DIAGNOZĖ: POLITINIS KOREKTIŠKUMAS
Tarp atsipūtusių Vakarų pasaulio gyventojų dėl karo Ukrainoje turbūt nebeliko nė vieno, nežinančio, kur yra Kijyvas ir kad ukrainiečių šalis – ne koks bevalis Rusijos paribys, bet plotu ir valia didi valstybė. Kartu su tridančiu, saulėgrąžomis, mėlynos ir geltonos spalvų vėliava lengvai atpažįstamu Ukrainos simboliu tapo ir Volodymyras Zelenskis. Jo kalbos – konkrečios ir įtaigios, jo sakiniai virsta žiniasklaidos antraštėmis, metaforos – saitažodžiais, nuvilnijančiais per žemę apraizgiusius socialinius tinklus.
V.Zelenskio, iki karo visai nepanėšėjusio į didį politiką, fenomenas yra tobulas hibridinio karo ginklas, kurį grįžus taikai neabejotinai išnagrinės komunikacijos ekspertai. Tačiau viena aišku jau dabar: Ukrainos prezidento stiprybė – drąsa kalbėti. Būtent tai, kas baigia išnykti save į keistus eufemizmų rėmus įspraudusiame Vakarų pasaulyje. Agresoriaus iš dalies apsuptame Kijyve esantis V.Zelenskis šia prasme yra laisvesnis nei jo kolegos kur nors Berlyne ar Paryžiuje, po gryną orą galintys vaikščioti be neperšaunamos liemenės ir šalmo. Iš baimės prarasti 1/10 reitingo proc., dėl strateginio mąstymo stokos ar hedonizmo pertekliaus šie prezidentai ir premjerai virto politinio korektiškumo ligoniais. Jie vengia konfliktų, ignoruoja jautrias temas ir taip ritualizavo viešojo elgesio taisykles, kad nebepasinaudoja demokratijos privilegija laisvai mąstyti, kalbėti ir ginti tai, kuo tiki. Principinius pareiškimus jie taip susuka į eufemizmų vatą, kad šie nebetenka prasmės. Kartais atrodo, kad ir V.Zelenskiui jie ploja su baime, kad šis it geras aktorius nesuvaidintų bisui. Jei galėtų, šie čechoviškieji „žmonės futliare“, matyt, penkiais patarėjų ratais apjuostų net ir patį Joe Bideną, vis drįstantį žudiką pavadinti žudiku. Kol vieną dieną, rinkdamiesi tarp karo ir gėdos, gautų ir karą, ir gėdą.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.2 komentarai
-
0 komentarai
-
BNS inf.0 komentarai
Tam,,Diagnozė;''
ONTĖ
ONTĖ