Dinamiškoje darbo rinkoje išvengti darbuotojų atleidimų sudėtinga. Neretai atsisveikinimas su darbuotoju perauga į darbo ginčą, o šis vėliau nukeliauja ir į teismą. Kad ir kokia būtų darbuotojo atleidimo priežastis, sprendimo pagrindas turi būti įvardytas Darbo kodekse. Vadinasi, darbuotojas negali būti atleistas be priežasties. Tad ką turi žinoti darbuotojai, norintys apginti savo teises, ir darbdaviai, norintys išvengti darbo ginčų, teismų ir brangiai kainuojančių pralaimėtų bylų?

Etatų mažinimas

Darbuotojas gali būti atleidžiamas ir darbdavio iniciatyva. Viena iš galimų tokio atleidimo priežasčių – etatų mažinimas, kai darbuotojo funkcija tampa perteklinė. Darbdaviai tokiose situacijose privalo laikytis labai konkrečių Darbo kodekse nustatytų taisyklių: pagrįsti, kad tam tikra funkcija tikrai tapo perteklinė ir kad buvo tinkamai įvykdyta darbuotojų atranka, jeigu perteklinę funkciją atlieka keli darbuotojai. Juk jeigu įmonėje dirba penki tą pačią funkciją atliekantys žmonės ir dėl etatų mažinimo atleidžiami du, įvykus ginčui teks įrodyti, kad du etatai įmonėje iš tiesų tapo pertekliniai. Jeigu atleidus darbuotojus į tokias pačias arba labai panašias pareigas yra priimamas naujas darbuotojas, įrodyti, kad etatas buvo nereikalingas, bus labai sudėtinga.

Ginčo metu gali tekti įrodyti, kodėl būtent šis, o ne kitas tas pačias pareigas einantis žmogus buvo atleistas. Jeigu atleidimo priežastis – naikinama darbo vieta, vadinasi, darbuotojo kaltės nėra, atitinkamai, visi tą pačią poziciją užimantys darbuotojai – lygiaverčiai. Tad kaip darbdaviui išsirinkti, kuris darbuotojas turi būti atleistas? Darbdavys privalo atlikti darbuotojų atranką: Darbo kodeksas apibrėžia, kas turi pirmumo teisę būti paliktas darbe.

Situacija sudėtingesnė tampa tuomet, kai visi darbuotojai turi vienodas teises likti darbe. Tuomet darbdaviui teks pačiam, arba pasikonsultavus su darbo taryba, jeigu tokia yra, nustatyti papildomus kriterijus. Jeigu atrankos procesas neatliekamas, arba atliekamas netinkamai, darbuotojo atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu. Tai gali įvykti net ir įrodžius, kad pats etatas buvo panaikintas pagrįstai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Darbuotojo kaltė

Jeigu darbuotojas yra atleidžiamas dėl jo paties kaltės, tokio atleidimo procedūros irgi yra labai aiškiai aprašytos Darbo kodekse. Darbuotojo padarytas pažeidimas turi būti labai konkretus. Teiginiai, kad darbuotojas visada blogai dirba, nuolat pažeidinėja taisykles, nebus laikomi pažeidimu. Turi būti aiškiai įvardijamas atliktas arba neatliktas darbas, veiksmas, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas konkrečią dieną nepasirodė darbe ar užgauliojo kolegas.

Tačiau ir čia ne viskas taip paprasta. Darbuotojo pažeidimas turi būti proporcingas taikomai sankcijai. Jeigu darbuotojas į darbą pavėlavo kelias minutes, tai galime vadinti pažeidimu. Vis dėlto už tokį pažeidimą darbuotojas neturėtų būti atleistas. Tad kas gali būti laikoma rimtu pažeidimu? Nepasirodymas darbe visą dieną iš anksto nepranešus gali būti vienu iš pažeidimų pavyzdžių. Darbdaviams, norintiems išvengti darbo ginčo, siūlau iš anksto atsakyti į du klausimus: ar darbuotojo elgesys yra laikomas pažeidimu ir, jeigu taip, ar jis yra pakankamai rimtas ir nesuderinamas su tolesniu darbuotojo darbu toje darbovietėje?

Teismų praktika rodo, kad identiškas pažeidimas kartais gali būti laikomas rimtu, kartais – ne. Tai dažnai priklauso nuo paties darbuotojo reakcijos į pažeidimą, pasiaiškinimo. Jeigu darbuotojas kritiškai vertina savo pažeidimą, gailisi, žada taip nebesielgti, jo atleisti nerekomenduočiau. Tačiau jeigu darbuotojas tvirtina, kad jo elgesys buvo tinkamas, kaltina sukurtas taisykles, galima numanyti, kad jo elgesys nesikeis ir nėra kitos išeities, kaip tik su juo atsisveikinti.

Vertybiniai skirtumai

Darbuotojas gali būti atleistas ir darbdavio valia. Tai gali būti taikoma, jeigu darbuotojas nuolat elgiasi nepriimtinai, tačiau vieno šiurkštaus pažeidimo nepadaro. Toks atleidimas reiškia, kad darbuotojo elgesys neatitiko darbdavio vertybių ar keliamų elgesio standartų. Priežasčių gali būti įvairių: nemandagus elgesys, įtampos kėlimas, pesimizmo, neigiamo nusiteikimo demonstravimas. Žinoma, priežastys negali būti diskriminuojančioms: pavyzdžiui, negalima atleisti moteriškos lyties darbuotojos, nes darbdavys nusprendė, kad nuo šiol įmonėje turėtų dirbti tik vyrai.

Ieškodamas pigesnių būdų nutraukti darbo santykius, darbdavys gali sumokėti gerokai daugiau.

Darbuotojas gali dirbti puikiai, tačiau kurti blogą atmosferą darbe, būti nemandagus ir negatyvus. Tai gali priversti kitus kolegas jaustis blogai ir net išeiti iš darbo. Tokią situaciją pastebėjęs darbdavys gali atsisveikinti su darbuotoju. Bet toks atleidimas yra gana brangus: darbuotojui teks išmokėti mažiausiai šešių mėnesių vidutinį atlyginimą. Beje, šio pagrindo negalima taikyti jeigu atleidimas vyksta dėl etatų mažinimo, nepasiektų rezultatų.

Kaip ir kitose aptartose situacijose, procedūros yra kritiškai svarbios. Darbuotojas apie atleidimą turi būti įspėtas prieš tris darbo dienas, jam turi būti nurodytos ir aprašytos konkrečios atleidimo priežastys.

Susidūrus su poreikiu atleisti darbuotoją, patarčiau padaryti viską, kad to atleidimo išvengtumėte. Kartais atviras ir nuoširdus pokalbis su darbuotoju, pagalbos pasiūlymas gali situaciją išspręsti. Jeigu to padaryti nepavyksta, visada siūlau kalbėtis su darbuotoju toliau ir stengtis išsiskirti šalių sutarimu. Visada geriau išsaugoti teigiamą santykį su darbuotoju ir nesukelti jo pykčio. Jeigu darbuotojas visgi yra atleidžiamas, jam turi būti sumokėta protinga kompensacija. Ieškodamas pigesnių būdų nutraukti darbo santykius, darbdavys gali sumokėti gerokai daugiau.