Kaip ir kasmet įpusėjus gruodžiui, paaiškėjo pavardės laimingųjų, apdovanotų nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Komentuodama laureatų sąrašą, premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė įvardijo tai, apie ką, kasmet išgirdęs apdovanotųjų pavardes, susimąsto kiekvienas kultūrai neabejingas pilietis: kodėl kūrėjas X premijos sulaukė tik šiemet, nors aukščiausiu lygiu kuria jau ne vieną dešimtmetį.

Talentingų žmonių šalyje esą daugiau nei galimybių juos įvertinti, todėl ilgainiui valstybė net tampa kai kurių etatinių kandidatų skolininke, pastebėjo V.Daujotytė.

Panašiai galima pakomentuoti ir kitą kultūrinį-piniginį sąrašą, paskelbtą – simboliška – tą pačią dieną. Kultūros taryba pranešė laiminguosius, kuriems skirtos individualios, edukacinės ar vardinės stipendijos. Sąrašas daugiau nei įspūdingas. Jame pateikti artimiausių mėnesių, metų metmenys, atskleidžiantys konkrečių kūrėjų, kultūros tyrinėtojų planus, praneša, ko kultūros lauke turime sulaukti. Arba nelaukti – skiltyje "stipendijos dydis" nulių čia gerokai daugiau nei kitokių smaitmenų. Be to, kad reiškia virtualias skyles konkrečių menininkų nevirtualiose kišenėse, nuliai duoda pagrindo suabejoti, ar šioje Kultūros tarybos programoje neparemtus projektus apskritai išvys kultūros vartotojo akys.

Valstybės paramą kultūrai skirstančios institucijos sulaukia išskirtinai daug kritikos, kuri labai dažnai yra ir nepelnyta. Juk jos ne generuoja pajamas, bet tik padalija tiek, kiek skiria valstybė. Kai kas ir dabar piktinasi, kodėl neparemtos paraiškos, regis, atitinkančios visus įmanomus kriterijus – ir menininkas puikiai žinomas (arba jaunas ir perspektyvus), ir tema aktuali (arba susijusi su valstybingumo 100-mečio minėjimu). Kai kas tikrai ne be pagrindo stebisi ir pačiomis paskirtomis sumomis. Pvz., ar kone didžiausia – 600 eurų per mėnesį – stipendija pripažintam literatui mainais už įsipareigojimą per metus parašyti romaną arba net romaną, knygą vaikams ir poezijos knygą – per 16 mėnesių, yra tikrai didelė parama.

Šiame pabambėjimų fone labai dera prisiminti anksčiau cituotą V.Daujotytės mintį apie norus ir skolas bei palinkėti naujiesiems valdantiesiems greičiau sudaryti sąlygas mecenatystei Lietuvoje skleistis. Juk talentingų menininkų valstybė turi daugiau nei pinigų jiems paremti.