KAIRĖS PARTIJOS VĖL KARTOS SENAS KLAIDAS?

Naujausioje "Vilmorus" gyventojų apklausoje už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) sakė balsuosią net 17,7 proc. rinkimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Įvertinus, kad 14,6 proc. būtų nebalsavę, o 2,5 proc. neatsakė, realus svoris tarp balsuojančiųjų siekia net iki 21,4 proc. O tai jau per paklaidos žingsnį nuo 24,9 proc., kuriuos prieš metus Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje surinko dabar pagrindinė valdančiosios koalicijos jėga – konservatoriai.

Galima girtis, bet...

Plika statistika išties įspūdinga – nuo gegužės, kada LSDP pirmininke išrinkta Vilija Blinkevičiūtė, socialdemokratais beveik visuose gyventojų tyrimuose sakosi tikintys vis daugiau ir daugiau šalies piliečių. Ir todėl europarlamentarės bravūra nevisiškai tuščia, ji, bent formaliai, turi teisę savo "Facebook" paskyroje girtis, kad LSDP tapo "neabejotina politinių partijų lydere".

Tiesa, galima priminti, kad 2016 m., laukiant eilinių rinkimų į Seimą, tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus reitingai buvo išties įspūdingi. Anų metų pradžioje Vyriausybe sakėsi pasitikintys daugiau nei pusė apklaustų gyventojų – 51 proc. Sociologai tuomet fiksavo, kad per 20 metų – nuo 1996 m. sausio – tai pats geriausias Vyriausybės vertinimas. Panašiai teigiamai gyventojai Vyriausybę vertino tik 1998 m. sausį (tada pasitikėjo 49 proc.) ir 2015 m. balandį (50 proc.).

Kartu galima priminti ir 2020-uosius, kai Gintauto Palucko vedamiems socialdemokratams buvo iš anksto garantuojama vieta valdančiojoje koalicijoje. Neva užtenka nedaryti staigių judesių, radikalių klaidų ir žmonės juos savaime išstums į pagrindinę vietą Seime. Prieš pat rinkimus tuometis partijos pirmininkas viešai skelbė: "Mūsų tikslas – formuoti centro kairės koaliciją. Tai mūsų prievolė." Kuo tokia pozicija virto jau po pirmo Seimo rinkimų turo – puikiai prisimename visi.

Tačiau sustokime – ar kas nors galėtų įvardyti bent vieną kitą rimtesnę iniciatyvą, kuri pastaruoju metu būtų pasiekusi gyvenimą ir iš esmės pakeitusi žmonėms aktualiausias problemas?

Idėjų badas

Dabartinis socialdemokratų reitingas yra dėsningas ir rodo dideles kairės partijų perspektyvas, jeigu būtų dirbama nuosekliai ir kryptingai. Tą, matyt, norėtų fiksuoti ir dabartinė partijos lyderė, kuri viešai skelbia, kad "reitingai pakilo, nes kairiosios idėjos atitinka daugelio žmonių lūkesčius".

Tačiau sustokime – ar kas nors galėtų įvardyti bent vieną kitą rimtesnę iniciatyvą, kuri pastaruoju metu būtų pasiekusi gyvenimą ir iš esmės pakeitusi žmonėms aktualiausias problemas? Kur kairės politikų siūlymai mažinti šildymo sąskaitas? Kur sveikatos apsaugos reformos vizija? Kur naujų darbo vietų kūrimo regionuose programa? Ar bent realūs (o ne lozunginiai) siūlymai, kaip skatinti rizikos grupės piliečius aktyviau skiepytis? Ką jau kalbėti apie esminius kairės politikos klausimus – socialinę apsaugą, rūpinimąsi silpnaisiais, mažumomis, LGBT ir pan.

Priešingai, štai visai neseniai vykusio "Kaunas Pride" proga socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius pareiškė, kad LGBT tik dirbtinai priešina visuomenę! Visa tai tik signalizuoja, kad kairės politikų žodžiai šiandien yra tuščias muilo burbulas ir situaciją išnaudojantis populizmas, o ne pagrįsti siūlymai ar realūs sprendimai.

Saugus oponavimas socialdemokratams leidžia pūsti trumpalaikį reitingų burbulą. (G. Bartuškos nuotr.)

Trumpalaikis burbulas

Taip, toks saugus oponavimas leidžia pūsti trumpalaikį reitingų burbulą. Analizuojant "Vilmorus" tyrimų duomenis akivaizdu, kad LSDP reitingai kilo iš esmės tik dėl dviejų pagrindinių konkurentų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Nuo balandžio TS-LKD reitingas smukęs 4,1, LVŽS net 5 proc. O LSDP pakilo 10,9 procentinio punkto – t.y. apvalgytos dvi pagrindinės konkurentės, o dar pora punktų perimta iš Laisvės ir kitų smulkiųjų partijų.

Tačiau būtent idėjų ir iniciatyvų badas rodo, kad šie pokyčiai netvarūs. LVŽS krytį lėmė Sauliaus Skvernelio grupės pasitraukimas. TS-LKD reitinguose matome dvigubos krizės valdymo padarinius. Pirmieji jau bruzda ir, sukūrę savo partiją, iš socialdemokratų iš karto susigrąžins savo 5–10 proc. rėmėjų. O konservatoriai į 2023-iųjų savivaldybių rinkimus (būtent jie yra pirmasis atskaitos taškas partijoms pasilyginti) ateis geriau ar blogiau, tačiau suvaldę abi krizes. Ir galės tuo pagrįstai girtis.

Dar didesnė klaida būtų pamiršti, kad kairės rinkėjų plotuose nuolat medžioja ir "darbiečiai", "tvarkiečiai" bei kitos populizmo nevengiančios partijos. Todėl per rinkimus jos tikrai gadins kraują stambiosioms kairės partijoms. Šiame kare socialdemokratams, deja, vėl gresia ta pati liūdna 2016-ųjų A.Butkevičiaus ir 2020-ųjų G.Palucko drama. Blogiausia, kad nuo to pralaimime mes visi – kairės pasaulėžiūros piliečiai.