Baubo kodas – 8.00 | kl.lt

BAUBO KODAS – 8.00

Kad ir kiek vargtume aiškindamiesi, kur slypi sėkmingo mokymosi paslaptis, apsukę ratą prieisime senas tiesas.

Ankstyva varna dantis krapštinėja, vėlyva – akis: kad įtikintų samdinius keltis, mėgo kartoti senieji lietuviai. Vėlavimas į mokyklą neigiamai veikia mokymosi kokybę, skelbia Tarptautinį penkiolikamečių PISA tyrimą išanalizavę ekspertai. Nieko keista. Kad pakrimstų mokslo šaknis apsnūdėliams it toms varnoms, pirmiausia reikia akis prasikrapštyti, todėl jų skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas tiesiog proporcingi punktualumui. Tuo iš dalies pateisinami ir Lietuvos moksleivių mokymosi gebėjimai, balansuojantys ne pačiose geriausiose PISA reitingų pozicijose. Juk kas antras PISA tyrėjų apklaustas lietuvis paauglys prisipažino vėluojantis į pamokas ar bent tai darė dvi savaites iki tyrimo. Analogiški rodikliai ir kitose pasaulio šalyse, o išimčių sąraše – savaime suprantama, jaunieji šalių, kur dienotvarkė yra kasdienybės šventraštis, piliečiai iš Japonijos, Singapūro, Makao. Tie patys, kurie visą pasaulį lenkia ir sugebėjimais.

Metas atsikratyti prietaro, kad darbo dieną pradėti 8 val. mums liepia kažkas iš Briuselio.

Kalbėdami apie tai, kaip pašalinti dar vieną priežastį (ne)rašingumui įveikti, espertai tradiciškai kelia klausimus: kas kaltas ir ką daryti. Kaltųjų paieškos neilgos – atsakomybė dėl vėluojančių vaikų tenka tėvams, kitoje barikadų pusėje esantys ugdymo proceso dalyviai mojuoja tėvystę reglamentuojančiais įstatymais. Negali su tuo nesutikti. Tačiau ieškant atsakymo į dramatiškąjį "ką daryti", būtų sąžininga nepaversti tėvų atpirkimo ožiais. Pateisinamų priežasčių vėluoti rytais šiandienos Lietuvoje neturi nebent geltonųjų autobusiukų "klientai" ir mokiniai iš didmiesčių miegamųjų rajonų ar dydžiu jiems prilygstančių provincijos miestų, kur iš namų į mokyklą gali nubėgti nė neuždusęs. Dauguma kitų mokinukų sulyg pirmosios klasės krikštu sėkmingai įsilieja į rytinio piko minią. Tai, kad mokslo metų kalendorius turi tiesioginę įtaką eismo intensyvumui, puikiai parodo ir dabar moksleivių atostogų metu pastebimai patuštėjusios gatvės. Tai žinant, klausimą "ką daryti" verta užduoti antrąkart. Atsakymas nušvies saliamonišku sprendimu: reikia pakeisti požiūrį į mokyklų darbo grafiką. Laimi ne greitis, bet protas, skelbia jau šių dienų patarlė. Už lango – ne bizūną, bet žmogų aukštinantis XXI a., primena kalendorius. Metas atsikratyti prietaro, kad darbo dieną pradėti 8 val. mums liepia kažkas iš Briuselio ar "iš viršaus" ir su spūstimis kovoti šalinant jų priežastį. Gal tuomet ir PISA rezultatais labiau pasidžiaugsime, jei jie mums taip svarbūs.

Gairės: PISA, mokymasis, mokyklos
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS