Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiados vyks be vienos didžiausių pasaulyje šalies atstovų.

Pastarieji startai rusams turėjo tapti ilgai laukta proga, kai jų atletai vėl sugrąžins šalį į planetos sporto elitą. Daugelis jų žvaigždžių, tarp jų ir lietuviams pažįstama Marija Lasickienė, sukandę dantis laukė, kada gi pagaliau galės parodyti savo sugebėjimus reikšmingiausiame karjeros starte. Daugkartinei pasaulio šuolių į aukštį čempionei 2016-aisiais kelią į Rio de Žaneiro žaidynes užkirto sankcijos dėl rusų įžūlių machinacijų per 2014 m. Sočio žiemos olimpiadą bei kitus svarbius turnyrus. Dar masiškesnės diskvalifikacijos Rusijos atstovus pasivijo prieš 2018 m. Pjongčango žiemos olimpiadą. Ar jie iš to pasimokė? Kur tau!

Neseniai olimpinę sporto bendruomenę vėl pasiekė skandalingi faktai – šįkart šokiruojantys. Praėjusiais metais Rusijos antidopingo agentūra turėjo perduoti tūkstančių atletų patikrinimo duomenis Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA). Ilgai delsę jie duomenis perdavė tik šiemet, bet prieš tai ištrynė šimtus failų su įrašais apie patikrinimų rezultatus. Tokiu primityviu sukčiavimu stebėjosi ne tik Vakarų sporto atstovai, bet ir pačios Rusijos antidopingo agentūros vadovai. Už tai šalis gali būti visiškai pašalinta iš olimpiadų bent ketveriems ar šešeriems metams. Kita vertus, matyt, Rusija ir pati susitaikė su dar gilesniu atsiribojimu nuo civilizuotos olimpinės sporto šeimos. Galbūt dar 2014-aisiais vykdant Vladimiro Putino įgeidį dėl triumfo Sočio žaidynėse, ilgametės sankcijos jau buvo įskaičiuotos į kainą už galimybę pasipuikuoti pirmąja vieta namų olimpiadoje. Ne veltui ir M.Lasickienė, ir kitos rusų žvaigždės vis garsiau kalba apie norą keisti pilietybę. Nėra net menkiausios abejonės, kad Lietuva jų lauktų išskėstomis rankomis.