Antai dar 1987 m. liepos pabaigoje apie 300 Krymo totorių etninei grupei priklausančių asmenų surengė triukšmingą, kelias valandas trukusią demonstraciją Maskvoje prie Kremliaus sienos ir reikalavo teisės sugrįžti į protėvių žemę (Krymą), iš kurios gyvulių vagonais buvo ištremti 1944-ųjų gegužę („The New York Times“ straipsnis „Totoriai Maskvoje surengė triukšmingą protestą“ (angl. „Tartars Stage Noisy Protest in Moscow“, 1987 07 26).
Vėliau, po kelių savaičių, panašios demonstracijos vyko ir visose trijose Baltijos valstybėse, rugpjūčio 23 d., minint 48-ąsias SSRS bei Trečiojo reicho pakto pasirašymo metines. Jos taip pat buvo įamžintos užsienio žiniasklaidos.
„Šiandien Lietuvos žmogaus teisių gynėjų grupė išsiuntė telegramą Michailui S. Gorbačiovui, joje teigiama, kad KGB persekioja praėjusią savaitę vykusioje demonstracijoje dalyvavusius asmenis, pranešė disidentas. Maskvoje gyvenantis žmogaus teisių aktyvistas Levas M. Timofejevas paskambino „The Associated Press“ ir pranešė, kad Lietuvos grupė išsiuntė telegramą sovietų lyderiui iš Lietuvos sostinės Vilniaus“, – teigta kitame „The New York Times“ straipsnyje („Lietuvos teisių gynimo grupė protestuoja prieš M. S. Gorbačiovą“ (angl. „Lithuania Rights Unit Protests to Gorbachev“, 1987 08 31).
Po 1987-ųjų sekusius 1988-uosius iš esmės galima laikyti lūžio momentu SSRS ir Baltijos valstybių santykiuose, mat tais metais buvo įkurtos trys politinės organizacijos, suvaidinusios svarbius vaidmenis jų nepriklausomybės atgavimo procese. 1988 m. balandį Estijoje buvo iškelta idėja sukurti Estijos liaudies frontą (est. Eestimaa Rahvarinne), ir tai buvo padaryta jau po kelių mėnesių, t. y. tų pačių metų spalį. Tą patį rudenį panašios organizacijos buvo įkurtos ir Latvijoje (lv. Latvijas Tautas fronte) bei Lietuvoje (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis).
Tuo metu SSRS vis dar tebebuvo totalitarinė sistema, turinti itin stiprią slaptąją tarnybą, tačiau politiniai vėjai naujosioms organizacijoms buvo palankūs. Kremlius sutiko Baltijos šalyse pakeisti konservatyvesnius nomenklatūrininkus sąlygiškai liberalesniais lyderiais, tad vėliau nepriklausomybės šaukliams pavyko legalizuoti tarpukariu naudotas nacionalines vėliavas ir teisiškai iškelti nacionalines kalbas aukščiau rusų kalbos.
Sovietų net du kartus okupuotos šalys gana taikiai bruzdėjo net ir stebint akylai KGB akiai, tačiau 1988 m. svarbių reformų neišvengė ir pati SSRS.
„Maskva. SSRS komunistų partija penktadienį pirmajame per beveik pusę amžiaus vykusiame neeiliniame suvažiavime nubalsavo už savo valdžios monopolijos panaikinimą ir visos šalies politinės sistemos pertvarkymą“, – apie sprendimą įsteigti dar vieną valdžios instituciją (SSRS liaudies deputatų suvažiavimą) pranešė leidinys „Los Angeles Times“ straipsnyje „Sovietų valdantieji nubalsavo už valdžios monopolijos panaikinimą: komunistų delegatai pritarė M. S. Gorbačiovo reformoms ir šalies politinės sistemos peržiūrai“ (angl. „Soviet Party Votes End to Monopoly on Power: Communist Delegates OK Gorbachev Reforms, Approve Revision of Country’s Political System“, 1988 07 02).
Tai buvo pozityvių ir daug vilčių teikusių politinių pokyčių metas, o muzika (ypač rokas) tais laikais buvo mases vienijantis ir didiems darbams įkvepiantis faktorius.
„Šią dainą kūriau maždaug tuo metu, kai „Scorpions“ pirmą kartą nuvyko į Sovietų Sąjunga, 1988-aisiais, kur atlikome 10 pasirodymų Leningrade“, – apie dainos „Wind of Change“ (liet. „Permainų vėjas“) sukūrimo aplinkybes pasakojo vokiečių roko grupės „Scorpions“ vokalistas Klausas Meine (1948).
Anot muzikanto, būtent politiniai devintojo XX a. pabaigos – dešimtojo pradžios dešimtmečių įvykiai po daugelį metų trukusio Šaltojo karo jį įkvėpė sukurti hitą, kurio žodžiai „Žengiu Maskvos gatve, link Gorkio parko, klausydamasis permainų vėjo / Vasaros naktį rugpjūtį, šalia žengiant kareiviams, besiklausantiems permainų vėjo“ (angl. „I follow the Moskva / Down to Gorky Park / Listening to the wind of change / An August summer night / Soldiers passing by / Listening to the wind of change“) kartu su juos lydinčiu švilpavimu yra iki skausmo pažįstami kiekvienam melomanui.
„Po visų tų metų, praleistų Berlyno sienos šešėlyje, su geležine uždanga [...], mane labai įkvėpė ši vilties akimirka, viltis dėl taikesnio pasaulio ir paprasčiausias susivienijimas taikesnės ateities vardan“, – pasakojo K. Meine (portale guitar.com pateikiamas straipsnis „Pasak „Skorpionų“ K. Meine’s „Permainų vėjai“ prarado prasmę, Rusijai įsiveržus į Ukrainą“ („Scorpions“ Klaus Meine says „Wind of Change has“ lost the meaning following Russian invasion of Ukraine“, 2022 05 31).
„Dabar praėjus tiek metų, manau, kad daina prarado taikos himno, vilties dainos prasmę. Turėjau pakeisti jos žodžius“, – apgailestavo muzikantas.
Naujausi komentarai