KATASTROFIŠKAS APETITAS

Antirekordas. Valstybės valdoma įmonė Lietuvos paštas nuo kitų metų už vieno laikraščio nunešimą prenumeratoriui iš leidėjų nusprendė plėšti maždaug tiek, kiek kainuoja vienas laikraščio numeris.

Kitaip tariant, prenumeratos platinimo įkainį pakėlė keliais šimtais procentų. Tai aukštumos, kuriose švilpauja tokie kosminiai vėjai, kokių Lietuvos spauda savo padangėje nėra nei girdėjusi, nei sapnavusi.

Net ir Europos mastais tokie Lietuvos pašto įkainiai prilygtų monblanams. Juo labiau kad, apskritai, kitose Europos valstybėse kalbama apie prenumeratos pristatymo kompensavimą, taip paremiant skaitančiosios visuomenės dalį, kuri vertina klasikinę žurnalistiką ir kokybišką, patikrintą informaciją.

Pavyzdžiai – po nosimi. Siekiant sutvirtinti tradicinę žiniasklaidą, spaudos pristatymo paslaugai Latvijoje taikomas kompensavimo mechanizmas (apie tai informavo Kultūros ministerija – bene vienintelė valdžios institucija, bandanti parodyti, kad nepritaria Lietuvos pašto godumui).

Žvėrišką apetitą išsiugdęs Lietuvos paštas turi valdžios, kuriai spauda jau seniai kelia iltinių dantų skausmą, palaikymą. Ypač vaikišką imunitetą kritikai turintiems konservatoriams.

Spaudos pristatymo paslauga Latvijoje priskirta visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (tai numato Europos Komisijos nutarimas) ir kompensuojama valstybės, kai pristatymo kaina peržengia nustatytus tarifus.

Tačiau Lietuvoje šis EK nutarimo pritaikymas yra komplikuotas, mat žvėrišką apetitą išsiugdęs Lietuvos paštas turi valdžios, kuriai spauda jau seniai kelia iltinių dantų skausmą, palaikymą. Ypač vaikišką imunitetą kritikai turintiems konservatoriams. Būtent jų pastangomis spaudą niokojanti bomba buvo pakišta 2008 m. pabaigoje, kai, užgriuvus krizei, PVM tarifas spaudai buvo padidintas nuo 0 iki 21 proc. (daugelyje Europos valstybių, net ir turtingose Skandinavijos šalyse, buvo paliktas nulinis PVM arba nežymiai pakeltas – pavyzdžiui, iki 5 proc.).

Valstybės biudžetas iš to 21 proc. PVM tarifo tegavo „plotkelės“ storio pajamų riekutę, bet spaudos nepriklausomumui, vienai kertinių demokratinės valstybės atramų, buvo padaryta fundamentali žala, dėl kurios atsiradusias žaizdas žiniasklaida gydosi iki šiol.