EKOSOCIALIZMAS IR LIETUVA
Sovietų valdžia viską mėgdavo dovanoti liaudžiai – nemokamą švietimą, nemokamą mediciną ir laisvę nuo laisvės. Tačiau buvo ir kitokio pobūdžio dovanų. Viena iš jų – Kauno hidroelektrinė, pastatyta 1959 m. užliejus 45 kaimus, gyvenvietes, miestelius ir netgi bažnyčią su varpine. Atmetus aplinkosauginius aspektus, tai buvo puikus verslo projektas, atpirkęs save per beveik penkmetį. Ir šiandien, praėjus daugiau nei pusei amžiaus, dar generuojantis milijoninį pelną.
Dalį padarytos žalos gamtai atsveria išgaunamas hidroenergijos švarumas, nes viena kilovatvalandė hidroenergijos sutaupo apie 0,3 kg anglies, reikalingos tam pačiam kiekiui elektros pagaminti. Taigi dėl Kauno hidroelektrinės kasmet išvengiame dūmų, gaunamų kūrenant 125 tūkst. t akmens anglies.
Nors po šios dovanos praėjo beveik 60 metų, tarp mokslininkų vis dar nėra bendros nuomonės, ar žodį dovana reikia rašyti kabutėse ar be jų. Sunku objektyviai vertinti, kiek visa tai paveikė Lietuvos landšaftą, iškirsti būsimųjų marių dugne miškai, čia išnyko ir kaip evoliucionavo išlikusi flora ir fauna, bet tai jau istorija.
Kad ir kiek diskutuotume apie Kauno hidroelektrinės teikiamos naudos ir žalos disbalansą Lietuvai, fakto nebepakeisime, ji yra. Aš palaikau ekosocializmo idėją – gamtos ir žmogaus visumą, jos darnų ir tvarų vystymą su visa tarpusavio koreliacija. Todėl, manyčiau, reikėtų maksimaliai išnaudoti jos teigiamus privalumus. Kiekvieną pavasarį mes su dėkingumu galime žvelgti į Kauno hidroelektinę, nes ji apsaugo miestą nuo ledonešių ir potvynių, galime grožėtis nuostabiu Gastilionių atodangos vaizdu, ne mažiau įspūdingu reginiu nuo Mergakalnio ir aiškiu Kauno marių apylinkių perlu – Pažaislio vienuolynu. Dėl apylinkių viskas gerai, mes turime puikiai sutvarkytus Kauno marių ir Nemuno kilpų regioninius parkus ir džiaugiamės jais. Tačiau, mano nuomone, neįvertiname ir nepakankamai išnaudojame tai, kuo gali pasigirti retas kuris pasaulio miestas, – tai 63 kv. km ploto vandens telkinių, kurių dalis miesto teritorijoje ir yra tinkami bet kuriai vandens sporto šakai. Gaila, tačiau vandens sporto infrastruktūra Kaune nelabai pasikeitė nuo hidroelektrinę stačiusio Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laikų. Tai, kad neišnaudojamas toks milžiniškas potencialas, daro gėdą ne tik miestui, bet ir šalies vadovams.
Vandens sporto entuziastai net be tinkamos šiuolaikinės infrastruktūros ir finansinio palaikymo sugeba garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Tai buriuotojai Raimondas Šiugždinis, Gintarė Volungevičiūtė ir daug kitų.
Tačiau čia kalbame ne tik apie Lietuvos vardo garsinimą, bet ir konkrečią potencialią materialinę naudą miestui. Tinkamai išvysčius Kauno marių vandens sporto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, suplauktų nemaži vandens sporto entuziastų iš svečių šalių pinigai, nes jie čia ne tik buriuotų, bet ir valgytų, ilsėtųsi, pirktų nakvynės paslaugas, eitų į koncertus, kitaip tariant, investuotų į mūsų miesto ir šalies ekonomiką. Belieka tikėtis, kad miesto ir šalies valdžia pastebės šią galimybę.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
49 komentarai -
ELTOS inf.19 komentarai -
9 komentarai
Safyras