Rusijos invazija į Ukrainą it lakmuso popierėlis įvertino aplinką, kurioje šiandien egzistuoja pasaulis, ir parodė: pH lygis pavojingai išbalansuotas. Iš organizacijų, įsipareigojusių neleisti žmonijai dreifuoti į anarchijas ir diktatūras, likę tik logotipai su centrine būstine, išpūstu įvaizdžiu ir aparatu. Jų veiksmai nebeatitinka nei misijos, nei vizijos, nei šių dienų iššūkių.

Kad ir kiek pastangų stebint situaciją okupuotose teritorijose dėjo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), jos ilgametė taikdariška misija Ukrainoje patyrė visišką fiasko. Dar invazijos išvakarėse ESBO atstovai viešai džiaugėsi Rusijos išreikštu tvirtu pasiryžimu laikytis susitarimo dėl paliaubų, bet jau netrukus skubėjo evakuoti savo darbuotojus užsieniečius, o likusieji vos spėjo fiksuoti okupantų vykdomus humanitarinės teisės pažeidimus.

Kitą taikos nešėją, Jungtines Tautas (JT), ištinka pirmtakės Tautų Lygos likimas. Šiandien organizacija su savo pasenusia Saugumo Tarybos veto sistema – jau net nebe bedantis ir bebalsis tigras, bet kažkoks kastruotas katinas. JT gali pamiršti savo tikslą „palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius ir siekti tarptautinio bendradarbiavimo“. Kremliaus šutvei vesti generalinio sekretoriaus psichoterapijos seansai nesustabdė karo, jo parašas negarantavo saugumo Mariupolio gynėjams, išreiškiamas susirūpinimas neapsaugo okupuotų teritorijų gyventojų nuo represijų. Vieša paslaptis, kad vadinamoji grūdų sutartis radosi ne dėl JT autoriteto, bet sutarus Recepui Tayyipui Erdoganui ir Vladimirui Putinui.

Jų veiksmai nebeatitinka nei misijos, nei vizijos, nei šių dienų iššūkių.

Savo negebėjimą suvokti realybę toliau demonstruoja ir dešimtmečiais represuojamųjų vilties uostu laikyta „Amnesty International“ (AI). Pernykštis jos sprendimas iš neteisėtai nuteisto Aleksejaus Navalno atimti sąžinės kalinio statusą atrodė tik apmaudi subiurokratėjusių ekspertų klaida. Tačiau šiandien, skaitant įrodymais nepagrįstą naujausią AI ataskaitą apie Ukrainą, jos priekaištus ne agresoriui, bet agresijos aukai, rekomendacijas Ukrainai, kur ir kaip rengti gynybos postus, kaip sakė gyvoji klasikė, minčių kyla įvairių. Nuo to, kokius žaidimus geimino ar kuo svaiginosi ją rašiusieji ekspertai, iki formos, kuria Kremlius atsiskaitė už šią paslaugą. Ir nuojautos, kad viso šio elitinio kastruotų katinų klubas laukia labai rimtų vertybinių reformų metas.