LĖTAI, BET UŽTIKRINTAI

Ukraina, Sakartvelas, vėl Ukraina. Kiekvieną kartą, kai šiose posovietinėse valstybėse užvirdavo kova dėl pasirinkimo tarp Rytų ir Vakarų, skubėjome į įvykių sūkurį. Šiandien tą patį maga daryti ir Baltarusijoje. Juolab matant joje plevėsuojančias vėliavas su Vyčiu – gerokai artimesnių istorinių ryšių nei su ukrainiečiais ar kartvelais ženklą. Deklaruodami visokeriopą palaikymą, laikydami špygas už baltarusius (ta proga gal net pagaliau pradėję vadinti juos autentiškesniu gudų ir Gudijos vardu), turime labai aiškiai suvokti: šįkart viskas bus kiek kitaip.

Baltarusijos (Gudijos) situacija yra visiškai kitokia nei anksčiau minėtų valstybių. Čia nėra galingų oligarchų, kurie valdžios koridoriuose turėtų savų, permainomis suinteresuotų žmonių, resursų demokratinei opozicijai pastatyti ant kojų. Aleksandras Lukašenka, deja, labiau panašus į Vladimirą Putiną nei į eilinį afrikietiškojo tipo diktatorių – jo maloniai neišprašysi iš posto mainais už saugumo garantijas. Gudų tautinė savimonė, galinti būti atsvara prorusiškai politikai ir demokratinės ideologijos pagrindu, nepaisant vėliavų su Vytimi, dar silpnai išreikšta. Socialinė ir turtinė nelygybė čia nėra tokia aštri, kad žmonės ryžtųsi besąlygiškai konfrontacijai su valdžia. Apie tai byloja ir Lietuvoje paslaugas ar prekes įperkančių baltarusių srautas, ir rekordinis vienam gyventojui tenkančių Šengeno vizų skaičius, ir tokioje progresyvioje rinkoje kaip informacinių technologijų, baltarusiams tenkantis tikrai ne pats smulkiausias vaidmuo. Tokiomis sąlygomis revoliucijos, kokias mes įpratę stebėti patogiai įsitaisę prie televizorių, nevyksta. Ir laimei.

Tokiomis sąlygomis revoliucijos, kokias mes įpratę stebėti patogiai įsitaisę prie televizorių, nevyksta.

Jei norime daugeliu prasmių mums labai artimai tautai gerovės, galime tik spausti A.Lukašenkos režimą gerbti bent minimalius standartus, o sykiu padėti augti tenykštei pilietinei savimonei. Jai, kaip parodė net provincijos užkampiuose minias subūrusios, jokios politinės programos neturėjusios Svetlanos Cichanouskajos fenomenas, ne tiek daug tetrūksta. Baltarusijoje tikrai aušta nauja era, tik virsmai dar plika akimi nematomi.