KALĖDINIS ILIUZIJŲ POPSAS

Šventiniai V.Pranckiečio užmojai mažinti Seimo narių skaičių iki 121 išties trimituoja apie išrinktųjų svajones mąstyti racionaliai.

Tačiau pati šio klausimo sprendimo situacija – taip primityviai simbolinė, kad galì pasijusti žiopsantis kinematografijos barškutį su Louis de Funès'u. Už parlamento kėdžių skaičių mažinančią Konstitucijos pataisą praėjusį antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 29, susilaikė 15.

Taigi iš viso salėje rymojo 98 seimūnai. O kur tuo metu buvo kiti?

Veneros ligos juos žino: gal jau rūpinosi kalėdiniais mikimauzais anūkams, gal užsisvajojo prie ekspozicijų dešrų skyriuje, o gal kur nors tarpuvartėje tvirkino mažamečius. Kas dabar gali atsakyti? Juk jie yra ta nekontroliuojama padermė, iš kurios gali tikėtis paties Armagedono.

Švelnaus pūkelio iš imtuvo pavyzdys įrodė, kad išrinktasis darbymečiu pas mus gali užsiimti ir maloniosios sekrecijos rūpesčiais, ir pašlemėko įvaizdžio puoselėjimu, ir net fokusais su pistoletu, priešais veidrodį atsistojus vienais "triusikais". Ko tik nepadarysi, kai pažastis kutena išskirtinis statusas.

Dar iš stambesnio pabūklo į Lietuvos politinę debesiją šiuo klausimu driokstelėjo LSDD frakcija: "Mažinkime Seimo narių skaičių iki 91!" Net kilo įtarimas: gal čia koks farsas, kokie nors triukai su jūrų kiaulytėmis, pralinksmintomis psichotropinio LSD doze? Paskui susivoki: na, ne, regis, kalba žmonės rimtai, netgi mėgina į liaudžiai patrauklią kompoziciją dėlioti argumentus.

Noras gal išties labai neblogas. Tik kyla klausimas, kaip 91 nario Seimas galėtų keisti, pavyzdžiui, Konstituciją, jei tam reikia 94 balsų? Kai kurie balsuotų abiem rankomis?

Vis dėlto kada nors tauta turėtų atsipeikėti iš šitų užsitęsusių kalėdinių iliuzijų. Juk jai patinkantys šūkiai naudojami ne realiai norint mažinti griozdišką Seimą, o siekiant aplodismentų artėjančioje balsadėžių fiestoje. Niekas nieko čia nekeis, juolab pačiame parlamente, kur dešimtmečius tūno tie patys nomenklatūriniai profiliai, kurie ir užsako visą šitą politinį popsą.