Kumelė pastojo nuo pono | kl.lt

KUMELĖ PASTOJO NUO PONO

Svarbiausią vaidmenį politikos spektakliuose atlieka galia ir pinigai. Visa kita (ideologijos, kultūra, smurtas, įtikinėjimas, viešieji ryšiai ir t. t.) tėra priemonės tikslui pasiekti. Galima suokti apie toleranciją ir žmogaus teises arba šauktis "tautos valios" ir "tikrosios demokratijos", tačiau, jeigu į valdžią besiveržiantis asmuo nesugeba smogti savo artimui į nugarą peiliu, jo negalima laikyti tikru politiku.

Demokratiją ir laisvosios rinkos ekonomiką praktikuojančiose valstybėse žmonės dažniausiai siekia uždirbti kuo daugiau pinigų. Augant turtams, didėja ir jų galia bei įtaka. Pasiekę atitinkamą ribą, jie susideda su pasirinkta politine partija arba sukuria naują organizaciją ir bando šturmuoti valdžios institucijas.

Rusijoje dažniausiai būdavo atvirkščiai – iš pradžių uzurpuojama valdžia, o tada uždirbami milijonai. Norint tapti socializmo milijonieriumi Kinijos Liaudies Respublikoje, būtina gauti visokeriopą valdančiosios partijos šulų palaikymą. Vienas suklupimas ir pist – nebėra nei turtų, nei tavęs paties.

Žmonijos atstovams teko regėti daugybę įvairiausių santvarkų, tačiau jokiai valdžiai nepavyko įlįsti žmogui į galvą ir įtvirtinti joje savo valios. Kol kas totali individo proto kontrolė ir sapnų policija tėra kompiuterinius žaidimus žaidžiančių ir "Žvaigždžių karus" be saiko žiūrinčių paauglių erotinių fantazijų laukas, o ambicingi politikai tegali pakreipti masių mąstymą ir elgesį tik tam tikra linkme.

Pirmuoju Qin dinastijos imperatoriumi (Qin Shi Huang) pasiskelbęs valdovas (259–210 pr. Kr.) buvo be galo išmintingas žmogus (arba jam užteko valios klausyti protingesnių už save). Jis (arba jie) puikiai suprato, kad užkariautų Kinijos žemių vienybė bus išsaugota tik tada, jeigu jose gyvenantys žmonės kalbės ir mąstys pagal visuotinai priimtus standartus.

Jeigu į valdžią besiveržiantis asmuo nesugeba smogti savo artimui į nugarą peiliu, jo negalima laikyti tikru politiku.

213 m. pr. Kr. imperatoriaus įsakymu pradėta deginti visas iki tol Kinijos žemėse išleistas knygas. Likvidacijos išvengė tik žemės ūkio, ezoterikos ir medicinos veikalai. Taip pat nutarta nenaikinti imperatoriaus protėvių darbus įamžinusių ir valstybine ideologija tapusios, stipraus, viską kontroliuojančio valdovo idėją propagavusios, legizmo doktrinos atstovų kūrinių.

Teigiama, kad savo asmeninei kolekcijai imperatorius užsisakė po vieną uždraustos knygos kopiją, tačiau šios vėliau pražuvo rūmų gaisro metu.

Žodžiai ir kalbėsena politikoje nėra vien komunikacijai skirtos garsų kombinacijos. Šioje srityje kiekvienas įprastas kasdieniame bendravime naudojamas terminas gali įgyti visiškai kitokią, žymiai subtilesnę reikšmę ir paskirtį. Pavyzdžiui, kai kas nors pasako "jūros šukučių konfliktas" arba "naftos krizė", dauguma klausytojų susimąsto apie kažin kur vykstančius baisius procesus, kuriuose kenčia visos juose dalyvaujančios pusės.

Tuo pat metu terminai "konfliktas" ir "krizė" klausytojų sąmonėje diegia nuostatą, kad dėl susidariusios padėties daugiau ar mažiau yra kalti visi į šį procesą įsitraukę asmenys. Kitaip tariant, "konfliktas" ir "krizė" anksčiau ar vėliau žmonių protuose įtvirtina mintį, kad dėl išžaginimo kaltas yra ne tik prievartautojas, bet ir auka.

Panaši problema liečia ir karo, propagandos, netikrų naujienų (fake news), provokacijų, Kremliaus trolių, vienybės, priešinimo ir t. t. terminus. Žodis "karas" visada skamba labai šiurpiai, jį vartodami žmonės anksčiau ar vėliau pradeda mąstyti, kad smurto orgija yra tarsi uraganas, žemės drebėjimas arba ugnikalnio išsiveržimas.

Tai yra labai baisu, tačiau tuo pat metu ir be galo abstraktu. Karas ateina netikėtai, sugriauna įprastą gyvenimą ir ateities pozityvumą, nuo jo kenčia visi ir niekas dėl to praktiškai tarsi nekaltas.

Kai žiniasklaidoje kalbama apie netikras naujienas, gali susidaryti įspūdis, kad jos egzistuoja pačios savaime. Jos visus klaidina, sėja nesantaiką bendruomenėje, todėl visi – nuo prekybos centro kasininkų iki Romos popiežiaus ir Šiaurės Korėjos diktatoriaus turi su jomis kovoti.

Šis požiūris ydingas, nes jis aptraukia politinio korektiškumo migla tikrąją situacijos esmę ir neleidžia suvokti realybės. Galima netgi iškelti teoriją, kad visos šios sąvokos (konfliktas, krizė, karas, propaganda ir t. t.) yra net ne žodžiai, o pačios tikriausios politinio korektiškumo žvakutės, kurias minkštame "Teletabių" (Teletubbies) pasaulyje užauginti išmanieji žmonės grūdasi į pasąmonės tiesiąją žarną, kad išvengtų rūgščios realybės kirmėlių.

Karas nėra gamtos stichija, kurią lemia mums neperprantami dėsniai. Už kiekvieno karo ir konflikto visada stovi labai konkretūs žmonės ir čia kalbama ne apie masonus ar žydus, o apie pačias konflikte dalyvaujančias puses. Kiekviena kariaujanti pusė turi savų interesų. Kai interesai susikerta, įvyksta konfliktas, kuris, pasiekęs atitinkamą lygį, gali peraugti į atvirą karą.

Konfliktuojančių pusių karvedžiai ir politikai siekia ne vien nugalėti ir pažeminti priešininką, bet ir įtvirtinti savo įtaką, perimti resursų ar rinkos kontrolę. Jeigu iš karo nepavyksta išpešti kokios nors ilgalaikės naudos, jo metu patirti nuostoliai yra beprasmiai. Netgi "patrankų mėsa" į kovą eina ne tiek dėl Dievo ar tėvynės, kiek dėl galimybės plėšti, niokoti ir prievartauti.

Netikros naujienos ir propaganda yra tai, ko trokšta dalis globalios bendruomenės narių. Kiekvienoje valstybėje yra žmonių, kurių asmeninis ar profesinis gyvenimas nenusisekė, tad sąmokslo teorijos jiems tampa tuo, kas pateikia atsakymus į ramybės neduodančius klausimus. Kai yra paklausa, visada atsiranda ir atitinkama pasiūla, tad kas ieško, tas randa.

"Kodėl mano karjera žlugo? Kodėl vaikai su manimi nesikalba? Kodėl mano žmona yra kekšė?" – klausinėja žmogus ir gauna atsakymą, kad "Jie", kurstydami karus, griaudami ekonomiką ir "tikrąsias vertybes", siekia užvaldyti pasaulį.

Tik problema yra ta, kad šiuos "atsakymus" pateikiantiems asmenims yra visiškai nusispjauti į jūsų nesėkmes ir liūdesį. Jiems net nerūpi, ar jūs patikėsite tuo mėšlu.

Gairės: karas Ukrainoje, propaganda, provokacijos
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS