Vėl eteryje radosi (ir net trumpam policijos buvo sulaikyta) mergaitė Greta, švedų klimato aktyvistė, šįkart protestavusi Vokietijoje netoli griaunamo kaimo, nes šis esą trukdo išplėsti anglių kasyklą.

Karas karu, o pasipriešinimas iškastiniam kurui neturi liautis. Gerai, kad tas kaimas, kuriame protestavo protestuotoja, yra Vokietijoje, o ne kur nors Afganistane, nes gi ten būti viešai nuplaktas rykštėmis nuo šiol turi šansų net vyras, ką jau kalbėti apie moterį.

Talibanas nesuprastų nei klimato atšilimo problemų, nei juolab mergaitės Gretos pretenzijų.

Talibanas nesuprastų nei klimato atšilimo problemų, nei juolab mergaitės Gretos pretenzijų. Bet jaunoji aktyvistė protestuoja saugiai, civilizuotoje šalyje, kur policininkai ginkluoti ne rykštėmis ar kalavijais. Dėmesio šiame pasirodyme ji turbūt gavo mažiau, nei tikėjosi, nes viso ko centre, kaip bežiūrėsi, ir toliau išlieka Ukraina, su kuria sunkiai pakonkuruosi populiarumo fronte, ir vargiai šiuo metu žemėje yra dar viena tokia vieta su tiek kenčiančių žmonių.

Katastrofa po katastrofos. Diena po dienos – praradimai, aukos, mirtys ir priešų džiūgavimas. Belieka laukimas, kada viskas baigsis, nes tai ištverti sudėtinga net ir labai stipriems žmonėms. Jie mieliau šitokį viso pasaulio dėmesį perleistų mergaitei Gretai, kad tik jų vaikai būtų gyvi, vyrai, sūnūs ir tėvai nesumaitoti, moterys linksmos ir laimingos, o namai nesusprogdinti.

Jei klimato aktyvistė staiga sumanytų atvykti savanoriauti į rusų banditų gaujų siaubiamą Ukrainą, neabejotinai taptų žvaigžde, tačiau ir vėl tai būtų tik laikina šlovė, nes tai – kaip ir iškastinio kuro problemos, kurios vakarykštėmis tapo dar prieš metus ir vargiai jos bus aktualios artimiausiu laiku, kad ir kiek jaunosios aktyvistės vadybininkai besistengtų.