleido automobilių.
Kaip pažymi „rbc.ua“, per Vasiljevką į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją važiuoja Zaporižios srities Berdiansko, Vasiljevkos ir Melitopolio rajonų, taip pat Chersono ir Donecko sričių gyventojai.
