Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Apie tokią iniciatyvą valdantieji „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.

„Dalis šitų pasiūlymų yra iš Finansų ministerijos pasiūlytų kelių scenarijų. Mes nesiūlome kelių scenarijų – nustokime žaisti su keliais scenarijais. Mes siūlome vieną realų scenarijų“, – žurnalistams Vilniuje sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Laikas nustoti piešti tamsius apokaliptinius Lietuvos ateities scenarijus. Dalis visuomenės yra išgąsdinta, dalis investuotojų gyvena neapibrėžtume, mes matome ženklų, kad iš Lietuvos gali pradėti išeiti užsienio kapitalas ar vietos kapitalas. Mes to nenorėtume“, – kalbėjo ji.

Anot Laisvės partijos, jos pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, benzinui, dyzelinui, taip pat – alkoholiui ir tabakui.

Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. eurų, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15 procentų.

A. Armonaitė sakė, kad perskirstant savivaldai tenkančią GPM dalį savivaldybių biudžetų augimas nebūtų toks spartus, kaip dabar, tačiau asignavimai nemažėtų.

„Finansavimas savivaldai nėra mažinamas. Tiesiog dėl ekonomikos augimo ir egzistuojančios formulės savivaldai tenkanti dalis auga labai reikšmingai“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Anot jos, didžiąją dalį prognozuojamos sumos iš akcizų – apie 97 mln. eurų – padėtų surinkti lengvatos žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams atsisakymas.

A. Armonaitė pabrėžė, kad savo iniciatyvomis „laisviečiai“ neužkrautų naštos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, bet tuo pačiu gynybos finansavimas augtų daugiau ar mažiau prisidedant visiems.

„Man atrodo, kad visi šie pasiūlymai yra realūs“, – kalbėjo politikė.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas.

L. Kasčiūnas remia „laisviečių“ siūlymus dėl gynybos finansavimo

Krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlomus mokestinius pakeitimus didinti gynybos finansavimui, nors pripažįsta, kad dėl iniciatyvos detalių dar galima diskutuoti.

„Nustebsite, bet aš už“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras.

L. Kasčiūnas sakė, kad savivalda gautų naudos iš didesnio gynybos finansavimo, nes rūpinasi civiline sauga, o už papildomus asignavimus įsigyjant oro gynybos sistemas miestų apginamumas augs.

„Savivaldoje daug kur palengvėja darbų, kai tavo miestai yra uždengti“, – teigė ministras.

Jis tvirtino, kad dėl pasiūlymo detalių dar galima diskutuoti, bet idėja paimti reikiamas lėšas iš kuo įvairesnių šaltinių yra teisinga.

„Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas. Tai šitoje vietoje kažkokia nedidele dalimi, aš manau, visi galėtume (prisidėti – BNS)“, – sakė L. Kasčiūnas.

G. Skaistė „laisviečių“ idėjų dėl gynybos nekomentuoja, teiks turinčias didžiausią paramą

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Laisvės partijos trečiadienį pateiktų pasiūlymų dėl papildomų lėšų gynybai ir sako, kad Vyriausybė pateiks daugiausia palaikymo Seime galinčias sulaukti iniciatyvas.

„Gerai, kad partijos dalyvauja diskusijoje, siūlo savo variantus. Manau, kad artimiausiu metu diskusijose išsigryninsime, kurie konkretūs pasiūlymai sulaukia didžiausio palaikymo, turi didžiausio potencialo sulaukti palaikymo parlamente ir turbūt su tais konkrečiais pasiūlymais artimiausiu metu keliausime į parlamentą“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

„Kadangi parlamente reikia daugiau nei 50 proc. balsų, tai tam reikalingas platus politinis sutarimas. Norėtųsi, kad ir opozicija palaikytų (siūlymus – BNS) tam, kad tęstinumas išliktų ir kitoje kadencijoje“, – pridūrė ji.

Ministrė nedetalizavo, kada Vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai, tačiau ragino pateikimo laiko nesieti su artėjančiais prezidento rinkimais, vyksiančiais gegužės 12 dieną.

„Šiais metais turime tris rinkimus. (...) Matyt, jeigu visi rinkimai kažkaip įtakotų sprendinį, galų gale turbūt tos diskusijos apskritai būtų nereikalingos. Man atrodo, tai tikrai nėra atskaitos taškas“, – teigė G. Skaistė, paklausta, ar pasiūlymai dėl papildomų lėšų gynybai siekiant išvengti papildomų diskusijų nebus pateikti po šalies vadovo rinkimų.

„Manau, kad tuomet, kai sulauksime visų politinių partijų pasiūlymų ir matysime, kad tie pasiūlymai gali sulaukti parlamente palaikymo, tuomet įstatymas ir bus registruotas“, – pridūrė ji.

Ministrė pakartojo, kad įstatymą, skirtą įkurti specialųjį gynybos fondą, siekiama priimti Seimo pavasario sesijoje.

G. Skaistė tikino, kad perskirstant savivaldybėms tenkančias lėšas dėl ekonomikos augimo jos neprarastų dabar gaunamų pajamų: „Dalį augančių pajamų būtų galima nukreipti gynybos finansavimui“.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Prezidentas nepritaria „laisviečių“ siūlomam GPM perskirstymui gynybai: nemanau, kad gerai atimti pinigus iš savivaldybių

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria „laisviečių“ idėjai, kad dalį lėšų reikalingų gynybos finansavimui galima surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

„Nemanau, kad gera idėja yra atiminėti pinigus iš savivaldybių. Gaila, kad kai kurios partijos, kurios neturi merų, būtent tokiu keliu ketina eiti“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu galėtų būti verslo pajamų mokesčiai.

„Jeigu verslininkai sutinka, tai verslo pajamos yra pagrindinis šaltinis“, – sakė jis.

Taip pat G. Nausėda toliau palaiko idėją, kad gynybos finansavimui galima skolintis. Anot jo, kadangi Lietuvos skola nedidelė, nereiktų taip susitelkti į Mastrichto kriterijus, apribojančius deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

„Taip pat, be abejo, egzistuoja skolinimosi instrumentas. Nepamirškime, kad esame viena iš mažiausią skolą turinčių valstybių. Ir ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai gynybos išlaidos yra egzistencinės svarbos, mes neturėtume viską suvesti vien tik į konkretų rodiklį – Mastrichto kriterijų“, – aiškino G. Nausėda.

Šalies vadovo manymu, Lietuva šiuo metu turėtų siekti 3,5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Anot jo, siekiamybė galėtų būti ir 4 proc. nuo BVP, bet toks tikslas neturėtų būti pasiektas vien tik didinant mokesčius.

„Jeigu pavyktų pasiekti 4 proc. būtų gerai, bet nesinorėtų, kad tai būtų pasiekta vien tik mokesčių didinimo sąskaita“, – aiškino jis.

„Nespekuliuokime nuolaidomis. Pirmiausia, tai yra koncesijos sutartis ir šalys privalo veikti, pagal sutartyje aptartą algoritmą. Jeigu to algoritmo yra nesilaikoma, tai nuolaidos yra antrinis dalykas, nes šalys privalo griežtai veikti pagal sutarties nuostatas“, – penktadienį LRT radijui teigė D. Vedrickas.

„Kas išplaukia iš sutarties, turi būti griežtai daroma pagal sutartį“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį paskelbtoje VPT išvadoje teigiama, kad nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama Vilniaus miesto savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ministerijai.

Tuo metu buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas teigė, kad nors, anot V. Benkunsko „tai nėra įpareigojimas“, projektas negalės būti vykdomas, kol nebus atsižvelgta į pastabas.

„Jeigu pažiūrėsime tarnybos išvadą ir koncesijos sutartį, tai tikrai yra svarbios VPT pastabos. Nors girdėjau mero pasisakymus, kad čia yra labiau rekomendacijos, bet tai yra labai rimti signalai. Ir, aš manau, kad tarnyba laikysis tvirtos pozicijos. Tai statybos nevyks, kol nebus ištaisytos visos VPT pateiktos pastabos“, – tvirtino Ž. Plytnikas.

Sprendimas dėl stadiono nebuvo paveiktas politinio spaudimo

D. Vendrickas paneigė gandus, kad VPT išvada buvo paskelbta vėliau nei planuota dėl politinio spaudimo. Anot jo, ilgiau užtrukusią analizę nulėmė nauja savivaldybės informacija ir Velykų laikotarpis.

„Tikrai atsakingai galiu pareikšti, kad jokio politinio spaudimo dėl vienokių ar kitokių išvadų nebuvo. Prie tarnybos nuomonės dirbo net keli specialistai. Taip pat buvome pasitelkę ekspertą, kuris galėjo visapusiškai įvertinti pakeitimus ir  padėti sudėlioti pagrįstą tarnybos nuomonę“, – aiškino D. Vedrickas.

„Kadangi atsirado naujų aplinkybių, gavome naujos informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės ir ją reikėjo įvertinti. Tada prisidėjo tas pats Velykų laikotarpis ir terminas tiesiog užsitęsė“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pranešė, jog Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti. Taip pat, anot institucijos išvados, nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.

„Modelis bus nuolat, jau taikos metu, veikiantis. Tikslas yra paruošti visuomenę, kad tai priešui siųstų atgrasymo signalą. Kitaip tariant, mes kalbame apie tai, kad visuomenė jau žinos, kur konkrečiai kreiptis, jeigu nori prisidėti prie savo namų ir krašto gynybos. Tai yra vadinamoji užnugario, teritorinės savigynos sistema. Jos tikslas yra kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti objektus, vykdyti kitas užduotis“, – penktadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.

Ministro teigimu, komendantūroms pavaldžius vienetus galės sudaryti anksčiau kariuomenėje atitarnavę kariai, kurių Lietuvoje yra apie 80 tūkst., bei komendantiniai šauliai – kurių yra 1,5 tūkst. Taip pat, pasak jo, prisijungti prie komendantūrų pajėgų gali „visi pilietiški asmenys“.

„Jeigu yra 18 metų, gali jungtis į vienetą, gali registruotis iki pat vėlyvo amžiaus. Mes pateiksime anketą, ten bus ne tik vardas, pavardė, adresas, gimimo metai, bet lygiai taip pat kuo tu manai galintis prisidėti prie gynybos. Tada kariuomenė tai įsivertins ir visi žmonės bus pakviesti, visi ras savo vietą“, – komentavo jis.

„Jie turės galimybę per kelis mėnesius registruotis karo komplektavimo tarnybose ir mes jau per rugsėjį matysime, kiek žmonių užsiregistravo“, – kalbėjo ministras.

Pasak L. Kasčiūno, šiuo metu komendantūrų ir jų pajėgų steigimui užteka turimų vidinių resursų. Visgi, jo teigimu, norint moderniai apginkluoti komendantinius vienetus, prireiks šimtų mln. eurų.

„Kai kalbama apie tai, kad komendantiniai kariai būtų pilnai ar bent dalinai apginkluoti moderniais ginklais, tai galima sakyti, jog vienam kariui reikia 12 tūkst. eurų. Ir jeigu mes turėsime 15 tūkst. žmonių, kurie sudarytų komendantinius vienetus, tai juos apginkluoti reikėtų virš 200 mln. eurų. Be abejo, čia laiko ir resursų klausimas ir pirma reikia imtis modernaus kario programos bei aktyvaus rezervo klausimo“, – aiškino ministras.

Registracija numatoma gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. periodu, jos metu visuomenė bus skatinama prisijungti prie komendantinių rezervų. Anot L. Kasčiūno, tikimasi pritraukti bent kelis tūkstančius asmenų.

„Iš visos širdies stengsimės, kad pasiektų kelis tūkstančius. Žinoma, tai pilietinis pasirinkimas, bet važinėdamas po Lietuvą girdžiu dalies aktyvių žmonių klausimus, kuo galėtų būti naudingi“, – teigė jis.

Naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.

Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybių administracijos, o ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis – kariuomenė.

Portalo žiniomis, V. Landsbergis iki šeštadienio gydėsi ligoninėje. Visgi, šeštadienį jis dalyvavo renginyje Vilniaus rajone, Rudaminoje.

Savo sveikinimu dienos proga profesorius pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.

„Kovo 11-oji. Tai didi diena, kurią prisimename ir minime. Pamažu jau suvokiame jos reikšmę. Esame, o nebūtų mūsų. Sveikinu visus“, – dalinosi V. Landsbergis.

Nors, kaip praneša LRT, pirmadienio rytą V. Landsbergis skyrė poilsiui, jis ketino dalyvauti Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kurios vyko 13 val.

„Kodėl šiandien, praėjus 34 nepriklausomybės metams, gaištame laiką spėliodami, kada būsime užpulti ir gąsdiname save? Kodėl leidžiame, kad būtų viešai abejojama mūsų sąjungininkais, kurie ne kartą žadėjo kovoti kartu su mumis? Kodėl leidžiamės valdomi baimės?“  – pirmadienį Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos metu teigė G. Nausėda, tarsi referuodamas į pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Lietuvos saugumo.

„Tai nėra laisvė. Laisvė nėra nuolatinis, nesibaigiantis, įkyrus išorinių garantijų ieškojimas. Laisvė yra ateiti ir padaryti tai, ką būtina padaryti“, – savo kalboje sakė prezidentas.

Laisvė – patiems mokėti už savo saugumą.

„Laisvė – patiems mokėti už savo saugumą. Laisvė – rizika, be kurios gyvenimas nėra vertas gyventi. Tą Kovo 11-ąją, vienintelę ir nepakartojamą, mes buvome autentiškai, neabejotinai, drąsiai laisvi. Ir šito niekas niekada iš mūsų neatims“, – susirinkusiems gyventojams akcentavo G. Nausėda. 

Prezidentas pabrėžė, kad jeigu atkuriant nepriklausomybę būtų ieškoma saugiausio kelio ir remtasi pasekmių baime, Lietuva nebūtų išlaikiusi Sausio 13-osios išbandymų, nebūtų sugebėjusi tapti Europos Sąjungos ir NATO dalimi.

„Ar šiandien turėtume progą susirinkti šioje aikštėje, jei Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai būtų tuščiai gaišę laiką, ieškodami paties saugiausio kelio? Ar tuo metu čia susirinkusi Lietuvos patriotų minia būtų ramiai susitaikiusi su kitokia posėdžio baigtimi?“ – tvirtino šalies vadovas.

„Ir ar būtume vėliau atlaikę Sausio 13-osios išbandymus, kruvinus pasienio punktų puldinėjimus, nuolatinį gąsdinimą ir terorą, jei mūsų protą ir valią būtų temdžiusi baimė? Ar būtume išdrįsę veržtis atgal į Vakarus, siekę narystės Europos Sąjungoje ir NATO, jei visą mūsų dėmesį būtų prikaustęs galimas Rusijos nepasitenkinimas? Ne, ne – ir dar kartą ne“, – aiškino jis.

Pirmadienį Lietuva švenčia 34-ąsiasnepriklausomybės atkūrimo metines.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.