IEŠKOTI MORALĖS – Į KIAULIDĘ

Milijardierius G.Sorosas prognozuoja naują krizę ir Europos krachą: artėja dėdė Armagedonas!

Laikinai einantis genijaus pareigas ne iš įvykio vietos, o iš užstalės moralizuoja mūsų tautą dėl Kijeve esą nužudyto žurnalisto: "Lietuvai reikia labai rimtai pagalvoti." Tik niekas Kijeve nežudė, taigi ir pamokslauti nebuvo ko.

Strateginis plepys ir militarizmo apologetas paisto apie S.Skvernelio ir R.Karbauskio valstybę ir vėl įkyriai mojuoja Kremliaus korta, nes daugiau neturi kuo. Norėdamas atkreipti dėmesį nemosuosi juk sardelių pyne prie parduotuvės. Nors ir pilnatis.

Kai žurnalistai virsta patarėjais, grėsmių ekspertais, o iš tiesų – politinės ar kitokios karjeros siekiančiais propagandistais, tampa koktu.

Dar didesnė bjaurastis, kai etatiniai portalų korespondentai, bejėgiškai siekdami išgarsėti, ima raštu skųsti politikus tarnyboms ir tai pateikia kaip savo profesinį laimėjimą. Nors patys neskiria "seniai" nuo "senai", "mokytis" nuo "mokintis", o žodį "lįsti" rašo su "y" ilgąja.

Dar vienas dėmesio centre atsidūręs TV veikėjas niekaip nepajėgia suvokti, kad jam nebe vieta valdiškos televizijos ekrane, nes jo laidos tapo ne tiesos tvirtove, o gynybiniais pylimais, kuriais desperatiškai siekiama stabdyti pastangas išsiaiškinti prodiuserinių finansinių sėkmių ištakas. Pagaliau, kaip sakė vienas pagiežingas žiūrovas, tas pačias kovas vis kovojanti plika galva su ausimis taip pat turi teisę įkyrėti.

Įkyrėjo taip, kad ir baletinio Jurijaus Rūta ėmė svaidyti tomahaukus. Porą sykių net pataikė: plika galva – ne V.Landsbergis ir ne A.Kubilius, ryškiau spindi toje interesų kiaulidėje, kur žodžiai "moralė" ar "etika" tėra baltojo nieko dainelė (M.Martinaičio apibūdinimas).

Taip jau yra, kad visi Lietuvoje kovoja ne už tiesą, o už "savo tiesą". R.Karbauskis ją suvokia vienaip, D.Mockus – kitaip, R.Juknevičienė – dar kitaip, kol paaiškėja, kad nėra nei tiesos, nei teisingumo, aplinkui tik vieni bobausiai.