Abejingi likimo nuskriaustiesiems | kl.lt

ABEJINGI LIKIMO NUSKRIAUSTIESIEMS

  • 0

Nors viešajame gyvenime nestinga įvairių gerumo akcijų, empatijos vis dar stokojame. Apie tai byloja neseniai atliktos apklausos. Neįgalius vaikus bendrose klasėse matyti nori mažiau nei pusė gyventojų, o globos namų kaimynystę dauguma laiko pavojinga.

Būtina edukuoti

Artėjant 2024-iesiems, kai įtraukusis ugdymas bus privalomas visoje Lietuvoje, viešojoje erdvėje šis klausimas kelia įnirtingų diskusijų. Vieni tai mato kaip geriausią būdą judėti įtraukios visuomenės link, kiti – kaip kliūtį sklandžiam mokymosi procesui.

Norėdama išsiaiškinti tikrąsias Lietuvos gyventojų nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reprezentatyvioje visuomenės apklausoje uždavė klausimų apie vaikų, turinčių negalią ir specialiųjų poreikių, mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai nedžiugina.

Netinkamai įgyvendinti pokyčiai gali ne tik sumažinti pasitikėjimą švietimo sistema, bet ir pabloginti visuomenės nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo.

Su teiginiu „Vaikai, turintys negalią ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių, turėtų mokytis kartu tose pačiose klasėse su vaikais, neturinčiais negalios“ visiškai arba iš dalies sutiko mažiau nei pusė – 43 proc. – respondentų. Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc. Didelė vadinamoji pilkoji zona – net 25 proc. apklaustųjų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Mažiau nei pusė – 45 proc. – apklaustųjų teigia, kad visiškai arba iš dalies sutiktų, kad jų vaikas (-ai) bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su vaikais, turinčiais negalią ir specialiųjų ugdymo poreikių. Visai arba iš dalies nesutiktų 31 proc., neapsisprendę – 24 proc. apklaustųjų.

„Norisi atkreipti dėmesį į didelę dalį respondentų, kurie neturi aiškios nuomonės. Į abu klausimus taip atsakė apie ketvirtadalis apklaustųjų. Tikėtina, kad būtent šie žmonės greičiausiai pakeis savo nuomonę arba į teigiamą, arba į neigiamą pusę. Todėl labai svarbu aktyviai dirbti su visuomenės nuostatomis ir skatinti supratimą, kad įtraukusis ugdymas naudingas mums visiems: tiek žmonėms, turintiems negalią, tiek jos neturintiems“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Pavojingas nepasitikėjimas

„Vilmorus“ lapkričio duomenimis, švietimo sistema pasitiki 52 proc. gyventojų. Gegužę šis rodiklis siekė 46 proc. Pasitikėjimo Lietuvos institucijomis reitinge švietimo sistema šiuo metu užima šeštą vietą, labiau už švietimą gyventojai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija, kariuomene, „Sodra“ ir pasieniečiais.

Po visuomenės apklausos paaiškėjusias nuostatas, anot B. Sabatauskaitės, gali lemti ir šis ne itin didelis pasitikėjimo švietimo sistema rodiklis.

„Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie nuo 2024-ųjų pagaliau įpareigos nesegreguoti vaikų, turinčių negalią ar individualių ugdymo poreikių. Tai gali būti dar vienas iššūkis švietimo sistemai. Kol kas skirtingą negalią turintiems vaikams prieinamų mokyklų skaičius labai mažas. Netinkamai įgyvendinti pokyčiai gali ne tik sumažinti pasitikėjimą švietimo sistema, bet ir pabloginti visuomenės nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo“, – sako B. Sabatauskaitė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“.

Nepageidaujami kaimynai

Kita apklausa, kurią Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, atskleidė vis dar gajų stereotipą apie globos namus. Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški dėl jų. Labiausiai dvejojama dėl galimo ramybės drumstimo ir nesaugumo jausmo.

Apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. – dėl nesaugumo.

„Greičiausiai, tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama apie netinkamą globojamo vaiko poelgį, – mano Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė. – Mūsų smegenys automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi. Žinoma, netinkamo elgesio priežastys slypi mumyse kaip nepatenkinti poreikiai. Turime suprasti, kad vaikui ypač reikia visos bendruomenės teigiamo prisilietimo, kad jo poreikiai būtų atliepti ir jis galėtų tvarkytis su patirtais išgyvenimais.“

Specialistė pateikia pavyzdį apie triukšmą: „Jei gyvename šalia didelės šeimos, pavyzdžiui, turinčios tris vaikus, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti – tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos.“

Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai.

Stereotipų nelaisvėje

Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena šeši ar aštuoni vaikai, su kuriais dirba du ar trys socialiniai darbuotojai, vadinami individualios priežiūros specialistais.

„Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus – jie lanko ir mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi gana gerų socialinių įgūdžių ir yra pasirengę savarankiškam gyvenimui“, – pasakoja V. Demidenko.

Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams.

„Greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas – jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones“, – įsitikinusi R. Ladauskienė.

12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės.

Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS