„Aš ir toliau laikausi tos pačios nuomonės, kad Lietuvai, kurioje tikrai yra žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių – kaimyninių ir tolimesnių –, nėra kažkokia nepakeliama problema perkelti 150 žmonių, kurie, jeigu norėtų čia gyventi ir integruotis, manau, kad puikiausiai čia galėtų gyventi ir integruotis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

„Mes dabar bandome rasti kažkokią priešpriešą šito klausimo sprendime, tikrai išspręsime šitą klausimą geriausiu Lietuvos piliečiams būdu“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.

Vis tik premjerė pabrėžė, kad migrantų perkėlimo klausimo išskyrimas iš visos reformos jai atrodo per daug supaprastintas.

„Tame pakte yra daugybė mums labai labai svarbių dalykų“, – sakė I. ŠImonytė.

Premjerė: migracijos spaudimą patiriančios ES valstybės tikisi Lietuvos solidarumo

Premjerė I. Šimonytė sako, kad su dideliais migrantų srautais susiduriančios ES tikisi solidarumo iš Lietuvos priimant atvykėlius.

EP praėjusią savaitę patvirtinus migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų, šalyje įsibėgėja diskusijos, kuriuo keliu eiti.

„Kai mes kreipėmės į tas valstybes didesnės paramos Ukrainai, kažkokius kitus svarbius klausimus spręsti, tos pačios migracijos instrumentalizavimo, tai tada mes to supratimo tikimės. Reikia suprasti, kad tos šalys tikisi supratimo iš mūsų taip pat ir iš mūsų“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tos šalys, kurios susiduria su didesniu migracijos spaudimu, jeigu visos valstybės pasirinks sumokėti pinigus, tai žmonės negali kaboti ore. Kažkaip reikia tą problemą spręsti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Premjerės nuomone, diskusija, ar Lietuva kasmet turėtų priimti pusantro šimto migrantų, ar sumokėti kelis milijonus eurų, yra dirbtina.

„Tos dilemos, mano supratimu, nėra. Mes tikrai galime padėti kitoms valstybėms ES nuimti šiek tiek spaudimo, juoba, kad skaičiais, pykite, nepykite, bet tai tikrai nėra tie skaičiai, su kuriais mes buvome susidūrę, kai per sieną keliavo (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos stumiami migrantai“, – sakė I. Šimonytė, turėdama omenyje 2021 metais iš Baltarusijos kilusį migrantų antplūdį.

Vyriausybės vadovės nuomone, diskusijose apie migrantų priėmimą paskęsta Migracijos pakto esmė. 

„Migracijos paktas (...) yra daug daugiau nei šitas klausimas, į kurį kažkodėl viešoje diskusijoje visą tą pokytį mes suvedame. Nes buvo priimtos nuostatos dėl visai kitų principų ir visai kito požiūrio į migracijos procesą, įskaitant ir tą atvejį, su kuriuo mes susidūrėme, kai migracija yra instrumentalizuojama“, – teigė I. Šimonytė.

Migracijos paktą dar turės patvirtinti ES taryba.

Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau teigė, kad sprendimą dėl Lietuvos veiksmų turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.

„Kas man kelia nerimą ir susirūpinimą šiek tiek, tai jeigu Seimo komisija teikia išvadas apie institucijas ir tos institucijos įsitraukia su savo pozicija, gynyba, neišvengiamai tos institucijos politizuojasi“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Norint to politizacijos proceso išvengti, reikėtų pasvarstyti, kas yra kalbama, kokie vertinimai pateikiami, kaip tai yra apibendrinama. Kalbu apie institucijų pateiktus komentarus“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio nuomone, institucijų politizavimasis gali lemti mažesnį pasitikėjimą jomis ateityje.

„Didžiausia institucijų bėda, kai jos atrodo neobjektyvios, pasirinkusios pusę, politinę jėgą, kandidatą, su kurio siejasi“, – aiškino politikas.

Ministras siūlė institucijoms „dar kartą persvarstyti tuos argumentus ir neužsiimti politikavimu“.

Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės.

„Suprantu žmogišką norą gintis, ginti garbę, galbūt yra kokio nors įsižeidimo, bet potencialiai daroma ir tam tikros žalos valstybei, ilgalaikės“, – teigė G. Landsbergis.

Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai šią savaitę apkaltino minėtą komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio, vadinamosios pranešėjo komisijos išvados bus aptartos konservatorių frakcijoje ir koalicijos pasitarime.

„Reikia laikytis maksimaliai vieningos pozicijos teikiant kažkokį politinį vertinimą“, – teigė G. Landsbergis.

VSD pareigūno Tomo Gailaus informaciją apie 2018–2019 metais kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmonių tikrinimą tyrusi komisija konstatavo, kad VSD vadovas Darius Jauniškis tikrintinų asmenų sąrašą galėjo gauti iš paties G. Nausėdos.

Be to, konstatuota, kad G. Nausėda tapo pažeidžiamas, nes jo komandoje dirbo asmenų, turėjusių arba tebeturinčių ryšių su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, baltarusiškų trąšų verslu, o prezidento atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su duota priesaika.

Išvadose taip pat konstatuota, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, STT, VSD vadovų prašymu Etikos komisija tiria, ar Vytauto Bako vadovaujama laikinoji komisija nepažeidė įstatymų, Politikų elgesio kodekso, galiojančių procedūrų.

E. Gentvilas VSD komisijos veiklą siūlo įvertinti KT

Siekiant išsklaidyti viešai reiškiamas abejones dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiksmų teisėtumo, reikėtų paprašyti Konstitucinio Teismo (KT) įvertinimo, teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Politiko nuomone, galimybę kreiptis į KT galėtų apsvarstyti ir patys valdantieji.

„Variantas kreiptis patiems ir pasitikrinti, ką Konstitucinis Teismas mano – ar mes čia kažką blogai padarėme. Nes aš dabar matau, kad specialiosios tarnybos atsistojo prieš Seimą ir parlamentinėje valstybėje niekina parlamento teisę atlikti tyrimus specialiųjų tarnybų atžvilgiu“, – Eltai teigė E. Gentvilas, pažymėdamas, kad šiame procese aktyviai veikia ir opozicija.

„Aš neatmetu galimybės, gal ir padaryta klaidų – nenoriu už Konstitucinį Teismą pasakyti. Bet dabar einama ne teisės, o propagandos būdu“, – piktinosi politikas.

Liberalas atkreipia dėmesį, kad tai nebūtų nauja praktika. Pasak jo, praeitą kadenciją net kelis kartus buvo prašyta KT įvertinti laikinųjų Seimo komisijų darbą.

E. Gentvilas piktinasi ir Generalinės prokuratūros sprendimu dėl komisijos veiklos kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje dominuoja opozicijos atstovai.

„Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kurioje daugumą šiuo metu turi opozicija. Ir naudoją tą instrumentą Seimo kompromitavimui. Tai aš siūlyčiau specialiosioms tarnyboms, teisėsaugos institucijoms nustoti sėdi nepasitikėjimą Seimui“, – pabrėžė Seimo narys.

Komisijos išvados kelia klausimų V. Čmilytei-Nielsen

VSD pranešėjo komisijos išvadas nusprendus perkelti į kitą savaitę, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina kolegas išnaudoti šį laiką susipažinimui su įslaptinta medžiaga. Pasak jos, laikinosios komisijos išvados kelia pagrįstų klausimų.

„Kuomet Seimo nariai apsispręs dėl balsavimo, jie įvertins visumą. Vienoje pusėje jie vertins pranešėjo pateiktus faktus, kitoje – labai vieningą ir gan aštrią visų tarnybų poziciją, trečioje pusėje – komisijos išvadų visumą, kuriai kyla pagrįstų klausimų. Galbūt ne viskam norisi pritarti. Tai bus nemaža dilema kiekvienam Seimo nariui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kaip sakiau nuo šio tyrimo pradžios, pranešėjo instituto apsauga yra labai svarbus principas. Matyt, apie tai čia turėtų labiausiai suktis kalba, o ne eiti į politines batalijas“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį turėjęs vykti balsavimas po pateikimo buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas dėl per trumpo laiko susipažinti su įslaptinta išvados dalimi. Prie klausimo bus grįžtą kitą ketvirtadienį.

„Seimo nariams, turintiems tokią teisę, yra leista susipažinti su visa informacija. Tam reikia laiko. Medžiagos yra labai daug, tad grynai dėl tokių techninių priežasčių“, – sprendimą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Komandiruotėje buvusi Seimo pirmininkė teigė su įslaptinta medžiaga susipažinti dar nespėjusi.

„Išmintingiausias sprendimas, kad laiko dar vieną kartą tie, kas nori pasikelt balą, o užskaitomas brandos egzamine geriausias rezultatas, kurį pasiekia. Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų“, – antradienį Seime sakė G. Jakštas.

Ministerijai šiuo metu svarstant siūlymus dėl tarpinio patikrinimo perlaikymo tvarkos, kaip vienas variantų aptariama ir galimybė tarpinį patikrinimą perlaikyti kartu laikant brandos egzaminą, t. y. ne su būsimais vienuoliktokais po metų pavasarį, bet per vėliau vasarą vykstančią abiturientų brandos egzaminų sesiją.

Ministras svarstė, kad nesėkmes laikant tarpinius patikrinimus lėmė ir tai, kad nebeliko atskiros egzaminų programos, o kai kurie mokytojai įpratę dirbti pagal ją.

„Vienas svarbus pasikeitimas, kuris įvyko, tai nėra egzaminų programos atskiros. Tai buvo šioks toks iššūkis ir mokykloms. Dalis mokytojų buvo įpratę dirbti pagal egzaminų programą, o ne pagal ugdymo programą. Net tos temos, kurios ilgą laiką buvo ugdymo programose, būdavo kartais pamirštamos, nustumiamos į šoną ir dirbama tik su temomis, kurios pateks į egzaminus“, - kalbėjo G. Jakštas.

Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų.

Vienuoliktokai nuo šių metų laiko tarpinius patikrinimus, jie sudarys dalį brandos egzamino įvertinimo.

Daugumos tarpinių patikrinimų metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.

Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos ir matematikos B lygio tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarė komisijas, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo.

Prezidentas ragina G. Jakštą pateikti konkrečius siūlymus dėl tarpinių atsiskaitymų

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrą G. Jakštą neatsiprašinėti dėl kilusios situacijos su vienuoliktokų tarpiniais atsiskaitymais, o siūlyti konkrečius sprendimus.

„Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją. Ir ištaisytų taip, kad nesukeltų dar papildomo streso mokiniams, kurie jo ir taip patiria jo pakankamai“, – antradienį žurnalistams Visagine sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė matantis dalies mokyklų „nusivylimo ženklus“ dėl tarpinių patikrinimų.

„Jeigu toliau šitaip bejėgiškai ministras atsiprašinės ir nesiims konkrečių žygių, (nusivylimo ženklai – BNS) gali tapti masiniais, gali tai pradėti daryti kitos mokyklos“, – teigė šalies vadovas.

„Tada reikės labai rimtų sprendimų“, – pridūrė jis.

Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją.

Praėjusią savaitę prezidentas pareiškė padaręs klaidą, kai G. Jakštą paskyrė ministru, o premjerė Ingrida Šimonytė teigė praėjusį penktadienį sulaukusi ministro atsistatydinimo pareiškimo, bet jo tvirtino nepriėmusi ir lauks, kol ministras išspręs situaciją dėl tarpinių patikrinimų.

G. Jakštas švietimo ministru paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.

Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kanceliarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.

„Kitas būtų tikrai reikalingas pratimas, bet ne tiek kvestionuojant, bet išsigryninant kryptis, tai sulyginti, kiek dabartinės priedangos, kurių esame nemažai sužymėję, virš 3000 dabar yra padaryta, atitinka numatytą techninį reglamentą, bent jau dėl bazinių dalykų – kiek jos turi po kelis išėjimus, kiek gali atlaikyti konstrukciškai, griūti virš jų ir panašūs dalykai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Anot jo, svarbu ne pats reglamento sukūrimas, bet ir tai, kiek Lietuvoje esama priedangų, kiek jos atitinka iškeltus siekius – mieste talpinti 60 proc., rajoninėse savivaldybėse – 40 proc. gyventojų. Čia, pasak K. Budrio, „dar yra kur padirbėti ir pasistiebti“.

Nors naujo statybos techninio reglamento priedangoms rengimas užtruko, prezidento patarėjo teigimu, tai yra pozityvus poslinkis.

„Ieškant pozityvo, pozityvių taškų, gerai, kad mes jį turime. Žinoma, žiūrėsime, kiek jis bus įgyvendinamas, kiek jo bus laikomasi. Tiesą sakant, ne daug mačiau tiek rinkos, tiek ekspertų, kurie susiję su planavimu, projektavimu reakcijos, bet esu įsitikinęs, kad pozityvus turėtų būti požiūris, tuo labiau, kad nėra nukabintas pats reikalavimas iš lubų“, – kalbėjo patarėjas.

Praėjusią savaitę įsigaliojo naujas statybos techninis reglamentas priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams.

Projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos, skirtos pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.

Reglamentas taip pat numato griežtesnius reikalavimus valstybės institucijų, ligoninių bei strateginių įmonių slėptuvėms.

Pernai sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3310 priedangų. Jose nuo netiesioginio apšaudymo oro pavojaus metu galėtų apsisaugoti 912 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų.

S. Kovalevskajos gimnazija bendruomenės pageidavimu taps Vilniaus Sostinės gimnazija.

Tuo metu spręsdama dėl S. Nėries gimnazijos, taryba po pateikimo pritarė tik pavadinimo keitimo iniciatyvai, o ne konkrečiam pavadinimui.

Praėjusią savaitę siūlymams dėl naujų mokyklų pavadinimų pačių įstaigų iniciatyva pritarė savivaldybės Istorinės atminties komisija.

Sprendimas dėl S. Kovalevskajos gimnazijos taryboje yra galutinis, o klausimą dėl S. Nėries gimnazijos dar svarstys tarybos komitetai, dėl tikslaus pavadinimo ketinama apsispręsti vėliau.

Salomėjos Nėries gimnazijos bendruomenės buvo siūlomas Šv. Kotrynos pavadinimas sąraše buvo antras, mokykla prioritetą teikė Vilniaus medijų gimnazijos pavadinimui, tačiau komisijai toks siūlymas pasirodė trumpalaikis.

Kaip BNS sakė Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šėraitė-Gogelienė, prieš tarybos posėdį savivaldybė gavo raštą iš S. Nėries gimnazijos, kad mokytojai nepritaria Šv. Kotrynos pavadinimui, tad sostinės politikai sprendimo dėl konkretaus pavadinimo nepriėmė.

Mes juos taip pat girdime ir tikrai neskubėsime, jei mokykla pati nesutinka su tuo pavadinimu, kurį teikė iš pradžių.

„Kaip pirmą kartą girdėjome, kai mokykla kreipėsi dėl pervadinimo, tai šiandien mes juos taip pat girdime ir tikrai neskubėsime, jei mokykla pati nesutinka su tuo pavadinimu, kurį teikė iš pradžių“, – kalbėjo K. Šeraitė-Gogelienė.

Anot jos, savivaldybė prašys mokyklos, kad ji dėl to, kaip norėtų persivadinti, apsispręstų maždaug per mėnesį – iki kito tarybos posėdžio.

Visgi posėdžio metu sostinės meras Valdas Benkunskas sakė, kad diskusijoms dėl pavadinimo bus suteikta daugiau laiko ir sprendimas bus priimtas, kai jis bus pristatytas „ar kitą, ar dar kitą posėdį“.

„Norėtųsi (klausimą – BNS) uždaryti kuo greičiau, bet skubėjimo nebus“, – tvirtino meras.

Tarybos nariai kėlė klausimą, kodėl S. Kovalevskajos gimnaziją nuspręsta pavadinti Sostinės vardu.

„Koks neišmanėlis sugalvojo pervadinti mokyklą“, – klausė tarybos narys Jaroslavas Kaminskis.

Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska pabrėžė, kad pavadinimą siūlė pati mokyklos bendruomenė.

„Buvo toks mokyklos apsisprendimas, svarstyti keli variantai, bet pasirinktas vienas“, – teigė A. Kowalewska.

Sofijos Kovalevskajos gimnazija pavadinimą nori keisti dėl galimo painiojimo su kitomis ugdymo įstaigomis. Be to, anksčiau mokykla laikėsi matematinės krypties, dabar ji keičiasi, todėl argumentuojama, kad ir matematikės S. Kovalevskajos pavadinimas nebėra tinkamas.

Tuo metu diskusijos dėl Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimo tęsiasi jau kurį laiką.

Kai kurios alumnų organizacijos, tarp jų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugija, po istorinės komisijos sprendimo kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu Salomėjos Nėries gimnazijai suteikti ne Šv. Kotrynos, tačiau Kunigaikštienės Birutės vardą.

Klausimą dėl poetės vardo suteikimo viešiesiems objektams trečiadienį svarstė ir vadinamoji desovietizacijos komisija, ji nusprendė, kad S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Tai paskelbta sekmadienį po vidurnakčio, pasibaigus paramos koncertui. 

„Matydamas šią sumą, sakau, kad mes nupirksim 1 115 saugaus kario komplektų“, – sakė vienas iš renginio vedėjų ir akcijos organizatorių Andrius Tapinas. Tiesa, sulaukus ir suskaičiavus visas aukas iš užsienio, ši suma ir kario paketų skaičius gali augti.

Šiemet sausio pabaigoje prasidėjusios akcijos metu lėšos rinktos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams.

Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaronaktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Profesionali įranga yra pagaminta Lietuvoje įmonių „Brolis Semiconductors“ ir „NT Service“.

Keturias savaites trukusią akciją organizavo LRT kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte.

„Kiekvienas tas rinkinys yra išgelbėtas gyvenimas ir nebūtinai vienas gyvenimas, tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus“, – labdaros renginio metu sakė R. Miliūtė.

Akcijai lėšas aukojo tiek gyventojai, tiek Lietuvos verslai, įmonės, organizacijos. Dalis lėšų surinktos rengiant aukcioną, kurio metu didžiausias sumas pasiūliusiems parduoti įvairių iškilių Lietuvos asmenybių asmeniniai daiktai, simbolinės dovanos, kiti artefaktai.

Tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus.

Paskutinį akcijos vakarą pranešta, jog skambučiais surinkti 750 tūkst. eurų bus dvigubinami – tai padarė baldų įmonė „Narbutas“, prie skambučiais gautų lėšų savo ruožtu prisidėję 750 tūkst. eurų suma.

Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyko įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir eitynes.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Pernai per akciją „Radarom!“ buvo surinkta 14 mln. eurų, už juos nupirkta taktinių oro erdvės stebėjimo radarų.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Renginiai Vilniuje prasidėjo paramos ir solidarumo eitynėmis nuo ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo iki Katedros aikštės.

Juose dalyvavo ir Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, didžioji dalis jų į šalį atvyko po Rusijos invazijos. Lietuvoje iš viso registruota daugiau kaip 84 tūkst. karo pabėgėlių.

„Šią dieną baigėsi mano puikus gyvenimo etapas“, – BNS sakė 30-metė pabėgėlė iš Ukrainos Jana Lomačenska, dirbanti finansininke.

Eitynių dalyviai nešėsi Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos vėliavas. Minioje buvo matyti ir plakatai su užrašais „Šlovė Ukrainai“ ar „Priverskite Rusiją atsakyti“.

Ukrainietis, 38-ių Nikita Barysovas BNS sakė, kad atėjo padėkoti Lietuvai už paramą ir siekti parodyti pasauliui, jog karas tęsiasi.

„Turime suvienyti jėgas tam, kad paguldytume Rusiją ant menčių“, – teigė aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis programuotojas.

„Kova už visą Europą“

Minimų eitynių dalyviai nužygiavo į Katedros aikštę, kur surengtas 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas.

Rašytojo Arkadijaus Vinokuro organizuojami mitingai čia vyko kiekvieną pirmadienį nuo Rusijos invazijos pradžios.

Šįkart mitinge dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, daugelis ES ir NATO šalių bei kitų valstybių ambasadorių. Visi ambasadoriai savo kalba į mikrofoną nuo scenos pasakė „Šlovė Ukrainai“.

Į mitingo dalyvius nuotoliu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, dėkoję Lietuvai už paramą. Taip pat parodytas Ukrainos karių kreipimasis.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta nuo scenos irgi dėkojo lietuviams už tai, kad jie padeda jo šaliai „savo veiksmais ir žodžiais“, empatija ir neabejingumu.

Diplomatas žadėjo, kad Ukraina tęs kovą.

„Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime“, – kalbėjo P. Bešta.

Suaukojo milijonus

Solidarumo su Ukraina renginiuose Vilniuje iš viso dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

„Reikia paminėti visada šitą dieną, prisiminti, kad verta palaikyti (Ukrainą – BNS), kad karas nesibaigė, kad negalima užmigti, kol tai vyksta“, – BNS sakė metinių minėjimo renginiuose dalyvavęs 30 metų inžinierius Gustas Liaugminas.

„Norime palaikyti ukrainiečius, kurie kovoja ne tik už save, bet ir už mus, – BNS sakė 55-ių ekonomistė Alma Venckutė. – Norime, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų ir norime jiems padėti, kaip galime“.

Nuo sausio pabaigos Lietuvoje vyksta didžiausia pastarojo metu paramos Ukrainai akcija „Radarom!“. Akcija šeštadienio vakarą baigsis koncertu Lukiškių aikštėje.

„Radarom!“ metu renkamos lėšos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams. Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaro Lietuvos įmonių gaminti naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Šiuo metu „Radarom!“ yra surinkti beveik 5,7 mln. eurų.

Paraginęs dar suspėti paaukoti akcijai, paramos Ukrainai organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas paragino Vakarus siųsti karius į invazijai besipriešinančią šalį.

„Nekalbu apie žmonių siuntimą į frontą. Kalbu apie logistiką, aptarnavimą“, – mitinge Katedros aikštėje sakė J. Ohmanas.

„Baigėsi laikas, kada galėjome stovėti šone ir linkėti jiems (ukrainiečiams – BNS) sėkmės. Metas judėti“, – pridūrė jis.

Rusija grasina „kiekvienam iš mūsų“

Lietuvos vadovai antrųjų invazijos metinių proga taip pat dalijosi perspėjimais dėl Rusijos, padėkomis už paramą Ukrainai ir raginimais nepavargti.

Į Lietuvos žmones kreipęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos puoselėjama neapykanta grasina pasaulio tvarkai „kiekvienam iš mūsų“.

„Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų laisvės pergalę“, – sakė prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragino nepavargi remti Ukrainos, nepaisant niūresnių nuotaikų dėl lūkesčių neišpildžiusio Ukrainos kontrpuolimo pernai, stringančios Vakarų pagalbos, nesiliaujančios Rusijos vykdomos apgulties, nepaisant aukų.

„Kas nepavargsta, tai Ukraina. Ukraina nenuleidžia savo širdžių ir savo ginklų jau dešimt metų, gindama ne tik save, bet ir mus visus. Todėl pavargti neturime teisės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Šiandien esame čia, kad visam pasauliui, Ukrainai, bet pirmiausia sau patiems pasakytume: mes nepavargsime. Remiame ir remsime Ukrainą viskuo, kuo galėsime“, – sakė premjerė.

Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė tikinti pergale.

„Per šiuos dvejus karo metus matėme visko – pasimetimo ir kalbų, kad Ukraina nesilaikys ilgai, bet buvo ir nematyto Vakarų solidarumo. Matėme priešo nubloškimą nuo Kyjivo, Charkivo, Chersono, bet ir skaudžių, nesuprantamų pertraukų tiekiant karinę pagalbą“, – sakė parlamento vadovė.

„Buvo visko ir visko dar bus, bet aš tvirtai tikiu, kad vėliau mes žvelgsime atgal į visus šiuos įvykius kaip į didesnius ar mažesnius žingsnius galutinės pergalės link“, – pridūrė ji.

Solidarumo su Ukraina renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose.

Vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuvos valstybės parama Ukrainai nuo 2022 metų vasario, įskaitant pagalbą dešimtims tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, siekia daugiau nei milijardą eurų.

Daugiausiai Ukrainai skirta karinės paramos – 505 mln. eurų.

„Bus nurodyta. Tikrai taip“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentas, paklaustas, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje ketina nurodyti šią informaciją.

Seimas pernai spalį priėmė Rinkimų kodekso pataisą, kad kandidatams reikės nurodyti ne tik esamą narystę partijoje, bet ir tas partijas, kurioms priklausė anksčiau, įskaitant Komunistų partiją.

G. Nausėda pernai balandį patvirtino, jog 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją ir šį sprendimą vadino jaunystės klaida. Vis tik jis teigė įžvelgiantis „medžiojimo būseną“, kuri „tampa labai sisteminga“ artėjant 2024 metų prezidento rinkimams.

Kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais G. Nausėda apie buvusią narystę anketoje nenurodė, tačiau pabrėžė nepadaręs pažeidimo, nes klausimas apie narystę partijose ar politinėse organizacijose buvo neprivalomas atsakyti.

VRK pateiktoje anketoje apie priklausymą Komunistų partijai kandidatuodami nenurodė ir keliasdešimt dabartinių parlamentarų. Šio anketos punkto nebuvo privalu užpildyti.

Vizitai regionuose nesusiję su rinkimų kampanija

G. Nausėda sako, kad jo vizitai regionuose nėra susiję su rinkimų kampanija.

„Jeigu jūs pažvelgsite į 2019-uosius, 2020-uosius, aišku, tada prasidėjo objektyvių kliuvinių tokiems vizitams, bet aš nuo pat pradžių sakiau, kad aš būsiu aktyvus prezidentas, kuris keliaus į regionus“, – kalbėjo prezidentas.

„Man regionų politika svarbu, aš kovoju už atskirties mažinimą tarp didmiesčių ir regionų. Prezidentas, kuris deklaruoja vieną, bet nesilanko regionuose ir jo ten niekas nėra matęs, man netinkama tokia politika“, – pridūrė jis.

Pasak šalies vadovo, dabartiniai jo vizitai į regionus yra tąsa to, ką jis darė ir ankstesniais kadencijos metais.

„Aš tikrai nevykdau jokios rinkiminės kampanijos, jeigu pažiūrėsite į dalykus, apie kuriuos mes kalbame, tai apie kasdienes žmonių problemas, kasdienius klausimus, kartais apie globalesnius užsienio politikos klausimus“, – teigė G. Nausėda.

„Tų susitikimų metu nėra vykdoma rinkimų agitacija“, – sakė jis.

Tų susitikimų metu nėra vykdoma rinkimų agitacija.

Nejaučia nerimo dėl nesurinktų parašų

G. Nausėda, ketvirtadienio popietės duomenimis, internetu dar nėra surinkęs reikiamo skaičiaus parašų, remiančių jo kandidatūrą prezidento rinkimuose.

Šalies vadovas tikina, kad dėl to nejaučia nerimo.

„Neskubėk ir būsi pirmas, liaudies tautos išmintis sako. (...) Patikėkit, bus tų parašų daugiau, negu reikia“, – sakė prezidentas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė premjerė Ingrida Šimonytė kol kas yra vienintelė kandidatė prezidento rinkimuose surinkusi reikiamą skaičių parašų – 20 tūkst. Tą ji padarė jau pirmąją dieną parašus rinkdama vien elektroniniu būdu.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos. Juos trečiadienį pradėjo rinkti pretendentai, kurie pateikė pareiškinius dokumentus, šiuo metu tokių yra 11 iš 14.

„Mes turime turėti pajėgumą, kad galėtume vykdyti operacijas, kokias matėte, – Pabradėje surengtose JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybose žurnalistams sakė generolas. – Taip, mes galime neturėti tokio pajėgumo, kai kurios mūsų kaimynės gali neturėti, nes biudžetai mažesni, bet tada, reiškia, antraeilę užduotį gauni.“

„Dabar klausiu pats savęs ir kaip pilietis Lietuvos, ar tikrai savo gynyboje norime vykdyti antraeilę užduotį, o už mus kažkas eis ir kovos fronte arba pirmose pozicijose, o mes gale saugosime tiltus?“ – pridūrė jis.

Dabar klausiu pats savęs ir kaip pilietis Lietuvos, ar tikrai savo gynyboje norime vykdyti antraeilę užduotį.

Taip kariuomenės vadas kalbėjo daliai politikų ir karo stebėtojų suabejojus Lietuvos sprendimu įsigyti tankų. Anot jų, reaguodama į Ukrainos karo pamokas, šalis turėjo šias lėšas investuoti į oro gynybos pajėgumus.

Krašto apsaugos sistemos atstovai sako, kad ginkluotųjų pajėgų pagrindą sudaro būtent manevrinė karinė technika.

„Nulinė ekspertizė“

„Mano galva, Lietuva pajėgi turėti (tankų – BNS) batalioną, kuris įgalins „Geležinio Vilko“ brigadą veikti pilnoje apimtyje ne tik statiškai vykdyti stacionarią gynybą, bet vykdyti ir kontrataką, ataką“, – kalbėjo V. Rupšys.

Anot kariuomenės vado, Lietuva į karinės ginkluotės – apimančios tiek tankus, tiek dronus – įsigijimą žiūri kompleksiškai.

„Kartais kalbame, kas pirmiau, tas ar tas. Viską kartu, kompleksiškai žiūrime“, – sakė generolas.

Pasak jo, jei Lietuva dar šiemet sutars su gamintojais dėl tankų įsigijimo, jie Lietuvą pasieks 2027 metais.

„O iki 2027 metų turime ruoštis ir treniruotis“, – sakė vadas.

Generolo teigimu, Lietuva turi „nulinę ekspertizę“, panaudojant tankus kariniuose veiksmuose.

„Neturime tankų nei karininkų, nei puskarininkių, nieko. Bet jau turime patirties dirbant su eFP (NATO tarptautiniu batalionu – BNS), su amerikiečiais. Dabar reikia gauti oficialų išsilavinimą, siųsti karininkus, puskarininkius į mokymo įstaigas, kad jie būtų apmokyti ir galėtų paėmus įrangą, konkrečiai, tankus iš karto galėtų naudoti“, – sakė V. Rupšys.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją.

Sausio pabaigoje Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, Krašto apsaugos ministerijai pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Klausimą dėl galimo vokiškų ar kitos šalies gaminamų tankų įsigijimo VGT svarstė dar vasarą, tačiau galutinio sprendimo tada nepriėmė.

Sprendimą dėl tankų vadino protingu

Komentuodamas Pabradėje surengtas JAV sunkiosios karinės technikos kovinio šaudymo pratybas, generolas teigė, kad jose buvo simuliuotas šiuolaikinio karo epizodas: tankai vykdė puolimą, juos rėmė pėstininkų kovos mašinos su įgulomis, priekyje karo inžinieriai valė priešininko inžinerinius įtvirtinimus, juos taip pat rėmė artilerija.

Pasak V. Rupšio, kombinuota ataka yra „sunkiausias momentas, ko turime išmokyti savo karius“.

„Kai kurių elementų, pavyzdžiui, tankų, Lietuvos kariuomenėje dar neturime, bet artilerija, pėstininkų kovos mašinos, inžinerija – treniruojamės, mokomės, kaip jie (sąjungininkai – BNS) daro“, – teigė V. Rupšys.

Jis pažymėjo, kad įvairių ginklų rūšių sujungimas suteikia pranašumą prieš priešininką.

„Tiesioginė ugnis, netiesioginė ugnis, panaudojant visą spektrą kombinuotų ginklų sudėtingoje aplinkoje pagal realistišką scenarijų“, – žurnalistams sakė JAV Armijos 3-iosios pėstininkų divizijos vadas Christopheris R. Norrie (Kristoferis Nori).

NATO Tarptautinio šiaurės rytų korpuso vado generolo leitenanto Jürgeno-Joachimo von Sandrarto (Jurgeno-Joachimo fon Sandrarto) teigimu, Lietuva yra „viena iš pirmaujančių valstybių“, įsipareigojusių sujungti nacionalinę krašto apsaugą su NATO planais.

„Manau, kad protingas sprendimas apsispręsti dėl tankų bataliono, nes tai puiki kaimynystė vokiečiams, amerikiečiams ir kitoms tautoms, dislokuojančioms karius Baltijos jūros regiono gynybai“, – sakė J. von Sandrartas.

Reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, NATO praėjusių metų vasarą Vilniuje patvirtino atnaujintus Aljanso gynybos planus.

Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. Naujaisiais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

Apie tai penktadienį pranešė tokį sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius. Tyrimas atliekamas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

„Šis ikiteisminis tyrimas vakar dieną priimtu (...) nutarimu yra atnaujintas“, – žurnalistams sakė J. Laucius.

Pasak jo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) 2022 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtartinos finansinės operacijos, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą kovo pabaigoje buvo pervesta 3,9 mln. eurų. Šios lėšos tada buvo įšaldytos.

J. Laucius sakė, kad vykdant tyrimą kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir pats Š. Stepukonis, paliudijęs ir pateikęs dokumentus, kad pinigai jo sąskaitoje buvo pervesti iš Lenkijos įmonės, vykdant akcijų pardavimo sandorį.

Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.

„BaltCap“ partneris Simonas Gutainis sako, jog FNTT 2022 metais nesikreipė į „BaltCap“ ir neprašė jokios informacijos apie Š. Stepukonio veiksmus.

„BaltCap“ 2022 metais iš FNTT nėra gavusi jokių užklausų ar prašymų suteikti informaciją apie Šarūno Stepukonio veiklą ar konkrečius veiksmus“, – komentare BNS sakė S. Gustainis.

Įvertinus duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminis tyrimas 2022 metų rudenį buvo nutrauktas. Pasak J. Lauciaus, taip nutarta įvertinus ne tik Š. Stepukonio pateiktą informaciją, bet ir FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, bankų pateiktus duomenis.

Tačiau tyrimas atnaujintas nustačius, kad „abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamose finansinėse operacijose figūruoja tos pačios įmonės ir tos pačios banko sąskaitos, sutampa kai kurių abejose bylose tiriamų piniginių pervedimų atlikimo laikotarpiai bei kitos reikšmingos veiksmų ir aplinkybių teisėtumo vertinimui aplinkybės“, pranešė Generalinė prokuratūra.

J. Laucius sakė, kad tyrimas atnaujintas įstatymams leidžiant tai padaryti nustačius esminių aplinkybių, „turinčių reikšmės bylą spręsti teisingai ir kurios nebuvo žinomos priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą“.

Justas Laucius (G. Skaraitienės/BNS nuotr.)

Teisėsauga kol kas neatskleidžia, ar minima Lenkijos įmonė buvo kaip nors susijusi su „BaltCap“ ar pačiu Š. Stepukoniu.

FNTT vadovas Rolandas Kiškis žurnalistams sakė, kad tarnyba per pastaruosius septynerius metus buvo gavusi septynis įvairių įstaigų pranešimus apie įtartinas su Š. Stepukoniu susijusias finansines operacijas. Po vieno iš jų – „Payseros“ pranešimo 2022 metų kovą – pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nekomentuoja, kur yra Š. Stepukonis

Apie sprendimą atnaujinti su 2022 metų pinigų pavedimu susijusį tyrimą pranešta ir Europos prokuratūrai, atliekančiai kitą, pernai pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Jame Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Spėjama, kad jis šiuos pinigus pralošė kazino.

Komentuoti to, kuo nesame tikri, neprofesionalu, nesavalaikiai ir tikrai pakenks tyrimo sėkmei.

FNTT vadovas R. Kiškis penktadienį teigė, kad tai yra „aukščiausio prioriteto tyrimas šiuo metu tarnyboje“. Jo teigimu, iš kelių FNTT padalinių pareigūnų sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė. Tyrimą atlieka daugiau nei dešimt pareigūnų.

Pareigūnas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra labai didelės apimties, įstaigoms Lietuvoje ir užsienyje išsiųsta šimtai užklausų apie įvairias finansines operacijas.

R. Kiškis nedetalizavo, ar pareigūnai žino dabartinę Š. Stepukonio buvimo vietą. Šiuo metu yra paskelbta tarptautinė jo paieška.

„Patikėkite, nekomentuosime. Ne dėl to, kad mes bėgame nuo šitų dalykų, bet paprasčiausiai tai būtų neprofesionalu“, – sakė FNTT direktorius.

Rolandas Kiškis (G. Skaraitienės/BNS nuotr.)

„Komentuoti to, kuo nesame tikri, neprofesionalu, nesavalaikiai ir tikrai pakenks tyrimo sėkmei“, – pridūrė jis.

Pareigūnas taip pat atsisakė komentuoti, kada Š. Stepukonis išvyko iš Lietuvos.

J. Laucius sakė, kad informaciją, kada Š. Stepukonis dingo ar kur jis šiuo metu gali būti, pateiks tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Europos prokuroras.

„Atsakymų jums teks luktelėti porą savaičių“, – teigė prokuroras.

FNTT direktorius sakė, kad pareigūnai deda visas pastangas, „kad jis greičiau atsirastų ir mes su juo galėtume pasikalbėti“. Dėl to atliekami tiek viešo, tiek neviešo pobūdžio veiksmai.

Tarnybos vadovas, paklaustas, ar turi pagrindo versijai, kad Š. Stepukonis yra Ukrainoje, atsakė: „Nei tvirtinsime, nei neigsime“.

R. Kiškis tvirtino, kad su tyrimą kontroliuojančiais Europos prokurorais sutarta, jog apie tyrimo pažangą bus reguliariai informuojama visuomenė.