Pasireiškus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, žmonės suskubo rūpintis būtinais reikmenimis, jei reikėtų slėptis arba bėgti. Tam startuoja programa „Žinojimas saugo“ – civilinės saugos specialistai ir pareigūnai lankys žmones ir mokys, kaip išgyventi, atsitikus nelaimėms ar katastrofoms, praneša LNK.

Informuotas žmogus – tolygu apginkluotam. Taip sako vidaus reikalų ministrė, pristatydama startuojančia kampaniją „Žinojimas sako“.

„Reikia pripažinti, kad ilgą laiką civilinė sauga ėjo regreso linkme, buvo silpninama. Dabar visi suprantame, kad turime eiti tik į priekį“, – prabrėžė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kampanija skirta visiems Lietuvos gyventojams. Per ją bus pristatytas ir išlikimo krepšys, apie kurį pareigūnai kalba jau ne pirmą kartą.

„Tai svarbiausi daiktai. Susidėkite ir turėkite vienoje vietoje. Apgalvokite, pasiruoškite. Ir bet kada gyvenime, jei tik prireiks, galėsite visada skubiai veikti. Turėkite vandens, maisto produktų, šiltų drabužių, batų, svarbiausių dokumentų, kurie mums reikalingi, net radijo imtuvą“, – vardijo Vilniaus PGV civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Dar higienos priemonės ir grynieji pinigai. Anot pareigūnų, kol kas tokius krepšius turi retas. O kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu, žino tik kas dešimtas.

„Dabar jau galima komunikuoti apie gyventojų švietimą, nes šiek tiek ramiau ir žmonės ramiau priima informaciją. Pačioje pradžioje buvo sudėtinga – prakalbtus apie išlikimo krepšį žmonės galvojo, kad pareigūnai kažką žino daugiau. Ne, nėra jokios grėsmės, bet metas pagalvoti“, – apie išlikimo krepšio būtinybę kalbėjo D.Gurevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Yra kas daiktus susidėjo jau pirmomis karo Ukrainoje dienomis – susidėjo vaistų, tvarsčių. Kiek toks krepšys su būtiniausiais daiktais gali kainuoti?

„Krepšys kainavo gal apie 800 eurų. Kas turi pinigų, gali daugiau išleisti“, – teigė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyr. specialistas Albertas Sabestinas.

Kai kurie svarsto kitaip – neleis nė cento ir mano, kad pasirūpinti piliečiais – valstybės pareiga.

Ką daryti, jei išgirdome oro pavojaus sireną, ką daryti, jei matome, kad vyksta bombardavimas. Tokie klausimai, susiję su karu, būna užduodami.

Pareigūnai mėnesį lankys vietos bendruomenes, mokyklas, susitiks su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais ir negalią turinčiais žmonėmis. Kol kas tokių susitikimų numatyta apie 60. Pirmieji renginiai vyks Trakuose, Šiauliuose, Anykščiuos, kampanija papildomai valstybei lėšų nekainuos.

„Ką daryti, jei išgirdome oro pavojaus sireną, ką daryti, jei matome, kad vyksta bombardavimas. Tokie klausimai, susiję su karu, būna užduodami“, – sakė Kauno PGV civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas.

Ekstremalios situacijos atrodė labai tolimas ir nelabai realus scenarijus. Gyventojai tikrai nelabai domėdavosi. Pastarieji geopolitiniai įvykiai tikrai kartais, ne procentais padidino domėjimąsi“, – pabrėžė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Vidaus reikalų ministrė pasisako ir apie parengtą naują Krizių valdymo įstatymo projektą.

„Atsiras naujas dalykas – reikalavimas, kad visuomeninės paskirties pastatuose, statant naujus pastatus, bus reikalavimas įdiegti ir atitinkamas patalpas, kurios būtų pritaikytos ekstremalioms arba kitoms situacijoms“, – pristatė vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.

Taip pat kalbama apie naują standartą pareigūnų aprūpinimui specialiosiomis priemonėmis.