GEROVĖ – IŠ REKORDINIŲ BANKŲ PELNŲ IR ŠEŠĖLIO

Vyriausybės pateikti Seimui 2020 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir su juo susiję įstatymų projektai anaiptol nėra baigtiniai. Projektuose yra taisytinų dalykų, netenkinančių nei dalies parlamentarų, nei atskirų visuomenės grupių lūkesčių. Iki lapkričio 18 d. Vyriausybės parengti projektai bus nagrinėjami komitetuose, pirmas svarstymas Seime numatomas lapkričio 21 d., antras – gruodžio 5 d. Tik patvirtinus Seime bus galima įvertinti, kiek valstybės biudžetas yra socialiai kryptingas, kiek atitinka programinius įsipareigojimus mokytojams, kultūrininkams, aukštajam mokslui ir t.t.

Socialinei apsaugai – beveik papildomas milijardas

Daugiausia išlaidų numatyta socialinei apsaugai (6,190 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai (2,303 mlrd. eurų), švietimui (1,568 mlrd. eurų) ir gynybai (1,107 mlrd. eurų). Pagrindinis augimas socialinės apsaugos srityje – plius 761 mln. eurų.

Darbo užmokesčio pokyčius pajus visi dirbantieji. Pirmiausia didės minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 555 eurų iki 607 eurų „ant popieriaus“. Skaičiuojama, kad nekvalifikuotą darbą dirbantys ir MMA gaunantys asmenys kitąmet „į rankas“ gaus 437 eurų, įtakos didėjančiam atlyginimui turės ir padidintas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Kitais metais šis dydis sieks 350 Eur vietoje anksčiau planuotų 400 Eur. Ženkliai didės NPD neįgaliesiems: turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą NPD didės nuo 308 Eur iki 600 Eur, o turintiems sunkų neįgalumą – nuo 353 eurų iki 645 eurų.

Numatyta padidinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) didesnes pajamas uždirbantiesiems. Bus taikomas vietoje 27 proc. – 32 proc. GPM tarifas uždirbantiems daugiau kaip 84 VDU, arba 104 tūkst. eurų per metus.

Biudžeto projekte taip pat numatyta padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius) nuo 1,3 iki 1,65 (x MMA), kad darbo užmokestis nebūtų pakeičiamas socialinių garantijų neteikiančiais dienpinigiais.

Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir didžiajai daliai viešajame bei biudžetiniame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įskaitant pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus.

Skaičiuojama, kad pensijos kitąmet didės sparčiau nei atlyginimai, tai yra 8,11 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu pasieks 395 eurus. Didės ir šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų.

Iš kur papildomos pajamos?

Numatomi įvesti trys nauji mokesčiai: bankams, prekybos tinklams ir kol kas daugiausiai abejonių keliantis automobilių taršos. Taip pat siūloma didinti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, mažinti lengvatas ūkininkams.

Bankai, vos išgirdę apie naują mokestį, reagavo „be ceremonijų“: paragino nustoti kvailinti ir įspėjo, kad gali pasakyti „viso gero“, o mokestis esą bus perkeltas bankų klientams. Pritariame: nustokite kvailinti.

Kai kurie bankai jau vasaros pabaigoje paskelbė nuo spalio ar lapkričio branginsiantys savo paslaugas, kai apie būsimą mokestį dar nebuvo kalbos. Ar dabar nebus labai paranku kaltę, nors ir atgaline data, dėl to suversti politikams?

O gal bankai galėtų būti šiek tiek kuklesni spausdami pelną, socialiai atsakingesni ir savo rekordiniais pelnais solidariau dalintis su visuomene? Naujausi Europos bankininkystės institucijos (EBI) duomenys rodo, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra pelningiausi Europoje. Lietuvą lenkia tik Rumunijoje veikiantys bankai, o ES bankų pelnų vidurkis nuo Lietuvos atsilieka net 2,4 karto. Ar dar maža?

Analogiškai perspėjama ir dėl didžiųjų prekybos tinklų mokesčio (sumokėsite jūs patys, pirkėjai), analogiškai galima ir pridurti. „Maxima grupės“ grynasis pelnas pernai siekė 116,734 mln. eurų, per metus padidėjo 56 proc. „Iki“ 2018 m. uždirbo mažiau – 22,22 mln. eurų grynojo pelno, tačiau jis per metus išaugo net 125 proc.

Apšviesti šešėlį

Kitas pajamų šaltinis – šešėlinė ekonomika. Skaičiuojama, kad statybų, turgaviečių ir autoverslo sektoriuose sukasi apie 1 milijardas šešėlinių eurų. Statybų sektoriuje neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų verslo pajamų. prekyboje mėsos produktais – apie 151 mln. Eur, prekyboje automobiliais ir jų dalimis vien tik PVM atotrūkis – 73 mln. eurų.

Vyriausybė yra nutaikiusi strėles būtent į šiuos sektorius, tad audringo atsako galima tikėtis, kaip ir argumentuotos diskusijos. Numatomos priemonės – privaloma statybininko kortelė, skaitmenizuota apskaita turgavietėse, prievolė deklaruoti automobilių pirkimo-pardavimo sandorius.

Statybininko kortelė bus skirta darbo objektui, darbuotojui, darbdaviui identifikuoti, taip pat darbo laiko apskaitai, ji būtų privaloma visiems – samdomiems ir savarankiškai dirbantiesiems.

Prekybos automobiliais srityje siūloma visus sandorius, susijusius su automobiliais, deklaruoti naujoje sistemoje. Pirmą kartą į Lietuvą atvežtas automobilis, skirtas parduoti, turės būti deklaruotas. Be deklaracijos kodo automobilis nebus parduodamas. Taip siekiama spręsti vadinamųjų „kauferių“ problemą, susijusią su daugybe šešėlio automobilių rinkoje atvejų, kai tikrasis automobilio pardavėjas (perpardavinėtojas) nefigūruoja jokiose pirkimo–pardavimo sutartyse ir nemoka. Naujoje sistemoje būtų koduojami ir ardyti skirti automobiliai.

Popierinę apskaitą turgavietėse skaitmenizuoti, supaprastinti žurnalų formas, sukurti sąsajas tarp informacinių sistemų. Kiekinė sistema neleis pardavinėti vis tų pačių 10 kilogramų mėsos.

Šiemet iš šešėlio bus ištraukta apie 200 mln. eurų.