KOKS ATSTUMAS SKIRIA SOFĄ IR KULTŪRĄ?

Atstumas – žodis, geriausiai apibūdinantis šias kelias savaites. Atstumas susitikus kaimyną, kolegą ar bičiulį – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; atstumas gatvėje, parke, parduotuvėje – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m.; atstumas tarp iš taško A į tašką B keliaujančių keleivių autobuse – rekomenduojama ne mažiau nei 2 m. Pastaruoju metu reikia daug matuoti ir skaičiuoti. Kasdienybėje su skaičiais susitvarkyti pavyksta visai neblogai, bet kai norisi, neišėjus iš namų, nuo tos kasdienybės kiek atsitraukti ir skirti laiko kultūrai – atstumai tampa sudėtingai įveikiami, nes, nepaisant to, kad galime džiaugtis greitu, kokybišku, patikimu internetiniu ryšiu, ne viskas yra pasiekiama.

Iki pasaulinės sąmoningumo akcijos #liekunamuose Kaunas tikrai buvo pilnas kultūros. Tai puikiai iliustravo atsiradusi nauja, Kauno menininkų namų (KMN) administruojama, platforma, kurioje atsiveria mieste vykstančių kultūrinių renginių panorama. Deja, dėl esamos situacijos prieš keletą dienų KMN savo veiklą sustabdė ir, kol tęsis karantinas, KMN adminstruojamose platformose informacija nebus atnaujinama.

Netektį gal kiek kompensuoja platforma kultura.kaunas.lt, kur esama įdomios, nors dar skurdokos, skilties "Kaunoteka". Čia galima pasiklausyti prof. Leonido Donskio, menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų paskaitų iš VDU archyvo, išgirsti Kauno rašytojus, skaitančius savo kūrybą, atverti Kauno šokio teatro "Aura" skaitmeninį lobyną.

Praplėsti akiratį siūlo Kauno bienalė, kurios atviroje bibliotekoje galima skaityti ir vartyti įvykusių bienalių katalogus. O tiems, kurie nori su kultūra keltis, pietauti, vakarieniauti ir eiti miegoti – reikėtų užsukti į "Kaunas 2022" instagramo platformą, kurioje kultūros sektoriaus atstovai trumpuose vaizdo įrašuose dalijasi rekomendacijomis, ką prasmingo, turiningo ir įdomaus galima pažiūrėti, pasiklausyti ar paskaityti būnant namuose. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad, kitoks nei įprasta, bet vis dėlto kultūrinis veiksmas vyksta. Tačiau jei pažvelgsime plačiau, atsitraukdami nuo gana aktyvią viešąją komunikaciją vykdančių projektų, siekiančių pritraukti kuo skirtingesnes visuomenės grupes, situacija keičiasi.

Ką karantino metu veikia miesto turtas – Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus? Vis dar atnaujina internetinę svetainę, todėl joje užsibūti ilgiau nesinori, o ir prieiga prie informacijos yra ribota. Pranašumas – muziejus aktyvus instagrame, kuriame vykdo iniciatyvą #ČiurlionisNamuose ir supažindina menu besidominčią auditoriją su muziejuje saugoma kolekcija, dar niekada nerodytais eksponatais. Tiesa, jų pristatyta vos keletas, o juk muziejaus turimos kolekcijos jau nebetelpa meno kūrinių saugyklose. Muziejaus biblioteka, sukaupusi per 46 tūkst. leidinių meno teorijos, estetikos, vizualaus meno ir kt. temomis, rugsėjį paskelbusi apie tai, kad tampa atvira visuomenei, dabar ir vėl užsivėrė. Dvejus metus muziejus vykdė fonduose saugomų vertingų leidinių skaitmeninimo projektą – gal dabar bent dalį šių leidinių būtų galima pateikti platesnei visuomenei lengviau pasiekiamose platformose?

Lietuvos liaudies buities muziejus, regis, pralenkia visus: lankytojus kviečia į 3D virtualius turus ir į daugiau nei 70 parodų.

Ne tik didžioji dalis muziejuose saugomų kolekcijų šiuo metu yra nepasiekiamos. Juose veikiančios ilgalaikės ekspozicijos ar vykstančios parodos taip pat saugomos po devyniais užraktais. Tuo metu, kai savo lobynus seniai atvėrę didieji pasaulio muziejai, Lietuvoje tik keletas institucijų kviečia lankytojus apsilankyti ir virtualiai.

Turu po parodą "Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR" pasigirti gali Modernaus meno muziejus, o Valdovų rūmų muziejus kiekvieną savaitę lankytojams siūlo dalyvauti profesionalių gidų vedamose virtualiose ekskursijose. Lietuvos nacionalinis muziejus dalijasi medijos pasakojimais apie jo padaliniuose veikiančias parodas ir ekskursijomis kartu su jų autoriais. Lietuvos liaudies buities muziejus, regis, pralenkia visus: lankytojus kviečia į 3D virtualius turus ir į daugiau nei 70 parodų (!), o aktyviai pildomame feisbuko profilyje net kviečia į tradicinės kulinarijos pamokas.

Lietuvos galerijų situacija yra panaši kaip ir muziejuose. Toli gražu ne visos sureagavo į karantino išprovokuotus pasikeitimus. Kaune įsikūrusi "Meno parko" galerija, kuri ir iki šiol socialinėse platformose buvo gana aktyvi, suteikusi galimybę negalintiems apsilankyti galerijoje pajusti šiuolaikinio meno pulsą, feisbuke dalijasi sukauptais archyvais ir kviečia prisiminti VII tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio "Kaunas mene" akimirkas. "Parko galerija" pakvietė į virtualią modernisto Jono Čeponio (1926–2003) tapybos parodą "Spalvingas žvilgsnis į pasaulį", kuri bent keliasdešimčiai minučių, kurias galima skirti menininko kūrinių nuotraukoms pažiūrėti, nuteiks pozityviai. VšĮ "Gabrielės galerija" surengė virtualią Gintauto Vaičio parodą.

Puikią naujieną nuolatiniams parodų atidarymų dalyviams paskelbė fotomenininkas Vilmantas Dambrauskas, feisbuke įkūręs viešą grupę "Neatšaukti atidarymai". Net keletą kartų per dieną čia galima apsilankyti skirtingų menininkų parodose. Tiesa, atidarymų vaišėmis teks pasirūpinti patiems. Didieji – Nacionalinė dailės galerija, Šiuolaikinio meno centras – šiame kontekste tampa visai mažyčiais ir pasitenkina skurdokais įrašais feisbuko paskyroje.

Išėjus iš parodų erdvių ir praskleidus teatrų uždangas, dauguma jų žiūrovus kviečia į spektaklius virtualiojoje erdvėje. Nacionalinis Kauno dramos teatras pradėjo iniciatyvą "Teatras ONL1NE" ir internetinėje svetainėje siūlo žiūrėti spektaklius. Nors vaizdo įrašams trūksta kokybės, svetainėje dar galima klausytis interviu su aktoriais, peržiūrėti dokumentinius filmus ar televizijos laidas, skirtas teatro legendoms. Kauno miesto kamerinis teatras, žiūrovus pakvietęs į pačią kameriškiausią – namų – erdvę, pažymėdamas Teatro dieną, visą savaitę internetinėje svetainėje rodė spektaklius.

Kauno valstybinis muzikinis teatras siūlo virtualią ekskursiją po tuščius teatro rūmus ir keletą koncertų. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kiekvieną vakarą teatro mylėtojams dovanoja Williamo Shakespeare’o sonetus, skaitomus teatro aktorių, kurių klausytis galima platformoje. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo archyvų turtais su žiūrovais taip pat nesidalija, auditorijos dėmesį bando palaikyti virtualiais susitikimais su solistais. Užtat O.Koršunovo teatras, Klaipėdos dramos teatras, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Juozo Miltinio dramos teatras kviečia teatro magija mėgautis online – tik spėk gaudyti nuorodas ir žiūrėti, nes virtualūs spektakliai matomi ribotą laiką.

Nuo vaizdų pereinant prie tekstų – Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ragina skaitytojus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, Europos skaitmenine biblioteka, o Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia įsijungti bibliotekos "YouTube" kanalą, kuriame daugybė pokalbių, diskusijų, knygų pristatymų. Kultūriniai Lietuvos leidiniai prieigos prie savo archyvų neriboja, o kai kurių net naujausius numerius galima nemokamai skaityti internetiniuose puslapiuose.

Tad, laiką leidžiant namuose, pasiekti lietuvišką kultūrą būdų yra, tačiau akivaizdu, kad jų galėtų būti ir daugiau, ir įvairesnių. Guodžia tai, kad karantinas kažkada baigsis ir galėsime aplankyti muziejus, galerijas, teatrus. Skirtingai nei kai kuriems greta mūsų gyvenantiems, iš savo namų ne dėl karantino negalintiems pajudėti žmonėms: dabar labai gerai galime pajausti, kokia yra neįgaliųjų situacija Lietuvoje. Nors kultūros institucijos skirtos visos visuomenės tobulėjimui, edukacijai, neįgalieji paliekami prie užvertų durų. Gal pergyvenę šį COVID-19 epidemijos išprovokuotą savotišką eksperimentą nuspręsime baigti ir jų kultūrinį karantiną?