DU APLINKOS APSAUGOS MINISTRAI: O KUR ŽEMĖS ŪKIO?

Du aplinkos apsaugos ministrai ir nė vieno, atstovaujančio žemės ūkio sektoriui. Tokiais žodžiais dauguma žemdirbių lieja nuoskaudas, kalbėdami apie nesprendžiamas įsisenėjusias žemės ūkio problemas.

Tos problemos: netinkamai parengta daugiamečių pievų atstatymo tvarka, saugomų teritorijų plėtra visiškai ignoruojant žemdirbius, ne vienus metus besitęsianti pieno krizė ir sunkiai suprantamas suskystintų naftos dujų akcizo padidinimas.

Į Vilnių suvažiavus tūkstančiams traktorių, Vyriausybė suskubo žadėti, esą imsis taisyti padarytas klaidas. Svarbiausias žodis čia – „žadėti“. Jei valdantieji būtų norėję išgirsti ūkininkus ir padėti jiems spręsti iškilusias problemas, būtų tai padarę jau seniai.

Lokalūs klausimai, tokie, kaip išgyventi ūkininkams, kaip jiems išlikti konkurencingiems ir nesužlugdyti jų ūkių, šitą valdžią nelabai domina.

Apmaudu, kad mūsų valdžios prioritetai skirti tik globaliems klausimams: kova su klimato atšilimu, pasauliniu terorizmu, demokratinių procesų įtvirtinimu Kinijos užsienio politikoje...

Lokalūs klausimai, tokie, kaip išgyventi ūkininkams, kaip jiems išlikti konkurencingiems ir nesužlugdyti ūkių, šitą valdžią nelabai domina.

Belieka prisiminti premjerės Ingridos Šimonytės patarimą, duotą mums prieš trejus metus: jei nepatinka ši valdžia, po ketverių metų išsirinksit kitą.