Kas atlygins žalą už užterštą miestą kauniečiams? | kl.lt

KAS ATLYGINS ŽALĄ UŽ UŽTERŠTĄ MIESTĄ KAUNIEČIAMS?

Praėjusią savaitę iš esmės nepastebėta liko žinia, kad Kauno apygardos teismas kaltais dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimų ir labai didelės aplinkai padarytos žalos pripažino du Kauno miesto ir rajono gyventojus.

Žinia svarbi ne tik dėl to, kad žala nustatyta ir teismo pripažinta. Gerokai didesnę reikšmę turi tai, kad dabar jau aišku, jog mažiausiai pusantrų metų – nuo 2014 m. balandžio iki 2015 m. pabaigos – atliekų surinkimu, vežimu, sandėliavimu užsiimanti Kauno rajono įmonė neteisėtai sandėliavo pavojingas atliekas ir taip padarė didžiulę žalą aplinkai. O kartu – ir kauniečiams.

Galima guostis, kad gamtos teršėjams teks atlyginti beveik 7 mln. eurų aplinkai padarytą žalą. Galima naiviai tikėtis, kad visa ši suma vienaip ar kitaip bus išieškota iš dviejų Kauno miesto ir rajono gyventojų. Galima "pasidžiaugti", kad už tokį šiurkštų elgesį vienam iš jų – buvusiam atliekų surinkimo ir sandėliavimo įmonės vadovui – skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o įmonės sandėlininkui – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė (tiesa, abiejų vykdymas atidėtas, t.y. bausmė kol kas tik galima). Dar vienam vyrui – kitos įmonės buvusiam direktoriui – už dokumentų klastojimą ir turto pasisavinimą skirta treji metai laisvės atėmimo (vėlgi, bausmės vykdymą atidedant).

Tad kas iš tiesų vyko? Pasirodo, viena įmonė, neturėdama leidimo, Eigirgalos kaime buvusiose fermose laikė daugiau nei 360 t pavojingų atliekų. Pastate buvo laikoma apie 250 t, o valstybiniame žemės sklype – dar apie 116 t atliekų. Dalis visų šių pavojingų atliekų laikytos nesandariose, atvirose ir prakiurusiose talpyklose. Pripažinta, kad tokiu būdu padaryta didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams.

Skamba kaip siaubo filmas, tačiau faktai nustatyti – įmonė tyčia pavojingas skystas atliekas pylė ant grunto ir taip draudžiamu būdu jas šalino.

Skamba kaip siaubo filmas, tačiau faktai nustatyti – įmonė tyčia pavojingas skystas atliekas pylė ant grunto ir taip draudžiamu būdu jas šalino. Įmonės teritorijoje, šalia fermos pastato, atliekoms pilti buvo iškasta duobė. Sandėlyje susiformavo apie 100 kv. m ploto ir apie 20 kub. m tūrio bala, kurios vandenyje cinko kiekis ribinę vertę viršijo 8 600, nikelio – 574, chloro junginių beveik – 167 kartus, kitų pavojingų medžiagų – dar kelis ar keliasdešimt kartų! Kitoje sandėlio dalyje gruntas užterštas cinku, kurio koncentracija ribinę vertę viršijo iki keturiolikos kartų! Kiemo teritorijoje rasto vandens rūgštingumas prilygo chloro ir azoto rūgščių mišiniui, kuris yra toks rūgštus, kad gali būti naudojamas laboratorijose analizių metu.

Faktas: viena įmonė, neturėdama leidimo, Eigirgalos kaime buvusiose fermose laikė daugiau nei 360 t pavojingų atliekų. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Ir čia prasideda svarbiausia dalis. Eigirgala yra visai šalia Domeikavos, Lapių, Karmėlavos – t. y. didelių Kauno priemiesčių, kuriuose gyvena dešimtys tūkstančių kauniečių.

Jeigu oficialiai nustatyta, kad įmonė pusantrų metų galėjo nebaudžiama daryti tokio lygio aplinkosaugos pažeidimus – ko tada išties vertos Kaune dirbančių specialistų pastangos? Kodėl ir kas atsakingas už tai, kad tokie tūkstančių žmonių sveikatai pavojingų atliekų "tvarkymo" darbai gali vykti iš esmės visai šalia miesto?

Akivaizdu, kad Kaunas negali formaliai stebėti tokių atvejų ir į viską numoti ranka. Miesto savivaldybė negali tikėtis, kad nacionalinės institucijos pačios stebės ir skirs pakankamai dėmesio. Priešingai – kauniečių sveikatos užtikrinimas ir tokių esminių pažeidimų (o juk kalbame tik apie formaliai nustatytus, faktiškai tokių situacijų gerokai daugiau) turi būti svarbi ir daug miesto dėmesio sulaukianti veikla. Nes kitu atveju, žiūrėk, jau ir miesto vidury netrukus atrasim kokią nors cinko ar nikelio ar chloro duobę!

GALERIJA

  • Faktas: viena įmonė, neturėdama leidimo, Eigirgalos kaime buvusiose fermose laikė daugiau nei 360 t pavojingų atliekų
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS